Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Laura Imbrasienė - žinoma Lietuvos moteris, kurios gyvenimo kelias vingiuoja per televiziją, verslą ir šeimos rūpesčius. Ji yra privačių darželių "Išdykęs vėjas" įkūrėja ir vadovė, buvusi televizijos laidų vedėja, mama ir žmona.

Ankstyvasis Gyvenimas ir Karjeros Pradžia

Dar prieš keletą metų Laura Imbrasienė buvo gerai atpažįstamas televizijos veidas. Tačiau ji visada žinojo, kad etapą eteryje pakeis kitas. Laura atvirauja, kad šalia šio suvokimo, reikėjo priimti ir kitą - dailios išvaizdos moteris ne kartą įvardyta, kaip viena gražiausių Lietuvoje žinomų moterų, o ši etiketė tarsi įpareigojo tokia būti. Laura Imbrasienė atvira - prakalbusi šia jautria visuomenėje tema, ji sulaukė nemažai rykščių dėl savo atvirumo.

Esate sakiusi, kad darbą televizijoje palikote visiškai ramia širdimi. Nejaugi visiškai nepasiilgstate šio etapo? Negaliu sakyti, kad visiškai nepasiilgstu, man visada patinka kažkas įdomaus. Televizija - tikrai įdomi vieta, ten aš daug ko išmokau. Gręžiotis atgalios neverta. Turbūt nenorėčiau grįžti nei į tuos pačius projektus, nei į senus laikus. Man patinka ten, kur aš esu. Visgi jei atsirastų kažkas naujo ir unikalaus, galbūt būčiau nieko prieš pasinaudoti proga. Kita vertus, mėgstu į viską žiūrėti realistiškai - jei praėjo vienas etapas, vadinasi metas kitam.

Verslas ir Darbas su Vaikais

Šiuo metu Laura Imbrasienė stovi už nuosavo verslo vairo - vadovauja privatiems darželiams „Išdykęs vėjas“. Darbas su vaikais - didelė jos meilė ir sena svajonė, tačiau kiekvienas karjeros posūkis, net jei ir labai lauktas, atneša iššūkių. Tai yra didžiulė atsakomybė, nes dirbi ne tik su vaikais, bet ir su jų tėvais. Supranti, koks svarbus ir kiek reiškia kiekvienas tavo žodis bei veiksmas. Kartais ateinu į kryžkelę, kai galvoju - ar tikrai turiu būti ten, kur esu? Jie man yra svarbiausi ir nežinau, ar norėčiau gyvenime daryti ką nors kito.

Pasak pašnekovės, kokybiškai ugdyti vaikus yra labai sudėtinga. Nors tai ne visada pavyksta, turiu išsikėlusi tikslą rasti balansą tarp darbo, šeimos ir savęs. Trečias aspektas kol kas yra nustumtas toli, tačiau kai pabyra sveikata, pajauti, kad kažką pražiopsojai. Norėčiau labiau pailsėti ir išmokti įsiklausyti į save, tad turiu šito išmokti.

Šeima ir Santykiai

Vienas dalykas išliko pastovus - per visus gyvenimo kalnus ir įdubas ją kantriai lydėjo vyras Gediminas Imbrasas, su kuriuo rugsėjį ji atšventė porcelianines vestuves. Su Gediminu esame kartu nuo mokyklos, tad mums dar sunkiau - visiškai pažįstame vienas kitą, žinome kiekvieno požiūrį, paslydimus, kuriuos bandėme ištaisyti ir sudėlioti į vietas. Esame turėję daugybę pokalbių su ašaromis ir vienu žingsniu link išėjimo į skirtingas puses, bet stengėmės to nepadaryti. Manau, kad kalbėjimas, vienas kito paisymas, numatyti tikslai ir galimybės taisyti padėtį yra labai svarbūs, bet to trūksta daugybei žmonių.

Didžiulis judviejų turtas - du vaikai. Jūsų vyresnėlis Mantas jau baigė mokyklą, ėmė studijuoti. Ne, nepaliko (juokiasi). Sakau: „Gerai, Mantai, pasikalbam. Kiek tu dar čia gyvensi namuose?“. Jis juokavo, kad iki 40-imt, tad pasakiau, kad man tai netinka ir liepiau permąstyti planą (kvatoja). Na, bet aš nestumiu to vaiko iš namų: man visai smagu, kad jis nebėga - vadinasi, jam čia yra gerai. Nesistengiame labai lepinti savo vaikų, tad Mantas žino, kad pinigai - dalykas, kurį reikia užsidirbti. Kartais jis man padeda darbuose, už kuriuos gauna atlygį.

