Žmogaus jausmai, ypač meilė ir laimė, yra sudėtingi reiškiniai, glaudžiai susiję su smegenų veikla ir biocheminiais procesais. Neurologijos mokslų daktaras Deanas Burnettas savo knygoje „Laimingos smegenys“ analizuoja, kaip smegenyse gimsta laimės jausmas, kas mus verčia mėgti vienus dalykus ir nemėgti kitų, ir kuo įsimylėjusio žmogaus smegenys skiriasi nuo bet kurio kito žmogaus.
Meilės Etapai Smegenyse
Meilė dažnai apibūdinama kaip perėjimas nuo geismo prie traukos, o vėliau - prie prisirišimo. Pradinis stiprus jausmas laikui bėgant nusilpsta, jo vietą užima patogumas, pasitenkinimas, saugumas ir vis geresnis partnerio pažinimas. Monogamiškiems gyvūnams ir kai kuriems žmonėms tai gali būti palankios aplinkybės, partnerio pasiekiamumas ir fizinė trauka. Patrauklus potencialus partneris yra prieinamas ir pasiduoda vilionėms, akivaizdžių alternatyvų neturime ir tikriausiai nelabai atsiras, taigi būtų logiška su šiuo individu kurti ilgalaikį ryšį.
Meilė Internetinėje Erdvėje
Šiais laikais nemažai romantiškų santykių prasideda internete tarp žmonių, net negyvenančių tame pačiame mieste, šalyje ar žemyne. Mūsų smegenys lengvai „susijungia“ su kitų žmonių smegenimis, nes esame labai socialūs, ir ko gero tai daro įtaką ir smegenų polinkiui kurti romantiškus ryšius. Smegenų žievė daug ir jautriai reaguoja į tarpasmeninę komunikaciją, taigi kartais vien susirašinėdami elektroniniu paštu apie kitą asmenį sužinome daugybę dalykų: koks jo humoro jausmas, požiūris į gyvenimą, ką mėgsta, ko ne, kokių turi tikslų ir taip toliau.
Tačiau tai gali būti ir silpnybė, nes šitaip smegenys gali „sukurti“ kieno nors įvaizdį iš sąlygiškai ribotos informacijos, todėl teks nemažai spėlioti ir daryti ne itin gerai pagrįstas išvadas. Jei kieno nors vaizdinį susikuriame iš riboto duomenų kiekio, tikėtina, jis malonesnis, jei tarpusavio sąveika taip pat maloni, galbūt ir atlyginanti. Iš esmės smegenys nori mėgti tą žmogų, ir darome prielaidą, kad jį mėgti verta, o tai labai veikia mūsų suvokimą apie tą žmogų.
Cheminiai Procesai Įsimylint
Meilė neretai trukdo racionaliai ar logiškai mąstyti. Tyrimai rodo, kad stipriai mylint, padidėja mūsų seno pažįstamo, už atlygį ir malonumą atsakingo dopamino kiekis. Tačiau smegenys ne tokios paprastos, ir dopaminas turi daugiau nei vieną funkciją. Jis reikalingas emociniams-motyvaciniams procesams, padedantiems nuspręsti, kokius veiksmus atliksime, taip pat reguliuoja ir atlygio nuspėjimą, kitaip tariant - mes nuolat ieškome ir siekiame to, kas teiks atlygį.
Kai įsimylime, smegenyse ir kūne padaugėja ne tik dopamino, bet ir noradrenalino. Tai padeda geriau sutelkti dėmesį, gerina trumpalaikę atmintį ir skatina siekti tikslų. Kaip galima spėti iš pavadinimo, noradrenalinas taip pat daro įtaką adrenalino išsiskyrimui ir veikimui, o šis hormonas sužadina „kovok arba bėk“ atsaką, todėl įsimylėjėliai kartais būna nervingi ir nenustygsta. Įsimylėjus sumažėja serotonino (neuromediatoriaus, būtino ramybei, atsipalaidavimui, gerai emocinei savijautai), o tai turi rimtų pasekmių.
Hormonų Įtaka Jausmams
Vaistininkė Judita Voverė paaiškina, jog tai, kaip jaučiamės įsimylėję, lemia serotonino, dopamino ir oksitocino balansas smegenyse.
- Serotoninas padeda reguliuoti nuotaiką, išlikti ramiems, valdyti stresą ir jaustis emociškai stabiliai.
- Dopaminas kelia motyvaciją ir padeda jaustis maloniai, siejamas su malonumais, emociniu savęs apdovanojimu ir netgi euforija.
- Oksitocinas, vadinamas meilės ir prisilietimų hormonu, sužadina artumo jausmą, padeda jaustis užtikrintai, saugiai ir ramiai.
Smegenų Sritys, Atsakingos Už Įsimylėjimą
Yra tam tikra smegenų sritis, susidedanti iš jau pažįstamų už emocijas ir motyvaciją atsakingų dalių: kiauto, salos ir priekinės juosmeninės žievės dalies, kuri būna itin aktyvi šiame įsimylėjimo etape. Ne taip jaudinamės dėl kasdienių smulkmenų, taigi akivaizdu - įsimylėjimas atneša laimę: smegenis užplūsta chemikalai, sukeliantys malonumą ir atlygio jausmą, o gebėjimas patirti stresą ar nerimauti suprastėja. Tikrai ne pats mažiausias, kad vargiai pajėgiame logiškai mąstyti apie mylimą asmenį.
Ilgalaikiai Santykiai ir Prisirišimas
Užmezgus santykius su žmogumi, kurį įsimylėjome, audringas pirmasis etapas galiausiai baigiasi, ir pasiekiame „prisirišimo“ stadiją - tikimės, kad visam laikui. Vienas metodas, kurį smegenys pasitelkia šiai pusiausvyrai išlaikyti - mintyse suformuojamas pasaulio modelis, kuriuo remdamiesi bet kurioje situacijoje galime nuspręsti, kaip elgsimės ir ko tikimės. Gana greitai mylimasis ar mylimoji taps svarbia šios visumos dalimi. Jie virto dažna teigiamų prisiminimų ir patirčių dalimi, ir mūsų pasaulio modelis atnaujinamas, įtraukiant šį asmenį kaip pamatinį veiksnį. Atitinkamai ir laimė priklauso nuo nuolatinio jų buvimo šalia.
| Hormonas | Funkcija |
|---|---|
| Serotoninas | Reguliuoja nuotaiką, ramina, mažina stresą |
| Dopaminas | Motyvacija, malonumas, atlygis |
| Oksitocinas | Artumas, saugumas, pasitikėjimas |
Tyrimai rodo: poros, dešimtmečius gyvenančios kartu ir teigiančios, kad tebėra įsimylėjusios, patiria ne ką mažesnį aktyvumą už atlygį ir dopaminą atsakingose smegenų dalyse, nei neseniai įsimylėję, taigi, atrodo, visai įmanoma, kad smegenys ilgai išlaiko visas teigiamas ir malonias sąsajas. Galbūt iš dalies prie to prisideda ir oksitocinas bei vazopresinas, kurie svarbūs išlaikant ir kuriant meilės santykius.
Tos smegenys - vienos problemos. Be jų gyventume ramiau, bet jos atsirado. Tyčia ar netyčia.