Lidija Rasutis (61 m.) - Amerikos lietuvė, Lietuvos televizijos laidų vedėja ir dalyvė, kurios gyvenimas kupinas įvairių iššūkių ir netikėtų posūkių.
Ankstyvasis gyvenimas ir išsilavinimas
Pagal išsilavinimą L.Rasutis - filologė, Masačusetso universitete Bostone baigė prancūzų kalbos ir literatūros bakalauro studijas. Kaip ši emocinga, linksma, į akis krintanti moteris atsidūrė Lietuvoje?
Gyvenimas Lietuvoje
1995 metais iš Lietuvos grįžęs į Čikagą Lidijos vyras finansininkas Vytenis Rasutis pranešė: „Staigmena. Vilniaus senamiestyje nupirkau butą.“ Lidija paantrino: „Super. Tai gera investicija.“ Beveik po dvejų metų jis pasiūlė: „Klausykit, gal lekiam pagyventi į Lietuvą. Tik metams. Juk yra butas.“ Ir 1998-ųjų rugpjūtį Rasučiai atvyko į Lietuvą. Laikinai - metams. Lėktuvu atskrido į Stokholmą, paskui laivu atplaukė į Klaipėdą. Vytenis manė, kaip bus simboliška, jei jie į Lietuvą atplauks laivu. Kaip jų tėvai išplaukė iš Europos laivu į Niujorką, taip jie grįš į jų tėvynę laivu.
Juk Lietuva, sakė, - jau 20 metų jos namai. Čia jos draugai, čia žmonės ją pažįsta, čia ir vėl gavo darbo televizijoje.
„Bet aš Lietuvą pirmą kartą aplankiau 1980 metais, kai gyvenau Olandijoje, Amsterdame. Tada dainavau roko grupėje, turėjau vaikiną gitaristą anglą. Mano gyvenimas - labai spalvingas“, - neslėpė emocingoji Lidija.
Lietuvoje jos vyrui V.Rasučiui (Medicinos banko valdybos nariui. - Red.) labai gerai sekėsi ir jis nutarė, kad reikia čia ilgiau pasilikti. O dukros verkė, taip nenorėjo čia būti, troško grįžti į Čikagą.
Tada Daina mokėsi ketvirtoje, Arija - antroje klasėje. Jos norėjo į savo namus, į savo mokyklą su kompiuteriais ir biblioteka - ten buvo visiškai kitaip nei Lietuvoje.
„Čikagoje aš turėjau gerą darbą ir labai norėjau į jį sugrįžti. Man taip patiko tas darbas. Už dyką galėjau skristi kur tik norėjau. Ir mano šeima už dyką galėjo skraidyti“, - sakė moteris.
Čikagoje ji dirbo oro uoste, Korėjos oro linijų registracijos padalinyje.
Skyrybos ir nauja meilė
Tačiau tėvų ir protėvių žemėje po gero dešimtmečio Rasučiai pasuko skirtingais keliais. Oficialios jų skyrybos įvyko 2014-ųjų sausį. Skyrybų paprašė Lidija.
„Apie Vytenį nieko blogo negaliu sakyti. Jis - geras, darbštus, buvo geras tėvas ir geras vyras. Bet jis nėra mano žmogus“, - neslėpė Lidija, kurios gyvenimas Lietuvoje tiesiog virė.
Ji buvo televizijos laidų vedėja ir įvairių projektų dalyvė. Ir štai dabar ji - viena.
„Bet aš sutikau labai didelę meilę - Medardą. Tikrą meilę savo gyvenime. Medardas buvo aukščiausio lygio džentelmenas.
Vyras turi suteikti jausmą, kad moteris šalia jo jaustųsi saugi, mylima, gerbiama. Kad šalia savęs turi vyrą, kuris yra ir meilužis, ir draugas, ir moterį lepina. Gėlių gaudavau iš Medardo beveik kasdien“, - pasakojo Lidija.
Jis buvo kaip nužengęs iš senų laikų - atidarydavo duris ir eidavo visuomet paskui ją. Pirmiausia jai atidarydavo automobilio duris, tada - jos draugėms.
Jeigu, būdavo, ji skuba ir jau lipa iš mašinos, jis net užpykdavo - pasėdėk, sakydavo, aš noriu tau atidaryti duris. Jis paltą užvilkdavo ir nuvilkdavo.
„Net einant miegoti jis laukdavo prie laiptų į antrąjį aukštą, kol svetainėje užgesinsiu žvakes.
Skaudi netektis
Beveik trejus metus buvome kartu su sužadėtiniu Medardu. Deja, jis mirė nuo sepsio, mums viešint Milane. Man tai buvo didžiulis smūgis, nelaimė nutiko prieš trejus su puse metų. Dabar pradedu atsigauti. O visi sakė - kokia tu faina, linksma. Bet manęs niekas nematė, kai man buvo blogai. Aš atsiguldavau ant sofos, serialus žiūrėdavau ir niekas nežinojo, jog aš esu Lietuvoje“, - pasakoja Lidija Rasutis.
Po skaudžios netekties Lidija kitokiu žvilgsniu pradėjo žiūrėti į gyvenimą. „Labai ramiai dabar gyvenu, kitaip gyvenu. Negali visada dūkti, šėlti, bėgti, vis tiek gyvenimas savo duoda, metai duoda, bet nėra taip, jog aš esu visiškai pasidavusi, noriu atsigulti ir numirti, tikrai ne“, - atsiveria Amerikos lietuvė.
Prisimindama skaudulius Lidija nekaltina nei gyvenimo, nei likimo. Moteris tiki senu posakiu: „Mes planavome, o dievas pasijuokė iš mūsų planų“. Daugiau nei trejus metus Lidija draugavo su Kanados lietuviu Medardu Karaliumi. Būdami Milane, sužadėtiniai įsigijo bilietus į Čikagą, kur būtų susituokę, o grįžę į Lietuvą kurstytų šeimos židinį.
Deja, gražioms svajonėms nebuvo lemta išsipildyti. Milano ligoninėje vyrą ištiko sepsinis šokas. „Buvo labai skaudus momentas, kai Medardas paliko šį pasaulį. Aš nesu auka, aš esu laiminga, kad sutikau tokį žmogų ir turėjau tokią meilę, retai būna, kad žmogus yra toks laimingas gyvenime. Man buvo labai gera su juo“, - atvirai kalba Lidija Rasutis.
Po jo mirties pradėjau rašyti knygą, kaip mes susitikome ir įsimylėjome vienas kitą. Po jo mirties pradėjau tapyti“, - pasakojo Lidija ir mostelėjo ranka į spalvingą savo paveikslą.
Prisimindama paskutinę jųdviejų vasarą, Lidija sako atkreipusi dėmesį į lemtingus ženklus. „Aš sapnavau, kad jis nukrito nuo laiptų mano namuose. Pasakiau apie savo sapną, bet jis nenumirė jame, o užsigavo, nuslydo, nukrito. Prisimenu, pasakiau būti atsargesniam“, - kalba Lidija.
Naujas etapas - Karlas
Paskui ji pristatė savo draugą Karlą, su kuriuo netikėtai susipažino oro uoste Floridoje: „Karlas - tikras kaubojus, jis gimė Teksase.“ Juodu yra susitarę susitikinėti kas šešios savaitės.
Lidija svetingai atvėrė namų duris. Pamerktos vazose dar žydėjo rožės, tulpės, kitokios gėlės - viskas dar dvelkė praūžusiu gimtadieniu.
Jos kaklą puošė meniškas vėrinys su didžiuliu gintaro gabalu. Šį papuošalą Kaziuko mugėje jai nupirko Karlas.
Ant piršto lyg jūra mėlynavo didžiulis topazas. „Čia - mano Kalėdų dovana sau“, - išdavė Lidija.
„Kaip tik buvo praėjusios šešios savaitės po mūsų susitikimo. Bus mano gimtadienis, pranešiau Karlui. Gerai, aš atskrisiu. Kai jis pasakė, kad atskris, pagalvojau - jau tiek metų neturėjau baliaus.
