Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Vaisiaus ir naujagimio netrauminis kaukolės vidaus pažeidimas apima įvairius patologinius procesus, kurie gali atsirasti prenataliniu ar postnataliniu laikotarpiu. Ši liga yra ypač svarbi, nes ji gali sukelti rimtų neurologinių sutrikimų, kurie gali paveikti vaiko vystymąsi, mokymosi galimybes ir gyvenimo kokybę. Vaisiaus ir naujagimio netrauminis kaukolės vidaus pažeidimas yra susijęs su kaukolės ir smegenų anatomija.

Kaukolė, sudaryta iš įvairių kaulų, apsaugo smegenis ir palaiko jų struktūrą. Ši liga gali paveikti smegenų audinius, kraujagysles ir nervus, kurie yra esminiai normaliam vaisiaus vystymuisi.

Priežastys ir Mechanizmai

Pagrindinės ligos priežastys gali būti įvairios, įskaitant genetinius veiksnius, infekcijas, trauminius įvykius ar kraujotakos sutrikimus. Galimi mechanizmai, lemiantys šios ligos atsiradimą, yra:

  • Placentos nepakankamumas, kuris gali sukelti vaisiaus hipoksiją.
  • Motinos infekcijos, tokios kaip citomegalo virusas ar toksoplazmozė.
  • Įvairios kraujagyslių anomalijos.

Simptomai ir Diagnostika

Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, įskaitant letargiją, maitinimosi problemas, raumenų tonuso pokyčius, neurologinius sutrikimus, tokius kaip traukuliai, ir netgi komą. Ši liga diagnozuojama naudojant įvairius tyrimus, tokius kaip ultragarsas nėštumo metu, kuris gali atskleisti galimus anomalijas vaisiaus smegenyse.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo ligos sunkumo ir pasekmių. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, skirtus uždegimui mažinti, arba chirurgines intervencijas, jei yra rimtų anomalijų. Taip pat gali būti taikoma reabilitacija, siekiant pagerinti vaiko neurologinę funkciją.

Cerebrinis Paralyžius ir Hipoksija

Tėveliai po „pridusimo“ labiausiai bijo cerebrinio paralyžiaus. Naujausi moksliniai tyrimai parodė, jog tik 36 % išnešiotų ir 25 % neišnešiotų naujagimių išsivysto cerebrinis paralyžius, jei „pridusimas“ įvyko gimdymo metu. 50 % išnešiotų naujagimių pažeidimas atsiranda nėštumo metu, ir net 80-90 % cerebrinio paralyžiaus išsivystymo priežasčių lieka nežinomos.

Gimimo procese aktyviai dalyvauja ir pats naujagimis. Seniau buvo manoma, jog tik tinkamas ar netinkamas motinos elgesys gimdymo metu ir vienokie ar kitokie medikų veiksmai užtikrina sėkmingą gimdymą. Tyrimai parodė, jog gimdymas labai pasunkėja, kai gimsta jau įsčiose pažeistas deguonies bado vaikelis. Dažniausiai dėl pažeistos vaisiaus smegenų veiklos, jis netaisyklingai stato galvutę į gimdymo takus.

Taisyklingai - reiškia jis turi prilenkti galvelę prie krūtinės taip, jog gimdymo kanalu slinktų mažiausiu jos matmeniu, turi daryti taisyklingus pasisukimus ir pan. Taigi, smegenų pažeidimas įvyksta gerokai anksčiau. Dažnai net neįmanoma nustatyti, kada, o gimdymas būna komplikuotas, stebime hipoksijos arba, paprastai tariant, „pridusimo“ požymius, dažnai tenka tokį naujagimį gaivinti.

Neišnešiotų Naujagimių Priežiūra

Sužinoję mažylio diagnozę, pirmiausia išsiaiškinkite viską apie jo būklę ir gydymą. Nebijokite klausti personalo tiek kartų, kiek jums reikia.

