Leukocitozė Nėštumo Metu: Priežastys, Normos ir Gydymo Būdai

Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai jos kūne vyksta daugybė fiziologinių pokyčių. Vienas iš svarbių rodiklių, atspindinčių moters sveikatą nėštumo metu, yra leukocitų kiekis kraujyje. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra leukocitai, kokia jų funkcija, kokios yra leukocitų normos nėštumo metu, ką reiškia nukrypimai nuo normos ir kokie galimi veiksmai.

Kas yra leukocitai ir jų funkcija?

Leukocitai, dar vadinami baltosiomis kraujo ląstelėmis, yra gyvybiškai svarbi mūsų organizmo imuninės sistemos dalis. Jie atlieka svarbų vaidmenį apsaugant kūną nuo infekcijų, virusų ir kitų kenksmingų medžiagų. Leukocitai yra baltosios kraujo ląstelės, kurios gaminamos kaulų čiulpuose. Leukocitų kiekis gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, lyties ir bendros sveikatos būklės. Sveiko suaugusio žmogaus kraujyje leukocitų kiekis turėtų būti nuo 4 iki 11 tūkstančių ląstelių viename mikrolitre kraujo. Bendro kraujo tyrimo metu dažnai atliekama ne tik bendro leukocitų kiekio analizė, bet ir atskirų jų subpopuliacijų procentinis pasiskirstymas (neutrofilai, limfocitai, monocitai ir kt.).

Yra keletas pagrindinių leukocitų tipų, kurių kiekvienas atlieka specifines funkcijas:

• Neutrofilai: Tai gausiausias leukocitų tipas, kuris pirmasis reaguoja į infekciją. Jie fagocituoja (suryja) bakterijas ir kitus patogenus.
• Limfocitai: Jie atsakingi už specifinį imuninį atsaką. B limfocitai gamina antikūnus, o T limfocitai tiesiogiai naikina užkrėstas ląsteles arba padeda reguliuoti imuninį atsaką.
• Monocitai: Jie fagocituoja patogenus ir negyvas ląsteles. Taip pat monocitai virsta makrofagais, kurie atlieka svarbų vaidmenį audinių gijime.
• Eozinofilai: Jie dalyvauja kovojant su parazitinėmis infekcijomis ir alerginių reakcijų metu.
• Bazofilai: Jie išskiria histaminą ir kitas medžiagas, kurios dalyvauja uždegiminėse reakcijose ir alergijose.

Leukocitų normos nėštumo metu

Nėštumo metu leukocitų kiekis kraujyje paprastai padidėja. Tai yra natūralus fiziologinis procesas, susijęs su imuninės sistemos aktyvacija, siekiant apsaugoti motiną ir vaisių. Padidėjęs leukocitų kiekis padeda užtikrinti, kad motinos organizmas galės veiksmingai kovoti su bet kokiomis infekcijomis, kurios gali kelti grėsmę nėštumui.

Nėštumo metu leukocitų norma paprastai svyruoja nuo 6,000 iki 16,000 leukocitų mikrolitre kraujo (µL). Tačiau svarbu pabrėžti, kad normos ribos gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo laboratorijos ir nėštumo trimestro. Paprastai leukocitų kiekis pradeda didėti pirmąjį trimestrą ir toliau auga iki pat gimdymo. Prieš gimdymą leukocitų skaičius gali būti dar didesnis.

Štai apytikslės leukocitų normos nėštumo trimestrais:

Trimestras	Leukocitų norma (µL)
Pirmas trimestras	6,000 - 14,000
Antras trimestras	7,000 - 15,000
Trečias trimestras	8,000 - 16,000

Svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, jei turite kokių nors abejonių dėl savo leukocitų kiekio, nes tik jis gali tinkamai įvertinti jūsų rezultatus ir nustatyti, ar reikia atlikti papildomus tyrimus.

Ką reiškia padidėjęs leukocitų kiekis (leukocitozė) nėštumo metu?