Vaikystės džiaugsmo šaltinis jūsų namuose - devynerių dukra Saule Sofija. Koks yra jaunėlės charakteris ir jūsų ryšys? Jos charakteris nelengvas. Saulė kitokia - žymiai drąsesnė, labai laisva ir atvira, labai komunikabili, sociali, geba bendrauti ir įtraukti žmones.

Asmeninis Gyvenimas ir Poilsis

Geriausias pabėgimas - į mūsų vienkiemį Zarasų rajone. Ten turime sodybą, kuri viena stovi ant kalno, artimiausi kaimynai - už kelių šimtų metrų. Į gamtą mane sugrąžina vyras arba dukra - kai ji pasako, kad labai pasiilgo sodybos, būna ženklas, kad turime ten važiuoti, pabūti, atsipūsti. Nesvarbu, koks metų laikas bebūtų, vaikštome laukais, keliaujame po miškus, bandome pralįsti pro baisiausius brūzgynus ir pastebėti tai, kas yra aplink mus.

Laura Imbrasienė apie Nevaisingumą

Po pasidalijimo užplūdo laiškai Laura Imbrasienė atvirai dalijasi savo sėkmės istorija, kai po pagalbinio apvaisinimo jai gimė dukrytė Saulė Sofija, ir sako, kad jeigu atsuktų laiką atgal, jiedu su vyru darytų lygiai tą patį. Ji su sutuoktiniu Gediminu ne tik ryžosi medicininei procedūrai, bet ir buvo viena pirmųjų šeimų, apie tai papasakojusių viešai.

„Buvau viena iš pirmųjų Lietuvoje, kuri ėmė garsiai šnekėti apie savo problemą ir jos sprendimą, nes po daugybės valandų praleistu internete kalbant su man nežinomomis moterimis, skaitydama įvairiausias istorijas, supratau, kad tai labai daug kam kelia sunkumų. Supratau ir tai, kad kalbėdama išlaisvinsiu save, o kartu galbūt padėsiu ir daugybei porų, kurios susiduria su šia problema, tačiau dėl tam tikrų priežasčių vengia apie tai šnekėti. Iškart po mano atviro pasidalijimo man ėmė rašyti daugybė moterų, merginų. Gavau begalę laiškų, žmonės manęs prašė padėti, dalintis savo patirtimi, nukreipti tinkama linkme. Supratau, kad tai tema labai aktuali visiems, tačiau niekas nesiryžta atvirai prabilti.“

Vis dėlto ką daryti, jeigu šeimoje atsiranda įtampa dėl to, kad pastoti nepavyksta? Laura Imbrasienė pataria - jeigu šeimoje kyla problemų, reikėtų bent trumpam nuo jų atsitraukti, nebegalvoti ir neforsuoti. „Žinoma, jeigu yra identifikuotos medicininės problemos, dėl kurių pora negali pastoti, tada reikia imtis gydymo ar aiškaus veiksmų plano, tačiau jeigu problemos nėra aiškios ar apibrėžtos, labai padeda atsipalaidavimas, susikoncentravimas į gerą mitybą, poilsio režimą ir sveiką gyvenimo būdą. Šalia minčių apie tai, kad svajoji apie vaikelį, labai siūlau susirasti mėgstamus pomėgius ir nebeakcentuoti pastojimo svarbos. Išbandymai siunčiami ne veltui. Reikia priimti juos šeimoje, o jeigu matome, kad nieko pakeisti negalime, turime tai priimti kaip duotybę.“

Pašnekovė sako, kad nėra gėdingų problemų, o ši, susijusi su pastojimu, juo labiau. Jos teigimu, supratus, kad yra vienokių ar kitokių bėdų, jas reikia nedelsiant spręsti: „Aš asmeniškai iš savo patirties galiu pasakyti, kad labai svarbu rasti žmonių, su kuriais gali pasidalinti šia problema. Labai padeda kalbėti, nelikti vienam sunkioje situacijoje.“

žymės: #Gime

Panašus: