Kelias nuo noro susilaukti vaikelio iki jo gimimo yra ilgas ir sudėtingas procesas. Pirmosios savaitės po apvaisinimo yra ypač svarbios - tai laikas, kai iš dviejų ląstelių pradeda formuotis nauja gyvybė. Šiandien vis dažniau kelyje į šį stebuklą susiduriama su įvairiomis problemomis. Laimei, poroms, kurios susiduria su sunkumais pastoti yra gydymo būdai, palengvinantys šį natūralų procesą.
Mėnesinių Ciklas ir Ovuliacija
Moters menstruacinis ciklas yra reguliarus procesas, kurio vidutinė trukmė - apie 28-32 dienos (nors gali svyruoti), skaičiuojant nuo pirmosios mėnesinių dienos.
Kas Vyksta Ovuliacijos Metu?
Subrendęs kiaušinėlis išsilaisvina iš kiaušidės folikulo ir pradeda kelionę kiaušintakiu link gimdos.
Vaisingos Dienos
Nors pats kiaušinėlis po ovuliacijos yra gyvybingas ir gali būti apvaisintas tik gana trumpą laiką (apie 12-24 valandas), vaisingų dienų langas yra platesnis.
Dėl ilgo spermatozoidų gyvybingumo, didžiausia tikimybė pastoti yra turint lytinių santykių kelios dienos prieš ovuliaciją ir pačią ovuliacijos dieną. Šis periodas, trunkantis apie 6 dienas, ir yra vadinamas vaisinguoju langu.
Po Ovuliacijos
Praėjus maždaug parai po ovuliacijos, neapvaisintas kiaušinėlis žūsta.
Apvaisinimo Procesas
Lytinio akto metu į moters organizmą patenka milijonai spermatozoidų, tačiau tik nedidelė dalis jų pasiekia kelionės tikslą - kiaušintakį, kuriame laukia kiaušinėlis.
Genetinė Informacija
Tiek spermatozoidas, tiek kiaušinėlis yra lytinės ląstelės (gametos), turinčios po 23 chromosomas (haploidinis rinkinys). Jose užkoduota genetinė informacija iš tėvo ir motinos.
Zigotos Susidarymas
Kai spermatozoidas susilieja su kiaušinėliu, jų branduoliai susijungia, sudarydami zigotą - pirmąją naujo organizmo ląstelę su pilnu chromosomų rinkiniu: 46 chromosomomis (23 poros). Nuo šios akimirkos prasideda naujos gyvybės vystymasis.
Dalijimasis
Pirmasis ląstelės pasidalijimas įvyksta maždaug po 24-30 valandų.
Blastocista
Keliaudama link gimdos, morulė toliau vystosi ir virsta blastocista - pūslelės pavidalo struktūra, turinčia vidinę ląstelių masę (iš kurios vystysis embrionas) ir išorinį sluoksnį (trofoblastą, iš kurio formuosis placenta).
Implantacija
Maždaug 6-10 dieną po apvaisinimo (atitinka maždaug 20-24 ciklo dieną), blastocista pasiekia gimdą ir pradeda įsitvirtinti jos gleivinėje. Šis procesas vadinamas implantacija.
Implantacijos metu kai kurios moterys gali pastebėti nežymų kraujavimą ar patepliojimą, kurį kartais galima supainioti su prasidedančiomis mėnesinėmis.
Embriono Periodas
Po sėkmingos implantacijos prasideda embriono periodas, trunkantis iki 8 savaičių po apvaisinimo (tai atitinka maždaug 10 savaičių nuo paskutinių mėnesinių pradžios). Atsiranda visų svarbiausių organų ir sistemų užuomazgos (nervų sistema, širdis, virškinimo traktas ir kt.).
Pirmasis nėštumo trimestras (ypač embriono periodas, pirmosios 8 savaitės po apvaisinimo) yra labai jautrus laikotarpis. Šių veiksnių poveikis gali sutrikdyti normalią raidą, sukelti įvairius raidos sutrikimus (apsigimimus) ar net savaiminį persileidimą.
