Motiejaus Valančiaus Gimtinės Žemėlapis ir Paminklai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptarsime Motiejaus Valančiaus gimtinę, paminklus jam Lietuvoje ir kompiuterinę programą, skirtą kultūros paveldo objektams pažinti.

Motiejus Valančius: Gyvenimas ir Veikla

Didysis XIX a. vidurio lietuvių tautos švietėjas ir kultūros puoselėtojas Motiejus Valančius gimė 1801 m. Būsimasis vyskupas pakrikštytas netoli gimtinės esančioje Kalnalio bažnyčioje. Dar būdamas studentas išsiskyrė savo išmintimi, darbštumu ir neeiliniais gabumais. Į kunigus įšventintas 1828 m. Vilniaus katedroje. Teko dirbti kapelionu Mozyriaus ir Kražių mokyklose. Šviesi kunigo Motiejaus Valančiaus asmenybė patraukė net bažnyčios vyresnybės dėmesį. 1840 m. jis pradėjo profesoriauti Vilniaus dvasinėje akademijoje, kuri 1842 m. perkelta į Peterburgą. Į jį išvyko ir Motiejus Valančius. Žemaitijon grįžo 1845 m. ir tapo Varnių kunigų seminarijos rektoriumi. Būtent Varniuose jis parašė svarbiausią savo mokslinį veikalą „Žemaičių vyskupystė“. Knygoje išdėstyta Lietuvos bažnyčios, švietimo ir kultūros istorija.

1849 m. kunigas Motiejus Valančius Neapolyje (Italija) įšventintas į vyskupus. 1850-aisiais jis paskirtas vadovauti Žemaičių vyskupystei. Vyskupas Motiejus Valančius ypatingą dėmesį skyrė švietimui. Jo visose vadovaujamose parapijose buvo įsteigtos mokyklos, kuriose vaikai mokėsi skaityti lietuviškai, studijavo katekizmą. Vyskupas pradėjo kovoti su girtavimu, skelbė blaivybės idėjas ir ragino žmones stoti į blaivybės brolijas. Iš 1860 m. Motiejus Valančius rašė dvasinio ir religinio turinio knygas, skatino kitus apsišvietusius žmones rašyti gimtąja kalba. Atkakliai vykdomą gimtojo krašto kultūrinimo ir dorinimo darbą nutraukė po 1863 m. sukilimo Lietuvą užgriuvusios represijos, lietuvių kalbos viešumoje vartojimo ir lietuviškos spaudos uždraudimas.

Pats Motiejus Valančius su kapitula rusų valdžios įsakymu privalėjo 1864 m. iš Varnių persikelti į Kauną. Jam buvo uždrausta lankytis parapijose. Tačiau rusų valdžios spaudimui nebuvo pasiduota. Motiejus Valančius stojo ginti tautą, katalikų bažnyčią nuo rusinimo, organizavo Tilžėje (Prūsija) lietuviškų leidinių spausdinimą ir slaptą jų platinimą Lietuvoje. Vyskupas įsakė kunigams mokyti vaikus bažnyčiose, taip pat reikalauti, kad vaikai imdami pirmąją Komuniją jau mokėtų skaityti. Tėvai patys lavino vaikus namie arba samdydavo daraktorius. Vyskupas Motiejus Valančius mirė 1875 m. Kaune. Atgimusi lietuvių tauta nepamiršo savo Didžiojo Žemaičio.

Tarpukariu, buvusioje Žemaičių vyskupystės širdyje Varniuose, buvo pastatytas vyskupui Motiejui Valančiui paminklas, jo vardu pavadintos gatvės ir katalikiškųjų organizacijų universitetas. Net komunistiniai okupantai neišdrįso paniekinti šios iškilios asmenybės tautai nuveiktų darbų. Vyskupo gimtoji sodyba paskelbta architektūros ir istorijos paminklu.

Motiejaus Valančiaus Gimtinė Nasrėnuose

Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinė Nasrėnuose yra įtraukta į Lietuvos muziejų istorinį kelią. Muziejui vadovauju nuo 1998 m. Nuo jubiliejinių 2001-ųjų metų, kada šventėme M.Valančiaus gimimo 200-ąsias metines, - atnaujinome ir pagausinome ekspoziciją. Neseniai viešuosius darbus dirbęs žmogus, kasdamas žemę, aptiko kryželį, kuris galėjo priklausyti M.

