Kiekvienas kontracepcijos metodas turi savo privalumų ir trūkumų. Nėra tokio metodo, kuris apsaugotų nuo neplanuoto nėštumo šimtu procentų (tai įmanoma tik susilaikant nuo lytinių santykių).
Kontracepcijos metodą renkasi pati moteris, gydytojas ginekologas pateikia jai objektyvią informaciją apie kiekvieną kontracepcijos būdą įvertinant jo veiksmingumą, naudojimo patogumą, priemonės veikimo trukmę, vaisingumo grįžtamumą, poveikį kraujavimui iš gimdos, šalutinį poveikį ir nepageidaujamus reiškinius, įsigijimo prieinamumą, apsaugą nuo lytiškai plintančių ligų, nekontraceptinę naudą, medicinines kontraindikacijas.
Tik specialistas gali parinkti individualų tinkamą kontracepcijos metodą, tai, kas tinka Jums, gali netikti Jūsų draugei.
Kontracepcijos priemonių efektyvumas
Šių priemonių pasirinkimas Lietuvoje itin platus: remiantis atliktais klinikiniais tyrimais, pagal veiksmingumą jos skirstomos į itin efektyvias, efektyvias ir mažiau efektyvias.
S. Barilienė akcentuoja, kad kontraceptines priemones rekomenduojama vartoti visoms moterims, kurios turi lytinius santykius, tačiau neplanuoja nėštumo.
- „Labai efektyvios priemonės, priskiriamos ilgalaikei grįžtamajai kontracepcijai ir suteikiančios 99,2-99,9 proc. apsaugą - implantai, hormoninė ir varinė gimdos spiralės. Itin veiksmingą apsaugą nuo nepageidaujamo nėštumo suteikia ir ilgalaikė negrįžtamoji kontracepcija - sterilizacija.
- Efektyvioms kontraceptinėms priemonėms priskiriamos sudėtinės kontraceptinės tabletės ir progestino tabletės, kontraceptiniai pleistrai, makšties žiedas bei injekuojami hormoniniai vaistai. Teorinis visų šių priemonių patikimumas siekia 99,7 proc., bet dėl galimų vartojimo klaidų jos realiai veiksmingos 91 proc. atvejų“, - aiškina akušerė-ginekologė.
- Dr. S. Barilienės teigimu, mažiau efektyviems šeimos planavimo metodams priskiriamas barjerinės kontracepcijos (prezervatyvų) ir spermicidų - kremų, žvakučių, makšties tablečių - naudojimas, nutrauktas lytinis aktas bei susilaikymas nuo lytinių santykių vaisingų dienų metu.
Kitu atveju verta rinktis tik labai efektyvias ar efektyvias priemones.
Mažiau efektyvios priemonės, tai barjerinė kontracepcija: vyriškas arba moteriškas prezervatyvas, diafragmos, gimdos kaklelio gaubteliai, kontraceptinė kempinė; spermicidai, nutrauktas lytinis aktas, periodinė abstinencija.
Hormoninė kontracepcija
Įrodyta, kad teisingai parinkta ilgalaikė sudėtinė hormoninė kontracepcija gali pagerinti vaisingumą, nes reguliuoja mėnesinių ciklą, mažina kai kurių lytinių organų infekcijų ir endometriozės riziką.
Hormoninė kontracepcija mažina gimdos gleivinės, kiaušidžių bei storosios žarnos vėžio riziką.
Naudojant sudėtines kontraceptines priemones kraujo krešulių susiformavimo rizika didesnė nei jų nenaudojant.
Trombembolijų rizika priklauso nuo pacientės sveikatos būklės, paveldimumo, amžiaus, svorio, kenksmingų įpročių ir kt. veiksnių.
Moterims užsikrėtusioms aukštos rizikos žmogaus papilomos virusu, gimdos kaklelio vėžio rizika nepadidėja sudėtinę hormoninę kontracepciją vartojant iki 5 m., o po 5 m. rizika didėja.
Krūties vėžys dažniau diagnozuojamas moterims, kurios vartoja sudėtinius hormoninius kontraceptikus. Tačiau taip gali būti, nes sudėtinius hormoninius kontraceptikus vartojančios moterys dažniau tikrinasi sveikatą.
Taip. Esant policistiniam kiaušidžių sindromui hormoninė kontracepcija padeda sureguliuoti lytinių hormonų disbalansą, dėl to pagerėja odos būklė, išnyksta aknė, sumažėja ar išnyksta padidėjęs plaukuotumas.
Simptomai, rodantys, kad kontracepcijos būdas netinka
Simptomai, išduodantys, kad kontracepcijos būdas netinka yra: kraujavimas iš genitalijų, tepliojimas ne mėnesinių metu, nuotaikų kaita, galvos skausmas, migrena, krūtų skausmas, alerginės reakcijos, aknė, bėrimas veido ar nugaros srityse, plaukų slinkimas, libido sumažėjimas, makšties gleivinės sausumas, kuris skatina skausmą lytinių santykių metu.
Šie pojūčiai sutrikdo kasdieninį gyvenimą ir neigiamai veikia intymius santykius.
Minėti simptomai atsiranda, kai pasirenkama netinkama kontracepcijos priemonė.
Ką reikia žinoti apie skubiąją kontracepciją?
Gydytoja sako, kad skubioji kontracepcija, padedanti išvengti neplanuoto nėštumo, turi būti naudojama praėjus ne daugiau kaip 72-120 valandų po nesaugaus lytinio akto.
Dažniausiai yra pasirenkamos levonorgestrelio tabletės, kurių veiksmingumas mažėja su kiekviena para: pirmąją siekia 95 proc., antrąją - 85 proc., trečiąją - 58 proc., ketvirtą ar penktą - tik 52 proc., o koks jų efektyvumas vėliau - nežinoma.
Jeigu mėnesinės vėluoja 7 dienas ir daugiau, po to, kai buvo suvartota skubioji kontracepcija, reikalinga atlikti nėštumo testą.
Jeigu vis dėlto moteris pastojo, nėštumo ir vaisiaus pažeidimo rizika nepadidėja.
„Skubiai kontracepcijai gali būti panaudota ir varinė gimdinė spiralė, kuri turi būti įvesta per 120 val. po nesaugių lytinių santykių, tada jos kontraceptinė apsauga siekia 99 proc.“, - teigia dr. S. Barilienė.
Akušerė-ginekologė priduria, kad naudojant skubiąją kontracepciją moteris gauna smūgines hormonų dozes, neretai sutrinka jos mėnesinių ciklas, gali pykinti, kamuoti krūtų veržimas, pykinimas ar nuovargis, todėl šiuo metodu nereikėtų naudotis dažnai.
Rekomenduojama po vienkartinio atvejo kreiptis į gydytoją ir su juo aptarti tolimesnės ilgalaikės kontracepcijos galimybes.
Atvejai, kai tam tikra kontracepcija - neskiriama
Dr. S. Barilienė akcentuoja, kad prieš pradedant naudoti kontraceptines priemones yra reikalinga gydytojo ginekologo konsultacija.
Jos metu yra surenkama išsami anamnezė, įvertinama moters sveikatos būklė, turimos ligos, vartojami medikamentai, kraujospūdis ir atliekama ginekologinė apžiūra.
Be to, yra reikalinga ultragarsinė ginekologinė patikra, kad būtų įvertinta kiaušidžių struktūra ir gimdos ertmės būklė bei atliktas gimdos kaklelio citologinis tyrimas.
Vizito metu specifiniai kraujo tyrimai įprastai nėra skiriami.
„Įvertinus moters sveikatos būklę, gretutines ligas ir visas galimas rizikas, su paciente aptariami individualiai tinkantys apsaugos nuo nepageidaujamo nėštumo metodai. Tai itin svarbu, nes iš tiesų esama nemažai būklių, kai vienos ar kitos kontraceptinės priemonės - neskiriamos. Pavyzdžiui, onkologinė patologija, nepatikslinti kraujavimai iš genitalijų, buvę venų trombozės, insultai ar infarktai, kepenų ligos, krešumo sistemos sutrikimai, ekstragenitalinės sisteminės ligos, migrena su aura, aukštas kraujospūdis, sunkios eigos cukrinis diabetas ir kita - tai būklės, kurių metu hormoninė kontracepcija yra neskiriama“, - teigia dr. S. Barilienė.