Pasibaigus embriono periodui (po 8 savaičių nuo apvaisinimo), besivystantis organizmas vadinamas vaisiumi. Vaisiaus periodu organai ir sistemos toliau auga, bręsta ir tobulėja iki pat gimimo.
Pagalbinis Apvaisinimas
Pagalbinis apvaisinimas buvo pradėtas naudoti dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, kai gimė pirmasis kūdikis, naudojant IVF. Nevaisingumo gydymas apima daug skirtingų metodų ir technologijų, viena dažniausiai naudojamų - pagalbinis apvaisinimas.
Nuo jos sukūrimo, naudojant pagalbinio apvaisinimo technologiją, visame pasaulyje jau gimė daugiau nei 8 milijonai kūdikių. Nevaisingumo gydymas sukelia daugybę emocijų. Laukimas, nerimas ir gydymo proceso reikalavimai gali sukelti nusivylimą, sumišimą ir pasipiktinimą.
Tikime, kad kuo daugiau žinosite apie tyrimus ir gydymo procesą, tuo mažiau nerimo ir rūpesčių jausite dėl savo būklės.
Pagalbinio Apvaisinimo Metodai
„Northway“ vaisingumo centrai teikia visas pagalbinio apvaisinimo paslaugas: pagalbinį apvaisinimą moters kūne - intauterininę inseminaciją (IUI), pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje (IVF), mikromanipuliacines IVF procedūras ICSI, PICSI, spermatozoidų aspiraciją iš sėklidžių (TESA) ir jų judrumo atstatymą, atvirą sėklidžių biopsiją (Micro-TESE), atliekama embrionų bei lytinių ląstelių vitrifikacija (šaldymas).
Intrauterininė Inseminacija (IUI)
Intrauterininė inseminacija atliekama natūraliame cikle ovuliacijos metu arba ovuliaciją stimuliuojant vaistais. Atliekant IUI specialiai paruoštos spermos ląstelės naudojant specialų kateterį yra patalpinamos tiesiai į moters gimdą.
Būdas patrauklus, nes nereikia chirurginės invazijos ir nejautros. Tai nesudėtinga ir neskausminga procedūra.
Apvaisinimas Mėgintuvėlyje (IVF)
Geriausiai žinomas pagalbinio apvaisinimo metodas pasaulyje - apvaisinimas mėgintuvėlyje. Pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje (ne moters kūne) yra metodas, kai iš moters kūno, po stimuliacijos vaistais, surinktos kiaušialąstės yra sujungiamos su išgrynintais laboratorijoje vyro spermatozoidais.
Taip apsivaisinimas įvyksta mėgintuvėlyje. Kaip įprastai, taip ir gydymo metu, reikalingos lytinės ląstelės. Kiaušialąstės yra gaunamos (išsiurbiant jas iš folikulų) kiaušidžių punkcijos metu, o spermatozoidai - iš spermos mėginio.
Jeigu spermoje spermatozoidų nėra, yra nustatyta azoospermija, daliai atvejų spermatozoidai gali būti gaunami iš sėklidžių TESA procedūros metu.
Tam, kad kiaušialąstė galėtų būti apvaisinta, užtenka ją patalpinti į terpę, kurioje būtų šimtas tūkstančių spermatozoidų. Kitaip sakant, jeigu moters organizme spermatozoidai neranda kelio pas kiaušialąstę, ar jiems netinka ją supanti aplinka, tai laboratorijoje sukuriamos idealios sąlygos ląstelių susiliejimui - spermatozoido ir kiaušialąstės pasimatymas.
Apvaisinimas įvyksta, kai bent vienas iš šių spermatozoidų patenka į kiaušialąstės citoplazmą ir apvaisina kiaušinėlio branduolį.