Kita pačių mažiausių neišnešiotukų problema - AAL (atviras arterinis latakas), kuris Elžbietai per pirmąsias tris savaites buvo uždarytas chirurginiu būdu. Tuomet ji svėrė vos 640 g! Laimė, pastaroji intervencija buvo rezultatyvi ir mergaitė sparčiai pradėjo vytis gyvenimą. Sėkmingai augo svoris.

Sulaukus trijų mėnesių diagnozuota dažnokai giliai neišnešiotų naujagimių neaplenkianti retinopatija, kuri „aplanko“ dėl deguonies pertekliaus (jis būtinas, kol išmoksta kvėpuoti). Dėl pernelyg didelio neišnešiotumo, liga išsirutuliojo iki trečio laipsnio. Tačiau medikų profesionalumas, naujausių technologijų taikymas - ir sulaukėme sėkmės. Mergaitė mato abiem akytėm!

Su Elžbieta ligoninėje praleidome 103 paras. Per šį laiką mergaitė suvartojo apie 21 skirtingų rūšių medikamentų (antibiotikai, morfijus ir kt.), priėmė sudėtingiausias gaivinimo procedūras ir ištvėrė 2 neišvengiamas operacijas.

Naujagimių Gelta

Net 80-90 proc. visų naujagimių trečią ketvirtą gyvenimo parą pagelsta, o apie 70 proc. mažylių nustatoma vadinamoji naujagimių gelta. Tik gimęs vaikutis pradeda kvėpuoti plaučiais, todėl jo organizmui nereikia gausybės eritrocitų, kurie motinos įsčiose aprūpindavo jį deguonimi. Eritrocitai pradeda greitai irti. Viena iš irimo medžiagų yra geltonoji medžiaga bilirubinas, kurį organizmas turi pašalinti.

Kuo labiau naujagimis yra neišnešiotas, tuo fermentai nebrandesni. Kepenys dar negali nukenksminti viso bilirubino ir pašalinti jo iš organizmo. Todėl dalis nusėda audiniuose, suteikdama jiems gelsvą atspalvį. Vaikučiui pagelsta oda ir akių obuoliai. Ši būklė vadinama fiziologine naujagimių gelta, ji neišnešiotam mažyliui labiausiai išryškėja 3-5 gyvenimo dieną.

Jei mažylis pagelsta pirmą parą, gelta ryškėja greitai, nustatomas labai didelis bilirubino kiekis kraujyje, būtina gydyti. Naujagimių gelta gydoma mėlynosios šviesos spinduliais - vadinamąja fototerapija. Dėl mėlynosios šviesos poveikio bilirubinas žymiai lengviau bei greičiau pasišalina iš organizmo. Tai saugus ir efektyvus naujagimių geltos gydymo būdas.

Svorio Augimas ir Mityba

Natūralu, kad iškart po gimimo naujagimiai netenka svorio, nes džiūsta oda, iš jos pasišalina vandens ir druskų perteklius. Kuo mažesni ar labiau neišnešioti mažyliai, tuo daugiau praranda svorio. Išnešioti vaikučiai - apie 5-10 procentų savo gimimo svorio, prieš laiką gimusieji - apie 15-20 procentų.

Neišnešiotukams reikia daugiau kalorijų ir energijos, nes jų būklė reikalauja daugiau pastangų bei resursų. Be to, jie turi mažyčius skrandukus ir vienu metu gali priimti nedaug maisto. Todėl maitinami ne rečiau, kaip kas 2-4 valandas. Slaugantis personalas nustatys tinkamą maitinimo režimą ir normas, reguliariai (kasdien) matuos kūdikio svorį bei stebės augimą. Užtikrins, kad vaikas gautų pakankamai skysčių.

Šilumos Palaikymas

Ankstukai gimsta nespėję sukaupti pakankamai riebalų poodyje, todėl neturi natūralios apsaugos nuo šalčio. Kai vyresni kūdikiai ir suaugusieji pradeda šalti, jie ima drebėti, kad pasigamintų daugiau šilumos. Neišnešioti mažyliai dar negali drebėti, todėl vietoj to, kaip kraštutinį energijos šaltinį, ima deginti kūno riebalus, kurių turi sukaupę itin mažai.

Ankstukai gyvena šiltuose inkubatoriuose, o visi naujagimių skyriai yra pačios šilčiausios vietos. Reikia stebėti, ar vaikučiui nešalta. Kad ankstukui nebūtų šalta, tinkamos visos kasdienės atsargumo priemonės. Visi daiktai, kurie bus naudojami, turi būti pašildyti - rankos, inkubatorius, apklotai, patalynė, drabužiai, čiužinys, vanduo prausti, rankšluosčiai džiovinti, inkubatorius arba vaikiška lovelė, net papildomas deguonis.

Odos Priežiūra

Neišnešiotų kūdikių oda yra labai gležna. Ji turi gerokai plonesnį poodį, nei išnešiotų kūdikių. Viršutinis odos sluoksnis yra toks plonas, kad nepajėgus tinkamai apsaugoti viduriniojo augančio odos sluoksnio. Taip pat yra labiau linkusi išsausėti bei gerai sugerti viską, kas ant jos patenka.

Saugant mažylio odą imamasi daug priemonių: naudojami specialūs medicininiai pleistrai, minkšti barjerai tarp odos ir intraveninių kateterių bei tvarsčių. Kadangi Intensyvios terapijos skyriuje šilta ir sausa, gyvybiškai svarbu kūdikio odą drėkinti. Kuo sausesnė oda, tuo didesnė tikimybė, kad gali būti pažeista. Todėl inkubatoriuje nuolat palaikoma tinkama oro drėgmė.

Kvėpavimo Sutrikimo Sindromas (KSS)

Kvėpavimo sutrikimo sindromas (KSS) - tai dažniausia neišnešiotų naujagimių plaučių liga, kurią sąlygoja plaučių nesubrendimas ir nepakankamas jų susiformavimas. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis, tuo labiau tikėtina, kad jis sirgs KSS. Tam, kad naujagimis galėtų savarankiškai kvėpuoti, jo plaučiai turi būti ne tik pakankamai išsivystę, bet ir subrendę.

Jei neišnešiotas naujagimis gimsta anksčiau - iki 32-34 nėštumo savaitės - dėl nesusiformavusių plaučių ir surfaktanto trūkumo, jam suteikiama kvėpuojamoji pagalba. Naujagimis bando kvėpuoti pats, tačiau labai dažnai ir apsunkintai, įtraukdamas krūtinkaulį ir tarpšonkaulinius raumenis. Mažylis dejuoja, jam juda nosies sparneliai.

Kvėpavimo sutrikimo sindromu sergančiam naujagimiui papildomai skiriama deguonies, kuris, sumaišytas su kambario oru, gali būti tiekiamas įvairiais būdais: tiesiog į inkubatorių, pro kaukę, pro nosies kaniules (mažyčius ūsiukus). Jei papildomo deguonies nepakanka, kvėpavimo takuose sudaromas nuolatinis teigiamas slėgis. Tai daroma per nosį įkišus specialias kaniules (ūsiukus). Jei mažylio kvėpavimas yra ypač apsunkintas ir CPAP gydymas neefektyvus, tada į vaikučio trachėją įkišamas specialus vamzdelis.

Apnėja

Apnėjos dažniausiai atsiranda 1-2 gyvenimo savaitę ir gali tęstis net 2-3 mėnesius po gimimo. O galiausiai išnyksta. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis, tuo apnėjos dažnesnės. Gimusiems 32-33 sav. naujagimiams būna 14 proc., 30-31 sav. - 50 proc, o 28 sav. ir mažiau - 85-100 proc.

Žmogaus kvėpavimą reguliuoja galvos smegenų kvėpavimo centras, kuris neišnešiotiems naujagimiams nėra visiškai susiformavęs ir subrendęs. Todėl būdingas nereguliarus kvėpavimas: kartais jie kvėpuoja greičiau, kartais - lėčiau. Tarp kvėpavimo judesių gali būti trumpalaikiai (trunkantys keletą sekundžių) kvėpavimo sustojimai. Tai yra normalu.