Anot akušerės-ginekologės, nors kai kurių medikamentų vartojimas nėra laikomas kontraindikacija hormoninei kontracepcijai, tačiau gali sumažinti jos efektyvumą.
Be to, jeigu moteris serga dubens uždegimine liga ar yra išsivysčiusi makšties infekcija, negalima įvesti gimdos spiralės.
Vis dėlto, jeigu esant tam tikroms būklėms specifinės kontraceptinės priemonės neskiriamos, gydytojas gali rekomenduoti kitas, kurias būtų saugu naudoti.
„Kontraceptinės priemonės turi būti naudojamos tol, kol nėštumas yra nepageidaujamas. Kartais kyla klausimų, kiek ilgai galima vartoti hormoninę kontracepciją. Atsakymas - tol, kol nėštumas nepageidaujamas. Nėra metais apribota hormoninės kontracepcijos vartojimo trukmė, kaip ir nėra jokių nuorodų, kad būtų reikalingos vartojimo pertraukos po tam tikro laiko. Vertinant pagal reprodukcinį amžių, moterims virš 40 metų sudėtinė hormoninė kontracepcija nėra absoliučiai netinkama, tačiau tokioms pacientėms dažnėja gretutinių ligų ir būklių, kai labiau tinkamos tik gestagenus turinčios priemonės“, - aiškina dr. S. Barilienė.
Nutraukus kontracepciją, vaisingumas grįžta
Gydytoja sako, kad priklausomai nuo kontraceptinio metodo moters organizme vyksta nepavojingi, kartais net naudingi, pokyčiai.
Pavyzdžiui, pastebimos šios nekontraceptinės naudos - mažėja mėnesinių skausmai, kraujavimo gausumas, slopsta endometriozės židiniai, stebimas teigiamas poveikis prieš gimdos ir kiaušidžių vėžį, gydoma aknė ir palengvėja priešmenstruacinio sindromo požymiai.
Be to, naudojamos barjerinės priemonės (prezervatyvai) apsaugo nuo lytiniu keliu plintančių infekcijų.
„Hormoninė kontracepcija slopina ovuliaciją, tirština gimdos kaklelyje esančias gleives, plonina gimdos gleivinę ir sutrikdo apvaisinto kiaušinėlio implantaciją. Pradėjus ją vartoti gali atsirasti nuotaikos pokyčiai, lytinio potraukio sumažėjimas, krūtų jautrumas, galvos skausmai, pykinimas ar acikliniai negausūs kraujavimai, tačiau šie negalavimai neretai po 3-4 mėnesių išnyksta savaime“, - teigia dr. S. Barilienė.
Akušerė-ginekologė priduria, kad nutraukus kontracepcijos vartojimą, vaisingumas visiškai atsistato.
Tačiau reikia nepamiršti, kad metams bėgant natūralus vaisingumas mažėja.
Nuo 35 metų sveikų moterų tikimybė natūraliai pastoti ženkliai mažėja, taip pat didėja atsitiktinių chromosominių pakitimų rizika, dėl kurių ir persileidimų skaičius yra didesnis nei jaunesnio amžiaus moterimis, tačiau buvusi kontracepcija čia niekuo dėta.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- 2 metų vaikas nekalba? Sužinokite pagrindines priežastis ir kada kreiptis į specialistus!
- Sužinokite, Kada Lietuvoje ir Pasaulyje Gimsta Daugiausiai Vaikų – Įspūdinga Gimstamumo Statistika!
- Atverkite Vaiko Likimo Paslaptis: Dalyvaukite Įspūdingame Etninės Kultūros Konkursuose!
- Gyvūnų globos namai Mažeikiuose: padėkime beglobiams gyvūnams!
- Neįtikėtinos Baisios Istorijos Vaikams – Sukrėskite Vaikų Vaizduotę!