ICSI (Intracitoplazminė Spermos Injekcija)
ICSI (intracitoplazminė spermos injekcija) pirmiausia sprendžia vyrų nevaisingumo problemas, tokias kaip prastas spermatozoidų judrumas, sumažėjęs jų skaičius ir nesugebėjimas prasiskverbti į kiaušialąstę. Taikant šį metodą, moters kiaušialąstės yra patalpinamos į mėgintuvėlį, tuomet po vieną spermos ląstelę yra tiesiogiai įšvirkščiama į kiekvieną kiaušialąstę.
Ši procedūra reikalauja didelio embriologo meistriškumo ir atsakomybės tam, kad iš tiesų būtų parinktas pats tinkamiausias spermatozoidas. Jei spermos mėginyje nėra spermatozoidų, juos galima paimti tiesiai iš sėklidžių TESA procedūros metu.
Pagalbinio Apvaisinimo Būdai Medicija Klinikoje
Jei gydytojo ir poros sprendimu nusprendžiama atlikti intrauterininę inseminaciją (IUI), masturbacijos būdu Medicija klinikoje surenkama (arba specialia adata tiesiai iš sėklidžių paimama) vyro sperma. Sperma yra specialiai paruošiama, atskiriant progresyvaus judėjimo tiesiaeigius spermatozoidus nuo nejudrių ir negalinčių apvaisinti spermatozoidų ir sukoncentruoti juos labai mažame specialios terpės kiekyje.
Intrauterininės inseminacijos (IUI) metu sukoncentruotas vyro spermos mėginys surenkamas į specialų vienkartinį kateterį ir sušvirkščiamas tiesiai į moters gimdą.
Jei pasirenkamas apvaisinimas mėgintuvėlyje (in vitro fertilizacija), po moters organizmo stimuliacijos hormonais, atliekama transvaginalinė punkcija, kurios metu išsiurbiamas folikulų turinys ir jame ieškoma kiaušialąsčių. Tuomet eina sekantis etapas - spermos surinkimas. Jį galima atlikti tik Medicija klinikoje (negalima surinktos spermos atsivežti iš namų) masturbacijos būdu arba specialia adata paimant tiesiai iš sėklidžių.
Po apvaisinimo embrionai auginami specialiuose laboratorijos inkubatoriuose, kuriuose yra palaikomas pastovus temperatūros ir drėgmės režimas taip atkuriant artimą natūraliai terpę. Vėliau, gydytojo ir embriologo sprendimu, geriausias embrionas (ar keli) yra perkeliamas į moters gimdą, naudojant specialų minkštą vienkartinį kateterį.
Kai lytinės ląstelės susilieja ir įvyksta apvaisinimas, po apvaisinimo susidariusi ląstelė yra vadinama zigota. Po apvaisinimo zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dviejų, vėliau keturių ir t.t. ląstelių embrionu.
Svarbu žinoti, kad pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje numato, jog kiekviena pora turi teisę į pagalbinį apvaisinimą, jei yra itin sudėtinga arba neįmanoma natūraliai pastoti.
Rizikos ir Šalutiniai Poveikiai
Pagalbinis apvaisinimas, kaip ir bet kuri kita medicininė procedūra, gali turėti tam tikrų rizikų ir šalutinių poveikių. Viena iš pagrindinių rizikų yra daugialypis nėštumas (dvyniai, trynukai ir daugiau), kuris gali sukelti komplikacijų tiek motinai, tiek kūdikiams.
Kitos galimos rizikos apima kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromą (OHSS), kuris gali pasireikšti dėl pernelyg stipraus vaistų poveikio, naudojamų ovuliacijos indukcijai. Be to, yra nedidelė rizika infekcijoms, kraujavimui ar kitiems chirurginiams komplikacijoms, susijusioms su kiaušidžių punkcija ir embrionų perkėlimu.
Mėnesinių Ciklo Fazės
NŠP kontekste skiriamos trys mėnesinių ciklo fazes:
- ankstyvoji nevaisingoji fazė (ji atitinka tik dalį folikulinės fazės),
- vaisingoji fazė (ji apima dalį folikulinės fazės, ovuliaciją ir kelias pirmąsias liuteininės fazės dienas),
- vėlyvoji nevaisingoji fazė (ji atitinka liuteininę fazę, išskyrus pirmąsias kelias jos dienas).
