Kulautuva, įsikūrusi vaizdingame pušyne, turi turtingą istoriją, susijusią su sveikatos priežiūra, rekreacija ir kultūros paveldu. Šiame straipsnyje apžvelgsime Kulautuvos vaikų sanatorijos istoriją ir miestelio raidą, siekiant kurortinės teritorijos statuso.
Kulautuvos Vaikų Sanatorijos Istorija
Kulautuvos vaikų sanatorinė mokykla buvo įkurta 1962 metais. 1991 metais mokykla-internatas reorganizuotas - tapo Respublikine Kulautuvos vaikų tuberkuliozės sanatorija. Nuo 1997 m. sausio 1 d. mokyklai suteiktas savarankiškos biudžetinės įstaigos statusas ir ji pavadinta Kulautuvos vaikų tuberkuliozės sanatorijos mokykla.
Didžiulis pastatas jau antri metai nenaudojamas. Vaikų sanatorinė mokykla buvo uždaryta dėl smarkiai mažėjančio pacientų skaičiaus.
„Dabar Kulautuvoje esantį pastatą valdo Sveikatos apsaugos ministerija. Sumanymui perduoti kompleksą ministerijai pritarė ir Kauno rajono savivaldybė. „Perdavus jį Turto bankui, kompleksas bus pardavinėjamas, o gautos už jį lėšos bus skirtos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pediatrijos korpuso statyboms.
Kulautuvos, kaip Kurorto, Raida
Manoma, kad Kulautuva kaip poilsiavietė buvo žinoma jau apie 1880 m. Vietos gyventojai savo trobas per vasarą užleisdavo poilsiautojams, kurių dauguma buvo Kauno žydai.
Paskutiniųjų Kulautuvos dvaro valdytojų Fugalevičių palikuonys perdavė man 1918 m. aktą, kuriame rašoma, kad Kulautuvos dvare buvęs 21 vasarnamis. Daugelis jų karo metais buvo sunaikinti - tik du jų išlikę geresnės būklės. Viename jų apsistojo po karo į Kulautuvą sugrįžusi viena iš trijų paskutiniųjų dvaro paveldėtojų - Lidija Fugalevičiūtė-Stauskienė, ten įkūrusi savo pensioną", - pasakoja kraštotyrininkas.
1929 m. oficialiai atidaryta pirmoji sanatorija Kulautuvoje, sukėlusi šiame miestelyje besigydančiųjų ir poilsiaujančiųjų bumą. „Galima sakyti, kad tarpukariu būtent šis gydytojas, jo sanatorija "Poilsis", kurioje O.Portnovas dirbo vyriausiuoju gydytoju, labai išpopuliarino Kulautuvą. Čia buvo gydomos širdies, kraujagyslių, nervų sistemos, reumatizmo ir kitos ligos. Sanatorijoje veikė speciali pirtis su angliarūgštės, pušų, druskų ir deguonies voniomis.
Pašnekovo žodžiais, iki Pirmojo pasaulinio karo du populiariausi kurortai Lietuvoje buvo Palanga ir Birštonas, A.Smetonos laikais antruoju kurortu tapo Kulautuva. Skaičiuojama, kad ketvirtajame XX a. dešimtmetyje per visą sezoną savaitgaliais į Kulautuvą atplaukdavo arba atvažiuodavo per 4 tūkst. vasarotojų. Vasaromis čia poilsiaudavo ne tik tuometis Lietuvos elitas.
1933 m. Kulautuvos kurorto direktoriumi paskirtas pulkininkas leitenantas Vytautas Augustauskas, vadintas kurorto siela. Atlyginimo atsisakiusio kurorto direktoriaus rūpesčiu sutvarkytas paplūdimys, įrengta antroji garlaivių prieplauka. Maudyklės ir paplūdimiai suskirstyti į tris dalis: vyrų, moterų ir bendrus. Vyrų ir moterų maudyklėse 7-10 val.