Iš asmeninių vyskupo daiktų vertingiausi yra staltiesėlė su monograma bei sidabriniai stalo įrankiai. Jie atkeliavę iš Varnių vyskupų rūmų. Yra išlikusi Mickevičiaus surasta vyskupo sofa - bendrovė „Klaipėdos baldai“ atkūrė jos kopiją - bei skrynia, kurią M.Valančius dovanojo knygnešiui Pranui Straupui šio įšventinimo į kunigus proga. Esu surinkęs 15 autentiškų M.Valančiaus laikais išleistų jo knygelių, nors iš viso jis jų parašė apie 50. Yra vienas įdomus žemėlapis - tai 1808 m. Platelių Šuazelių grafystės, kuriai priklausė ir Šalyno dvaras, o šiam - Nasrėnų kaimas, planas. Jame galima atsekti buvusius M.Valančiaus gimtinės pastatus: troba, kaip ir išlikusi klėtis, stovėjo galu į gatvę.

Juozas Tumas Vaižgantas 1901 m. rašė, kad „tėvų ūkis buvęs mažne prie pat kelio“, minėjo, kad 100 m nuo Valančių sodybos buvusi Beržanskių sodyba. Mykolas buvo kalvis, labai nagingas žmogus, visus 11 savo vaikų jis leido į mokslus. Po jo mirties 1828 m. sodyba ištuštėjo. Paskutiniais savo gyvenimo metais jis gyveno pas dukterį Kalnalyje, palaidotas Salantų kapinėse. Motina Ona paskutiniais gyvenimo metais gyvenusi pas sūnų Motiejų Varnių vyskupijos rūmuose. Garsiojo Palangos Juzės prototipas Juzė Viskontas pas Motiejaus tėvą dirbo už berną, jis yra palaidotas Mikoliškių kapinėse.

Anksčiau M.Valančiaus gimtinė buvo Kretingos muziejaus filialas. O nuo 1990-ųjų ji tapo savarankišku, Kretingos rajono savivaldybės išlaikomu, muziejumi. Kasmet atlyginimams, kurui, elektrai, tvarkymui skiriama 55 tūkst. Per metus muziejų aplanko apie 2 tūkst. žmonių, daugiausia - mokiniai, jie čia pakliūva į gyvas istorijos ar literatūros pamokas. Muziejus tarnauja edukacijai: jau 19 pavasarių kasmet vyksta meninio M.Valančiaus raštų skaitymo šventės, liaudies žaidimų popietės ir pavakarojimai, veikia audimo mokyklėlė. 1,2 ha ploto muziejaus teritorijoje gausu žinomų medžio drožėjų - Vytauto Majoro, Stepono Žiubrio, Gedimino Staškausko, Alfonso Skiesgilo, Raimundo Puškoriaus, Liudo Ruginio - darbų.

Paminklai Motiejui Valančiui Lietuvoje

Jeigu, keliaudamas po savo gimtąjį kraštą, stengiesi jį pažinti, tai pamatai, jog vietovės, kuriose gyveno tautai nusipelnę žmonės, yra papuoštos dailininkų darbais. Paminklai ženklina rašytojų gimtines, ir V. Majoro sukurtas Palangos Juzė kviečia į namą Nasrėnuose, kur yra Motiejaus Valančiaus muziejus.

Varniuose atstatytas M,. Valančiaus paminklas, iškilo įspūdingas paminklas M. Giedraičiui ir M. Paminklai iškyla įvairiose vietovėse: miestuose ir nedideliuose miesteliuose, atokiuose kaimuose.

Varnių Katedra

Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia, buvusi Katedra, įdomus mūrinės architektūros paminklas. Pastatas masyvus, išorė kukli, interjeras turtingas. Barokinė, bazilikinė, kryžiaus plano, dvibokštė bažnyčia. Išilgine ašimi orientuota vakarų-rytų kryptimi. Bažnyčios vidus trijų navų. Centrinė nava aukštesnė ir platesnė už šonines navas, dengta cilindriniu skliautu. Nuo šoninių navų atskirta masyviomis kolonomis. Centrinę navą pratęsianti presbiterija užbaigta trisiene apside, apramstyta kontraforsais. Abipus presbiterijos glaudžiasi dviaukštės zakristijos. Šoninės koplyčios užbaigtos kukliais barokiniais frontonais. Vakarinėje pusėje, pagrindiniame fasade truputį išsikišę į priekį kvadratiniai trijų tarpsnių, kresnokų proporcijų bokštai su vingraus silueto šalmais. Po bažnyčia esančiame rūsyje yra Žemaičių vyskupų kripta. Čia iki XIX a. vid. laidoti Žemaičių vyskupai.