Ankstyvoji Nevaisingoji Fazė (ANF)
Ankstyvoji nevaisingoji fazė (ikiovuliacinė nevaisingoji fazė) prasideda pirmąją tikrųjų mėnesinių dieną. Po mėnesinių gimdos kaklelis esti nusileidęs, užsivėręs ir kietas. Gimdos kaklelyje gaminasi tirštos apsauginės gleivės, kurios užklijuoja gimdos kaklelį ir nepraleidžia patogenų bei spermatozoidų. ANF yra sąlyginio nevaisingumo fazė, nes pirmojoje ciklo pusėje nevaisingumo trukmė nėra vienoda - ji ne tik skiriasi skirtingų moterų, bet ir tos pačios moters skirtinguose cikluose.
Vaisingoji Fazė (VF)
VF yra labai dinamiška. Jos metu vykstančius fiziologinius pokyčius sąlyginai galima suskirstyti į 3 etapus:
- Iki ovuliacijos: Gimdos gleivinė intensyviai veša, storėja, joje formuojasi liaukos. Gimdos kaklelis pakyla, suminkštėja, atsiveria, suintensyvėja jo liaukų veikla. Gausėja vaisingųjų gleivių, kuriose spermatozoidai gali išlikti gyvybingi iki 6 dienų.
- Ovuliacija: Iš folikulo išsilaisvinusi subrendusi kiaušialąstė patenka į pilvaplėvės ertmę - šis procesas ir yra ovuliacija. Kiaušialąstę švelniai pagauna kiaušintakio galuose esantys gaureliai (fimbrijos/spurgos) ir įtraukia į kiaušintakį, kur ir gali įvykti apvaisinimas.
- Po ovuliacijos: Plyšusio folikulo vietoje ima formuotis geltonkūnis. Pakyla BKT. Gimdos kaklelis vėl nusileidžia, sukietėja ir užsidaro, jame vėl pasigamina tirštos užklijuojančios apsauginės gleivės. Ryškiai sumažėja estrogenų kiekis.
Vėlyvoji Nevaisingoji Fazė (VNF)
Vėlyvoji nevaisingoji fazė (poovuliacinė nevaisingoji fazė) prasideda praėjus kelioms dienoms po ovuliacijos (ši riba nustatoma griežtai pagal NŠP taisykles) ir tęsiasi iki paskutinės dienos prieš naujo ciklo mėnesinių pradžią. VNF yra absoliutaus nevaisingumo fazė. Jei kiaušialąstė nebuvo apvaisinta vaisingojoje fazėje, ji per keliolika valandų suyra.
Apvaisinimas (Lot. Apvaisnimas)
Apvaisnimas, augalų ir gyvūnų lytinių ląstelių (gametų) susiliejimas. Susidaro nauja ląstelė (zigota), iš kurios vystosi naujas organizmas (gemalas). Skiriami 2 gyvūnų apvaisinimo būdai: išorinis vyksta ne patelės organizme (žuvys, varlės), vidinis - patelės lytiniuose takuose (žinduoliai).
žymės:
Panašus:
- Neįtikėtina Korėjos apvaisinimo technologijų pažanga ir kaip ji keičia Lietuvą
- Sužinokite, Kur Tiksliai Įvyksta Apvaisinimas Žmogaus Organizmą – Stebinantys Faktai!
- Kaip prasideda gimdymas ir kokie jo etapai: svarbiausia informacija kiekvienai moteriai
- Gimimo Įrašas Lietuvoje: Viskas, Ką Turite Žinoti Norėdami Jį Gauti Lengvai!
- Atraskite Dienos Socialinės Globos Įstaigų Paskirtį Lietuvoje: Kaip Jos Keičia Gyvenimus