Padidėjęs leukocitų kiekis kraujyje (leukocitozė) nėštumo metu dažniausiai yra normalus reiškinys, tačiau kartais gali rodyti ir tam tikras problemas. Štai keletas galimų priežasčių:

• Fiziologinė leukocitozė: Tai normalus leukocitų kiekio padidėjimas, susijęs su nėštumo eiga. Kaip minėta anksčiau, tai yra imuninės sistemos adaptacija nėštumo metu.
• Infekcijos: Padidėjęs leukocitų kiekis gali rodyti, kad organizmas kovoja su infekcija. Nėštumo metu moteris gali būti jautresnė įvairioms infekcijoms, pavyzdžiui, šlapimo takų infekcijoms (ŠTI), peršalimo ligoms, gripui ar kitoms infekcinėms ligoms. Nėščiųjų urogenitalinės sistemos infekcijos apima įvairias infekcijas, kurios gali paveikti šlapimo takus ir lytinius organus nėštumo metu. Tai gali būti šlapimo takų infekcijos (STI), cistitas, pielonefritas ir kitos infekcijos. Šios ligos yra svarbios, nes jos gali sukelti rimtų komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui, įskaitant priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą ir netgi sepsį. Pagrindinės nėščiųjų urogenitalinės sistemos infekcijų priežastys yra bakterijos, virusai ir grybai. Dažniausi patogenai, sukeliantys šlapimo takų infekcijas, yra Escherichia coli, Klebsiella, Enterobacter ir Staphylococcus saprophyticus.
• Uždegiminės būklės: Kai kurios uždegiminės būklės, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas arba uždegiminės žarnyno ligos, gali sukelti leukocitozę.
• Stresas: Didelis stresas arba fizinis krūvis taip pat gali laikinai padidinti leukocitų kiekį.
• Priešlaikinis gimdymas: Kartais leukocitozė gali būti susijusi su priešlaikiniu gimdymu.
• Kitos ligos: Retais atvejais leukocitozė gali būti susijusi su sunkesnėmis ligomis, pavyzdžiui, leukemija, tačiau tai labai retai pasitaiko nėštumo metu.

Jei leukocitų kiekis yra gerokai didesnis už normą arba jei yra kitų simptomų, pavyzdžiui, karščiavimas, skausmas, šaltkrėtis ar nuovargis, būtina kreiptis į gydytoją. Gydytojas atliks papildomus tyrimus, kad nustatytų priežastį ir paskirtų tinkamą gydymą.

Ką reiškia sumažėjęs leukocitų kiekis (leukopenija) nėštumo metu?

Sumažėjęs leukocitų kiekis kraujyje (leukopenija) nėštumo metu yra retesnis reiškinys nei leukocitozė. Leukopenija gali rodyti, kad organizmas negali tinkamai apsiginti nuo infekcijų. Štai keletas galimų priežasčių:

• Virusinės infekcijos: Kai kurios virusinės infekcijos, pavyzdžiui, gripas, gali laikinai sumažinti leukocitų kiekį.
• Autoimuninės ligos: Autoimuninės ligos, pavyzdžiui, sisteminė raudonoji vilkligė, gali pažeisti kaulų čiulpus ir sumažinti leukocitų gamybą.
• Vaistai: Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, chemoterapiniai vaistai, gali sukelti leukopeniją.
• Kaulų čiulpų problemos: Kaulų čiulpų ligos, pavyzdžiui, aplazinė anemija, gali sutrikdyti leukocitų gamybą.
• Mitybos trūkumas: Vitaminų B12 arba folio rūgšties trūkumas gali sukelti leukopeniją.

Jei leukocitų kiekis yra mažesnis už normą, būtina kreiptis į gydytoją. Gydytojas atliks papildomus tyrimus, kad nustatytų priežastį ir paskirtų tinkamą gydymą. Gydymas priklausys nuo leukopenijos priežasties.

Ką daryti, jei leukocitų kiekis nukrypsta nuo normos?

Jei leukocitų kiekis nėštumo metu nukrypsta nuo normos, svarbu atlikti šiuos veiksmus:

