Seborėjinis dermatitas - tai dažna odos liga, kuri gali pasireikšti kūdikiams. Nors liga dažnai atrodo nerimą kelianti tėvams, ji paprastai nėra rimta ir dažnai praeina savaime. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime seborėjinio dermatito priežastis, simptomus, diagnostiką ir gydymo būdus kūdikiams, siekiant suteikti išsamų supratimą apie šią būklę.
Kas yra seborėjinis dermatitas?
Seborėjinis dermatitas yra uždegiminė odos liga, kuri dažniausiai pasireiškia vietose, kur gausu riebalinių liaukų. Kūdikiams dažniausiai pažeidžiama galvos oda, sukeliant būklę, vadinamą "lopšio kepure". Tačiau seborėjinis dermatitas gali pasireikšti ir kitose kūno vietose, tokiose kaip veidas (ypač antakiai, aplink nosį), ausys, kaklas, pažastys ir kirkšnies sritis.
Priežastys
Tikslūs seborėjinio dermatito atsiradimo mechanizmai nėra visiškai aiškūs, tačiau manoma, kad prie jo atsiradimo prisideda keletas veiksnių:
- Malassezia grybelis: Šis grybelis natūraliai gyvena ant odos paviršiaus. Manoma, kad kai kuriems kūdikiams jis sukelia uždegiminę reakciją, kuri pasireiškia seborėjiniu dermatitu. Sukėlėjas paprastai yra uždegiminė reakcija į Malassezia, kartais dar vadinamų Pityrosporum mikroorganizmą. Jie yra natūrali mūsų odos mikrobiotos dalis, paprastai gyvena odos paviršiuje.
- Riebalinių liaukų hiperaktyvumas: Kūdikių riebalinės liaukos kartais būna hiperaktyvios, gaminančios per daug riebalų (sebumo). Šis sebumas gali sudirginti odą ir prisidėti prie seborėjinio dermatito atsiradimo.
- Motinos hormonai: Hormonai, perduoti kūdikiui iš motinos nėštumo metu, gali paveikti riebalų gamybą. Šis hormonų poveikis paprastai išnyksta per kelis mėnesius po gimimo. Vaikų SD siejamas su padidėjusiu androgenų kiekiu, gautu iš motinos. Vėliau prisideda mieliagrybiai (Pityrosporon ovale) ir Staphylococcus aureus.
- Odos barjero disfunkcija: Pažeistas odos barjeras gali leisti drėgmei pasišalinti ir alergenams bei dirgikliams prasiskverbti, taip sukeliant uždegimą.
- Genetinis polinkis: Kai kurie kūdikiai gali būti genetiškai linkę į seborėjinį dermatitą, ypač jei šeimoje yra sergančių atopiniu dermatitu, psoriaze ar kitomis odos ligomis. Šeima paveikiama 30-40% atvejų.
Simptomai
Seborėjinio dermatito simptomai kūdikiams gali skirtis, tačiau dažniausiai pasireiškia:
- Pleiskanojančios, riebios dėmės: Dažniausiai pasireiškia ant galvos odos ("lopšio kepurė"), tačiau gali atsirasti ir ant veido, ausų, kaklo, pažastų ir kirkšnies. Kūdikiams seborėjinio dermatito bėrimai stebimi veide (antakių, nosies-lūpos raukšlėse, plaukuotoje galvos dalyje), kūne - kaklo, pažastų, kirkšnių raukšlėse.
- Paraudimas: Pažeistos odos sritys gali būti paraudusios arba rožinės. Iš pradžių atsiranda rausvų, ne visada aiškiai atsiribojusių nuo sveikos odos, pasidengusių riebiomis pleiskanomis dėmių ar židinių.
- Pleiskanojimas: Oda gali pleiskanoti smulkiais arba stambiais, gelsvais arba rusvais pleiskanais. Pleiskanų luobelė (kūdikių seborėjinis dermatitas) apibūdinama kaip geltonų ar rusvų pleiskanų atsiradimas daugiausiai ant viršugalvio. Vienų pleiskanos smulkios, kitų - gelsvos, riebios.