Šalia vilos "Vita" - pirmosios šiame kurorte mūrinės vilos - 1935 m. iškilęs medinis viešbutis su mansarda buvo moderniausias Baltijos valstybėse. Jame buvo aštuoniolika kambarių su stilingais baldais, skaitykla ir biblioteka, lošimams ir kitokioms nedidelių ratelių pramogoms skirtais kambariais, moterų ir vyrų kirpyklomis. Čia buvo įrengtas centrinis šildymas, puiki ventiliacija, tiektas šiltas ir šaltas vanduo, veikė vonia ir dušas. Sodelyje buvo įrengtos teniso ir kitokių žaidimų aikštelės, veikė fontanas. Šioje viloje vasarą apsistodavo nemažai artistų, aukštų valdininkų, kariškių ir diplomatų. Prie vilos "Vita" įrengtos kavinės kasdien po pietų grieždavo styginių instrumentų orkestras, buvo įrengta vieta šokiams.
Tarpukaryje tiek Kačerginė, tiek Kulautuva buvo žinomos ne tik dėl pušynų ir švaraus smėlio paplūdimių. Upės tuo metu buvo naudojamos kaip viena patogiausių, pigiausių ir greičiausių susisiekimo trasų. Nemunu į abi vasarvietes kursavo garlaiviai „Kęstutis“, „Liūtas“, „Lietuva“, o kelionė trukdavo iki pusantros valandos. Kačerginė ir Kulautuva tuo metu buvo tapusios ne tik kauniečių, bet ir užsienio poilsiautojų vasarojimo uostu. Kulautuvoje visą sezoną lankėsi ir ten kūrėsi daugiausia žydai.
Supratimą apie tai, kokia čia turėtų būti vilų architektūra, visų pirma formavo didžiųjų Lietuvos kurortų pavyzdžiai, taip pat kitų šalių praktikos, kurių mokytis į užsienį buvo siunčiami vietiniai architektai. Šiuo laikotarpiu užbaigti keli nauji gydomosios-reabilitacinės paskirties objektai. Kulautuvoje 1929 m. buvo pastatyta Ovsiejaus Portnovo sanatorija „Poilsis“. Taip pat veikė Rozos Gerberienės vonių pastatas, draugijos „Ješurun“ poilsio namai mokiniams ir seminaristams. Deja, iki šių dienų pastatai neišliko.
Be gydymo ir reabilitacijos įstaigų, čia taip pat statyti laisvalaikio ir prekybos funkcijos pastatai: restoranai, kavinės, kioskai, kuriuose buvo prekiaujama vaisvandeniais, kefyru ir saldžiais gardumynais, taip pat įvairūs paviljonai. Vienas žymiausių to meto restoranų-viešbučių nuo 1934 m. veikė Kulautuvoje. Jis priklausė verslininkui Romanui Polovinskui.
Pasakoja architektūros istorikė dr. 1933 metais prasidėjo Kulautuvos, kaip pirmojo nepriklausomos Lietuvos kurorto, istorija. Tačiau pats miestelis buvo minimas dar XIX amžiuje, įsitaisęs tarp pušynų. Tarpukariu Kulautuva iškilo kaip viena pagrindinių Palangos konkurentų. 1929 m. miestelis pasveikino savo pirmąją sanatoriją konkrečiu pavadinimu - „Poilsis“, priklausiusią vietiniam žydui Ovsiejui Portnovui.
1935 m., kai Romanas Polovinskas atidarė viešbutį „Vita“. Šis didingas viešbutis viliojo svečius išskirtinėmis pramogomis, tokiomis kaip teniso kortai, lošimo kambariai ir restoranas. Būtent prie šio viešbučio buvo nutiestas pirmasis Kulautuvoje asfaltuotas šaligatvis.
Kulautuva visoje šalyje garsėjo pušynais, nesugadintu 1,5 km smėlio paplūdimiu ir parku. Paplūdimys buvo padalintas į tris dalis: viena skirta vyrams, viena moterims ir bendra zona. Pažymėtina, kad paplūdimyje buvo įrengti takai nuo suoliukų iki vandens, persirengimo kabinos ir kruopščiai išvalytas smėlis. Vasaros savaitgaliais kurortas pritraukdavo gausybę poilsiautojų - apie 5000 lankytojų, pagal populiarumą nusileisdamas tik Palangai.