1. Pasikonsultuoti su gydytoju: Pirmiausia ir svarbiausia, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Gydytojas įvertins jūsų medicininę istoriją, atliks fizinį patikrinimą ir užsakys papildomus tyrimus, kad nustatytų leukocitų kiekio nukrypimo priežastį.
2. Atlikti papildomus tyrimus: Gydytojas gali užsakyti papildomus kraujo tyrimus, šlapimo tyrimus arba kitus tyrimus, kad nustatytų infekcijos, uždegimo ar kitų ligų buvimą. Nėščiųjų urogenitalinės sistemos infekcijos diagnozuojamos atliekant šlapimo tyrimus, įskaitant šlapimo kultūrą, kuri padeda nustatyti patogeną ir jo jautrumą antibiotikams. Be to, gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant patikrinti, ar nėra infekcijos požymių, tokių kaip leukocitozė.
3. Gydyti priežastį: Gydymas priklausys nuo leukocitų kiekio nukrypimo priežasties. Nėščiųjų urogenitalinės sistemos infekcijų gydymas dažniausiai apima antibiotikų vartojimą, kurie yra saugūs nėštumo metu. Gydytojai gali skirti specifinius vaistus, atsižvelgdami į nustatytą bakteriją ir jos jautrumą. Be to, rekomenduojama didinti skysčių suvartojimą, kad būtų skatinamas šlapimo nutekėjimas. Nemedicininiai sprendimai, tokie kaip šiltos vonios ir šlapimo pūslės tuštinimas po lytinių santykių, taip pat gali padėti sumažinti simptomus. Jei priežastis yra infekcija, gydytojas gali paskirti antibiotikų. Jei priežastis yra uždegiminė būklė, gydytojas gali paskirti vaistų nuo uždegimo.
4. Stebėti būklę: Gydytojas reguliariai stebės jūsų būklę ir atliks pakartotinius kraujo tyrimus, kad įvertintų gydymo veiksmingumą.
5. Laikytis sveiko gyvenimo būdo: Laikykitės sveiko gyvenimo būdo, įskaitant subalansuotą mitybą, reguliarų miegą ir vengimą streso. Tai gali padėti sustiprinti imuninę sistemą ir palaikyti sveiką leukocitų kiekį.

Leukocitai gali būti aptinkami ne tik kraujyje, bet ir šlapime. Padidėjęs leukocitų kiekis šlapime nėštumo metu dažniausiai rodo šlapimo takų infekciją (ŠTI). ŠTI yra dažna nėštumo komplikacija, kurią reikia gydyti, kad būtų išvengta sunkesnių problemų, pavyzdžiui, pielonefrito (inkstų infekcijos) ar priešlaikinio gimdymo.

Jei šlapimo tyrimas rodo padidėjusį leukocitų kiekį, gydytojas atliks papildomus tyrimus, pavyzdžiui, šlapimo pasėlį, kad nustatytų infekcijos sukėlėją ir paskirtų tinkamą antibiotikų gydymą.

Pilvo skausmas nėštumo metu

Pilvo skausmas nėštumo metu, ypač pasireiškiantis per pirmąjį nėštumo trimestrą, yra dažnas moterų nusiskundimas. Egzistuoja daugybė pilvo skausmą sukeliančių būklių, kurios yra būdingos ir susijusios tik su nėštumu. Nėščiosios pilvo skausmo diferencinė diagnostika gali būti ypač sudėtinga, nes pykinimas, vėmimas ir pilvo skausmas kartais gali būti ir normalios nėštumo eigos dalis. Besiplečianti gimda gali dislokuoti kitus pilvo ertmės organus, o anemija bei leukocitozė dažnai pasitaiko esant normaliam nėštumui ir nebūtinai reiškia kraujo netekimą ar infekciją.

