Dirbtinis apvaisinimas yra medicininė procedūra, padedanti poroms ar asmenims, turintiems sunkumų susilaukti vaikų natūraliu būdu. Ši procedūra apima apvaisinimą ne moters kūne, o vėliau apvaisinto embriono perkėlimą į moters gimdą.
Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, dirbtinio apvaisinimo klausimai yra reglamentuojami įstatymais, kurie nustato procedūros atlikimo sąlygas, embrionų apsaugos principus ir kitus svarbius aspektus. Šiame straipsnyje aptariami dirbtinio apvaisinimo klausimai Lenkijoje, ypač atsižvelgiant į vienišų moterų galimybes pasinaudoti šia procedūra.
Įstatymų raida ir projektai
2021 m. rugsėjo 27 d. LR Seime buvo užregistruotas LR Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projektas, kurį parengė Seimo narys Arminas Lydeka, o pateikė Viktorija Čmilyte-Nielsen kartu su Morgana Daniele ir Jurgita Sejoniene. Įstatymo projektu siekiama ne tik reglamentuoti vaisingumo išsaugojimo paslaugas, bet ir siūloma atsisakyti neterminuoto pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų, bet tam nepanaudotų žmogaus embrionų saugojimo, taip pat nuostatos, jog pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui.
Rengimo šeimai asociacija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos teisėje yra įtvirtinta nedviprasmiška ir moderniu medicinos mokslu paremta nuostata, kad embrionas yra žmogaus gyvybė genezės stadijoje. Biomedicininių tyrimų etikos įstatyme sakoma: „Žmogaus embrionas - besivystantis žmogaus organizmas nuo apvaisinimo momento (zigotos susidarymo) iki aštuntos nėštumo savaitės pabaigos.“ Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Pagalbinio apvaisinimo įstatyme. Todėl leidimas nepanaudotus žmogaus embrionus sunaikinti, esant realiai galimybei juos išsaugoti šaldant, neatitiktų Lietuvoje suformuoto žmogaus embriono apsaugos standarto.
Įstatymo leidėjui tenka teisinė pareiga užtikrinti tinkamą embriono, kaip unikalios žmogiškos gyvybės esančios genezės stadijoje, apsaugos lygį. Teisės normos, išreiškiančios aukščiau minimas teisines nuostatas, yra glaudžiai tarpusavyje susijusios ir sąveikaudamos sudaro bendrą ir logišką žmogaus gyvybės genezės stadijoje apsaugos sistemą. Jų keitimas ją ardytų ir neatitiktų pakankamo žmogaus embriono apsaugos lygio, kurio iš Lietuvos reikalauja ES teisės normos ir kiti tarptautiniai įsipareigojimai.
Europos Sąjungos teisė reikalauja, kad nacionaliniu lygmeniu būtų apibrėžta pakankama embriono apsauga, kuri atsižvelgtų į tai, kad žmogaus embrionas būtų naudojamas atsižvelgiant į pagrindines teises, ypač - į žmogaus orumą. Žmogiškos prigimties turėjimas nepriklauso nuo to, ar subjektas teisine prasme yra laikomas asmeniu.
Pagal Lietuvos teisėje įtvirtintą ir tarptautinius įsipareigojimus atitinkantį žmogaus embriono teisinės apsaugos režimą, embrionus galima kurti tik pagalbinio apvaisinimo tikslams, negalima jų kurti biomedicininiams tyrimams.
Etiniai ir socialiniai aspektai
2015 m. svarstant naują Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo redakciją, buvo keliamas klausimas, kaip elgtis embrionais, kurie buvo kurti pagalbiniam apvaisinimui, bet nebuvo tam panaudoti. Paprastai pagalbiniam apvaisinimui nepanaudoti embrionai yra naudojami kamieninių ląstelių gavybai. Kaip žinoma, ląstelių gavimo procedūros metu embrionas žūva.
Būtent todėl embrioninių kamieninių ląstelių tyrimai yra visiškai uždrausti Airijoje, Austrijoje, Lenkijoje, o Vokietijoje ir Italijoje tyrimus leidžiama atlikti tik su tomis ląstelių linijomis, kurios buvo išskirtos iki tam tikros datos. Tuo metu dėl žmogaus embriono apsaugos buvo priimtas sprendimas į įstatymą įrašyti, kad „biomedicininiai tyrimai su žmogaus embrionu ar žmogaus vaisiumi, kurių metu arba kuriems pasibaigus žmogaus embrionas ar žmogaus vaisius yra sunaikinamas arba žmogaus embrionas neperkeliamas į moters gimdą, draudžiami“.