Be apžiūros kurorte, lankytojai turėtų neaplenkti Kulautuvos įkūrėjo pulkininko leitenanto V. Augustausko namo, esančio Akacijų al. Dar vienas dėmesio vertas paminklas Kulautuvoje - medinė Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (Pušyno g. 21), kuri pastatyta 1932 m., bet tragiškai sudegė 2012 m.
2017 metais Lietuvos Vyriausybė Kulautuvą vėl paskyrė kurortine teritorija, nors dabartinis kurortas akivaizdžiai skiriasi nuo istorinio tarpukario Kulautuvos kurorto. Kaip kūrėsi, gražėjo ir kuo kvėpavo kitų regionų Lietuvos miesteliuose gyvenę žmonės? Tarpukaryje senoji Kulautuva buvo lyginama su Palanga. Gražus ir didelis miestelio pušynas viliojo poilsiautojus iš visos Lietuvos. Prieš pirmąjį pasaulinį karą Lietuvoje plačiai buvo žinomi du kurortai: Palanga ir Birštonas.
Caro okupacijos metu Kulautuvoje stovėjo keliolika skurdžių trobų, Nemuno krantai buvo tikra dumblynė, o miške riogsojo šiukšlių kalnai. Kulautuvos vertę suprato vokiečių okupacinė administracija. 1916 metais į miestelį pradėjo važinėti kaizerio kariuomenės aukštieji karininkai, valdininkai ir profesoriai. Buvo norima vietovę paversti europietiško lygio kurortu. Todėl buvo pradėtos statyti puošnios vilos, restoranai ir sanatorijos.
Ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kurortą pasiekti buvo galima garlaiviu. Iš Kauno laivas kursuodavo kas tris valandas. Kelionė upe tęsdavosi pusantros valandos. Autobusai važinėjo šešis kartus per dieną. Kelionė autobusu iš Kauno užtrukdavo 40-50 minučių. Link Raudondvario buvo nutiestas plentas, toliau kelionė tęsėsi geru vieškeliu. Kulautuvos centras buvo kurorto aikštė, kurioje tyvuliavo jaukus tvenkinys. Gulbių ežeru vadintame vandenyje nuolat plaukiodavo baltosios damos.
Pagrindinė gatvė tęsėsi du kilometrus ir turėjo prezidento Antano Smetonos vardą. Čia, kaip ir Palangoje, koncentravosi vasarotojų būriai. Miestelio parkas buvo vadinamas rojumi ir užėmė 57 hektarus ploto. Vaikai bėgiodavo ir žaisdavo išžvyruotose aikštelėse. Aplink buvo pasodinta daugybė gėlių vazonų vadinamų klombomis ir gazonais. Parke ir miške stovėjo daugybė baltų suoliukų.
Žinomiausi Kulautuvos apartamentai „Vita“ priklausė ponui Polovinskui. Namas buvo įvardinamas kurortinės statybos šedevru. Viešbučio-pensiono tipo apartamentuose buvo keletas kambarių. Viduje stovėjo lietuviški, skoningi baldai. Buvo visi patogumai, bet didžiausi privalumai - šiltas vanduo, vonia ir tualetas. Vila turėjo savo kirpyklą. Netoli buvo įrengti teniso kortai, kriketo aikštės.
1927 metais pušyne įsikūrė didelė sanatorija. Dažniausiai priimdavo ligų kamuojamus pacientus. Turėjo kelis skyrius, keletą pastatų. Vaikai buvo priimami sulaukę penkių metų amžiaus. Mažuosius prižiūrėdavo sanatorijoje dirbusios slaugės-auklės. Kiekviename skyriuje buvo po keletą specialių mineralizuotų vonių. Buvo atskiros valgyklos salės. Dietiniam gydymui šalia įsikūrė oranžerija su augančiomis daržovėmis.
Kurorto statuso vardo suteikimas neatsiejamas nuo pulkininko Vytauto Augustausko pavardės. Karininko iniciatyva centre buvo iškastas tvenkinys, parengė kurorto išplanavimą. Rėmė skurdžiai gyvenančias šeimas ir kvietė atvykti vasaroti lietuvius.
Iki jo likus pusdieniui kulautuviškiai saugiu atstumu nuo išorinio pasaulio, kad niekas nesikėsintų į jų privačią erdvę, ant tobulai trumpos vejos jau dūmijo kepsnines, nuo kurių vis tekdavo atsitraukti pakštelėti į žandą atvykstantiems vis naujiems svečiams. Tiesa, atsiprašau už palyginimą su atlaidais - Kulautuvai jis jautrus: kažkoks veikėjas, neva gavęs tokį paliepimą iš dangaus, prieš trejus metus supleškino medinę Kulautuvos Švč. Mergelės Marijos bažnyčią.
„Gulbių kurortas”, „žydų Palestina”, „tyriausio oro“ vasarvietė - kokiais tik vardais anuomet nebuvo reiškiamas susižavėjimas Kulautuva. „Kulautuva konkurentas užsienių kurortams“ - skelbė „Mūsų Rytojaus“ antraštė 1936 metais. Pirmieji vasarnamiai ir ėmė kilti dar Pirmojo pasaulinio karo metais. Kaunui tapus laikinąja sostine, jų sparčiai daugėjo.
Iki 1933 m. Kulautuva turėjo vasarvietės, o 1933 m. Savivaldybių departamentas jai suteikė kurorto statusą. Kurorto direktoriumi buvo paskirtas pulkininkas leitenantas Vytautas Augustauskas (1884-1944), kurio rūpesčiu parengtas kurorto planas, gatvės apsodintos liepomis ir baltosiomis akacijomis, iškastas tvenkinys, įsteigta mokykla. Nuo tų metų prasideda Kulautuvos aukso amžius. Kurorte kyla modernios vilos, tvarkomi parkai, įrengiamas 1,5 km ilgio paplūdimys.
1938 m. verslininkas Romanas Polovinskas pasistatydino restorano-kavinės ir viešbučio kompleksą „Vita“, pasak anuomečių laikraščių, savo moderniu ir skoningu įrengimu tokį pirmą Baltijos valstybėse: „Reprezentacinį, kurin galima kviesti išlepinčiausio skonio turistus ir svetimšalius.“ Viešbutis buvo pritaikytas ne tik vasarai. Jame buvo 18 kambarių, centrinis šildymas, šiltas ir šaltas vanduo, vonios, dušai, vyrų ir moterų kirpyklos.
M.Fedaravičius pasakoja, kad kurorte rūpintasi ir poilsiautojų ramybe bei sveikata. Kad gatvėmis važiuojančios mašinos nekeltų dulkių ir triukšmo, pagrindinė A.Smetonos alėja nuolat buvo laistoma specialia alyva, o gatvės pakraščiai apsodinti jaunomis eglutėmis triukšmui slopinti. Tvarką kurorte sezono metu prižiūrėjo laikinai samdomi gatvių, turgavietės, pliažo, stoties sargai.
Pernai buvusiame Kulautuvos žvyro karjere įrengtas paplūdimys, vienintelis Kauno rajone atitinkantis tarptautinius Mėlynosios vėliavos reikalavimus. Prieš šešerius metus Nemunas pagaliau vėl atplukdė iš Kauno garlaivį. Nors ne keturiskart per dieną, kaip tarpukariu, o tik kartą per savaitę, sekmadieniais ir tik valandai Kulautuvos prieplaukoje prisišvartuodavo „Tolstojus“ su 100 pasiilgusių gamtos ir šviežio oro poilsiautojų, bet vis šis tas. Tad šiemet „Tolstojus“ Kulautuvą iškeitė į Kačerginę kitame Nemuno krante.
Seniūnė E.Valiauskienė svarsto, kad ją galėtų steigti nebent jau turintys kokį maitinimo tinklą, tada čia gal galėtų pamažu įsitvirtinti. Dabar kava ir ledais prekiaujama paplūdimyje prie karjero. Užsakymų netrūksta - visi metų savaitgaliai užimti. Nėra Kulautuvoje ne tik kavinės, bet daug ko iš tarpukario Kulautuvos privalumų ir pramogų sąrašo pasiūlos.
