Šiemet vasario 28 d. sukako 220 metų nuo Motiejaus Valančiaus (1801-1875) gimimo. Žemaičių vyskupo, rašytojo, švietėjo, visuomenės veikėjo vardas amžiams įrašytas tautos atmintyje. Ar visada sutampa garbingi vardai, išlikę tautos atmintyje, ir vardai asmenų, kurių tekstus skaitome iki šių dienų? Einant prie asmenybės, lietuvių kultūros istorijoje įsitvirtinusios aukščiausioje hierarchijoje, pravartu pradėti nuo jos biografijos arba nuo pastangos praplėsti atmintyje įtvirtintas negausias, supaprastinantį ir trafaretinį asmens vaizdą teikiančias žinias.
Vasario 16 d. - dviguba šventė: Nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo ir Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus gimimo diena. Lietuvių tautos kelias į valstybingumą buvo vingiuotas ir duobėtas. XIX a. viduryje, ryžtingai ir supratingai valdydamas vyskupiją vysk. Motiejus Lietuvą paruošė laisvei. „Aušra“ ir „Varpas“ tik pagilino jo idėjas. Pažangi Vyskupo ir kitų dvasininkų veikla buvo viena iš kertinių valstybingumo atkūrimo priežasčių, dvasininkai buvo tarsi šviesuliai, žadinantys tautą, palaikantys jos dvasią. Kad šiandien turime galimybę giedoti Tautišką giesmę ir kalbėti apie Lietuvos valstybę, yra sudėtingų procesų, didžių žmonių - tokių kaip vysk. M. Motiejus Valančius - viena svarbiausių XIX a. vidurio Lietuvos religinio, kultūrinio ir politinio gyvenimo figūrų: Žemaičių vyskupas, švietėjas, aktyvus visuomenininkas, politikas, istorikas, rašytojas. Laikomas pagrindiniu demokratinių lietuvių visuomenės judėjimų - blaivybės sąjūdžio ir knygnešystės - organizatoriumi, savo veikla ir raštais padaręs sunkiai pamatuojamą įtaką Lietuvos visuomenės sąmoningumui.
Būsimasis vyskupas gimė valstiečių šeimoje 1801 m. vasario 28 d. (senuoju stiliumi - 16 d.) Nasrėnų kaime Salantų parapijoje. Trečias vaikas šeimoje, tad vargu ar kas iš namiškių galvojo, kokį kelią ateityje teks jam išeiti. 1817 - 1821 m. mokėsi Žemaičių Kalvarijos dominikonų gimnazijoje, 1822 m. įstojo į Varnių kunigų seminariją, iš kurios po dvejų metų už gerą mokymąsi buvo išsiųstas į Vilniaus vyriausiąją seminariją, o 1828 m. įšventintas į kunigus.
Baigęs mokslus Valančius dirbo tikybos mokytoju Mozyriuje (Vilniaus apskr.), vėliau - Kražiuose. 1845 m. paskiriamas Varnių kunigų seminarijos rektoriumi. 1849 m. tapo pirmuoju nebajoriškos kilmės Žemaičių vyskupu ir visą vyskupijos sielovadą energingai pasuko į "mažuosius brolius". Atėjęs vadovauti vyskupijai, ėmėsi priemonių, kad būtų sustiprintas ganytojiškasis darbas bei padidintas jo veiksmingumas. Rūpindamasis katalikų švietimu bei jų moraliniu ugdymu, 1850 m. gruodžio 29 d. aplinkraščiu iš kunigų reikalavo išnaikinti blogus parapijiečių papročius, kaip girtavimą per laidotuves, krikštynas, vaišinimąsi karčemose ir t. t.
Valančiaus indėlis į švietimą ir kultūrą
Pagrindinis vyskupo rūpestis buvo raštingo, šviesaus, morališkai tvirto ir religingo žmogaus ugdymas, jo visuomeninės ir ūkinės iniciatyvos žadinimas. Kazys Binkis teigė: „Valančius išmokė lietuvius skaityti, ir jie skaityti nebepamiršo.“ Valančius rūpinosi ne tik jaunosios kartos, bet ir suaugusiųjų švietimu, ragino mokytis ir steigti parapines mokyklas, skatino mokymąsi lietuvių kalba, pats rašė pažintines, istorines, religines knygas. Vyskupas rėmė ir inicijavo naujų bažnyčių statybą, remonto ir kitus darbus. M. Valančiaus rūpesčiu Varniuose įsteigiama pašto stotis, pradėtos tvarkyti miestelio gatvės, pasirūpinama atidaryti vaistinę. Duris atveria A. Zavadskio knygynas. Per visą gyvenimą rodė gailestingumą: alkanus penėjo, trokštančius girdė, nuogus apvilko.
Vyskupas Valančius daug prisidėjo prie jaunų dvasininkų, klierikų lietuvinimo. Pats laikė bažnyčią esmine religinio švietimo vieta, todėl ėmėsi rašyti religinius veikalus, t.p. rūpinosi ir kitų autorių šviečiamųjų bei religinių knygų leidimu, skatino jų rašymą. Didžioji raštų dalis skirta ugdyti tautiškumą, moralę, laikytis krikščioniškų nuostatų, bet sykiu nepasiduoti valdžios grobuoniškumui ir stengtis išlaikyti savąją kalbą, kultūrą. Vyskupas M. Valančius padarė didelę įtaką daugeliui lietuvių šviesuolių. Jaunesnei šviesuolių kartai Jis buvo išsivadavimo, tautos švietimo, kultūros simbolis. A. Baranausko tekstai apie blaivybę („Dievo rykštė ir malonė“), priešinimąsi caro valdžiai („Kelionė Petaburkan“) akivaizdžiai paveikti Valančiaus sąjūdinių nuostatų.
Blaivybės sąjūdis ir kova už lietuvišką raštą
1858 m. Valančiaus paskelbtas blaivybės sąjūdis truko šešerius metus, iki jį uždraudė caro valdžia. Tais pat metais išleista vyskupo brošiūra Apie brostvą blaivystės arba nusituriejimą, kuria įtvirtinamas blaivybės draugijų steigimas. Blaivybės sąjūdžiui skleisti vyskupas parašė net 19 ganytokiškų laiškų. Didžioji dalis šitų laiškų pirmąkart Lietuvos Bažnyčios istorijoje buvo parašyti lietuvių kalba. Kaip vyskupo laiškai pasiekdavo ganomų avelių ausis? Laiško gale visada būdavo vyskupo prisakymas: „Szita mana grometą parskajtis kunigaj zmonims isz ambones bažniczioj par dwi pagreczes szwentes“. Kai kur dar pridurdavo „...su pamokslais prigulinčiais.“ Kad rečiau į bažnyčią einantys išgirstų vyskupo žinią klebonai privalėjo iš sakyklos per dvi-tris iš eilės šventes perskaityti vyskupo laišką bei pasakyti atitinkamą pamokslą. Į blaivystės sąjūdį įsitraukė didžioji dalis Žemaičių vyskupijoje gyvenusių katalikų. Vyskupas sutelkė žmones tolesnei bendrai visuomeninei veiklai, o sąjūdžiui plėtotis padėjo ir kiti kunigai, taip pat ragindami tautą atsisakyti degtinės.
Caro valdžia neleido platinti Valančiaus parengto laikraščio „Pakeleivingas“; blaivystės idėjas vyskupas vėliau skleidė savo veikaluose: „Vaikų knygelėje“, „Palangos Juzėje“, „Pasakojimuose Antano tretininko“. Vilniaus generalgubernatorius M. Muravjovas 1863 m. Vyskupo M. Valančiaus pradėtas, bet carinės valdžios prislopintas, tautos blaivinimas XX a. 1863-1864 m. sukilimo metu Valančius savo veikla ir raštais stengėsi išgelbėti kuo daugiau gyvybių, bandė suderinti Bažnyčios ir tautos interesus. Pastebimas Valančiaus gebėjimas balansuoti tarp valdžios ir liaudies interesų: vyskupas atvirai neskelbė priešiškų idėjų, tad Rusijos imperijos valdžia manė, kad jis ganėtinai lojalus, tačiau žmonės jį laikė vienu svarbiausių maištingų nuostatų skatintojų.
Sukilimo metu ir po jo vyskupas ne kartą buvo tardomas, kaltinamas išdavystėmis ir kitais nusikaltimais valdžiai. Manoma, kad vyskupas išvengė griežtų sankcijų bei diplomatiniais ėjimais išgelbėjo nuo tremties ir net mirties nemažai gyvybių. Čia jam padėjo dideli įgimti ir gyvenimo patirties išugdyti diplomatiniai gabumai. Po sukilimo Valančius buvo iškeltas į Kauną: jam paskiriamas namų areštas, akylai stebimas, nebegali lankyti parapijų, visaip bandoma apriboti lietuvišką jo veiklą. Netekęs galimybės tiesiogiai bendrauti su tikinčiaisiais, vyskupas ėmėsi plunksnos, Kaune spaudos draudimo laikais parašė daug įvairaus didaktinio pobūdžio pasakojimų, apsakymų. Jie visi parašyti žemaičių kalba, kuria liaudis ir jis pats mėgo kalbėti. Vyskupas rašė knygas iš meilės liaudžiai, neieškodamas sau nei pelno, nei garbės. Vysk. M. Valančiaus parašytos ir išverstos religinio ir pasaulietinio turinio knygos kėlė liaudies sąmoningumą, drąsino ir guodė.