Tačiau, jei kvėpavimo sustojimai užtrunka ilgiau nei 15-20 sekundžių, gali sumažėti kraujo įsotinimas deguonimi ar net suretėti širdies ritmas (bradikardija). Tokia būklė ir yra vadinama neišnešiotų naujagimių apnėja. Apnėjos, atsiradusios dėl kvėpavimo centro nesubrendimo, vadinamos centrinėmis.

Įvykus apnėjai vaiko kūnas tampa blyškus ir suglebęs, aplink lūpas oda tampa melsva. Dažniausiai kvėpavimas atsistato savaime, tačiau kartais tenka jį vienaip ar kitaip skatinti: paglostyti naujagimio nugarą, paplekšnoti per padukus ar tiesiog pajudinti lovelę.

Cianozė

Ankštukų oda pirmosiomis valandomis po gimimo atrodo mėlyno atspalvio, ypač jei jiems šalta. Nesvarbu, kaip šilta būtų kambaryje, kūdikiai aplinkos temperatūrą jaučia žymiai vėsesnę, nei suaugusieji. Jei vaiko rankų ir kojų pirštai yra švelniai melsvos spalvos, gydytojai tai vadina periferine cianoze, kurią sukelia nebrandi kraujotakos kontrolės sistema. Ji (periferinė cianozė) dėl lėtos kraujotakos gali būti įgimta. Paprastai tai nėra problema.

Visai kitaip, jei kūdikio oda yra melsvo atspalvio aplink burną, melsvas liežuvis, lūpos arba apskritai visa odos spalva yra melsvai rožinė, kitaip vadinama „sutemų”. Tada galimai mažylis turi sunkesnę problemą - centrinę cianozę. Jei problemos priežastis yra apnėja, kad paskatintų kvėpavimą, švelniai patrins kūdikio pėdas. Jeigu kvėpavimo problema yra sunkesnė, gali duoti papildomai deguonies.

Naujagimių Infekcijos

Naujagimių infekcija dažniausiai neturi būdingos klinikos, gali būti įvairiausių negalavimo požymių: pilkšva ar tarsi marmuras odos spalva, padažnėjęs, apsunkintas kvėpavimas arba kvėpavimo sustojimai (apnėja), dažnas pulsas, padidėjusios kepenys ir blužnis, išsipūtęs pilvas, maisto atpylinėjimas ar vėmimas, neramumas arba vangumas, traukuliai ir kt.

Infekcijos skirstomos į dvi grupes: ankstyvąją ir vėlyvąją. Ankstyvosios, kuriomis užsikrečiama mamos įsčiose ar gimstant, požymiai išryškėja per pirmąsias 48-72 gyvenimo valandas. Jeigu infekcijos požymiai pasireiškia anksti, būklė vadinama ankstyvuoju naujagimių sepsiu.

Asfiksijos Kriterijai

  • Naujagimio būklė pagal Apgar skalę įvertinama ≤ 3 balais ilgiau kaip 5 min.
  • Dauginis organų (smegenų, širdies, plaučių, inkstų, virškinimo trakto) pažeidimas, pasireiškiantis per 72 val.
  • Hipotenzija, gydoma inotropiniais vaistais > 24 val.
  • Daugiau kaip 40 proc. deguonies poreikis pirmąsias 4 val.
  • Asfiksijos ar hipoksijos gimstant kriterijai: metabolinė acidozė, nustatyta vaisiui gimstant, virkštelės arterijos kraujyje ar labai anksti po gimimo naujagimio kraujyje (pH < 7,0 ir BE ≥ 12 mmol/l); vaisiaus būklės blogėjimo požymiai prieš pat gimdymą ar gimdymo metu; staiga prasidėjęs ir besitęsiantis vaisiaus širdies veiklos pablogėjimas; naujagimio būklė 6 ir mažiau balų pagal Apgar skalę ilgiau kaip 5 min.

žymės: #Kudiki #Kudikiu

Panašus: