Emocijos yra neatsiejama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, o skirtingi žmonės jas patiria skirtingai. Emocijos paliečia daugelį žmogaus gyvenimo aspektų: jos randa kelią per žmogaus mintis, jausmus ar veiksmus, tiek sąmoningai suvoktame, tiek nesąmoningame žmogaus pasaulyje. Psichologai, tyrinėjantys žmonių santykius, teigia, kad emocijos perspėja žmogų apie aplink jį vykstančius procesus. Todėl labai svarbu, kad žmonės aktyviai tyrinėtų savo mintis ir emocijas, kad mėgintų suprasti savo poelgius bei santykius su kitais žmonėmis.
Emocijų Slopinimas ir Jo Poveikis
Užspaustos emocijos turi didelę galią nepastebimai mus kontroliuoti. Žinoma, emocijų slopinimas yra neišvengiamas, ir kiekvienas žmogus įvairiose situacijose su tuo susiduria. Trumpalaikis emocijų slopinimas nėra kenksmingas, jei po kurio laiko sugrįžtame jas išgyventi, priimti ir paleisti. Dažnai taip ir įvyksta.
Tačiau emocijos yra energija, kuri turi išsiveržti. Užspaustos emocijos išsunkia jėgas, išderina, silpnina imuniteto funkcijas, didina nerimo, streso, depresijos lygį. Jos gali neigiamai paveikti savęs matymą ir vertinimą, santykius su aplinkiniais, inspiruoti perdėtą reaktyvumą ar destruktyvų elgesį stresinėse situacijose. Klinikinė psichologė Beth Jacobs pabrėžia, kad laikas neišgydo užspaustų, neišgyventų emocijų.
Užspaustos emocijos gimsta tada, kai, užuot leidę sau išgyventi skaudžią patirtį, bandome nuvyti nemalonius jausmus darbu, valgymu, žalingais įpročiais ar bet kokia kita veikla, kuri nukreiptų dėmesį nuo nuoskaudų, kompensuotų emocinę naštą. Anot S. Salow, kaskart, kai pasirenkame nuslopinti savo emocijas ir nusisukame nuo jų, atveriame kelią savo protui projektuoti patirtas nuoskaudas į dabartį ir ateitį. Dėl to, net ir praėjus mus sukrėtusiai situacijai, jaučiamės išsiderinę, tarsi nesavi.
Emocijų Slopinimo Šaltiniai
Polinkis slopinti jausmus ir neišreikšti jų sveiku būdu dažniausiai kyla iš ankstyvųjų patirčių. Pavyzdžiui, kai augančiam vaikui nuolatos sakoma: „neverk“, „patylėk“, „nusiramink“.
Taigi nuslopintos emocijos niekur nedingsta ir visai nesvarbu, ar jas patyrėme vakar susibarę su partneriu, ar ankstyvoje vaikystėje susikivirčiję su tėvais.
Kaip Išlaisvinti Užspaustas Emocijas
Gamta mus apdovanojo natūraliais emocijų paleidimo mechanizmais - gebėjimu juoktis, verkti, rėkti, kalbėti, judėti ar miegoti. Geriausias būdas išlaisvinti negatyvias emocijas - leisti sau visiškai jas išjausti, išbūti su jomis neužsiimant pašaline veikla. Šios technikos gali padėti sumažinti patiriamą emocinį krūvį, išlaisvinti užspaustus jausmus. Praktikuodami jas galime nurimti, atsipalaiduoti, daug aiškiau suprasti save ir geriau valdyti savo elgesį.
Kvėpavimo Pratimai
Kvėpavimas yra glaudžiai susijęs su patiriamomis emocijomis. Kai jaučiame stresą, įtampą ar nerimą, dažniausiai pradedame kvėpuoti greitai ir negiliai, sulaikome kvėpavimą. Kvėpavimo pratimai gali padėti paleisti savyje užgniaužtas emocijas. Norėdami išlaisvinti emocijas, galite naudoti įvairias kvėpavimo technikas. Svarbiausia pasirinkti sau malonią praktiką ir ją atlikti reguliariai.
Vienas paprasčiausių būdų: atsisėskite taip, kad jūsų nugara būtų tiesi, užsimerkite. Pradėkite lėtai, giliai kvėpuoti per nosį, įkvėpdami į pilvo sritį. Įprastai negatyvias emocijas (pyktį, liūdesį, pavydą ir kt.) galime pajusti tam tikrose kūno srityse kaip skausmą, spaudimą ar tempimą. Pabandykite atrasti, kurioje vietoje jaučiate emocinį krūvį. Įsivaizduokite, kad su kiekvienu įkvėpimu ir iškvėpimu vis labiau atpalaiduojate tą vietą, pašalinate įtampą iš savo kūno.
Rašymo Terapija
Rašymo terapija - daugumai lengvai prieinamas metodas. Tam nereikia įvaldyti plunksnos ar turėti puikius rašymo gebėjimus. E. Sullivan teigimu, terapinis rašymas taip pat padeda atkurti proto, kūno ir dvasios ryšį. Išrašydami ranka tai, kas yra mūsų mintyse, įkūnijame vidinę patirtį.
Vienas populiariausių terapinio rašymo metodų emocijoms paleisti yra vadinamasis laisvas rašymas arba „ryto puslapiai“. Jo esmė - į tuščią popieriaus lapą rašikliu išrašyti viską, apie ką galvojame, kaip jaučiamės. Tai gali būti tiek abstrakčios mintys, tiek detalus įvykių, emocijų, jausmų aprašymas. Rašant nereikėtų galvoti apie sakinių struktūrą, gramatiką, minčių logiką ar stilių. Svarbu tai daryti visiškai necenzūruojant, neribojant savęs, leidžiant natūraliai lietis mintims. Dažniausiai rekomenduojama šiai terapijai skirti 15-20 minučių arba rašyti tol, kol mintys ištuštėja.
Taip pat galite parašyti nuoširdų laišką praeities sau - ankstesnei savo versijai, kuri liūdėjo, pyko, buvo įskaudinta ar įžeista. Rašykite taip, lyg būtumėte geriausias savo paties draugas. Parodykite kitą medalio pusę, pagirkite, paskatinkite. Pasak mokslininkų Jameso W. Pennebakero ir Cindy K. Chung, kai žmonės savo emocines patirtis išreiškia jas išrašydami, jiems nebereikia jų slopinti, o jutiminės patirties įžodinimas paveikia suvokimą apie patirtus įvykius.
Sąmoningas Judėjimas
Bet kokia fizinė veikla skatina laimės jausmą keliančių hormonų endorfinų išsiskyrimą smegenyse, o judėjimo metu pakilusi kūno temperatūra sumažina fizinį emocinio krūvio pojūtį. Ugdomojo vadovavimo trenerė S. Salow tikina, kad užspaustos emocijos yra mūsų kūnuose įstrigusi energija, kurią galime išlaisvinti sąmoningai judėdami. Sąmoningu judėjimu galime užsiimti tiek vaikščiodami, tiek atlikdami tempimo pratimus.
Pavyzdžiui, galite išbandyti intuityvaus judėjimo šokį. Raskite vietą, kur būsite netrukdomi, užsimerkite ir pradėkite judėti pagal muzikos ritmus ar širdies balsą. Judėkite be jokios struktūros, natūraliai ir laisvai, leisdami savo kūnui jus vesti į judesio kelionę. Galite suktis, šokinėti, kratytis, su kiekvienu iškvėpimu išleisti garsus, dūsauti ar rėkti. Judesiais įkūnykite patiriamas negatyvias emocijas ir įsivaizduokite, kaip jas paleidžiate. Negalvokite apie tai, kaip atrodote, kad ir kaip iš pradžių jaustumėtės keistai, nepatogiai ar kvailai. K. Vincent tikina, kad sąmoningai judėdami savo kūne sukuriame saugią erdvę susikaupusioms emocijoms paleisti.
Meditacija
Meditacija ugdo gebėjimą išbūti jaučiant diskomfortą, nesusitapatinant su juo. Meditacijos praktikų metu, būdami visiškoje ramybėje ir tyloje, koncentruodamiesi į kvėpavimą ar tiesiog stebėdami mintis, kūno pojūčius, mokomės atpažinti ir transformuoti negatyvias emocijas. Anot emocinio įgalinimo trenerio Danielio Dzikowskio, nebūtina turėti meditavimo patirties, kad pavyktų šia praktika išsilaisvinti iš emocijų. Tereikia susikurti tylią ir atpalaiduojančią erdvę, patogiai, tiesiai atsisėsti, užsimerkti ir leisti mintims tekėti natūralia vaga.
Emocinio įgalinimo treneris D. Dzikowskis siūlo 4 žingsnių metodą emocijoms paleisti:
- Susitelkite į savo būseną ir atsakykite į klausimą: kokia situacija, žmogus ar kitas stresą keliantis veiksnys sužadino jumyse negatyvias emocijas? Kaip tai nutiko? Kas už tai atsakingas? Prisiminkite, kad visi nemalonūs pojūčiai, emocijos ar jausmai kyla iš jūsų pačių.
- Priimkite visus šiuo metu patiriamus jausmus, emocijas ir jų sukeliamus kūno pojūčius. Nenuvertinkite, nenuneikite jų. Priimkite juos kaip vienodai svarbius, kaip jūsų dabartinės būsenos dalį.
