Laura Matjošaitytė yra advokatė ir rinkimų ekspertė, turinti daugiau nei dešimties metų patirtį rinkimų srityje. 2017-2021 m. ji ėjo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės pareigas. Lektorė nuolat skaito pranešimus įvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose seminaruose, konferencijose, simpoziumuose, veda mokymus įvairiomis aktualiomis rinkimų temomis.
Darbo patirtis
Visa pasiekiama apie L.Matjošaitytę informacija yra darbo patirtis. Ji iš naujienų portale alkas.lt pateikto komisijos pirmininkės gyvenimo aprašymo. Jame galime sužinoti apie jos darbo patirtį nuo 2006 metų.
- 2006 m. - praktika advokatų kontoroje „Baranauskas, Sinkevičius ir partneriai“.
- 2007-2015 m. - teisininkė skirtingose įmonėse: UAB „Norfos mažmena“, ŽŪB „Ilzenbergas“, UAB „ŽVC“, UAB „Asset Management Company“.
- Nuo 2015 m. - advokatė Agatos Aganauskienės kontoroje.
- Nuo 2016 m. - asistentė, o vėliau lektorė Mykolo Romerio universitete.
- Nuo 2012 metų dirbo VRK.
- Metus ji buvo komisijos narė, o po tapo komisijos pirmininko pavaduotoja.
Pati pirmininkė naujienų portalui lrytas.lt patvirtino, kad ji turi Teisės magistrą, įgytą Mykolo Romerio universitete.
Veikla VRK
2016 m. pavasarį, prasidėjus Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpiui, VRK pradėjo tyrimą dėl paslėptos politinės reklamos ir rinkėjų papirkimo su Ramūnu Karbauskiu susijusiuose renginiuose. Tyrimo duomenys parodė, jog „Agrokoncernas“ 2013-2016 m. laikotarpiu iš viso šiai paramos veiklai skyrė net 798 978,95 Eur.
Nors VRK darbo grupė, įvertinusi surinktą medžiagą, nenustatė, kad buvo pažeisti Seimo rinkimų ar Finansavimo įstatymai, tačiau įvertino, kad taip galimai buvo pažeistos Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų nuostatos dėl paramos skyrimo. Buvo rekomenduojama dėl šių pažeidimų VRK perduoti surinktą medžiagą Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau išvada niekados nebuvo svarstyta VRK posėdyje ir dėl jos nebuvo priimti jokie kiti procesiniai veiksmai.
Įdomu, kad tyrimo veikloje dalyvavo ne tik darbo grupės nariai, bet ir dabartinė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, kuri tuo metu ėjo pirmininko pavaduotojas pareigas ir aktyviai kuravo šį tyrimą, todėl buvo susipažinusi su jos išvadomis ir pačia faktine medžiaga, kuri yra ne ką svarbesnė nei darbo grupės pateiktos išvados.
Parlamentaras G. Landsbergis atsižvelgdamas į šiuos faktus kreipiasi į Generalinę prokuratūrą ir prašo atlikti tyrimą bei nustatyti, ar L. Matjošaitytė siekdama naudos sau - tapti VRK pirmininke - mainais į nominaciją ir didžiausios valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos palaikymą jos kandidatūrai galimai neįsipareigojo nuslėpti R. Karbauskiui ir LVŽS nepalankų tyrimą bei VRK išvadą?
Kaip teigiama Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos išplatintame pranešime, penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išvadų rengėjų darbo grupei svarstant klausimą dėl politinių partijų finansavimo įstatymo straipsnių pakeitimo, VRK pirmininkė L. Matjošaitytė pateikė VRK išvadą.
Posėdžio metu paaiškėjo, jog L.Matjošaitytė minėtos VRK išvados ne tik nesvarstė komisijos posėdyje, bet ir nepriėmė jokio kolegialaus sprendimo, o VRK nariai apie tokią išvadą-raštą sužinojo tik jį pateikus Seimo komitetui. Komitetui pateiktame rašte teigiama, kad VRK įstatymo pakeitimams pritaria.
„Matant susidariusią situaciją, atrodo, jog VRK pirmininkė veikė vienasmeniškai ir šališkai, be komisijos sprendimo pateikė Seimo komitetui neteisėtą dokumentą komisijos vardu. Tokios aplinkybės rodo, jog galimai buvo pažeistas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme įtvirtintas nešališkumo ir teisingumo principas.
L.Matjošaitytė: komitetui pateikiau savo asmeninę nuomonę Su L.Matjošaityte 15min antradienį susisiekti nepavyko, bet VRK svetainėje antradienį pasirodė pranešimas, kuriame TS-LKD informacija pavadinta klaidinančia. „VRK pirmininkė informuoja, kad VRK vardu išvada komitetui nebuvo pateikta. Birželio 14 d. buvo skubiai paprašyta pateikti nuomonę dėl aukščiau minėto projekto. Pirmininkė Komitetui pateikė savo asmeninę - VRK pirmininko - poziciją raštu ir ją posėdyje pristatė žodžiu“, - teigiama išplatintame pranešime.
Komisijos narys Vilius Semeška pareiškė, kad tai - netiesa ir pacitavo raštą, kuriame parašyta, jog Teisės departamento išvadai pritaria visa komisija. Jis klausė, kaip komisija galėjo pritarti kažkam, ko net nežinojo.
