Pagalbinis apvaisinimas moterims yra sudėtingas sprendimas ne tik dėl eilės procedūrų jos kūne, bet ir finansiškai tai didelis iššūkis, ypač neturinčioms sutuoktinio.
Situacija Lietuvoje
Naujienų portalo tv3.lt kalbinta Viktorija (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasidalina patirtimi, kad Lietuvoje tikėjosi pasidaryti pagalbinį apvaisinimą, tačiau nesėkmingai. Lietuvoje vienišas moteris klinikos apgręžia atgal.
„Jeigu tau yra 23-eji, tai tu galvoji, kad tu tą gali padaryti už 10 metų.
„Gražinos Bogdanskienės vaisingumo centro“ vadovė tikina, kad kasmet klinikose apsilanko apie 10-20 neištekėjusių moterų, norinčių procedūros dėl įvairiausių priežasčių.
Moterys pasirenka gyventi vienos ir tai populiarėja, žinoma, amžius kartais spaudžia, kai kurios tiesiog neranda tinkamo partnerio, bet nori auginti vaiką“, - dažniausias priežastis, kodėl nesusituokusios moterys nori pagalbinio apvaisinimo, išvardija G.
Pasak gydytojos akušerės ginekologės G. Bogdanskienės, pagalbinis apvaisinimas dažniausiai lietuvėms atsieina apie 3,5 tūkstančio eurų, nes privalomos procedūros kainuoja apie 2 tūkstančius eurų, o vaistai dar tūkstantį arba pusantro tūkstančio eurų.
„Dar yra procedūrų šalia pagalbinio apvaisinimo, kurios yra neprivalomos, bet gali būti, jeigu pageidauja. O privaloma, aišku, yra embrionų užšaldymas, tai taip ir susideda sumos“, - užsimena G. Bogdanskienė.
Pagalbinis apvaisinimas Latvijoje ir Estijoje
Gydytojos teigimu, 50 proc. pacienčių išvažiuoja į kaimynines šalis dėl šios procedūros, nes Lietuvoje tai nelegalu.
Tenka važiuoti į Latviją ar Estiją kas kelias dienas. O štai, vien važinėjimas į kaimynines šalis gerokai padidina išlaidas.
„Žmonėms pasunkinam gyvenimą ir, taip sakant, pinigus iš Lietuvos ekonomikos išvežam.
Apie pusantro tūkstančio išvažiuoja į Latviją ar Estiją.
Kaip sakau, žmonėms gyvenimas pasunkėja, kai reikia važinėti kas kelias dienas į Latviją arba Estiją, kuomet vyksta moters stebėjimas klinikoje“, - sako „Gražinos Bogdanskienės vaisingumo centro“ vadovė.
Tačiau Viktorija dar nėra apsisprendusi, kurioje šalyje atliks apvaisinimą pagalbiniu būdu.
Kadangi tai nėra greitas procesas, ji renkasi užsienio kliniką atsižvelgdama į kainas ir kur lengviau būtų nuskristi.
„Pati esu tuose apmąstymuose, paieškose ir sprendimuose, kurie kartais gali būti liūdni ir linksmi, bet čia nėra taip, kad nuvažiuoji, pasidarai ir grįžti, viskas gali užtrukti metus laiko.
Procedūrą, kurią pradedi, tam tikras etapas gali būti, pavyzdžiui, nesėkmingas, tada tą patį reiktų kartoti.
Moters organizmui čia eilė procedūrų“, - sprendimo sudėtingumą paaiškina Viktorija.
„Nėra partnerystės įstatymo.
Visi labai akcentuoja šitą, jeigu partnerystės įstatymas tai būtinai homoseksualioms poroms, tai partnerystės įstatymo ir hetero poroms nėra.
Tai kuo tie žmonės nusikalto Lietuvai, kad negali gauti gydymo? Katalikų Lietuva tokia“, - praktiškai neveikiantį įstatymą komentuoja G. Bogdanskienė.
Taigi dabar, kaip jau minėta, pagalbinį apvaisinimą Lietuvoje gali pasidaryti tik susituokusi moteris, o spermos banko naudojimas galimas tik, jeigu sutuoktinio lytinių ląstelių nepakanka arba jis gali pernešti sunkias ligas vaikeliui.
- Parengėte įstatymų pataisas, kurios numato, kad pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugos būtų teikiamos ir partnerystėje gyvenančioms poroms.
Ir svarbiausia - vienišoms mamoms.
- Ir Seime, ir visuomenėje mes kasdien girdime, kad Lietuva išgyvena demografinę krizę.