- Ramiai sėdėdami ir stebėdami tai, kas vyksta jumyse, leidžiate pasireikšti visoms emocijoms ir jausmams, kurie yra jūsų patirtyje. Leiskite savo emocijoms stiprėti arba silpnėti ir stebėkite jas tarsi iš kito žmogaus perspektyvos. Stebėtojo pozicija leidžia neprisirišti prie istorijos, kurią priskyrėte tam tikrai emocijai, ir padeda žvelgti į patiriamas emocijas objektyviai.
- Paskutinio žingsnio etape emocinis paleidimas įvyksta automatiškai - jums nereikia nieko daugiau daryti. Sąmoningumas emocijų atžvilgiu, jų priėmimas ir leidimas sau jas išgyventi padeda natūraliai paleisti emocijas.
Vienatvės Jausmas
Vienatvė - tai jausmas, su kuriuo susiduria daugelis. Daug žmonių šį jausmą laiko viena didžiausių baimių, nes būtent jis sukelia gilią tuštumą, kuri tarsi grasina mus nugalėti. Šiuolaikinėje visuomenėje vienatvė dažnai laikoma asmeniniu pralaimėjimu, kuris stumia žmones į skubotus sprendimus: tuoktis, kurti šeimą, netgi susilaukti vaikų, kad tik išvengtų vienišumo. Kodėl kai kurie žmonės geba išvengti šio jausmo, o kitiems vienišumas tampa nuolatiniu palydovu? Vienatvės jausmas kyla ne tik dėl išorinių veiksnių, bet ir dėl vidinių - būdų, kuriais mąstome apie save, kitus ir pasaulį. Vienas iš vienišumo pagrindų - įsitikinimas, kad kitas žmogus yra būtinas tam, kad jaustume pilnatvę ir meilę.
Vidinės Sienos
Vienatvė dažnai gimsta dėl mūsų pačių pastatytų vidinių „sienų“. Šios sienos kyla iš baimės, gėdos jausmo, abejonės savo verte ar prestižo siekio. Kai apsistatome tokia sienomis, laukiame, kol kitas žmogus jas sugriaus ir ateis su savo meile. Tokioje situacijoje svarbu suvokti, kad laukiant kitų žmonių meilės, liekame įstrigę savo iliuzijose. Kad galėtume dalintis meile su kitais, pirmiausia turime ją jausti patys. Jei mūsų vidus tuščias, jei trūksta meilės ir pagarbos sau, mums nėra ką atiduoti kitiems. Šią meilės ir vidinės pilnatvės stoką galime lyginti su finansine situacija: jei banko sąskaitoje turime tik keletą eurų, dalintis tampa sudėtinga. Žmogus, kuris laukia meilės iš kitų, dažnai lieka nusivylęs, nes žmonės paprastai nesugeba patenkinti mūsų asmeninių poreikių tokiu būdu, kaip norėtume.
Išsilaisvinimas iš Vienatvės
Vienas esminių žingsnių link laisvės nuo vienatvės yra keisti savo pasaulio suvokimą. Vietoje nuolatinio siekio gauti - pradėkime duoti. Kai esame kupini meilės ir noro dalintis, mūsų energija natūraliai traukia žmones. Prisiminkime, kad žmonės mieliau būna su tais, kurie suteikia jiems vertės, gerovės jausmą ir nieko nesitiki mainais. Andrius išgyveno vidinę tuštumą, kurią bandė užpildyti per kitus. Norint išsilaisvinti iš vienatvės jausmo, reikia ne tik teorinio supratimo, bet ir kasdienių, gyvenimiškų praktikų.
Pirmiausia galima pradėti nuo savęs, ieškant būdų, kaip pripildyti savo vidų meile ir pritarimu sau. Vienatvė gali tapti natūralia būsena, jei į ją žiūrima kaip į laikiną emociją, kuri ateina ir praeina. Taigi, vienatvės jausmas gali būti skaudus ir nuviliantis, tačiau kartu jis yra ir galimybė augti. Perėmę atsakomybę už savo vidinį pasaulį ir pradėję žiūrėti į kitus ne kaip į savo laimės šaltinį, o kaip į bendrakeleivius, galime kurti tikrus ryšius.
žymės:
Panašus:
- Neįtikėtina tiesa: Kaip darželiai formuoja legendinius knygų herojus vaikams!
- Kaip Gimsta Vaikai: Išsamus Vikipedijos Vadovas, Kurio Negalite Praleisti!
- Atraskite C. Rogerso „Žmonės Gimsta Geri“ Teoriją: Išskirtinis Žmogaus Prigimties Paaiškinimas
- Atrask Stilingiausius Vaikiškus Drabužius Vytauto pr. Parduotuvėse – Nepraleisk Geriausių Pasiūlymų!
- Skaniausi ir Sveikiausi 3 Metų Vaiko Pusryčių Receptai, Kuriuos Vaikai Mylės!