Bažnyčios interjeras turtingas barokinių formų. Bažnyčioje yra dvylika gražaus darbo altorių, kurių didysis - gražių proporcijų, medinis, polichromuotas, sukurtas 1694 m. Karaliaučiaus meistro Maumo Poloni, 1853 m. medžio drožybos meistro Woldemaro Kolbergo restauruotas didysis altorius, kurio centre, tarp kolonų, įrėmintas altoriaus paveikslas, vaizduojantis Kristaus apsireiškimą šv. apaštalams Petrui ir Pauliui. Centrinį altorių puošia meistriškai sukurtas tabernakulis, padengtas Briuselyje pagaminta sidabrine skarda. Tarp kolonų stovi Piotroviną prikeliančio šv. Stanislovo ir Lietuvos karalaičio šv. Kazimiero skulptūros. Altoriaus viršuje didžiulis Nukryžiuotasis, kurio siluetą pabrėžia per langą sklindanti šviesa, iš šonų angelų ir Romos kareivių figūros. Po Nukryžiuotuoju, tarp angelų įkomponuota Marijos hierograma, papuošta auksuotu - sidabruotu medžio drožinių vainiku. Presbiteriją puošia keturi didelio formato tapytojo Bušmano iš Rygos paveikslai bei šoninis Švč. Katedra didžiuojasi stebuklingu Marijos su Kūdikiu paveikslu, kuris padengtas pasidabruotu aptaisu (Trakų Dievo Motinos paveikslo kopija) ir įtaisytas jos garbei pastatytame altoriuje šalia zakristijos.

Į kairę nuo Didžiojo altoriaus, prie kitos zakristijos sienos stovi Viešpaties Jėzaus Nukryžiuotojo Kančios altorius. Jam iš kairės pusės sienoje įtaisyta didelė balto granito lenta, kurioje surašytos visų Žemaičių vyskupijoje dirbusių vyskupų pavardės (autoriai - profesorius Albertas Gurskas ir dailininkas Petras Repšys). Po ja - į Kultūros vertybių registrą įtrauktas krėslas-vyskupo sostas, likęs iš Motiejaus Valančiaus laikų. Kraustydamasis į Kauną vysk. Kairėje bažnyčios pusėje koplyčia su Šv. Kazimiero altoriumi bei altorius su Marijos Magdalenos paveikslu; ant altoriaus padėtas relikvijorius su šv. Emilijos relikvija, signuota vysk. M. Valančiaus dokumentu. Katedroje vertingas valstybės saugomas Žemaičių vyskupų portretų rinkinys bei šventųjų paveikslai „Mykolas Arkangelas“, „Šv. Kazimieras“, „Šv. Stanislovas“, „Šv. Steponas“, „Trys karaliai“, „Šventoji šeima“. Visi įtraukti į Kultūros vertybių registrus. Nežinomo dailininko XVIII a. nutapyta drobė „Šv. Ignacas Lojola ir šv. Pranciškus Ksaveras“ buvo eksponuota 2008 m. Lietuvos Nacionaliniame muziejuje veikusioje parodoje „Lietuvos jėzuitų provincijai - 400 metų“.

Varnių katedros vargonai pastatyti 1821 m. Žemaičių vyskupo kunigaikščio Juozapo Arnulfo Giedraičio rūpesčiu po 1817 m. gaisro katedroje. Vargonų meistras žemaitis Juozapas Vaiciulevičius. Vargonų viršutinėje prospekto dalyje matomas Lietuvos kunigaikščių Giedraičių dinastijos herbas bei fundatoriaus vyskupo Juozapo Arnulfo Giedraičio inicialai. Vargonus 2011 m. restauravo L. Varpinėje kabo Varnių varpų liejykloje 1786 m. nuliedintas varpas su šv. Kazimiero reljefu. 1793 m. Katedrai buvo nulietas varpas su žemaičių vyskupo Stepono Giedraičio herbą vaizdavusiu reljefu. Deja, šis varpas įskilo dar vyskupo Motiejaus Valančiaus laikais, tad 1913 m. Gatčinos (Rusija) mieste veikusioje A. S. Lavrovo bendrovės gamykloje varpas buvo perlietas. Ant naujojo varpo buvo pakartoti pirmtako įrašai ir perkeltas vyskupo S. Katedros šventoriuje stovi lurdas, pastatytas 1914 m. kun. A. Juozapavičiaus rūpesčiu, viduje - gana didelė Marijos statula, sukurta Paryžiuje. 1971 m. Šv.

Kompiuterinė Programa „Literatūros ir Dailės Paminklai Lietuvos Žemėlapyje“

Kompiuterinė programa „Literatūros ir dailės paminklai Lietuvos žemėlapyje“ - tai integruotos literatūros ir dailės, kalbos, istorijos ir geografijos pamokos, ne tik suteikiančios žinių, turtinančios kalbą, bet ir ugdančios Lietuvos pilietį, pažįstantį savo kraštą. Ekrane matome žemėlapyje pažymėtą vietą, kur yra paminklas rašytojui, pateikiami svarbiausi geografiniai ir istoriniai duomenys apie tą vietovę, apibūdinamas rašytojas ir paminklas. SSurinkta ir apibendrinta daugiau kaip 50 paminklų - programa nuolat papildoma.

Pamokos tikslas - supažindinti mokinius su skulptūros specifika. Literatūros mokytojas, jei gali, dalyvauja dailės pamokoje. Mokinių užduotis - ne tik suvokti pamoką, bet ir rašyti dailės terminų žodyną, ruošiantis būsimai kalbos pamokai. Programos puslapiai - iliustracija dailės mokytojui. Klausimai orientacinei kūrinio analizei pateikiami toliau - jais vėliau remsis mokytojas literatūros bei kalbos pamokose.

Programa tinka žemesnėms klasėms, supažindinat mokinius su istorinėmis asmenybėmis. Vėlesnių kartų praeities menininkams statyti paminklai ne tik išryškina jų darbų svarbą tautos istorijai, bet atskleidžia ir tradicijų tąsą, kultūros perimamumą.

Programos Panaudojimo Variantai

• I VARIANTAS - įžanginė literatūros pamoka, demonstruojant visą programą. Pamokos tikslas - žadinti moksleivių susidomėjimą savo gimtojo krašto kultūra, pagarbą jos kūrėjams. Akcentuojamas kultūros tęstinumas: žymiausių rašytojų atminimą įamžina vėlesnių laikų menininkai, o mes, matydami, vertindami, o vėliau ir patys aplankydami tuos paminklus, tampame kultūros tęsėjais.
• II VARIANTAS - paminklai - iliustracija įžanginėms pamokoms supažindinant su vieno ar kito rašytojo kūryba. Jei paminklų vienam rašytojui yra daugiau - juos llyginame, akcentuodami skulptorių požiūrio į rašytoją ir kūrybinės prigimties savitumą.
• III VARIANTAS - viso klasės kurso ar konkretaus literatūros raidos laikotarpio apibendrinimas. Galima pasirinkti įvairius metodus: iš anksto pasiruošę mokiniai plačiau pasakoja apie rašytoją, skulptūrą ir skulptorių; pasakojama pasiruošus namie arba iš anksto nežinant, apie ką reikės kalbėti pamokos metu.
• IV VARIANTAS - tikslinio kurso pagrindas. Analizės pagrindas - žemiau pateikiami klausimai. Didžiąją atsakymų dalį galima rasti pačioje programoje. Nemaža žinių apie skulptūrą yra leidinyje “ Skulptūra 1975 - 1990″ (Aidai, 1997).

Klausimai Analizei

1. Gal norėtumėte programos „Literatūros ir dailės paminklai Lietuvos žemėlapyje“ pradžioje cituojamus poeto Justino Marcinkevičiaus žodžius pakeisti kito poeto žodžiais?
2. Įsigilinkite į A. Kmieliausko skulptūros Anykščių bažnyčios šventoriuje prasmę.
3. Kur yra daugiausia paminklų rašytojams? Parodykite tuos miestus žemėlapyje. Įvertinkite paminklų meniškumą.
4. Kokie skulptoriai jautė ypatingą rašytojo asmenybės ir kūrybos žavesį?
5. G. Jokūbonis Maironio skulptūra Kaune perteikia eilėraščio „Nuo Birutės kalno“ nuotaiką.
6. Keli paminklai tam pačiam rašytojui: kuo jie panašūs ir kuo skiriasi? Kuris jums labiau patinka?
7. Ne vienas skulptorius sukūrė keletą paminklų. Ar pažįstate jo braižą?

Pamokos Tikslai

• Paskatinti mokinius susidomėti programa „Literatūros ir dailės paminklai Lietuvos žemėlapyje“, ugdyti norą pažinti savo tautos kultūrą.
• Ugdyti pilietį, pažįstantį savo kraštą, jo kultūrą.

žymės: #Gime

Panašus:

• „Taip gimė žvaigždė“: filmo recenzija ir įdomūs faktai
• Neįtikėtinas Dvynių, Gimusių Gegužės 2 Dieną, Astrologinis Portretas – Sužinokite Savo Likimą!
• Donato Montvydo šeimos paslaptys: dukters gimimas ir įkvepiantis kūrybinis kelias
• Atraskite Naujagimių Intensyviosios Terapijos Skyriaus Paslaugas Lietuvoje – Aukščiausios Kokybės Priežiūra Jūsų Mažyliui!
• Šokiruojanti tiesa apie diklofenako vartojimą nėštumo metu – ką privalote žinoti!