Teisybė, tarpukario kurorto verslas didžiąja dalimi laikėsi dėl žydų, kurie sudarė 60 proc. Kulautuvos gyventojų ir labai didelę dalį kurortininkų. Šiandienėje Kulautuvoje iš 1555 gyventojų - 1519 lietuvių, dar yra rusų, estų, lenkų, o imigracija tautybių sąrašą paįvairino britais, airiu ir dviem turkais. Tiesa, kaip pasakoja mokytojas M.Fedaravičius, į Kulautuvą buvo atvykę keli žydų palikuonys. Viena garbaus amžiaus žydų šeima atvažiavo iš JAV, bet ne norėdama susigrąžinti nacionalizuotą jų turtą, o tik pamatyti, kaip dabar atrodo ta vieta. Versliųjų žydų Kulautuvoje neliko, tad verslumo gebėjimus reikia demonstruoti lietuviams.
Jos manymu, Kulautuvos renesansui reikėtų labai didelių investicijų ir kažin ar verslininkai jomis rizikuotų- pirmiausia reikia valstybės ir europinių pinigų injekcijos. Bet Kulautuva ne tik svaičioja apie kurortinės vietovės viziją. Rudenį čia - moderniausios šalyje kardiologijos ir neurologijos reabilitacijos klinikos įkurtuvės. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų centras įsikurs dešimtmetį rekonstruotame buvusios Kulautuvos tuberkuliozinės ligoninės pastate.
Prieš porą metų į pensiją išėjusio gydytojo manymu, turberkuliozė, užkrečiama liga, nedera su kurortine vietove. Kulautuvoje tiktų ir reabilitacijos ar senjorų slaugos įstaiga, bet, sako P.Budraitis, bet kuriuo atveju reiktų milijonų kapitaliniam vaikų ligoninės pastatui pertvarkyti, nes jis, nors iš išorės apšiltintas, viduje - kaip prieš 60 metų - su tualetais koridoriaus gale.
Kulautuva kaip kurortas galėtų pražysti, jei atsirastų ir norinčiųjų išgauti jos žemėje glūdintį mineralinį vandenį. Anksčiau atlikti tyrimai patvirtino, kad jis puikios kokybės. Kulautuva daug vilčių sieja ir su pakaunės trikurorčio žiedu. Kauno rajono savivaldybė nutarė dviračių takais sujungti tris žavius pakaunės miestelius - Kulautuvą, Zapyškį ir Kačerginę.
Pasak Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Ričardo Pudževelio, buvusio Kulautuvos seniūno, pakaunės žiedo galimybių studija jau yra, o parengus projektus bus bandoma ieškoti investuotojų iš įvairių šaltinių, taip pat savivaldybės ir europinių fondų. Rajono savivaldybė po pirminių konsultacijų su Vyriausybe jau rengia paraišką dėl Kulautuvos-Kačerginės-Zapyškio žiedo įtraukimo į kurortinių vietovių sąrašą. Kulautuva maždaug prieš dešimtmetį jau buvo kreipusis dėl kurortinės vietovės statuso, tačiau prašymas atmestas. Pakaunės žiedas teikia vilčių Kulautuvai pelnyti kurortinės vietovės vardą.
„Norėtųsi, kad Kulautuvoje, kurioje tokia graži gamta, viskas būtų daroma jai puoselėti ir saugoti, kad ji netaptų vieta, traukiančia triukšmingais renginiais ir pramogomis, būtų ne triukšmo, o ramybės, tikro poilsio, sveikos gyvensenos kurortas su sportavimo, maudymosi įrenginiais. Bet ir jis priduria, kad gamta turėtų būti labiau panaudojama poilsiui. Štai, sako profesorius, Nemunas toks gražus, bet prie jo, kaip kad Birštone ar Druskininkuose, nėra priėjimo pėstiesiems, pasivaikščiojimo takų, suolelių pasėdėti, kad galėtumei upe pasigrožėti, saulę Nemune nuleisti.
