Retas vaikas užauga nė karto nepatyręs odos iššutimų, bet kai kuriuos jie itin vargina. Iššutimai vargina apie ketvirtadalį kūdikių ir mažų vaikų. Tik apie 10 proc. Vystyklų dermatitas - odos uždegimas sauskelnių srityje - kuris bent kartą per kūdikystę paliečia kiekvieną kūdikį. Tai dažniausia kūdikių dermatito forma, pažeidimai atsiranda odos raukšlių vietose, kur oras blogai cirkuliuoja, temperatūra aukštesnė ir kaupiasi drėgmė. Šis odos sudirgimas, kurį dažniausiai sukelia kontaktas su šlapimu ar išmatomis, būdingas vaikams iki dvejų metų. Jis paprastai atsiranda po sauskelnėmis, kirkšnių ir sėdmenų raukšlėse, genitalijų, šlaunų ir užpakalio zonoje.
Tačiau iššusti gali ir kitos gausiau prakaituojančios mažylio kūno vietos - pažastys, kaklas. Tai vaikeliui kelia didelį diskomfortą, skausmą, dėl to jis gali būti neramus. Iššutimui, kuris yra vienas labiausiai paplitusių kūdikių ir mažų vaikų odos sudirginimų, būdingi simptomai - kūdikio odelė parausta, tampa ypač jautri, šerpetoja, peršti, gali patinti, atsirasti bėrimų, pūslelių, mazgelių, įtrūkimų. Jie gali būti pavieniai, bet sudirgimas gali išplisti ir ant nugaros, pilvo, apimti didelius odos plotus. Negydant uždegimo arba gydant netinkamai žaizdelės gali pradėti kraujuoti, supūliuoti.
Dažniausios Iššutimų Priežastys
Priežastys gali būti įvairiausios ir pagal jas iššutimai skirstomi į tam tikrus tipus. Labiausiai paplitęs sutrikimas, sukeliantis nepageidaujamą vaiko odos reakciją, yra sauskelnių kontaktinis dermatitas. Jis išsivysto tuomet, kai kuri nors sauskelnių sudėtyje esanti medžiaga sudirgina odą. Būklė dar labiau pablogėja, jei kūdikiui sauskelnės keičiamos nepakankamai dažnai. Dažniausiai iššutimų pažeista oda būna ne tik drėgna, bet ir sudirgusi, pleiskanojanti. Mazgeliai ar pūslelės gali pratrūkti ir imti kraujuoti.
Iššutimų gali atsirasti ir užsikrėtus grybeline infekcija, ją galima įtarti, jei iššutimai vis kartojasi, o vaikas buvo neseniai gydytas antibiotikais. Mielių grybelis, kurio yra kiekvieno sveiko žmogus organizme, ypač linkęs daugintis tokiose probleminėse vietose kaip kirkšnys, sėdmenys. Kol šio grybelio yra nedaug, jis nepasireiškia. Candida grybelis yra virškinamojo trakto gyventojas, tad jeigu matome jo sukeltus bėrimus vystyklų zonoje, reikėtų apžiūrėti ir kūdikio burnytę - ar kūdikiui nėra pienligės - balto apnašo burnoje.
Kūdikiiai ir maži vaikai, sergantys atopiniu dermatitu, taip pat dažnai kenčia nuo iššutimų. Atopinis dermatitas, pasireiškiantis niežinčiais bėrimais, rausvomis dėmėmis gali atsirasti įvairiose kūno vietose. Šių mažylių iššutimai būna stipresni, dažniau komplikuojasi, jų sunkiau išvengti ir gydyti. Ypač jeigu sauskelnės keičiamos nepakankamai dažnai, nesilaikoma higienos. Didesnę iššutimų riziką patiria neišnešioti naujagimiai, nes tiek jų odos barjerinės funkcijos, tiek imunitetas yra silpnesni. Be to, jų oda turi mažiau kolageno, yra plonesnė, jos blogesnė kraujotaka, todėl greičiau oda pažeidžiama.
Kai vaiko oda iš prigimties sausa, ji būna plona, persišviečianti, pleiskanojanti, jautresnė. Tokiems vaikams iššutimus gali sukelti bet koks dirgiklis - per ankštos, per retai keičiamos sauskelnės, drėgnos kūdikių servetėlės, muilai, prausikliai, skalbikliai. Pasitaiko retai. Tada vaikutį beria dėl sauskelnėse esančių dažų ir kvapiųjų medžiagų. Dažų dažniausiai būna sauskelnių kraščiukuose apie juosmenį ir šlaunis, taip pat ant lipukų. Šio pobūdžio bėrimas atsiranda dėl neišsivysčiusių kūdikio prakaito liaukų. Tėvai žino, kad vaikučio termoreguliacija dar tik formuojasi, todėl persistengia jį šiltai rengdami ar apklodami.
Paprasčiausiai prakaitinės bėrimas - mažytės skysčio pripildytos papulės - praeina savaime, jo niekaip gydyti nereikia, tik nuplauti ir patepti drėkinamuoju kremu. Būna ir agresyvesnė prakaitinės forma, kai prisideda odos grybelio Malassezia poveikis. Prakaitinė - tai signalas tėvams, kad kūdikį rengiant daromos klaidos. Reikia vaikutį rengti pagal temperatūrą, kad nebūtų per karšta, netrintų, nespaustų. Šis dermatitaspasireiškia raudonu bėrimų žiedu apie mažylio išangę.
Parausta tos odos vietos, kurios kontaktuoja su sauskelnėmis, šlapimu, išmatomis, - užpakaliukas, tarpvietė, lytiniai organai, apatinė pilvuko dalis, viršutiniai šlaunų paviršiai. Kūdikių oda plona, jos barjerinė funkcija silpna, todėl ją greitai paveikia išmatų ir šlapimo fermentai, šarminis muilas, trynimas. Kuo kūdikis apvalesnis, tuo jo odos raukšlės gilesnės ir labiau linkusios šusti. Tačiau klaidinga galvoti, kad liesesnis kūdikis nešus.
Kaip Prižiūrėti Iššutusią Odą
Jeigu jūsų kūdikiui atsirado iššutimų, vos juos pastebėjus reikia imtis priemonių. Pirmiausia pabandykite pakeisti sauskelnių rūšį, venkite sauskelnių su dirbtiniais kvapikliais. Geriau rinktis su natūraliais aliejais, ekologiškas. Sauskelnes ar vystyklus pirmaisiais mėnesiais reikia keisti prieš kiekvieną maitinimą ir po jo bei kiekvieną kartą kūdikiui pasituštinus (10-12 kartų per parą). Net ir šaltuoju metų laiku stenkitės kasdien kūdikį palaikyti nuogu užpakaliuku. Raskite namuose šilčiausią vietelę (vonią, virtuvę) ir ten vaikučiui leisti pabūti nuogam kelias minutes. Ideali oro vonios trukmė - 10-20 min. Galima oro vonias daryti keliais etapais: leisti kūdikiui pabūti nuogam iki pusės, paskui nuo pusės. Kūdikis greitai siunčia termoreguliacinius signalus, kai jam šalta, oda greitai tampa marmurinė, atvėsta galūnės. Jokia priemonė negelbės, jei ignoruosite higieną. Labai svarbu ir teisingai parinktos sauskelnės. Jas reikia rinktis pagal kūdikio svorį ir amžių, dažnai keisti, ypač pirmąjį mėnesį, - kas 2 valandas.
Darykite oro vonias - kiek įmanoma daugiau laiko per dieną leiskite kūdikiui pabūti be sauskelnių, kad pažeista oda laisvai kvėpuotų. Vilkite laisvesnius drabužius, iš orui pralaidžių audinių. Iššutusias vietas plaukite tik šiltu vandeniu, nenaudokite prausiklių, muilų, venkite drėgnų servetėlių kūdikiams, ypač aromatizuotų, nes jos gali dar labiau sudirginti odą. Nusausinti iššutusioms vietoms naudokite minkštą rankšluostį ar švelnų medvilninį audinį. Kremai nuo iššutimų turi būti tepami tik po to, kai nuplovėte ir nusausinote pažeistą odą. Jeigu iššutimai stiprūs, tai reikėtų daryti kiekvieną kartą prieš keičiant sauskelnes. Tepalai, geliai, putos nuo iššutimų kartu ir apsaugo nuo jų, nes sukuria apsauginį barjerą tarp odos ir sauskelnių neleisdami ant odos s patekti drėgmei. Kai kurie iš jų dar ir ramina sudirgusią odą, ją minkština.
Kremai Nuo Iššutimų: Sudėtis Ir Poveikis
Kremai nuo iššutimų savo sudėtyse dažniausiai turi cinko oksido, vario, mangano, pantenolio, lanolino, glicerino, propolio, įvairių vaistinių augalų ekstraktų, pasižyminčių priešuždegiminiu, dezinfekuojančiu, raminančiu poveikiu - medetkų, svilarožių, alavijo, ramunėlių. Cinko oksidas turi antiseptinių, sutraukiančių savybių, veikia kaip fizinis barjeras, apsaugantis odą nuo sąlyčio su išoriniais dirgikliais. Lanolinas palaiko odos drėgmę. Kad gydymas būtų kompeksiškesnis, rinkitės priemonę, kuri, be cinko oksido, turi ir kitų sudėtinių dalių, minkštinančių, maitinančių, raminančių odelę. Priemonės su dvejopu veikimu daug geriau gydo. Vienos sudedamosios dalys veikia antiseptiškai (cinkas), kitos drėkina (pantenolis, vitaminas E, alyvuogių aliejus).
Yra kūdikių, kurie linkę arba nelinkę šusti. Tai priklauso nuo imuninės sistemos, paveldėtų odos ypatybių. Jeigu per kelias dienas uždegimo nepavyksta suvaldyti cinko turinčia priemone ir oro voniomis, siūloma pasitarti su gydytoju, nes tai gali būti infekcija, sukelta stafilokoko, streptokoko ar Candida grybelio.
Kitos Galimos Užpakalio Bėrimo Priežastys
Šiame straipsnyje - „Women's Health“ atrinktos 6 dažniausios užpakalio bėrimo priežastys ir patarimai, kaip jas atpažinti:
- Herpesas - paraudusi, niežtinti oda su nedidelėmis skausmingomis pūslelėmis. Ši lytiniu keliu plintanti liga gali pažeisti ne tik genitalijas ir burną. Antivirusiniai vaistai gali paspartinti gijimą.
- Grybelinė infekcija - paraudusi, niežtinti oda su žvynuotais lopais. Antigrybelinis kremas turėtų padėti, bet jei jis neveikia, gydytojas gali išrašyti stipresnio poveikio priemonės.
- Folikulitas - paraudimas su spuogeliais. Gijimo procesą galima paspartinti tepant spuogus benzoilo peroksidu. Folikulitui kelią užkirsti galima prausiantis po mankštinimosi sporto salėje bei dėvint drabužius iš medžiagos, leidžiančios užpakalio odai kvėpuoti.
- Žvynelinė - paraudusi, žvynuota oda virš užpakalio skelto. Žvynelinė gydomai specialiais receptiniais kremais, todėl jei įtariate ją turintys, apsilankykite pas dermatologą.
- Egzema - pleiskanojanti, niežtinti oda, ant kurios gali būti ir nedidelių rausvų pūslelių. Užpakalio egzemą reiktų gydyti taip pat, kaip ir pasirodžiusią ant kitos kūno dalies: tepant drėkinančia priemone arba hidrokortizono kremu. Geriausia dėvėti medvilninius arba natūralaus pluošto drabužius, kad oda galėtų kvėpuoti.
- Hemorojus - stiprus išangės niežėjimas. Kremas nuo hemorojaus gali sumažinti skausmą, patinimą ir niežėjimą. Jei nemalonūs pojūčiai nepraeina, reikia eiti pas gydytoją.
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Kūdikio plaukai slenka: ką daryti ir kada sunerimti?
- Bambukinis rankšluostis kūdikiui: minkštas ir švelnus prisilietimas
- Kūdikio vonelės: kaip išsirinkti geriausią? Patarimai ir kainos
- Parduodu vaikišką motociklą: ką reikia žinoti?
- Ovidijus Vyšniauskas: Įkvepianti Gyvenimo Kelionė ir Nepamirštama Muzikos Karjera