Tai išgyvename ne tik mes, bet ir kitos valstybės, pavyzdžiui, latviai, estai.
Iš tiesų yra svarbu peržiūrėti mūsų įstatymus ir skatinti gimstamumą.
Šiandien mes turime segmentą žmonių, kurie nori ir gali susilaukti vaikų, naudojant mokslo teikiamas paslaugas.
- Iki šiol, jeigu neturi partnerio, bet nori tapti mama, belieka vykti į kitą šalį, kur tai įteisinta.
- Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tokios paslaugos teikiamos Latvijoje.
Ir mūsų vaisingumo klinikos žvalgosi, kaip atsidaryti ten filialus, kad galėtų pasakyti klientams, jog atvažiuokite iki Rygos ir viską mes ten jums sutvarkysime.
Ne paslaptis, kad medicinos turizmas vyksta.
Latviai ir estai irgi žino, kad jų populiacija mažėjanti.
Kad valstybė turi daryti viską, jog šeimos, kurios nori turėti vaikų, galėtų jų susilaukti.
- Ne, įstatymas apibrėžia nevaisingas poras.
Iš principo tas įstatymo pakeitimas būtų nedidelis - išbrauktas registruotos partnerystės reikalavimas.
- Nebūgštaujate, kad atsiras žmonių, kuriems tokios pataisos nepatiks.
- Suprantu, kad ir Seime yra ponas Petras Gražulis arba Agnė Širinskienė, kurių kadencijos pagrindinis tikslas neleisti ko nors, nesvarbu ko, homoseksualiems žmonėms.
Tačiau šiandien mes kalbame apie kelis šimtus ar net kelis tūkstančius vienišų moterų, kurios gali ir nori turėti vaikų.
Šiandien mes kalbame apie kelis tūkstančius vienišų moterų, kurios gali ir nori turėti vaikų.
- Šiandien ši pataisa įvesta į sistemą.
Tai reiškia, kad Seimo nariai jau gali pasirašyti po teikimu.
- Na, kaip Reprodukcinės sveikatos grupės Seime pirmininkė noriu pasakyti, kad tema nėra nauja ir diskutuota ne vieną kartą.
- Kaip manote, su kuo bus sunkiausia susitarti?
- Na, demografijos klausimu kalba visos frakcijos Seime.
Neseniai turėjome opozicijos organizuotą konferenciją dėl demografinės situacijos Lietuvoje, į kurią buvo įtrauktas ir migrantų klausimas, ir kaip skatinti mūsų šeimas susilaukti vaikų.
Manau, kad šiandien kiekviena frakcija Seime turi būti suinteresuota pašalinti perteklinius barjerus.
- Ar yra paskaičiuota, kiek moterų iš Lietuvos vyksta į jūsų minėtą Latviją, kad gautų tas pagalbinio apvaisinimo paslaugas?
- Sunku dabar būtų pasakyto tikslų skaičių, kiek vienišų moterų norėtų pasinaudoti tokiomis paslaugomis.
- Tikiuosi, kad pavasarį pavyks šį projektą pateikti, o tada priklausys nuo Seimo, kaip greitai jis sugebės jį apsvarstyti ir pritarti.
Lytinių ląstelių donorystės programos
Mums rūpi kiekvienas pacientas, tad „Northway“ vaisingumo centruose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Rygoje yra vykdomos kiaušialąsčių, spermos bei embrionų donorystės programos su kiekvienai porai individualiai parinktais donorais.
Pagalbinis apvaisinimas naudojant donorų lytines ląsteles yra vienas iš sėkmingiausių metodų gydant nevaisingumą, kadangi jį taikant yra naudojamos sveikų ir jaunų donorių lytinės ląstelės.
Lytinių ląstelių donorės/-ai yra atrenkami taikant griežtus atrankos kriterijus.
Joms/-iems atliekama daugybė tyrimų dėl ligų ar būklių.
Rezultatus atidžiai įvertina gydytojai specialistai.
Pagalbinio apvaisinimo procedūra (IVF) naudojantis donorinėmis lytinėmis ląstelėmis nesiskiria nuo įprastų pagalbinio apvaisinimo procedūrų, t.y. surinktos lytinės ląstelės yra apvaisinamos mėgintuvėlyje laboratorijoje.
Naudojant donorinį embrioną, sukurtas embrionas gali būti iškart perkeliamas į gimdą.
Kiaušialąsčių donorystė - tai anoniminė ir altruistinė programa, kurioje viena moteris nesavanaudiškai atiduoda dalį savo kiaušialąsčių kitai moteriai, susidūrusiai su nevaisingumo problema ir svajojančiai susilaukti vaikų.
Pagalbinis apvaisinimas (in vitro) naudojant donorės kiaušialąstes yra vienas iš sėkmingiausių nevaisingumo gydymo metodų, nes jį taikant yra naudojamos sveikų ir jaunų donorių lytinės ląstelės.
Nors kiaušialąsčių rezervas su amžiumi senka, moters gimda ir jos gebėjimas išnešioti bei pagimdyti vaiką dar kurį laiką išlieka.
Donorės yra atrenkamos atsižvelgiant į griežtus atrankos kriterijus.
Joms yra atliekami išsamūs tyrimai dėl ligų ar būklių, kurios galėtų turėti įtakos kūdikio sveikatai.
Rezultatus atidžiai įvertina gydytojai specialistai.
Spermos donorystė (spermos bankas) - tai anoniminė ir altruistinė programa, kurioje donoras nesavanaudiškai atiduoda savo spermą porai, susidūrusiai su vyro nevaisingumo problema ir svajojančiai turėti vaikų.
Pagalbinis apvaisinimas (in vitro) naudojant donoro spermą yra vienas iš sėkmingiausių nevaisingumo gydymo metodų, kadangi jį taikant naudojamos sveikų ir jaunų donorų lytinės ląstelės.
Donorai yra atrenkami taikant griežtus atrankos kriterijus.
patikrinimas dėl užkrečiamų ligų (hepatito B viruso paviršinio antigeno, hepatito B viruso anti-HBc antikūnių, hepatito B viruso amplifikacijos etodu, hepatito C viruso antikūnių, hepatito C viruso amplifikacijos metodu, žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) I ir II tipo antikūnių, žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) amplifikacijos metodu, sifilio TPHA ir RPR metodais).
Rezultatus atidžiai įvertina gydytojai specialistai.
Embrionų donorystės programa taikoma, kai yra bet kuri anksčiau paminėta nevaisingumo priežastis (ar priežastys).
Embriono donorystė reiškia, jog pagalbinio apvaisinimo procedūrai naudosite donorines lytines ląsteles (donorių kiaušialąstės ir donoro spermą).
Latvijos pagalbinio apvaisinimo įstatymas embrionų donorystę leidžia taikyti nevaisingų porų, nesusituokusių porų ar vienišų moterų pagalbiniam apvaisinimui.
Kiaušialąsčių ir spermos donorystės yra visiškai anoniminės.
Recipientai negali susitikti su donore/-u, pamatyti jos/jo nuotraukos ar gauti apie ją/jį asmeninės informacijos.
Pasak statistikos, nevaisingumas Lietuvoje paliečia iki 15 proc. porų.
Kviečiame Jus tapti donoru ir padėti šioms nevaisingoms poroms įgyvendinti savo svajonę - susilaukti kūdikio.
Dirbtinis apvaisinimas: istorija ir dabartis
Dirbtinis apvaisinimas mėgintuvėlyje pasaulio klinikose atliekamas nuo 1978 m. Lietuvoje dar 1993 m. net hormoninius tyrimus atlikti buvo sudėtinga.
Negalima sakyti, kad universitetinės klinikos nedarė to, ką galėjo tomis sąlygomis daryti.
Tačiau sistemos, laboratorijų ir kvalifikuotų specialistų, galinčių gydyti žmones, turinčius bėdų dėl vaisingumo nebuvo.
Šioji, žinoma, irgi buvo bejėgė.
Apie dirbtinio apvaisinimo įstatymą niekas ir girdėti nenorėjo.
Padėtis pasikeitė 1993 m. balandį.
Tada Lietuvoje gydytos ir parengtos dirbtiniam apvaisinimui keturios poros pirmą kartą nuvyko į Londoną.
Su juo jau kurį laiką bendradarbiavo gydytoja akušerė ginekologė Gražina Bogdanskienė, kuri pirmoji iš Baltijos šalių, savo lėšomis išvyko stažuotis į Daniją dirbtinio apvaisinimo srityje.
Grįžusi iš pradžių bendradarbiaudama su prof.
Valstybinės ligoninės neturėjo jokių galimybių pagelbėti nevaisingoms poroms, nes įkurti laboratoriją neužtenka vienkartinės SAM investicijos.
Kartu su kolegomis, teisininkais, etikos specialistais daktarė G. Bogdanskienė buvo pakviesta į Seimo darbo grupę, rengiančią pirmąjį Lietuvoje Dirbtinio apvaisinimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2004 m. liepos mėnesį.
Įstatymas įteisino leidimą naudoti donoro spermą, kiaušialąstes ir, jeigu reikia, užšaldyti embrionus.
Dabar stabtelėkime.