J.Brėdikis stebisi, kad Kulautuva, nors pernai atšventė 650 metų jubiliejų, - jos istorija senesnė nei daugelio kitų žinomų Lietuvos miestų, nedaug ką gali parodyti. Kulautuva pirmąkart paminėta 1364 m. Vygando Marburgiečio kronikoje, saloje ties ja 1398 m. pasirašyta Salyno sutartis tarp Vytauto ir kryžiuočių.
Šalia Kulautuvos atrastos senų gyvenviečių liekanos, akmens bei žalvario amžiaus dirbiniai, dar vadinamieji Kulautuvos lobiai - vėlyvųjų viduramžių sidabro lydiniai, papuošalai arba jų dalys. Kulautuva savo unikalią gamtą galėtų panaudoti pramogoms.
O dar viena kulautuviškė, tiksliau, pusiau kulautuviškė, nes gyvena tarp Kulautuvos ir Hamburgo, lietuvių ir vokiečių kultūros draugijos „Lit.art“ pirmininkė rašytoja Jutta Noak ypatingu vadina bardų festivalį, bet pasigenda daugiau kultūros traukos taškų: „Buvo čia labai mielas knygynas. Kai išleidau pirmąsias knygas, eidavau klausti, ar nupirko kas. Bet jo nebėra. Kulautuvai trūksta kultūros taško, gal jaukios kavinaitės, kuri rengtų kokius nors renginius. Vokietijoje jos visai paprastos, ne kaip pas mus - išpuoštos, prabangios ar kičinės. Bet atmosfera jose tokia, kad norisi užeiti, pabendrauti.
Tad, J.Noak nuomone, Kulautuvoje daug padaryta. Kulautuvoje gyvena 1555 žmonės. Iš jų iki 18 metų - 281, o per 65-erius - 316. Kulautuvos vaikų darželis pilnas, tik mokykla mažėja. Joje dabar 140 mokinių, nors 1973-1978 m. būdavę 300-320. Dabar Kulautuvos mokyklos statusas - pagrindinė su vidurinio ugdymo skyriumi, kuris priklauso Raudondvario gimnazijai, taigi vienuoliktokai ir dvyliktokai mokosi Kulautuvos mokykloje, bet atestatus gaus jau kaip Raudondvario gimnazijos.
Pasak V. Matijošaičio, Kulautuvos pušyne stovintys pastatai - ideali vieta, kur senjorai galės ramiai ir oriai gyventi bei gauti specializuotas priežiūros paslaugas iš gydytojų, slaugytojų, socialinės krypties specialistų bei apmokytų savanorių.
Laura Slavinskaitė: "Gatvės meno kūrinys ,"Namai" - tai mano meninio tyrimo (remiantis bendruomenės pasakojimais bei Kulautuvos istoriniais šaltiniais) apie gimtąjį kraštą rezultatas. Miestelis tas pats, tačiau kiekviename laikmetyje žydėjęs skirtingomis spalvomis, brandinęs naujas istorijas. Sudėtinga išskirti vientisą veidą, kuomet jis laike regisi toks kintantis, nors ta pačia pušų gaiva bei Nemuno tėkme apjuostas. "Pagrindinė gatvė. Prisimenu, kaip su tėvais ir savo giminėmis ėjome į šią Kulautuvos vietovę sugiedoti Lietuvos himno ir atšvęsti Kulautuvos 650 metų. 4 Švč.
""Miško tako skulptūros. Jos miške prie Pušyno gatvės. Pikuolis, Patrimpas, Žemyna, Gabija, Medeinė, Perkūnas, Kovas, Laima. Kulautuvos sveikatingumo taką saugo pagoniški dievai."
Statistika
| Metai | Nuolatinių vasarotojų skaičius |
|---|---|
| 1933 | 1,3 tūkst. |
| 1936 | 3,1 tūkst. (iš jų 2,6 tūkst. žydų) |
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
- Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
- Compensa vaiko draudimas: apsaugokite savo vaiką nuo nelaimių
- Narkozės Pasekmės Vaikui: Atskleidžiame Tiesą ir Išsklaidome Mitus!