Viena pavojingiausių laikysenos ydų - skoliozė, kuri dažnai diagnozuojama jauname amžiuje ir negydoma gali turėti negrįžtamų pasekmių visam likusiam gyvenimui. Apie tai plačiau apžvelgsime šiame straipsnyje.
Kas yra Skoliozė?
Pasak kineziterapeutės G. Damušytės, skoliozė - tai patologija, kuri pasireiškia stuburo iškrypimu į šoną. „Žiūrint į žmogų iš nugaros sveikas stuburas atrodo kaip tiesi linija. Skoliozės atveju stuburas ima krypti į šoną. Iškrypimai gali vystytis tiek krūtininėje, tiek juosmeninėje stuburo dalyje. Deformacija konstatuojama tada, kai stuburo pakrypimo laipsnis pagal vertinimo skalę pasiekia 10 laipsnių ir daugiau. Ligai progresuojant pakinta laikysena, atsiranda ryški asimetrija“, - pasakoja specialistė.
Skoliozės Priežastys
G. Damušytė pasakoja, kad skoliozė gali būti įgimta, atsirasti dėl sutrikusio raumenų tonuso, dėl įvairių genetinių ligų ir sindromų. Vis dėlto net 80 proc. diagnozuojamų atvejų - idiopatiniai, t. y. tokie, kurių priežastis taip ir lieka nenustatyta. „Dažniausiai ši patologija diagnozuojama paauglystėje, tarp 10 ir 17 metų, kai jaunas organizmas auga bene sparčiausiai per visą gyvenimą“, - sako kineziterapeutė.
Negydoma skoliozė gali vystytis į stiprią stuburo deformaciją, kuri riboja gyvybinį plaučių tūrį, funkcinius judesius, mažina fizinį pajėgumą ir daro įtaką kitiems su gyvenimo kokybe susijusiems veiksniams.
Skoliozės Požymiai
Pasak kineziterapeutės, diagnozuoti skoliozę gali gydytojas ortopedas-traumatologas ar fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, taip pat skoliozės gydyme besispecializuojantis kineziterapeutas, tačiau jos ženklus galime pastebėti ir patys ar mūsų artimieji.
- Pečių ir klubų asimetrija, kuri didėja priklausomai nuo ligos progresavimo.
- Vienoje kūno pusėje pastebimas labiau atsikišęs petys ar klubas.
- Sunku rasti tinkančius drabužius, šie tarsi „negula“ ant jų kūno.
- Pasilenkus į priekį, vienoje stuburo pusėje išryškėja kupra, kitoje - įduba.
- Iš priekio gali būti matoma šonkaulių lanko asimetrija.
- Stuburo iškrypimas būna tiesiog matomas akimis.
Pasak jos, kuo anksčiau atkreipsime dėmesį į šiuo ženklus ir kreipsimės į gydytoją, tuo bus didesnė galimybė užkirsti kelia aktyviam ligos progresavimui. Įvertinęs konkretų atvejį gydytojas ar kineziterapeutas gali paskirti tolesnį gydymą, sudaryti individualią programą.
Skoliozės Gydymas
Pagrindinis skoliozės gydymo tikslas yra sustabdyti, kartais net ir sumažinti stuburo deformacijos kreivių didėjimą, palengvinti paciento kasdienį gyvenimą: sumažinti ar išvengti nugaros skausmo, gydyti dėl skoliozės atsirandančius kvėpavimo funkcijos sutrikimus ar jų išvengti, koreguoti laikyseną ir pagerinti estetinį vaizdą.
Kineziterapeutė G. Damušytė pasakoja, kad, priklausomai nuo ligos stadijos, gali būti skiriami įvairūs idiopatinės skoliozės gydymo būdai. „Kai kuriais atvejais, kai skoliozės laipsnis labai nedidelis, būklė tik stebima. Dažniausiai stebėjimas skiriamas vaikams, kol nėra prasidėjęs lytinis brendimas. Tai leidžia sekti ligos eigą ir reikiamu momentu skirti gydymą, siekiant užkirsti kelią ligos progresavimui“, - sako kineziterapeutė.
Kineziterapija
Pirmas skoliozės gydymo etapas, pasak specialistės, yra kineziterapija. Jos metu atliekami specifiniai skoliozės gydymui ir stuburo korekcijai skirti pratimai, žmogus mokomas taisyklingos laikysenos kasdienių veiklų metu. Edukuojamas, kaip tinkamai pakeisti laikyseną stovint, gulint ar sėdint.
„Viena aktyviausiai naudojamų metodikų gydant skoliozę - Vokietijoje sukurta Schroth metodika. Joje naudojamos specifinės kvėpavimo technikos, raumenų aktyvavimas, mobilizacijos technikos ir aktyvi korekcija kasdienėje veikloje. Raumenų aktyvacijos metu skatinami skoliozę koreguojantys raumenys, tokie kaip klubinis juosmens, kvadratinis juosmens, tiesiamasis nugaros. Gydant labai svarbu ne tik pratimai ir jų atlikimo dažnis, bet ir aktyvi stuburo korekcija kasdienėje veikloje, todėl kineziterapijos metu mokoma pakeisti susiformavusį ydingos laikysenos įprotį, sumažinti skausmą ir ligos progresavimo tikimybę“, - pasakoja G. Damušytė.
Kai kuriais atvejais ligai gydyti gali būti skiriami minkšti arba kieti įtvarai, dėvimi dalį ar visą parą. Visais atvejais, kai skiriamas kieto įtvaro dėvėjimas, kartu derinama ir specifinė kineziterapija. Kai skoliozė yra itin pažengusi ir ištaisyti stuburo pakitimų kitais metodais nebegalima, atliekama chirurginė operacija.
Sportas ir Skoliozė
Kineziterapeutė G. Damušytė atkreipia dėmesį, kad, konsultuojant skolioze sergančių vaikų ar paauglių tėvus bei pačius jaunuolius, dažnai sulaukia klausimų ir nerimo dėl galimybių sportuoti. Vyrauja pasenęs įsitikinimas, kad esant skoliozei sportas gali dar labiau pakenkti, todėl jaunuoliai liaujasi lankyti mėgstamus sporto užsiėmimus, atsisako aktyvaus laisvalaikio.
„Pasyvus gyvenimo būdas - vienas labiausiai aptariamų laikysenos sutrikimus skatinančių veiksnių. Šiandien žinoma, kad, susidūrus su laikysenos problemomis, taip pat ir skolioze, sportuoti ne tik nedraudžiama, bet net rekomenduojama dėl bendros fizinės ir psichologinės naudos“, - atkreipia dėmesį kineziterapeutė.
Šonkaulių Lūžiai
Šonkaulių lūžiai - tai šonkaulių vientisumo suardymas. Kaip ir bet kokio kaulo, lūžiai gali būti atviri ir uždari. Uždarasis lūžis - odos vientisumas lūžio vietoje lieka nepažeistas. Atvirasis - lūžio vietoje pažeidžiama oda, atsiveria žaizda, iš kurios kartais kyšo lūžusio kaulo galai.
Šonkaulių kiekvienas žmogus turi 12 porų, jie kartu su stuburu sudaro krūtinės ląstos karkasą, bei kartu su tarpšonkauliniais ir krūtinės raumenimis dalyvauja kvėpavime. Šonkaulių lūžiai susiję su krūtinės trauma, dažniausiai autoįvykio metu. Daugelį šonkaulių lūžių sukelia krūtinės ląstos trauma, tačiau jie gali būti pažeisti, ir atvirų, pjautinių bei šautinių, krūtinės sužalojimų atvejais.
Šonkaulių Lūžių Diagnostika ir Gydymas
Lūžių vietą apytikriai galima nustatyti užčiuopiant skausmingiausias krūtinės vietas ir kaulų fragmentų paslankumą (krepitaciją), tačiau diagnozę dar reikia patikslinti krūtinės dviejų krypčių rentgenogramomis, kuriose matyti lūžiai. Daugelis krūtinkaulio ir šonkaulių kaulų lūžių gydomi konservatyviai, skausmą malšinant analgetikais.
Fibrozinė Displazija
Fibrozinė displazija yra kaulų liga, kuri paveikia kaulinį audinį, dažniausiai pasireiškiančią viename ar keliuose kauluose. Ši liga sukelia normalios kaulinės struktūros pakeitimą fibrozinio audinio, dėl ko kaulai tampa trapūs ir deformuoti. Dažniausiai paveikiami kaukolės, veido, šlaunikaulio, šonkaulių ir stuburo kaulai.
Fibrozinė displazija yra reta liga, kuri atsiranda, kai normalus kaulinis audinys yra pakeičiamas fibroziniais audiniais, kurie neturi tinkamos struktūros. Tai sukelia kaulų silpnėjimą ir deformacijas. Liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai diagnozuojama jaunystėje arba ankstyvoje suaugusiųjų stadijoje.
Fibrozinės Displazijos Priežastys
Fibrozinės displazijos priežastys nėra visiškai suprantamos, tačiau manoma, kad ji gali būti susijusi su genetiniais veiksniais. Kai kurie tyrimai rodo, kad ligą gali sukelti mutacijos GNAS gene, kuris atsakingas už hormonų reguliavimą. Šios mutacijos gali sukelti nekontroliuojamą kaulinio audinio augimą.
Fibrozinės Displazijos Diagnostika ir Gydymas
Fibrozinė displazija diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais ir vaizdiniais tyrimais. Rentgeno nuotraukos dažnai naudojamos nustatyti kaulų pokyčius, o kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT) gali suteikti išsamesnę informaciją apie kaulinio audinio struktūrą ir apimtį.
Fibrozinės displazijos gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir simptomų. Lengvoms formoms gali pakakti stebėjimo ir skausmo valdymo vaistais. Sunkesniais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos, siekiant pašalinti deformuotus kaulus arba stabilizuoti paveiktus regionus. Taip pat svarbūs fizioterapijos metodai, kurie gali padėti atkurti judrumą ir sumažinti skausmą.
Įdubusi Krūtinė ir Krioanestezija
Iš visų krūtinės ląstos pakitimų dažniausiai sutinkama įdubos krūtinės forma. Ši patologija dažniau vargina berniukus ir tyrimų duomenimis įvairaus laipsnio įdubą krūtinę diagnozuojame 0,1-0,5 proc.
Šiuo metu auksinis gydymo standartas - minimaliai invazinė krūtinės ląstos deformacijos korekcija. Jos metu deformacija koreguojama per nedidelius pjūvius, įsriegiami specialūs implantai, kurie stabilizuoja koreguotą deformaciją bei neleidžia jai progresuoti. Paprastai implantai paliekami 2-3 metams ir praėjus šiam laikui pašalinami.
Krioanestezijos (gr. kryos - šaltis) tikslas - laikinai užšaldyti tarpšonkaulinio nervo dalį užblokuojant skausmo impulsų eigą. Prieš įdubos krūtinės operaciją rekomenduojama užšaldyti tarpšonkaulinius nervus, esančius tarp 4 iki 9 šonkaulių.
Svarbu tai, kad krioanestezijos metodu gaunamas ilgalaikis nuskausminimas - net kai tarpšonkaulinis nervas visiškai „atšyla“, skausmo pojūtis blokuojamas dar keletą mėnesių.
Panašus:
- Kūdikių primaitinimas nuo 6 mėnesių: ką ir kaip duoti?
- Kūdikių alergijos požymiai: kaip atpažinti ir ką daryti
- Kūdikių svoris ir ūgis: normos ir ką svarbu žinoti tėvams
- 31-oji Nėštumo Savaitė: Vaisiaus Stebuklingas Vystymasis ir Motinos Jausmų Pokyčiai
- Motinystės atostogos Lietuvoje: Visas Gidas apie Išmokas ir Svarbiausius Patarimus