1. Normali embriono implantacija gimdos gleivinėje gali būti susijusi su nestipriais, protarpiniais spazmais (jaučiamais apatinėje pilvo dalyje) trunkančiais 1 ar 2 dienas bei menku implantaciniu kraujavimu. Kraujavimas dažniausiai būna labai nestiprus, jis pasireiškia tarp 6 ir 12 dienos nuo numanomos pastojimo datos - dažniausiai tuo laiku, kai tikimasi kitų mėnesinių.
2. Ektopinis nėštumas yra dažniausia priežastis, lemianti moterų mirtingumą pirmojo nėštumo trimestro metu. Jis vystosi, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir vystosi ne gimdos ertmėje. Dažniausios ektopinio nėštumo priežastys yra kiaušidžių, kiaušintakių ar gimdos anatominės anomalijos, tačiau iki 95% ektopinių nėštumų išsivysto kiaušintakyje. Dažniausiai pasitaikančios ektopinio nėštumo lokalizacijos. Ektopinis nėštumas įtariamas jei yra teigiamas nėštumo testas, padidėjęs žmogaus chorioninio gonadotropino kiekis kraujyje, bet neatitinkantis amenorėjos laiko. Nustatytas ektopinis nėštumas - tai urgentinė būklė, nes yra didelė kiaušintakio plyšimo ir kraujavimo grėsmė. Kai echoskopuojant nustatomas ektopinio nėštumo dydis neviršija 3 cm, kiaušintakis nėra plyšęs ir moters hemodinamika stabili, vis plačiau taikomas konservatyvus medikamentinis gydymas metotreksatu.
3. Bet kokio pobūdžio vaginalinis kraujavimas ar gimdos kaklelio konsistencijos pokyčiai, ypač ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, gali būti susiję su persileidimo grėsme. Moterims savaiminis abortas paprastai pasireiškia kraujavimu, audinių pasišalinimu iš gimdos bei pilvo skausmu. Gydymo taktika priklauso nuo savaiminio persileidimo eigos. Jei įvyksta visiškas savaiminis abortas, papildomas gydymas gali būti ir nereikalingas. Kartais gali prireikti medikamentinio gydymo misoprostoliu, o labiau komplikuotais atvejais ir chirurginės intervencijos.
4. Kiaušidės cista - tai ertminis darinys, pripildytas ląstelių sekreto. Kiaušidžių cistos nėščiosioms pasitaiko maždaug 1 iš 1000 atvejų. Didelės cistos nėštumo metu gali plyšti ar nulemti kiaušidės apsisukimą, sukeldamos stiprų pilvo skausmą bei padidindamos persileidimo ar priešlaikinio gimdymo tikimybę. Jei diagnozuotos didelės (daugiau nei 6-8 cm) kiaušidžių cistos per keletą savaičių savaime nesumažėja, indikuotinas chirurginis gydymas. Tinkamiausias laikas operacijai - antras nėštumo trimestras, apie 14-16 nėštumo savaitę.
5. Kiaušidės apsisukimas yra reta, tačiau grėsminga ir urgentinė ūmaus pilvo skausmo priežastis. Kiaušidei apsisukant apie savo kraujagyslinę ašį pirmiausia sutrikdoma limfos ir veninio kraujo apytaka, o vėliau sutrinka ir arterinė kraujotaka. Kiaušidės apsisukimas moterims kurkas dažniau įvyksta būtent nėštumo metu. Sveika kiaušidė apsisuka retai - gerokai dažniau apsisuka patologiškai (dėl cistos) padidėjusi kiaušidė. Kairiosios kiaušidės mobilumas yra ribotas dėl šalia esančios riestinės žarnos, tad du trečdaliai visų kiaušidės apsisukimų pasitaiko dešinėje. Ši būklė pasireiškia ūmiu, labai stipriu ir nuolat progresuojančiu pilvo skausmu ir turi būti nedelsiant gydoma operaciniu būdu atkuriant normalią kiaušidės kraujotaką.
6. Gimdos lejomiomos, gerybiniai gimdos sienos augliai, nustatomos apie 20% reprodukcinio amžiaus moterų. Dauguma gimdos miomų yra mažos bei asimptominės, tačiau didelės miomos gali spausti kitus dubens organus bei sukelti skausmą ar patologinį kraujavimą iš gimdos.
7. Apendicito dažnis nenėščių moterų bei nėščiųjų tarpe nesiskiria ir gali išsivystyti bet kuriuo nėštumo trimestru. Apendicitas yra dažniausia neakušerinė ūmaus pilvo skausmo priežastis nėštumo metu, pasitaikanti 1 iš 1500 visų nėštumų.
8. Moterys, lyginant su vyrais, turi dvigubai didesnę tulžies akmenligės išsivystymo riziką. Nėštumo metu pasikeitusi hormonų pusiausvyra šią riziką padidina dar labiau. Tulžies pūslės akmenligės sukeltas cholecistitas pasireiškia ūmiu skausmu po dešiniuoju šonkaulių lanku, kuris yra lydimas pykinimo bei vėmimo. Šios būklės diagnostikoje nepaprastai reikšmingas yra ultragarsinis tyrimas, kurio jautrumas siekia daugiau nei 95%. Tulžies pūslės akmenys (viršutinė rodyklė) bei jų metamas šešėlis (apatinė rodyklė) matomi ultragarsinio tyrimo metu.
9. Šlapimo takų infekcijos dažniausiai pasitaiko būtent nėštumo metu dėl pokyčių, įvykstančių šlapimo takuose. Gimda mažajame dubenyje yra lokalizuota už šlapimo pūslės. Gimdai didėjant nėštumo metu gali sutrikti šlapimo nutekėjimas iš šlapimo pūslės, o susilaikantis šlapimas yra svarbus šlapimo takų infekcijos predisponuojantis veiksnys. Dažniausi šlapimo takų infekcijos simptomai yra pilvo skausmas virš gaktinės sąvaržos, dizurija, skubus ir dažnas noras šlapintis. Prasidėjus minėtiems simptomas ir laboratoriniais tyrimais patvirtinus infekciją būtina paimti šlapimo pasėlį ir pradėti gydymą antibiotikais.
10. Apvalusis raištis fiksuoja gimdą dubenyje, o jai didėjant nėštumo metu apvalusis raištis įsitempia. Dėl nervinių skaidulų dirginimo įsitempiant apvaliajam raiščiui gali atsirasti pilvo skausmas, ypač atliekant staigesnius judesius.

Prevencija

Nors ne visada įmanoma išvengti leukocitų kiekio nukrypimų nėštumo metu, yra keletas priemonių, kurių galite imtis, kad sumažintumėte riziką:

• Laikykitės higienos: Laikykitės geros higienos, kad išvengtumėte infekcijų.
• V. AndrejevaitėLeukocitozė - tai padidėjęs baltųjų kraujo kūnelių (> 11 x 109/l) skaičius kraujyje. Dažniausiai tai būna normali kaulų čiulpų reakcija į infekciją arba uždegimą. Fizinis ir emocinis stresas taip pat gali padidinti leukocitų skaičių. Kai leukocitų randama labai daug, nenormalus eritrocitų ar trombocitų skaičius, mažėja svoris, kraujuoja, padidėję vidaus organai, reikia įtarti kaulų čiulpų pažeidimą - leukemiją arba mieloproliferacinį sindromą. Dažniausiai šeimos gydytojas nustato leukocitozės priežastį iš anamnezės, fizinės apžiūros ir bendrojo kraujo tyrimo rodiklių. Kai leukocitų daugiau nei 100 x 109/l, būtina skubi hematologo konsultacija, nes padidėja galvos smegenų infarkto ir hemoragijos rizika.Leukocitozės priežastys grupuojamos pagal kaulų čiulpų atsaką: leukocitozė, kai kaulų čiulpai sveiki, ir leukocitozė, kai pažeidimas kaulų čiulpuose (kraujo liga).Normalus kaulų čiulpų atsakas:infekcija; uždegimas: audinių nekrozė, infarktas, nudegimai, artritas;stresas: pervargimas, traukuliai, nerimas, anestezija;vaistai: kortikosteroidai, litis, beta agonistai;trauma: splenektomija;hemolitinė anemija;leukemoidė reakcija dėl vėžinės intoksikacijos.Pažeidimas kaulų čiulpuose (kraujo liga):ūmios ir lėtinės leukemijos; mieloproliferacinis sindromas.Leukocitozė, kai kaulų čiulpai sveikiDažniausiai leukocitozę sukelia infekcija arba uždegimas. Normalus kaulų čiulpų atsakas, kaipadidėja leukocitų skaičius periferiniame kraujyje, dominuoja polimorfonukleariniai leukocitai ir mažiau subrendusios kraujo kūnelių formos - metamielocitai. Jie susitelkia į uždegimo ar pažeidimo sritį, tada išsiskira neutrofiliniai leukocitai - „nuokrypis į kairę“. Stresinė leukocitozė dingsta per kelias valandas nuo sukėlusio faktoriaus pašalinimo. Splenektomija sukelia tranzitinę leukocitozę, kuri trunka kelias savaites ar mėnesius. Hemolitinė anemija sukelia nespecifinę leukocitozę, nes padidėja raudonųjų kraujo kūnelių produkcija. Kai sergama piktybinėmis ligomis, būna leukocitozė, kartais ir trombozitozė, nes tumoras nespecifiškai stimuliuoja kaulų čiulpus. Leukemoidinę reakciją ( > 50 x 109/l) dažniausiai sukelia infekcija, uždegimas, bet gali būti ir dėl piktybinio proceso.Padidėjęs neutrofilų skaičius - dažniausia leukocitozės forma, bet gali būti ir eozinofilija, bazofilija, limfocitozė, monocitozė. Eozinofilija ( > 0,44 x 109/l):astma ir kiti alerginiai susirgimai;parazitinės infekcijos, ypač kai parazitas pereina į audinius (trichina, echinokokas, toksokara, kreivagalvis - Ancylostoma duodenale, šistosoma);imunologinės ligos: reumatoidinis artritas, periartritas, vilkligė, eozinofilinis mialgijos sindromas;antinksčių nepakankamumas: Adisono liga;odos ligos: pemfigus, dilgėlinė, egzema;pleuros ir plaučių ligos: Lioflerio sindromas, plaučių infiltratai ir eozinofilija;piktybiniai susirgimai: Hodžkino ir ne Hodžkino limfoma, kiaušidžių vėžys;mieloproliferaciniai susirgimai: lėtinė mielogeninė leukemija, tikroji policitemija,mielofibrozė;sarkoidozė.Bazofilija (> 0,1 x 109/l) nėra dažna leukocitozės forma. Bazofilai