Dėl Medardo, savo sužadėtinio, mirties labai išgyvenau ir nenorėjau daryti balių namuose.
Ir kai Karlas pasakė, kad atskris, pagalvojau - o, gera proga iškelti gimtadienio balių ir jį pristatyti savo draugams. Jie visi apie Karlą žinojo, nes buvau pasakojusi, tačiau nebuvo jo matę“, - kalbėjo Lidija.
Ji 50-iai artimiausių draugų elektroniniu paštu išsiuntė kvietimus. Paprašė, kad neneštų jokių dovanų, - verčiau tegul atneša po butelį geros tekilos.
Kadangi Karlas kilęs iš Teksaso, ji sumąstė, kad gimtadienio vakarėlio tema turi būti apie Teksasą. Vadinasi, visiems reikėtų apsirengti kaubojiškai. Karlas kadaise buvo kaubojus, turėjo fermą. Jis gimęs netoli Meksikos sienos, kur populiarūs „Tex-Mex“ patiekalai. Iš Teksaso ir kitų pietvakarinių valstijų ši virtuvė išplito po visą Ameriką.
Tad Lidija pasistengė - visus patiekalus paruošė meksikietiškus. O ruošti pradėjo bene savaitė iki draugo atvykimo.
„Tex-Mex“ patiekalams ji sunaudojo šešis kilogramus mėsos, tris kilogramus svogūnų, kilogramą česnakų.
Kai Karlas pamatė, kiek valgių ji priruošusi, pasakė: „Mes valgysime visą savaitę.“
Pašėlęs balius
Visi draugai žino, kad Lidijos baliai - puikūs, tad visi atėjo. Ir visi atnešė tekilos. Net 30 butelių. Aišku, ji gavo ir gėlių, ir dovanų.
Visiems buvo labai smalsu pamatyti Karlą.
Svečiai prie jo priėjo susipažinti, prisistatė, o Karlas stebėjosi - iš kur tiek žinote apie mane?
Jie jau žinojo, kur jis gyvena ir ką dirba, kaip juodu susipažino. Ir Karlui atrodė, kad tuos žmones jis jau pažįsta.
„Mano draugė Aušra sukvietė visus ant laiptų ir tada jie mane pasveikino - „Ilgiausių metų“ sudainavo trimis kalbomis: angliškai, lietuviškai ir daniškai. Ir aš apsiverkiau“, - neslėpė Lidija.
Per tris valandas ant stalų nieko neliko - viskas buvo sušveista su malonumu. O kad jai nereikėtų rinkti lėkščių ir taurių ir visą laiką būti virtuvėje, užuot bendravus su 50 svečių, susirado pagalbininkę - 17-metę draugės dukrą.
Kai po kelių dienų Lidija susitiko su jos mama, ši perdavė dukros žodžius, kad tokių balių 20-mečiai nesurengia.
Sakė, mama, kaip buvo faina, man akys iš nuostabos vos iš akiduobių neiškrito.
Koks puikus balius, kokie žmonės ir kaip nuostabiai jie linksminosi - šoko ir vaišinosi iki paryčių! Ir visi apsirengę kaubojais!
„O, taip, buvo pašėlęs gimtadienis. Labai daug žmonių, visi buvo linksmi. Nežinojau, kad tiek žmonių sutiksiu“, - įspūdžiais dalijosi Karlas.
Malonumai Birštone
Po gimtadienio pora lankėsi Birštono kurorte, „Vytauto Mineral SPA“. Šią dviejų parų pramogą jiems padovanojo vienas Lidijos draugas.
„Mes nežinojome, kad jis mums užtaisė superliuksą. Kai įėjome į tą kambarį, apšalome, - jis tokio dydžio, kaip mano svetainė, o ši - tikrai nemaža.
Pusryčiai - ne kavinėje, o greta kavinės, atskirame kambaryje, su putojančiu vynu 9 valandą ryto! Mes manėme, kad numirėme ir į dangų patekome.
Per plauką suspėjome į tą SPA, nes dabar ten viskas uždaryta dėl karantino“, - pasakojo L.Rasutis.
Visą dieną juodu praleido procedūrose. Karlas pirmąkart gyvenime išmėgino molio procedūras, masažus.
Amerikiečiui atrodo, kad Vilniuje, kai tik čia atvažiuoja, vyksta mugės ir festivaliai. Dabar pataikė tiesiai į Kaziuko mugę, o praėjusį rugsėjį, kai čia viešėjo, taip pat vyko mugė. Kaziuke jam patiko rūkyta mėsa, žuvis.
To ne tik ragavo, bet ir nufotografavo, kad galėtų parodyti draugams Amerikoje.
Lemtingas susitikimas oro uoste
Buvo birželio 7 diena. Ji atvažiavo į Džeksonvilio oro uostą.
„Mes oro uoste susitikome. Ėjau ilgu koridoriumi, o ten - toks fainas vyno baras. Pagalvojau: 12 valandą eiti į vyno barą per anksti, bet Lietuvoje - jau 19 valanda, o aš kaip tik skrendu į Lietuvą, - šmaikštavo temperamentingoji Lidija. - Įėjau į tą barą, žiūriu - tik vienas žmogus sėdi.
Matau jį iš nugaros: su kasyte, bet ne su ta ilga žiurkės uodega iš trijų plaukų, o tikra kasyte ir ružavais marškiniais. Labai gražios spalvos.
Amerikoje, jei vienas žmogus sėdi, tu eini prie to žmogaus.
O Lietuvoje - eini į kitą pusę. Priėjau, padėjau ant kėdės šalia jo savo rankinę, o ant kitos atsisėdau pati. Jis pasisuko į mane šonu ir galingu balsu tarė: „Nu, labas, gražuole.“
Juodu pradėjo kalbėtis, pasisakė, kokius darbus dirba, paaiškėjo, kad abu yra išsiskyrę, abu turi po dvi dukras.
Jis pasakė, kad labai norėtų ilgiau su ja pasikalbėti, bet praleistų lėktuvo skrydį. Ir atsistojo eiti.
„Aš taip laukiau, kad jis manęs paklaustų elektroninio pašto adreso, telefono numerio, bet nieko neklausė. Tačiau aš kažką jaučiau. Kažką. Pirmą kartą po Medardo mirties.
Jeigu tu skrisi pas savo draugą į Estiją - jis sakė, kad Estijoje turi draugą, - štai, mano vizitinė kortelė, aš gyvenu Vilniuje, atvažiuok ir į Vilnių, aš tau parodysiu miestą. Ir jis atsakė - gal aš taip ir padarysiu“, - maždaug 10 minučių trukusią pažinties istoriją dėstė Lidija.
Susirašinėjimas ir kelionės
Po trijų dienų vyras naujajai pažįstamai parašė elektroninį laišką - ar tu mane prisimeni, mes susitikome oro uoste?
Ir pradėjo jai rašyti kas antrą dieną. Neilgai trukus juodu pradėjo susirašinėti ir kalbėtis skaipu kasdien.
Maždaug po dviejų savaičių Karlas pakvietė ją atskristi į Italiją, Toskaną, kur liepą vyks Andreos Bocelli koncertas. Scenos žvaigždė kasmet koncertuoja Toskanoje, kurioje gimė.
„Karlas paprašė - gal galėčiau surasti, kur apsigyventi, o aš atsakiau, kad surasiu vilą su dviem miegamaisiais. Juk mes matėmės tik 10 minučių!
Toskanoje buvome savaitę, paskui nuvažiavome pas mano draugę amerikietę į Romą. Laiką praleidome šauniai.
Aš jam patikau, jis man patiko. Mes tai jau žinojome. Kai tiek metų, nereikia vilkinti ir laukti - nėra laiko.
Mes - ne jauni, mums reikia paimti gyvenimą už ragų. Dabar. Būti kartu, džiaugtis gyvenimu ir nieko nelaukti“, - aiškino Lidija.