1864 m. uždraudus lietuviškai rašyti lotyniškais rašmenimis, Valančius visais būdais priešinosi graždankai - lietuviškų raštų rašymui kirilica. Tamsiausiu ir tragiškiausiu Lietuvai metu, kai caro valdžia engė žmones, už lietuvišką žodį ir raštą trėmė į Sibirą, griovė bažnyčias, persekiojo tikinčiuosius, bruko slavizmą ir stačiatikybę, vyskupas M. Valančius stojo į darbą Bažnyčiai ir žmogui. Jam vadovaujant išauklėti jauni kunigai mokė žmones krikščioniškųjų vertybių ne valdžios - rusų ar ponų - lenkų, o kaimo valstiečių gimtąja lietuvių kalba. Tuo jis parodė pagarbą paprastam žmogui, jo kilmei ir kultūrai, kalbėjo iš širdies į širdį, kėlė dvasią, gydė širdies žaizdas, šalino pragaištingus įpročius. Nesitraukė iš kovos iki paskutinės žemiškojo gyvenimo akimirkos. Sutapatinęs blaivybę su krikščioniškomis dorybėmis susilaukė daugybės pasekėjų. Vyskupas tapo švyturiu, kuris rodė kelią iš degradacijos ir alkoholio liūno į prasmingesnį, vertingesnį ir laimingesnį gyvenimą. Žmonės atgavo savigarbą, pasitikėjimą, viltį.
Kelionė po Motiejaus Valančiaus gyvenimo vietas
Toliau keliaujame į Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčią, kurioje 1801 m. vasario 17 d. Kalnalio altaristas Juozapas Skalskis pakrikštijo būsimą žymiausią XIX a. Kita stotelė - vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus Nasrėnuose, įkurtas 1969 m. Šioje sodyboje ūkininkų Mykolo ir Onos Valančių šeimoje gimė ir iki 15-os metų gyveno sūnus Motiejus Valančius. Sodyboje senųjų pastatų beveik nėra, išlikusi tik įdomi penkių kamarų klėtelė, statyta XVIII a. pabaigoje, stogastulpis, keli šuliniai ir M.
Toliau kelias veda į Kretingą - prie Jurgio Ambrozijaus Pabrėžos kapo koplyčios Kretingos senosiose kapinėse, Vilniaus gatvėje. Tėvas Ambrozijus - vienuolis pranciškonas, mokslininkas botanikas, liaudies gydytojas - artimai bendravo su vyskupu M. Valančiumi. Kito maršruto objekto vieta yra visai šalia J. A. Pabrėžos koplyčios - Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus vyresniojo brolio pranciškonų vienuolio, kunigo Mykolo Valančiaus (1797-1859) kapas. Ilgą laiką gyvenęs Vilniaus vyskupijos bernardinų vienuolynuose jis 1851 m.
Kelionę baigsite aplankydami Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos Kretingos apreiškimo vienuolyną, kurio istorija XIX a. tampriais ryšiais susijusi ir Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus veikla. Čia Carinės Rusijos valdžios buvo kalinami kunigai ir pasauliečiai, nubausti už vaikų mokymą lietuviškai bei uždraustos spaudos platinimą. Kretingos vienuolynas garsėjo savo unikalia biblioteka, kurios dalis buvo išsaugota Motiejaus Valančiaus pastangomis, kai po 1863 m. sukilimo buvo naikinamos visos vienuolynų bibliotekos.
Motiejaus Valančiaus atminimo įamžinimas
- 1969 m. vasario 19 d. įkurtas Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus Nasrėnuose.
- 1970 m. Varniuose pastatytas paminklas Motiejui Valančiui.
- 1989 m. Vilniuje įkurtas Motiejaus Valančiaus liaudies universitetas.
- 1993 m. pradėti rengti tradiciniai Motiejaus Valančiaus skaitymai Nasrėnuose.
- 1995 m. Nasrėnuose pasodintas 200 ąžuoliukų ąžuolynas.
- 2002 m. įsteigta Vyskupo Motiejaus Valančiaus premija.
- 2005 m. Kauno Rotušės aikštėje pastatytas paminklas Motiejui Valančiui.
- 2017 m. Kretingos rajono savivaldybė įsteigė Vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimo medalį.
žymės: #Gime
Panašus:
- Atrask Motiejaus Valančiaus gimtinės žemėlapį ir įspūdingiausius paminklus Lietuvoje!
- „Taip gimė žvaigždė“: filmo recenzija ir įdomūs faktai
- Neįtikėtinas Dvynių, Gimusių Gegužės 2 Dieną, Astrologinis Portretas – Sužinokite Savo Likimą!
- Atskleisk Slaptus Asmenybės Bruožus: Kaip Gimimo Metai Atspindi Tavo Charakterį!
- Geriausi Kūdikio Temperatūros Matavimo Būdai: Patarimai, Kaip Teisingai ir Saugiai Pamatuoti