Medinės architektūros pavyzdžių Lietuvoje nėra per daugiausiai, todėl pastarieji - itin vertinami. Vienas tokių - Labanore įsikūrusi Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia.
Istorija
Beveik prieš 500 metų Vilniaus vyskupijos bažnyčių sąrašuose 1522 metais įrašyta Labanoro Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčia. Vietos gyventojai pasakoja, kad Labanoro bažnyčia Vilniaus vyskupijoje minima nuo 1522 metų, todėl spėjama, kad pirmoji bažnyčia čia buvo pastatyta jau Vytauto Didžiojo laikais. Labanoras - vienas iš ankstyvųjų krikščionybės skleidimo centrų Švenčionių rajone. Tai susiję pirmiausiai su tuo, kad jau 1387 m. Labanoras su apylinkėmis Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Jogailos buvo atiduotas Vilniaus vyskupui aukštaičių krikšto ir Vilniaus vyskupijos įsteigimo proga.
1675 m. vyskupo vizitacijos protokole minima jau sena, begriūvanti Labanoro bažnyčia, kurioje kabo stebuklingu laikomas Marijos Sopulingosios paveikslas. 1675 m. vyskupo vizitacijos protokole minima sena, begriūvanti bažnyčia, kurioje kabantis Marijos Sopulingosios paveikslas laikomas stebuklingu. Jai pasenus Vilniaus vyskupas Masalskis 1768 m. pastatė naują, kuri 1798 m. sudegė.
1798 m. pirmoji Labanoro bažnyčia sudegė. Naujus Dievo namus parapijiečių lėšomis XIX a. atstatė klebonas Jonas Dargevičius. Išlikęs bažnyčios pastatas pradėtas statyti 1818 m., o baigtas 1820 m. 1818-1820 m. ji buvo atstatyta parapijiečių lėšomis.
1884-1886 Labanore kunigavo Aleksandras Burba, vietinių gyventojų pasakojimu, jis buvęs aktyvus lietuvybės ir blaivybės skleidėjas. Vėliau - Kazimieras Bandzevičius, kurio iniciatyva pastatytas bažnyčios bokštas, įsigyti nauji vargonai, varpas, pastatyta varpinė ir prieglauda. XIX a. viduryje Labanoro bažnyčioje vargonininkavo Jonas Petrauskas. Vėliau jį pakeitė sūnus - kompozitorius Mikas Petrauskas. Jis bažnyčioje rengdavo viešus koncertus. Vargonai, kuriais muzikavo kompozitorius M. Petrauskas ir jo tėvas, XIX a. II p. 1992 m. rugsėjo 2 d. buvo įtraukti į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą. Žmonės pasakojo, kad anuomet žmonės susirinkdavę ne tiek melstis, kiek pasiklausyti giesmių ir muzikos.
2009 m. vasarą bažnyčia restauruota - nudažytas bažnyčios fasadas, restauruotos medinės jo detalės. Senas bažnyčios stogas pakeistas į autentišką gontų stogo dangą. Bokšteliai atstatyti ir uždengti varine skarda, sutvarkyti bažnyčios pamatai.
Gaisras ir Atstatymas
Deja, po restauracijos tikintiesiems neilgai buvo lemta džiaugtis restauruota, išgražėjusia, tarsi naujai atgimusia savąja bažnytėle. 2009 m. gruodžio 21 d. naktį iškart po vidurnakčio bažnyčia visiškai sudegė, liko tik varpinė. Ugniagesiams pavyko išgelbėti tiktai medinę varpinę-taip pat priskiriamą prie kultūros paveldo objektų, istorijos paminklų. Spėjama, kad gaisro priežastis - netvarkinga elektros instaliacija. Tačiau neatmetama ir tyčinio padegimo versija, mat bažnyčioje kabėjo apie 30 paveikslų, tačiau po gaisro nebuvo rastas nė vienas ant paveikslo nugarėlės esantis metalinis pakabukas, o kai kuriuos medinius kryžius, tiesa, gerokai apdegusius, parapijiečiai surado.
Gaisras Labanoro Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčioje visiems užminė naujų mįslių. Daug klaustukų palieka ne tik gaisro kilmė, bet ir rasti lobiai. Labanoro seniūnijos gyventojai tvarkydami degėsius aptiko apie 70 kg baltojo metalo ir bent 1017 m. caro laikų monetų. Didelę vertę turinčios antikvarinės vertybės buvo paslėptos po bažnyčios altoriumi. Vienam iš talkininkų pakėlus apdegusią lentą pažiro monetos, o toje vietoje išardžius grindis rasta didelė jų krūva. Vietos gyventojai svarstė, kad veikiausiai tai bus išsilydžiusios kadaise paslėptos žvakidės.
Nors labanoriškiai neteko savo šventovės, tačiau neliko be galimybės melstis. Jie pradėjo rinktis į netoli bažnyčios esantį klebonijos pastatą. Braukdami ašaras, su gilia širdgėla parapijiečiai rinkosi išvalyti gaisravietę, atvyko talkininkų ir iš kitų vietovių. Kartu su visais triūsė, nevilčiai nepasiduoti ragino parapijos klebonas kun. Jurgis Kazlauskas, Labanoro seniūnijos seniūnas Vincas Jusys. Jau tuomet, pirmųjų talkų metu, pasigirdo mintys apie būtinybę atstatyti sudegusią bažnyčią.
2010 m. pradėti bažnyčios atstatymo darbai, o 2011-ais medinukė vėl atverta žmonėms. Pernai vasaros pabaigoje, rugpjūčio mėnesį, buvo pašventintas naujos bažnyčios projektas ir prasidėjo statybos darbai. Uteniškės uždarosios akcinės bendrovės „Vidista“ darbuotojai su dideliu entuziazmu triūsė neįprastame objekte. Taip pamažu, pamažu ant naujai išlietų pamatų, bet toje pačioje vietoje, kur iki gaisro stovėjo bažnyčia, pradėjo kilti naujosios bažnyčios sienos.
Velykinės pamaldos Labanore šiemet jau vyko prie iškilusių naujosios bažnyčios sienų. Ir kitomis progomis maldininkai jau burdavosi šventoriuje šalia naujosios bažnyčios. O dabar jau kuris laikas meldžiamasi maldos namų viduje, nors čia dar ir darbuojasi statybininkai.
Architektūra
Labanoro bažnyčia buvo viena iš vertingiausių, architektūriniu požiūriu, medinių bažnyčių Aukštaitijoje. Tai buvo ir vienintelė medinė XIX a. pradžios klasicistinio stiliaus bažnyčia Švenčionių rajone. Apie autentišką šio stiliaus bažnyčios architektūrą dar šiek tiek galime spręsti ir iš XIX a. pirmos pusės aprašymų.
1820 m. Labanoro Dievo namų vizitacijos akte nurodoma, kad tai buvo iš pušies rąstų suręstas pastatas su 7 stačiakampiais langais. Ant mūrinių postamentų pastatytos kolonos laikė aukštą trikampį frontoną - šiaudais dengto stogo skydą. Frontoną puošė trys pusapskričiai langai. 1849 m. stogas buvo uždengtas malksna. Ir bažnyčia, ir varpinė vėliau iš lauko apkaltos lentomis, nudažytos rusvai. Sunkių proporcijų, nesudėtingų formų fasadai buvo išlaikę klasicistinį kompozicijos principą.
Plokščiam vakariniam fasadui su skaidančiomis vertikaliomis sąvaržomis buvo suteikta siaurų piliastrėlių forma, virš plataus, dantukais papuošto karnizo kilo aukštas frontonas, kuris užsibaigė bokštu. Apačioje - plačios dvivėrės durys, pabrėžtos trikampiu sandriku (karnizo pavidalo reljefu), ir stačiakampiai langai. Šoniniuose - pietiniame ir šiauriniame fasaduose rikiavosi stambūs langai bei piliastrėliai, karnizą ir palanges dailiai pabrėžė rantuotos lentelės. Įdomiausias ir turtingiausias buvo rytinis fasadas su liaudiška drožyba papuoštais arkiniais langais bei vienaukščiais priestatais, viršuje originaliai užbaigtais dengtais balkonėliais.
Varpinė
Šalia bažnyčios - šiaurės vakariniame šventoriaus kampe - dabar vieniša stūkso varpinė, kuri anksčiau kartu su bažnyčia sudarė darnų ir, atrodė, neatsiejamą kompleksą. m, plane kvadratinė, turi tris tarpsnius, kuriuos jungia stogeliai. Į viršų kiekvienas tarpsnis siaurėja. Pirmas varpinės tarpsnis turi lentų lubas, virš tų lubų - antrajame tarpsnyje - nedidelio nuolydžio pertvara, o trečiajame tarpsnyje yra žalvarinis varpas, pagamintas 1805 m. Johano Samuelio Vėnerio Vilniuje. Nors panašaus laiptuoto tūrio varpinių Lietuvoje gana daug, tačiau Labanoro išsiskiria iš visų savo sunkiomis, horizontaliomis proporcijomis.
2004 m. vasarį bažnyčios bei varpinės pastatų techninės būklės akte nurodoma, kad varpinės matomos konstrukcijos ir sienojai pažeisti entomologinių kenkėjų, apatiniai du rąstai supuvę, atmosferos krituliai pro šoninius langus patenka į varpinės vidų, dėl to kai kurios stogo konstrukcijos pažeistos puvinio. Netvarkinga bažnyčios lietaus nuvedimo sistema, pastatą reikia remontuoti.
2006-2007 m. LR Kultūros paveldo departamentui ir rajono savivaldybei kooperuojant lėšas buvo vykdomi varpinės restauravimo darbai, sudūlėjusios lauko akmenų pamatų mūro siūlės pakeistos naujomis, pakeisti sudūlėję apatiniai dviejų sienų vainikai, skardinė stogo danga - į skiedras, ornamentuotas varpinės bokštelis atkurtas pagal buvusį.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Atraskite Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bazilikos Neįtikėtiną Istoriją!
- Neįtikėtina Šventežerio Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bažnyčios Istorija: Atrask Paslaptis ir Stebuklus!
- Nemunaičio Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bažnyčia: Įspūdinga Istorija ir Unikalūs Faktai
- Kūdikis 2 dienas nesituština: pagrindinės priežastys ir veiksmingi sprendimai
- Pakaušio Sumušimas Kūdikiui: Kaip Atpažinti, Gydymas ir Svarbiausi Patarimai Tėvams