L.Matjošaitytė teigė, kad ji Biudžeto ir finansų komiteto darbo grupei kelis kartus pažymėjo, kad tai tik jos nuomonė. L.Matjošaitytė taip pat aiškino, kad Seimo Biudžeto ir finansų darbo grupės posėdyje dalyvavo kartu su VRK Sekretoriato Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petroniene.
L.Petronienė komiteto posėdyje sakė, kad Biudžeto ir finansų komitetas kreipėsi į VRK prašydami nuomonės, nes pareiškė, kad įstatymą ketinama skubiai priimti. „Dėl laiko stokos taip atsitiko. Kas nedirba, tas neklysta“, - pripažino ji.
Politinė reklama
Nors politinės kampanijos laikotarpis jau įpusėjo, ne vienam kyla klausimas, kaip atskirti įprastinio pobūdžio informaciją apie rinkimuose ketinančio dalyvauti asmens veiklą nuo politinės reklamos? Įvairios publikacijos aktualiais visuomenės, politinio, ekonominio, kultūrinio gyvenimo klausimais publikuojamos nuolat.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad laisvas ir visuotinis keitimasis informacija, nevaržomas jos skleidimas yra ypač svarbus demokratinių procesų veiksnys, užtikrinantis ne tik individualios nuomonės, subjektyvių įsitikinimų, bet ir grupinių pažiūrų, įskaitant ir politines, bei visos tautos valios formavimą.
Informacija gali būti reiškiama įvairiomis formomis. Kartais informacija gali būti tiesiog įprastinio pobūdžio pranešimai apie valstybės politikų, politinių partijų, kandidatų veiklą, t.y.
Reklama yra informacijos forma, kuria siekiama paskatinti pirkti produkciją ar paslaugas, paveikti viešąją nuomonę, įgyti politinę paramą, pasiekti tam tikrus tikslus ar gauti kitokią reklamuotojo norimą naudą (The New Encyclopaedia Britannica, vol. 1, p. 103). Reklamos sąvoka yra apibrėžta ir Europos konvencijoje dėl televizijos be sienų (1989 m.), nurodant, kad reklama - tai bet koks viešas pranešimas, skatinantis parduoti, pirkti arba nuomoti gaminius bei paslaugas, skatinantis mintį arba veiklą, kurios pageidauja reklamos užsakovas.
Taigi, reklama visada yra tam tikra informacija, bet ne visada informacija yra reklama. Įstatymų leidėjas į klausimą, kas yra politinė reklama pateikė atsakymą Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatyme, nurodydamas, kad politinė reklama - tai valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa.
Ar atitinkamu straipsniu siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose sprendžiama iš to, kaip kandidatas informuoja visuomenę apie savo veiklą, ar straipsniuose nėra politinės reklamos požymių pagrįstų asmenine nauda, ar pateikta teigiama informacija apie veiklą yra objektyvi ir atitinka visuomenės informavimo principus. Negali būti ribojama kandidato, kaip politiko, teisė skelbti teigiamą informaciją apie savo ir / ar jo vadovaujamos institucijos veiklą, nes tai stiprina žmonių pasitikėjimą valstybės institucija bei pačia valstybe.
Kadangi kiekviena situacija yra skirtinga, todėl kiekvienu atveju vertinimas turi būti individualus, atsižvelgiant į tyrimo metu surinktą medžiagą ir nustatytas aplinkybes. Neretai politinė reklama tapatinama ir su rinkimų agitacija, tačiau tai nėra identiškos sąvokos ir jas reikėtų atskirti.
Štai politinė reklama galima nuolat, neraginant balsuoti konkrečiuose rinkimuose, tačiau jos pagalba galima kurti teigiamą partijos ar atskiro kandidato įvaizdį, propaguoti idėjas siekiant politinių, t. y. valdžios, tikslų ateityje. Kiekvienu atveju svarbu atskirti, kur yra įprastinio pobūdžio informacija, o kur yra siekis politinę reklamą skleisti kaip įprastinio pobūdžio informaciją.
Politinės kampanijos laikotarpiu viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai politinę reklamą gali skleisti tik pagal visiems politinės kampanijos dalyviams vienodus įkainius ir sąlygas, pateiktus Vyriausiajai rinkimų komisijai. Politinės kampanijos laikotarpiu taikytini politinės reklamos įkainiai ir sąlygos negali būti teikiami, keičiami prasidėjus politinei kampanijai. Politinė reklama, politinės kampanijos laikotarpiu nepažymėta pagal teisės aktų reikalavimus arba pažymėta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, laikoma paslėpta politine reklama ir yra draudžiama. Už jos skleidimą taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė. Už politinės reklamos skleidimo reikalavimų pažeidimą gali būti surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
žymės: #Gime
Panašus:
- Laura Matjošaitytė: Įkvepianti Biografija ir Įspūdinga Karjera
- Laura Blaževičiūtė: Įkvepianti Karjeros Kelionė, Šeimos Vertybės ir Sėkmingi Vadovavimo Principai
- Laura Radzevičiūtė: Atraskite Įkvepiančią Biografiją ir Neįkainojamą Indėlį į Lietuvos Kultūrą
- Neįtikėtina „Laumės Vaikas“ Dainos Paslaptis: Kokia Jos Reikšmė Lietuvių Kultūroje?
- Kaip Greitai Ir Lengvai Išvalyti Pridegusį Lygintuvą: Efektyvūs Būdai Ir Patarimai