Dėl pacientų, o ne dėl gydytojų ir politikų.
Jau tada, minėtoje darbo grupėje dar tik rengiant įstatymo projektą, sąvoka „užšaldyti embrionai“ sukėlė diskusijas.
Krikščionių demokratų partijos atstovas Algirdas Saudargas paklausė: „Ar jų nepradės pardavinėti užsieniui?“
Šių metų pradžioje buvo pasiūlyta atnaujinti Dirbtinio apvaisinimo įstatymo svarstymą ir padaryti jame pataisas.
Donorystės tema - labai jautri.
Ji apaugusi legendomis, baimėmis, nepasitikėjimu, apie parduotus organus kuriami detektyvai, romanai.
Kiekvienas apie tai galime turėti savo nuomonę.
Tačiau vos akimirką įsivaizduoji savo mirštantį vaiką ir supranti, kad nedvejodamas atiduotum jam savo širdį.
Jei galėtum.
Tačiau donoro embrionai, specialistų teigimu, skirtingai nuo kitų organų, pasirodo, yra absoliučiai nepaklausi prekė (teatleidžia gamta už tokį grubų gyvybės pavadinimą).
Gydytoja akušerė ginekologė G. Bogdanskienė, Vaisingumo centro direktorė, kalbėjo skaičiais: „Jau 17 metų dirbu šitoje srityje ir dar nebuvo atvejo, kad kas prašytų embrionų - už pinigus ar už dyką.
Politikai niekus kalba, nes neįsivaizduoja, kas tai yra.
Net Amerikoje, kur tokia donorystė leidžiama, donoro embriono niekam nereikia, nes kiekvienas nori turėti savo arba nors pusę savo kūno ir kraujo.
Jeigu tai ne mano embrionas, kuo procesas skiriasi nuo įsivaikinimo?
Juk gims visiškai svetimas vaikas!
Tai geriau įsivaikinti, - nereikės narkozės, kęsti procedūrų, gerti vaistų.
- Kam reikalingas embrionų užšaldymas - pacientei, mokslui, gydytojui?
- Pirmiausia tai taupo pacientės pinigus, sveikatą ir suteikia garantiją, kad ji turės savo kūdikėlį.
Pabandysiu paaiškinti, kaip atliekama procedūra, kainuojanti iki 10 tūkst.
Iš moters organizmo paimamos vidutiniškai 8-10 kiaušialąsčių.
Jos apvaisinamos vyro sperma.
Ląstelės apsivaisina ne visos, tik 50-60 proc.
Tada jos dalijasi, dažniausiai irgi ne visos.
Vystosi tik kokios trys keturios.
Taigi lieka trys keturi embrionai.
Tada, žiūrėdami pro mikroskopą, išrenkame geriausius, t. y. tuos, kurie turi didžiausią šansą įsitvirtinti gimdoje.
Embrioną įdedame į moters gimdą, kitus užšaldome.
Kodėl?
Jeigu embrionui nepavyksta įsitvirtinti moters gimdoje, - o taip būna 50 proc. atvejų, - pacientei vėl reikia kartoti procedūrą iš naujo.
Ką tai reiškia?
Vėl mokami tūkstančiai litų, vėl medikamentinis paruošimas, kelios narkozės ir moteriai, ir vyrui, vėl skausmas ir nerimas, ar pavyks.
Alternatyvaus įstatymo šalininkai teigia, kad jiems gaila užšaldytų embrionų, kurie galų gale išmetami.
- O kiek embrionų žūsta drauge su menstruacijomis?
Atleiskit už medicininį tiesmukumą.
Anglų medikai keturiolikos dienų po apvaisinimo ląstelę vadina ne embrionu, o preembrionu.
Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad preembrionas dar nieko nejaučia.
- Kaip pasikeis padėtis, priėmus siūlomą įstatymo projektą?
- Rezultatai pablogės daugiau nei dukart.
Taip jau atsitiko Italijoje.
Katalikybės lopšyje egzistavo liberalus, žmogui skirtas dirbtinio apvaisinimo įstatymas.
Į gimdą dėdavo iki 10 embrionų, paskui pašalindavo neįsitvirtinusius.
2004-aisiais jie priėmė įstatymą, kurį dabar siūlo mūsiškiai.
Per metus dirbtinių pastojimų sumažėjo nuo 36 iki 18 proc.
Pastojimo tikimybė sumažėjo dukart.
Ką daro italai?
Keliauja į kitas šalis.
Žmogus nenori atsisakyti vilties turėti kūdikį, gaišti laiko, kentėti skausmų ir leisti savo pinigų dėl neprotingo politikų sprendimo.
Tačiau ką tik gavome gerą žinią iš Anglijos: lietuviams, turintiems legalų leidimą dirbti, anglai apmoka dirbtinio apvaisinimo procedūrą.
Mūsų valstybė, skirtingai nuo kitų Europos šalių, nefinansuoja nei procedūros, nei medikamentų.
Ir kol kas neketina to daryti.
Dirbtinio apvaisinimo kaina
Kodėl apvaisinimas mėgintuvėlyje toks brangus?
- Iki 4 tūkst. Lt išleidžiama įvairiems vienkartinio naudojimo instrumentams.
Iš moters organizmo kiaušialąstėms išimti naudojama adata, kurios kaina 400-500 Lt. Vienkartinė, iškart išmetama.
Speciali terpė, į kurią ląstelės surenkamos, importuojama iš Danijos ir ji turi būti labai šviežia.
Jos šimtas mililitrų kainuoja 600-800 Lt.
Sunaudojai vienai pacientei ir išmeti buteliuką, net jeigu ir liko.
Apvaisintos ląstelės auginamos inkubatoriuje, kuris „prižiūri“ jas mažiausiai dvi paras.
Tai įrenginys, kuriam nuolat reikia tiekti CO2 ir azotą.
Šis dujų mišinys turi būti labai švarus, todėl greitai sunaudojamas - tai irgi išlaidos.
Pasidalijusius embrionus specialiu kateteriu įdedame į gimdą.
Jis - irgi vienkartinis.
Visa Europa reikalingas medžiagas, instrumentus perka tomis pačiomis kainomis.
Tačiau kitose šalyse procedūros brangesnės, nes imamas didesnis mokestis už medikų darbą.
Taigi pas mus atskrenda pacientai iš Kanados, Amerikos, Danijos, Vokietijos, nes esame žinomi, mūsų darbo lygis toks kaip visų kitų Europos šalių tiriančių specialistų, o kainos du tris kartus mažesnės, negu Europoje, penkiskart - negu Amerikoje.
Ar norite pasakyti, kad Lietuvos politikams trūksta geranoriškumo?
- Kitaip pasakyčiau - bijome patys savęs.
Visur įžiūrime tik tai, kas blogiausia.
Kodėl nematome, kuo geras koks nors reiškinys?
Apskritai Lietuvoje yra labai mažai geranoriškumo ne tik medicinos srityje.
Deja.
Tarsi kas nors slėgtų.
Čia gimiau, čia augau, čia dirbu ir, turbūt, dirbsiu.
Bet man skaudu.
Valstybė dirbtinio apvaisinimo srityje mūsų žmonėms niekuo nepadėjo ir nepadeda.
Ir, atrodo, neketina padėti.
Tačiau ką tik gavome gerą žinią iš Anglijos: lietuviams, turintiems legalų leidimą dirbti, anglai apmoka dirbtinio apvaisinimo procedūrą.
Pasaulyje kas šešta pora susiduria su vaisingumo sutrikimais, t. y.
Pakartotinai pastoti negali 10-25 proc. Lietuvoje yra apie 50 000 nevaisingų šeimų.
ES šalyse tik Lietuva ir Latvija nekompensuoja nei vaistų, nei gydymo procedūrų.
Lietuvoje yra trys klinikos teikiančios dirbtinio apvaisinimo procedūrą: Gražinos Bogdanskienės Vaisingumo centras, Vaisingumo klinika bei Motinos ir vaiko klinika.
Per metus jos atlieka apie 300 procedūrų.
Vidutinė procedūros kaina - 8-10 tūkst. Lt. Lietuvoje tokią kainą gali mokėti maždaug 10 proc.
Dirbtinio apvaisinimo kainos palyginimas
| Šalis | Vidutinė procedūros kaina (EUR) | Kompensacija |
|---|---|---|
| Lietuva | 2300-2900 | Nėra |
| Latvija | [reikalinga informacija] | Nėra |
| Anglija | [reikalinga informacija] | Yra (tam tikrais atvejais) |
žymės:
Panašus:
- Ar vykstant į Latviją reikia paso vaikui? Reikalavimai ir patarimai
- Ar Vaikui Reikia Paso Vykstant Į Latviją? Sužinokite Svarbiausią Informaciją!
- Vaiko Pasas Latvijai: Viskas, Ką Privalote Žinoti Prieš Kelionę!
- Streso degimas nėštumo metu: veiksmingi būdai valdyti stresą ir apsaugoti save bei kūdikį
- Atskleista: Kurie Kiaušiniai Sveikesni – Virti ar Kepti? Sužinokite Tiesą Dabar!