Juodu pradėjo susitikinėti kas šešios savaitės.
Yra susitikę Floridoje, Naujajame Orleane per Naujuosius metus, Niujorke, Filadelfijoje. Kitas jų susitikimas turėtų įvykti Paryžiuje po Velykų.
Gal Karlas į jos gyvenimą atėjo padedant Medardui?
„Manau, kad taip“, - neabejojo Lidija.
Šeima
Iš Čikagos, kurioje gyveno, Lidija su vyru finansininku Vyteniu Rasučiu ir dukterimis Daina ir Arija į Lietuvą atvyko 1998-ųjų rugpjūtį. Šeima planavo, kad čia gyvens tik metus. Tačiau taip neįvyko.
Tėvų ir protėvių žemėje po gero dešimtmečio Rasučiai pasuko skirtingais keliais. Oficialios jų skyrybos įvyko 2014-ųjų sausį.
- Daina (30 m.) gyvena JAV, Kolorade, Denverio mieste.
- Arija (29 m.) studijavo muziką ir ispanų kalbą. Ji keliauja po pasaulį.
Dukros Dainos prisiminimai
„Mano seneliai per antrą pasaulinį karą atvyko į Ameriką, kur ir liko auginti vaikų. Tėtis gyveno Ilinojuje, mama - Mičigane, o susipažino jie per lietuvių bendruomenes. Aš užaugau Čikagoje, kur gyvenau iki devynerių metų. Tuomet tėvai nutarė nuvykti pagyventi į Lietuvą. Metams. Metai virto į dvejus, trejus, ketverius, kol aš Lietuvoje baigiau gimnaziją, o į Ameriką grįžau studijoms.
Nors namuose jie visuomet bendraudavo lietuviškai, tačiau kalba buvo netaisyklinga, tad pradėjus Lietuvoje eiti į ketvirtą klasę ir rašyti diktantus Daina suprasdavo kas ketvirtą žodį.
„Būdama jaunesnė, labai norėjau grįžti į Ameriką - svajodavau apie tą didžiulį išleistuvių balių, apie linksmą studentų gyvenimą. Vėliau, kokioje dešimtoje klasėje, supratau, kaip čia, Lietuvoje, gera, susiradau gerų draugų. Dabar jau gailiuosi, nes studijos Amerikoje yra be galo brangios - dėl to tiek daug žmonių įklimpsta į skolas. Pavyzdžiui, aš studijavau inžineriją - ir bakalaurą, ir magistrą - tai semestras tokių studijų kainuoja apie 10 000 dolerių. Tad bakalauro studijos kainuoja apie 80 tūkst.
„Jau norėjau mesti darbą ir pradėti dirbti su tuo, ką studijavau - tvaros inžinerija, mano vaikinas taip pat norėjo mesti savąjį darbą. Tada pagalvojau, kad tai yra puikus metas atvykti pagyventi į Lietuvą. Aš labai pasiilgau europietiško gyvenimo: čia žmonės daugiau juda, o ne važinėja automobiliais, kaip Amerikoje, čia laisvu laiku vykstama į parkus, į gamtą. Amerikoje atstumai tokie dideli, kad dauguma laisvalaikį leidžia namie, kieme arba pas draugus. Kadangi aš esu pripratusi daug keliauti, man nebuvo sunku išsikelti. Tad du mėnesius jie jau gyvena Lietuvoje.
Kadangi aš esu pripratusi daug keliauti, man nebuvo sunku išsikelti. Tad du mėnesius jie jau gyvena Lietuvoje.
„Lietuviai draugai iš manęs draugiškai juokiasi, sako „amerikietė“. O kas tokio amerikietiško? Na, aš labai domiuosi sveika gyvensena ir dabar prieš kelias savaites nutariau pradėti maitintis veganiškai. Kai Amerikoje būti veganu yra normalu ir visose kavinėse bei parduotuvėse rasi tokio maisto, Lietuvoje į veganus dar žiūrima kaip į keistuolius.
Būdama Amerikoje Daina sako pasijaučianti europiete dėl humoro. „Taip išeina, kad mano humoras labiau lietuviškas, nors Lietuvoje kai kuriems atrodo, kad jis amerikietiškas. Taip ir būna, kad pusę laiko pritampu prie lietuviško humoro, pusę - prie amerikietiško, ir niekas galop „nepagauna“, ką aš šneku“, - juokiasi mergina.
Draugo įspūdžiai apie Lietuvą
Draugas mato, kaip aš bendrauju parduotuvėje ar su kitais žmonėmis, ir klausia manęs „ar kas negerai?“. Aš sakau, kad ne, žmonės tiesiog taip bendrauja: suraukę antakius, nesišypso, bet tai nereiškia, kad čia kas pykstasi.
Kitas dalykas, draugas, vaikščiodamas gatvėmis, negali atsižiūrėti į lietuves. Lietuvės tikrai yra labai gražios - tai žino ir amerikiečiai - tačiau pamatyti gyvai yra kas kita, nei tik žinoti. Aš nepykstu ant draugo, kad jis grožisi lietuvėmis, juk tai natūralu.
Barre - sportas, kuriantis šokėjos kūną
Viena iš veiklų, ko galėtų ši nuolat besišypsanti mergina imtis - tai barre.
„Barre - tai baleto jogos ir pilateso mišinys. Jį sukūrė vokiečių balerina Lotte Berk, kuriai reikėjo fizinės terapijos dėl traumos. Tad ji sukūrė tokį sportą, kuriame baletą sujungė su fizine terapija. Šiame sporte daromi labai maži judesiai - nėra jokių šuoliukų ir pan. Šis sportas tinka ypač moterims, nes jis kuria šokėjos kūną. Šiame sporte didelis dėmesys skiriamas probleminėms moterų vietoms - šlaunims, presui, tricepsams, didėja lankstumas. Užsiėmimuose yra ir jogos elementų, protas sujungiamas su kūnu, yra kvėpavimo elementų. Jis tinka viso amžiaus vyrams ir moterims“, - pasakoja Daina.
Ji pati studijuodama pradėjo lankyti barre pamokas, o pasui, kadangi ji buvo didelė entuziastė, ją pakvietė tapti trenere. Daina mokėsi papildomai, kol galiausiai tapo trenere ir dvejus metus amerikietėms vedė užsiėmimus.
„Lietuvoje šis sportas dar nėra toks populiarus, tačiau Vilniuje jau mačiau kelias vietas, kur jis praktikuojamas. Galbūt ir aš subursiu merginų grupę ir pakviesiu sportuoti“, - besišypsodama pasakojo Daina.
Televizijos karjera ir labdara
Lidija Rasutis - amerikos lietuvė, kulinarė, laidų vedėja ir dalyvė. Vesdavo kulinarines laidas LRT televizijoje.
L.Rasutis yra Tarptautinės Vilniaus moterų asociacijos narė, labdaros projekto „Sužydėjusi viltis 2020“ organizacinio komiteto pirmininkė.
Gegužės pradžioje Valdovų rūmuose planuojamo renginio tikslas - surinkti lėšų kovai su krūties vėžiu.
Lidija mano, kad televizijoje jau padarė viską, - ir dainavo, ir šoko, ir kulinarinę laidą rengė.
„Mane buvo pakvietę ir į laidą „Duokim garo!“, bet niekas net nežino, kad ten dirbau.
Man buvo labai įdomu važiuoti per Lietuvą, kalbėtis su liaudies menininkais ir iš to kurti laidą.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Lidija Rasutis: Neįtikėtina Gyvenimo Kelionė, Meilės Paslaptys ir Didžiausi Iššūkiai
- Lidija Rasutis: Neįtikėtinos kelionės ir jaudinanti meilės istorija, kuri sužavės kiekvieną
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Nepraleisk Svarbiausių Gimdymo Pradžios Požymių – Sužinok, Kaip Atpažinti ir Ką Daryti!
- Neįtikėtinas marškinėlių gamybos procesas: nuo medvilnės lauko iki tavo spintos!