dažniausiai dalyvauja alerginėse reakcijose. Didelio laipsnio bazofilija sergant lėtine mieloleukemija rodo ligos paūmėjimą ar blastų krizę.Monocitozė (> 0,8 x 109/l) būdinga infekcinėms ligoms (TBC, bruceliozei, sifiliui, infekciniamendokarditui). Jei vyresnio amžiaus pacientams be priežasties padidėja monocitų skaičius, reikia įtarti iki leukemijos sindromą (per keletą metų pacientas gali susirgti ūmia leukemija arba citopenija). Limfocitozė (> 3,5 x 109/l) gali būti absoliuti arba reliatyvi.Absoliuti limfocitozė:ūmios infekcijos: citomegalo, Epstein-Barro virusai, kokliušas, hepatitas, toksoplazmozė; lėtinės infekcijos: tuberkuliozė, bruceliozė; limfoidinės sistemos vėžys: lėtinė limfocitinė leukemija.Reliatyvi limfocitozė:normalu vaikams iki 2 m. amžiaus;ūmi virusinių ligų fazė;jungiamojo audinio ligos;tirotoksikozė;Adisono liga;splenomegalija, nes blužnis sunaikina granuliocitus.Leukocitozė, kai pažeidimas kaulų čiulpuose (kraujo liga)Kaulų čiulpų ligos grupuojamos į leukemijas ir mieloproliferacinius susirgimus. Ūmios leukemijos pažeidžia kamienines ląsteles, o lėtinės leukemijos - labiau diferencijuotas kraujodaros ląsteles. Svarbu atskirti ūmią leukemiją, nes jai būdingos gyvybei pavojingos komplikacijos - kraujavimas, infekcija, smegenų infarktas. Jei nėra simptomų, lėtinės limfocitinės leukemijos gydyti nereikia. Lėtinė mielogeninė leukemija per 2-5 metus gali pereiti į ūmią leukemiją. Įtarus kraujo ligą, būtina nusiųsti pacientą hematologo konsultacijai ir ištyrimui.Leukopenija. Kliniškai svarbi neutrofilų ir limfocitų leukopenija. Normalus neutrofilų skaičiusperiferiniame kraujyje yra 2,0-7,5 x 109/l. Jis gali keistis priklausomai nuo fizinio aktyvumo, amžiaus, genetinių faktorių. Neutropenija - tai absoliutaus neutrofilų skaičiaus sumažėjimas (1,5 x 109/l).Agranuliocitozė - tai būklė, kai granuliocitų skaičius grėsmingai sumažėja (< 0,3 x 109/l). Dažniausiai pacientą vargina ilgos, pasikartojančios infekcijos (stafilokokas), pažeidžiama oda ir gleivinės, galima komplikacija - pūlinga limfadenopatija. Kartais gali nebūti jokių simptomų, bet yra sunki neutropenija.Jei neutrofilų kraujyje < 0,5 x 109/l, reikalinga skubi hematologo konsultacija.Jei įtariama, kad nedidelę neutropeniją galėjo sukelti vaistai arba buvusi virusinė infekcija, reikia nutraukti medikamentų vartojimą ir pakartoti kraujo tyrimą po kelių savaičių (citostatiniai vaistai pasišalina iš kraujo lėčiau).Jei pacientas jaučiasi gerai, o neutrofilų skaičius < 0,5 x 109/l, profilaktiškai skiriamas antibiotikas (ciprofloksacinas).Jei pacientas, kuriam yra neutropenija, karščiuoja, nukreipiamas ištirti ir gydyti į ligoninę.Rekomendacijos pacientams, kurie gydėsi citostatiniais vaistais (po chemoterapijos): pusę metų po gydymo ir jo metu būtina kontracepcija, 1 metus vengti tiesioginių saulės spindulių, 2-3 m. nekeliauti į egzotiškus kraštus, nesimaudyti atviruose vandens telkiniuose, 3-4 mėn.

žymės: #Nestumo

Panašus:

• Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
• Rūgštis nėštumo metu: kaip sumažinti diskomfortą?
• Valerijono tabletės nėštumo metu: ar saugu? Poveikis, dozės
• Atverkite Telšių Miesto Gimimo Metrikų Knygas – Nepakeičiamas Šaltinis Genealoginiams Tyrimams!
• Neįtikėtini vaikų darželio šventinio stalo dekoravimo patarimai, kurie nustebins visus!