Šlapimo tyrimas yra greitas ir paprastas, tačiau gali suteikti daug svarbios informacijos apie paciento sveikatą. Būtent dėl to šis laboratorinis tyrimas yra vienas pirmųjų, kurį gydytojai rekomenduoja atlikti tikrinant sveikatą. Neatidėliokite rūpesčio savo sveikata.
Kodėl svarbu tirti vaikų šlapimą?
Šlapimo analizė atskleidžia inkstų ir kitų organų veiklos sutrikimus, parodo uždegimus ir leidžia nustatyti ligas ar sveikatai pavojingus pokyčius organizme. Šlapimo tyrimai yra vieni dažniausiai atliekamų tyrimų, juos gydytojai bent kartą per metus atlikti rekomenduoja net ir savo sveikata nesiskundžiantiems pacientams.
Ar reikia profilaktiškai tirti vaikų šlapimą? Taip. Tai reikėtų padaryti kartą metuose, ypač svarbu pirmaisiais mažylio gyvenimo metais ir prieš pradedant lankyti mokyklą, sako vaikų nefrologė prof. „Jei vaikutis serga, šlapimą tirtis reikėtų pagal poreikį. Tarkime, darželinukas skundžiasi, kad jam skauda šlapinantis, dažniau bėgioja į tualetą arba kojytes laiko suspaustas, trina vieną į kitą, tarsi šlapintis būtų nemalonu, pakyla aukšta temperatūra. Visi šie požymiai įspėja apie galimą inkstų ar šlapimo sistemos organų infekciją. Tokiu atveju tyrimas padeda tiksliai įvertinti, kokie vaistai reikalingi, leidžia stebėti ligos eigą”, - sako gydytoja. Šlapimo tyrimą taip pat rekomenduojama atlikti praėjus kelioms savaitėms po stiprių infekcinių ligų, ypač tų, kurių sukėlėjas buvo streptokokas, - išsiaiškinama, ar bakterija neišprovokavo kokių nors pakitimų inkstuose, nesukėlė glomerulonefrito. Kartais šlapimas tiriamas ir tiesiog sunegalavus, kai gydytojui neaiški susirgimo priežastis.
Kada reikalingas šlapimo tyrimas?
Bendrą šlapimo tyrimą gydytojas rekomenduos atlikti profilaktiškai, nes šlapimas gali atskleisti tam tikrus susirgimus, kurių simptomų nejaučiate. Taip pat šis tyrimas atliekamas sergant peršalimo, įvairiomis virusinėmis ligomis ar uždegimais. Tiriant šlapimą vertinama įvairių organizmo sistemų veikla, tad jis dažniau rekomenduojamas atlikti nėštumo metu. Analizuojami rodikliai svarbūs ir tiriant pacientą dėl narkotikų, dėl lytiškai plintančių ligų. Periodiškai atlikti bendrą šlapimo tyrimą rekomenduojama dėl inkstų ligų ligų profilaktikos, nustačius didesnę jų riziką.
Šlapimo tyrimas: ką svarbu žinoti?
Pirmiausia - į dažnį, koks jis. Aišku, sąvokos „dažnai, retai“ labai subjektyvios, mat šlapinimosi dažnumui per parą įtakos turi išgertų skysčių kiekis, suvalgyti vaisiai, daržovės, tai, ar vaikas serga (vemia, viduriuoja, karščiuoja), ar yra sveikas. Sunerimti reikėtų, jei normaliai valgydamas ir gerdamas vaikas per parą šlapinasi rečiau nei 4 kartus ir daugiau nei 8 kartus. Jei taip yra nuolat, galbūt reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, pasiaiškinti priežastis, išsitirti, ar mažylis neturi šlapimo organų infekcijos. Dar reikėtų atkreipti dėmesį, ypač berniukų tėvams, kokia yra vaiko šlapimo srovė - tolygi ar trūkčiojanti. Jei trūkčiojanti, gali būti, kad vaikas turi kokių nors įgimtų šlapimo sistemos organų vystymosi defektų.
Šlapimo spalva ir jos reikšmė
Sveiko žmogaus šlapimas yra intensyvios gelsvos - šiaudų - spalvos. Į spalvos pokyčius tėvai, galiu pasakyti iš praktikos, reaguoja, tačiau ne į visus. Labiausiai sunerimsta, jei vaiko šlapimas nusidažo rožine, rausva, raudona spalva, mat tai jiems asocijuojasi su krauju. Hematurijų (kraujo šlapime) gali būti dėl daugelio priežasčių, todėl siūlyčiau kreiptis į vaikų nefrologą. Šlapimas gali parausvėti ir nuo suvalgyto maisto (burokėlių, šviežių vyšnių) arba kai kurių vartojamų vaistų. Jei šlapimas tamsiai rudas, panašus į arbatą, irgi reikėtų kreiptis į vaikų inkstų ligų specialistą. Jei bespalvis, kaip vanduo, - irgi nelabai gerai. Tai rodo blogą šlapimo koncentraciją. Aišku, jei taip nutinka sergant, kai labai karšta ir gausiai geriama, - nieko tokio. Šiuo atveju gali būti inkstų koncentracinės funkcijos sutrikimas - gana reta, bet labai rimta liga, dėl kurios gali išsivystyti inkstų nepakankamumas. Į bespalvį šlapimą tėvai kažkodėl kreipia mažiausiai dėmesio. Kartais šlapimas būna baltos tarsi pienas spalvos. Tai rodo riebalų arba limfos apytakos sutrikimą organizme - labai reta, bet gana rimta būklė. Beje, pagal šlapimo spalvą net galima patikrinti, ar rūpestingai ligonis slaugomas, kitaip tariant, ar jam netrūksta skysčių. Jei ligonis geria nepakankamai, jo šlapimas bus labai tamsus, šlapinsis retai. Ne veltui sakoma, kad skysčiai ligą iš organizmo „išplauna“. Aišku, bakterijų ir virusų sukeltų infekcijų vien skysčiais nepagydysi, bet sergančiojo būklę pagerinti tikrai galima.
Šlapimo kvapas
Jei tėvai pastebi, kad pakito šlapimo kvapas, tai ženklas, kad galbūt prasidėjo šlapimo takų uždegimas. Dažnai tai būna tarsi išmatų kvapas, nes šlapimo organų infekciją dažniausiai sukelia E. coli (žarnyno lazdelė). Kartais kvapas gali pakisti dėl suvalgyto maisto, vartojamų vaistų, apsinuodijus. Jei vaikas ilgai negauna maisto, vemia, yra intoksikuotas, geria mažai skysčių, šlapime atsiranda acetono.
Kaip tinkamai paimti šlapimą tyrimams atlikti?
Tinkamiausias ir informatyviausias yra rytinis šlapimas, geriausia, jei jis paimtas iš vidurio srovės. Prieš šlapinantis į tyrimams skirtą sterilų indelį, vaiką reikėtų apiprausti po tekančio vandens srove, geriausia - be jokio muilo ir prausiklio, mat net mažiausi šių priemonių likučiai, patekę į šlapimą, gali iškreipti tyrimo rezultatą. Atvežti rekomenduojama per porą valandų nuo paėmimo, antraip gali būti iškreipti tyrimo rezultatai. Šlapimo nepatariama laikyti šiltoje vietoje, tarkime, vasarą karštame automobilyje.
Leukocitai šlapime: ką jie reiškia?
Leukocitai (baltieji kraujo kūneliai) šlapimo analizėje rodo uždegimo ar infekcijos buvimą šlapimo takuose. Normaliai leukocitų šlapime turi būti labai mažai arba jų visai neturėtų būti, tačiau padidėjęs leukocitų skaičius gali rodyti tokias būkles kaip šlapimo takų infekcijos (ŠTI), inkstų uždegimas ar kitos šlapimo sistemos problemos.
Leukocitų norma šlapime
- Suaugusiems: 0-5 leukocitai matymo lauke (šviesos mikroskopu), arba neigiamas leukocitų esterazės tyrimas.
- Vaikams: 0-5 leukocitai matymo lauke.
Jei tyrimo rezultatas teigiamas, reikia atlikti papildomus tyrimus, kad būtų nustatyta galimos infekcijos priežastis.
Padidėjęs leukocitų skaičius šlapime
Padidėjęs leukocitų kiekis šlapime gali rodyti:
- Šlapimo takų infekciją (ŠTI): Dažniausia leukocitų padidėjimo šlapime priežastis.
Bendras šlapimo tyrimas (BTŠ)
Tai laboratorinis tyrimas, kurio metu vertinama šlapimo spalva, kvapas ir drumstumas. Rezultatai leidžia įvertinti šlapimo takų ir šlaplės, inkstų, lyties organų bei kitus organizmo patologinius pokyčius. Šlapimo sudėtis priklauso nuo paciento gyvenimo būdo: mitybos, vartojamų vaistų, žalingų įpročių ir kitų veiksnių. Šio tyrimo atlikimas yra greitas ir neskausmingas, tyrimo kaina nėra didelė, tad bendras šlapimo tyrimas naudojamas pradinei diagnozei ir suteikia gydymui vertingos informacijos.
Tyrimui pacientas turi pats pristatyti mėginį į laboratoriją, o analizė atliekama automatiškai, naudojant tam skirtą šlapimo analizatorių. Pateikiami atsakymai parodo šlapimo rūgštingumą, ketonus, santykinį tankį, leukocitus, bakterijas, baltymus, gliukozę, kraują, bilirubiną, urobilinogeną, nustato spalvą. Kai kuriems rodikliams nustatyti yra atliekamas mikroskopinis tyrimas, kuris papildo iš analizatoriaus gautus rezultatus. Bendri šlapimo tyrimai yra skirti pagrindiniams rodikliams įvertinti, todėl jų metu kai kurioms ligoms būdingi specifiniai rodikliai nėra tiriami.
Šis tyrimas yra atliekamas tiek profilaktinės medicininės apžiūros metu, tiek skundžiantis dėl įvairių negalavimų. Bendrasis šlapimo tyrimas gali būti atliekamas vaikui ar bet kokio amžiaus suaugusiesiems. Jei gydytojas paskyrė šį tyrimą, dar neverta išsigąsti - tai visiškai normali praktika, tyrimu tiesiog siekiama gauti patikimų duomenų apie paciento sveikatos būklę.
Požymiai, rodantys, kad reikėtų sunerimti
Verta žinoti, kad kai visos organizmo sistemos funkcionuoja tinkamai, šlapimas yra skaidrus, neutralaus kvapo. Pastebėjus spalvos pakitimus, drumstumą, blogą kvapą, jaučiant norą dažnai šlapintis ar skausmą šlapinimosi metu, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
Sveiko žmogaus šlapimo norma per parą siekia 1,5-2 litrus, normalu šlapintis vidutiniškai kas tris valandas. Pastebėjus tam tikrų nukrypimų, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju - tiek dažnas, tiek ir retas, nereguliarus šlapinimasis gali būti įspėjimas apie tam tikrus sveikatos sutrikimus.
Savo sveikata reikėtų susirūpinti ir tuomet, jei pastebite, kad kartu su šlapimu išsiskiria gleivės ar kraujas. Tai išties verčia sunerimti, tačiau nereikėtų jaudintis anksčiau laiko. Kraujas šlapime gali rodyti vidinį kraujavimą, kuris vyksta dėl polipų, navikų, sergant akmenlige, tuberkulioze ar inkstų uždegimu ir kitomis ligomis, tačiau pavienių eritrocitų taip pat gali atsirasti ir dėl patirto didelio fizinio krūvio. Geriausia ne spėlioti, o pasitikrinti - bendro šlapimo tyrimo rodikliai įgalina tikslią ir ankstyvą diagnostiką.
Šlapimo spalvos pokyčiai
Šlapimo spalva priklauso nuo daugybės veiksnių ir ne visada rodo negalavimus. Spalvą lemia mitybos įpročiai ir vartojami produktai, pavyzdžiui, šlapimo spalva gali laikinai pasikeisti suvalgius daugiau morkų ar burokėlių. Jei toks pokytis yra laikinas, neverta nerimauti. Juolab, kad sveiko žmogaus šlapimo spalva gali varijuoti nuo šviesiai gelsvo iki sodraus geltono atspalvio. Taip pat būtina žinoti, kad vartojant pernelyg mažai skysčių, šlapimas bus tamsesnis, gali įgauti ryškų oranžinį atspalvį.
Taip pat šlapimo spalvą gali lemti ir vartojami vitaminai, maisto papildai ar vaistai, pavyzdžiui, aspirinas nudažo šlapimą rausva spalva. Daugiau dėmesio stebėjimui reikėtų skirti pastebėjus žalsvai rudą šlapimo atspalvį - jį gali lemti tam tikri pigmentai, kurie šlapime atsiranda dėl tulžies veiklos pokyčių.
Raudoną atspalvį šlapimas įgauna, jei patenka šviežio kraujo, rudą - jei patenka seno kraujo. Kraujas šlapime gali atsirasti dėl labai įvairių priežasčių ir tik šlapimo tyrimai gali padėti nustatyti tikslią priežastį.
Ką reikia žinoti prieš šlapimo tyrimo atlikimą?
Šlapimo tyrimai yra labai paprasti, tačiau būtina žinoti keletą svarbių taisyklių. Pacientai mėginius šiems tyrimams pristato savarankiškai ir tai gali lemti rezultatų tikslumą, tad svarbus tinkamas pasiruošimas. Būtina laikytis kelių esminių taisyklių:
- tyrimams geriausiai tinka rytinis šlapimas;
- mėginiui reikalingas sterilus buteliukas ar indelis - jį galima įsigyti kiekvienoje vaistinėje;
- prieš šlapinantis rekomenduojama apsiplauti lytinius organus, nenaudoti jokių higienos priemonių;
- tyrimui reikalingas ne mažesnis nei 30 ml šlapimo kiekis;
- šlapimą tyrimui į laboratoriją reikėtų pristatyti per valandą (jei pridavimas numatytas vėliau, galima porą valandų palaikyti mėginį šaldytuve).
Šlapimo pasėlis negali būti užterštas, tad rinkdami mėginį nelieskite indelio kraštų. Jei mėginys bus užterštas, tyrimo rezultatai gali būti blogi ir nesuteiks reikalingos informacijos, tyrimą reikės kartoti. Sergant mėnesinėmis šlapimo tyrimai gali būti netikslūs, jei įmanoma, reikėtų palaukti mėnesinių pabaigos ir tada atikti tyrimą. Jei turite daugiau klausimų, kaip atlikti šį tyrimą, pasikonsultuokite su specialistais.
Ką reiškia tyrimo atsakymai?
Šlapimo tyrimai yra labai informatyvūs, o paprastas atlikimas ir nedidelė trukmė užtikrina patogumą tiek gydytojui, tiek pacientui. Vis dėlto gavus atsakymą iš laboratorijos, reikalingas profesionalus vertinimas - raidžių kombinacijos ir skaičiai yra suprantami tik gydytojui. Trumpai aptarkime, ką reiškia tyrimo atsakymai ir ką iš jų galima sužinoti. Štai pagrindiniai rodikliai:
| Rodiklis | Aprašymas | Norma |
|---|---|---|
| SG | Specifinis tankis, parodo inkstų funkciją | 1,010-1,025 |
| pH | Rūgščių ir šarmų pusiausvyra | 5-7 |
| LEU | Leukocitai | Iki 10/μl |
| NIT | Nitritai | Neturėtų būti |
| PRO | Baltymai | 0-0,3 g/l |
| GLU | Gliukozė | Neturėtų būti |
| KET | Ketonai | Neturėtų būti |
| BIL | Bilirubinas | Neturėtų būti |
| URB | Urobilinogenas | Iki 3,4 μmol/l |
| ERY | Eritrocitai | Iki 5/μl |
Svarbu paminėti, kad šlapimo tyrimo rezultatus pateiks laboratorija, o juos įvertins gydytojas. Jis atsižvelgs į rodiklių visumą, nes atskirų rodiklių nuokrypiai nebūtinai gali reikšti sveikatos sutrikimus ar ligas. Šlapimo tyrimai yra atliekami greitai ir suteikia patikimus rezultatus, jų kaina yra nedidelė, todėl pacientams visada rekomenduojame pasitikrinti. Šlapimo tyrimas - greitas, informatyvus ir pigus būdas įvertinti inkstų ir kitų organų veiklą. Jis neskausmingas, nereikalaujantis daug laiko, o svarbiausia, rezultatai gaunami tuoj pat.
Eritrocitai šlapime (hematurija)
Eritrocitų buvimas šlapime, vadinamas hematurija, nėra įprasta būklė. Tai gali būti ankstyvas signalas apie įvairias sveikatos problemas, kurios gali būti tiek nekenksmingos, tiek rimtos.
Priežastys:
- Infekcijos.
- Akmenys.
- Trauma.
- Ligos.
- Vaistai.
Hematurija gali būti makroskopinė, kai šlapimas tampa raudonas arba rudo atspalvio, arba mikroskopinė, kai eritrocitų yra nedaug ir jie matomi tik mikroskopu.
Makroskopinė hematurija
Makroskopinė hematurija reiškia, kad šlapime yra tiek daug eritrocitų, kad jis pasidaro raudonas arba rudo atspalvio. Tai yra akivaizdus simptomas, kurį lengva pastebėti be specialių tyrimų.
Simptomai:
- Šlapimas gali būti šviesiai raudonas, tamsiai raudonas arba net rudo atspalvio, priklausomai nuo eritrocitų kiekio ir jų buvimo šlapime trukmės.
- Kartais gali pasirodyti kraujo krešuliai šlapime, kurie gali sukelti diskomfortą ar skausmą šlapinantis.
Mikroskopinė hematurija
Mikroskopinė hematurija reiškia, kad šlapime yra eritrocitų, tačiau jų nėra tiek daug, kad pasikeistų šlapimo spalva. Šią būklę galima nustatyti tik atliekant šlapimo tyrimą mikroskopu.
Simptomai:
- Dažniausiai mikroskopinė hematurija yra besimptomė.
Diagnostika ir gydymas
Kai įtariama, kad šlapime yra eritrocitų, svarbu atlikti išsamią diagnostiką, kad būtų nustatyta priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas.
- Bendras šlapimo tyrimas.
- Mikroskopinis šlapimo tyrimas.
- Šlapimo tyrimas.
- Vaizdo diagnostika.
- Cistoskopija.
Gydymas
Eritrocitų buvimo šlapime gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties:
- Infekcijos: Antibiotikai.
- Akmenys šlapimo takuose: Vaistai, ultragarsas arba chirurgija.
- Inkstų ligų gydymas: Specialūs vaistai, tokie kaip imunosupresantai.
- Trauma arba sužalojimas: Poilsis arba, retais atvejais, chirurginė intervencija.
- Kitos priežastys: Kiti gydymo metodai, priklausomai nuo eritrocitų buvimo šlapime priežasties.
Eritrocitų buvimas šlapime gali būti ženklas apie daugelį įvairių sveikatos problemų, todėl svarbu atidžiai diagnozuoti ir gydyti. Jei pastebite bet kokius su šlapinimusi susijusius simptomus, ypač kraują šlapime, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Apibendrinant, reguliarūs šlapimo tyrimai yra svarbi priemonė stebint kūdikio sveikatą ir laiku nustatant galimas problemas. Pastebėjus bet kokius neįprastus simptomus ar pokyčius šlapime, būtina kreiptis į gydytoją.