2016 m. svarstant Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą buvo siekiama šią „pilkąją zoną“ eliminuoti, nustatant, kad galima sukurti ne daugiau kaip 3 žmogaus embrionus ir juos visus privaloma perkelti į moters organizmą. Tuomet, sulaukus labai didelio suinteresuotų asmenų spaudimo, šio sumanymo buvo atsisakyta.
Pasiūlymas išbraukti nuostatą, jog „pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui“, suponuoja, kad įstatymo projektu yra siekiama leisti panaudoti sukurtus, bet į moters organizmą neperkeltus žmogaus embrionus biomedicininių tyrimų ar kitam, įstatymo projekte neidentifikuotam, tikslui. Lygiai taip pat šio standarto neatitinka ir įstatymo projekte numatytas embrionų kūrimas išsaugoti vaisingumui.
Yra siūloma Pagalbinio apvaisinimo įstatyme numatytą moters sveikatos prioriteto ir nevaisingos poros lygiateisiškumo principą keisti asmens, kuriam bus atliekama ši procedūra, sveikatos prioriteto ir sutuoktinių arba partnerių lygiateisiškumo principu. Lyčiai neutrali principo formuluotė leidžia manyti, kad projektu siūloma įteisinti galimybę pagalbinio apvaisinimo procedūra pasinaudoti biologinei moteriai, kuri save laiko vyru, ar netgi vyrui, save laikančiam moterimi.
Nacionalinė teisė turi garantuoti pakankamą žmogaus embriono apsaugos lygį, kuris priklauso nuo šalyje įtvirtintos teisinės embriono sampratos. Ši pareiga taip pat reiškia, jog valstybė turi prisidėti prie embrionų saugojimo, kad tai netaptų nepakeliama našta nevaisingai porai, ketinančiai pagalbinio apvaisinimo būdu susilaukti vaikų.
Už pataisas po pateikimo balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 42 ir susilaikė 21 parlamentaras.
Diskusijos ir nuomonės
M. M. teigė: „Dirbtinai apvaisinti sveiką vienišą moterį didelio mokslo nereikia. Iš to, kaip jūs formuluojate viską, akivaizdu, kad orientuojamasi į kažkokias pseudo poras, kurias sudarys vienišos moterys“.
A. M. sakė: „Ir šiandien Lietuvoje dvi moterys gali auginti vaikus bendroj šeimoj, jos tą daro, jos vyksta į Rygą, ten gauna tokias paslaugas, tokių šeimų mes turime. Gali būti, kad iš tūkstančio vienišų moterų, kurios norės susilaukti kūdikio pagalbinio apvaisinimo, o ne paleistuvystės būdu, gal iš to tūkstančio viena bus homoseksuali“.
R. teigė: „Visas įstatymas kalba apie vienišas moteris ir dar įvedat sąvoką, „sveika moteris“, tai dabar jūs man paaiškinkit, kokias problemas turi vieniša moteris dėl negalėjimo pastoti, jei ji net nemėgino su vyru sugulti, taip kaip ji yra nevaisinga? Tai pirma gal tegu pabando sugulti su vyru, ir tada atsiras tas vaisingumas“.
M. atsakė: „Sprendžiant iš visko, jūs skatinat paleistuvystę, šitas įstatymas neskatina paleistuvystės, o leistų pasinaudoti mokslo paslaugomis“.
Pasak M., „Dėl perdėtai ribojančių įstatymų nukenčia ir mūsų piliečiai, ir šalies biudžetas. Jei mums iš tiesų rūpi demografija, rūpi, kad žmonės gimdytų vaikus, tai metas sudaryti sąlygas to norintiems“.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas po ilgų diskusijų priimtas 2016 metais, o pradėjo veikti 2017 metų pavasarį.
žymės:
Panašus:
- Kelionė į Lenkiją su vaikais: patarimai ir idėjos puikiam šeimos laikui!
- Kelionė į Lenkiją su vaikais: patarimai ir idėjos
- Nepraleisk: Būtini dokumentai vaikui keliaujant į Lenkiją su tėvais!
- Kas Liūdina Vaiką: Atraskite Pagrindines Priežastis ir Efektyvias Pagalbos Priemones
- Sužinokite, kada nėštumo testas pirmą kartą gali parodyti tikrą nėštumą!