- Švelnus niežulys: Nors seborėjinis dermatitas paprastai nesukelia stipraus niežulio, kai kurie kūdikiai gali jausti nedidelį diskomfortą. Odos raukšlėse gali būti jaučiamas niežėjimas ar net deginimas.
- Plaukų slinkimas (retai): Sunkiais atvejais, kai pažeidžiama galvos oda, gali laikinai iškristi plaukai.
SVARBU! Pleiskanų luobelė NESUSIDARO (kaip dažnai yra manoma) dėl prastos higienos ar alergijų! Iš esmės pleiskanų luobelė yra vertinama kaip labai dažna būklė, pasitaikanti apytiksliai 50 procentų visų kūdikių.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad seborėjinis dermatitas nesukelia kūdikiui diskomforto ar skausmo, nebent į pažeistas vietas patenka infekcija. Tačiau dėl išvaizdos liga gali kelti nerimą tėvams.
Vaikų seborėjinis dermatitas prasideda staiga simetriškai antrą trečią gyvenimo savaitę seborėjinėse odos vietose. Lokalizacija: Plaukuotoji galvos dalis, veidas, didžiosios kūno raukšlės, išplitus esti visur.
Suaugusiems žmonėms bėrimai stebimi galvos plaukuotoje dalyje, ausų landose, raukšlėje už ausies, nosies-lūpos raukšlėse, antakių srityse.
Diagnostika
Seborėjinis dermatitas paprastai diagnozuojamas apžiūrint pažeistą odą. Gydytojui paprastai nereikia atlikti jokių papildomų tyrimų. Svarbu kreiptis į gydytoją, jei:
- Simptomai yra sunkūs arba plinta į kitas kūno vietas.
- Kūdikis jaučia stiprų niežulį arba diskomfortą.
- Pažeistos odos vietos atrodo užkrėstos (paraudimas, patinimas, pūliai).
- Nesuprantate, ar tai seborėjinis dermatitas, ar kita odos liga.
Gydytojas gali atlikti odos biopsiją, jei diagnozė nėra aiški, arba jei įtariama kita odos liga. Jei pleiskanų luobelių atsiranda vyresniam nei trejų metų vaikui, reikia kreiptis į odos gydytoją. Šios pleiskanų luobelės gali būti ne tik seborėjinio dermatito, bet ir žvynelinės požymis. Jeigu pleiskanų luobas nuolat atsinaujina, atsiranda paraudimas, niežulys ir t. t., būtina kreiptis į gydytoją.
Gydymas
Daugeliu atveju seborėjinis dermatitas kūdikiams praeina savaime per kelis mėnesius. Tačiau yra keletas būdų, kaip palengvinti simptomus ir pagreitinti gijimo procesą:
- Švelnus galvos odos plovimas: Reguliariai plaukite kūdikio galvos odą švelniu, bekvapiu kūdikių šampūnu. Plaukite galvą kasdien arba kas antrą dieną, priklausomai nuo simptomų sunkumo. Po plovimo švelniai iššukuokite galvos odą minkštu šepetėliu, kad pašalintumėte pleiskanas. Įprastas kasdienis šukavimas. Nors ir atrodo banalu, bet tikrai retai pagalvojame apie dar plikos kūdikio galvytės šukavimą, nes atrodo - nėra plaukų, nereikia ir šukavimo.
- Minkštinantys aliejai: Prieš plaunant galvą, galite patepti galvos odą minkštinančiu aliejumi, pavyzdžiui, mineraliniu aliejumi, kokosų aliejumi arba alyvuogių aliejumi. Leiskite aliejui pabūti 15-30 minučių, kad suminkštėtų pleiskanos, o tada švelniai iššukuokite. Likus maždaug valandai iki maudynių, ištepkite pleiskanotą kūdikio galvos vietą aliejumi. Jei turite specialaus aliejuko kūdikiams - gerai, jei ne - irgi ne bėda. Tinka bet koks natūralus aliejus (būtinai nerafinuotas, neparfumuotas), pavyzdžiui, grynas alyvuogių aliejus. Ištepkite galvytės luobelę gana riebiai. Po išmaudymo kaskart šukuojant luobelė pamažu išsišukuoja. Deja, vieno ar kelių kartų gali neužtekti. Jei po kurio laiko pleiskanų luobelė atsinaujins, pakartokite procedūrą.
- Vaistiniai šampūnai: Jei švelnus plovimas ir aliejai nepadeda, gydytojas gali rekomenduoti vaistinį šampūną, kuriame yra ketokonazolo, seleno sulfido arba cinko piritiono. Šiuos šampūnus reikia naudoti pagal gydytojo nurodymus. Šampūną rekomenduojama naudoti bent 3 kartus per savaitę, įtrynus į skalpo odą, palaikyti iki 1-2 min. Dažniausios medžiagos, kurios naudojamos seborėjiniam dermatitui gydyti yra piritiono cinkas, seleno sulfidas, ketokonazolas iki 2 procentų, degutas, salicilo rūgštis.
- Kortikosteroidiniai kremai: Esant stipriam uždegimui, gydytojas gali paskirti silpną kortikosteroidinį kremą. Šiuos kremus reikia naudoti atsargiai ir tik pagal gydytojo nurodymus, nes ilgalaikis naudojimas gali sukelti šalutinį poveikį.
- Priešgrybeliniai kremai: Jei įtariama, kad seborėjinį dermatitą sukelia Malassezia grybelis, gydytojas gali paskirti priešgrybelinį kremą.
- Drėkinamieji kremai: Reguliariai drėkinkite kūdikio odą švelniu, bekvapiu drėkinamuoju kremu. Tai padės išlaikyti odą drėgną ir sumažinti uždegimą.
- Specialios kosmetinės priemonės luobelei šalinti: Jei įprasti naminiai būdai nepadeda arba tiesiog labiau pasitikite specializuotomis priemonėmis, tai tikrai galite rasti saugią, švelnią kosmetinę alternatyvą, kuri padės lengviau ir dažnu atveju net greičiau pašalinti luobelę. Veikimo principas dažniausiai panašus kaip aliejuko - prieš maudynes užtepti, o po to švelniai iššukuoti. Yra ir tokių, kurias reikia tiesiog kasdien tepti/purkšti.
Sunkesnėms formoms gydyti skiriami antigrybeliniai, antiuždegiminiai (pvz., hormoniniai) vaistai.
Svarbu vengti dirginančių medžiagų, tokių kaip kvepalai, dažikliai ir stiprūs muilai. Rinkitės hipoalerginius ir bekvapius produktus, skirtus kūdikiams.
Prevencija
Nėra patikimų būdų, kaip visiškai išvengti seborėjinio dermatito, tačiau galite sumažinti riziką, laikydamiesi šių patarimų:
- Reguliariai plaukite kūdikio galvos odą švelniu kūdikių šampūnu.
- Drėkinkite kūdikio odą po maudynių.
- Venkite dirginančių medžiagų.
- Naudokite švelnius, bekvapius skalbimo miltelius kūdikio drabužiams skalbti.
- Laikykitės geros higienos.
| Gydymo metodas | Aprašymas |
|---|---|
| Švelnus galvos odos plovimas | Reguliarus plovimas švelniu kūdikių šampūnu ir šukavimas minkštu šepetėliu. |
| Minkštinantys aliejai | Galvos odos tepimas aliejumi prieš plovimą, siekiant suminkštinti pleiskanas. |
| Vaistiniai šampūnai | Šampūnai su ketokonazolu, seleno sulfidu arba cinko piritionu. |
| Kortikosteroidiniai kremai | Naudojami esant stipriam uždegimui, tik pagal gydytojo nurodymus. |
| Priešgrybeliniai kremai | Skiriami, jei įtariama, kad seborėjinį dermatitą sukelia Malassezia grybelis. |
| Drėkinamieji kremai | Odos drėkinimas švelniu, bekvapiu drėkinamuoju kremu. |
Komplikacijos
Seborėjinis dermatitas paprastai nesukelia jokių komplikacijų. Tačiau, jei pažeistos odos vietos yra subraižytos, gali atsirasti infekcija. Jei pastebėjote, kad oda paraudo, patino, atsirado pūlių arba karštis, kreipkitės į gydytoją.
Diferencinė Diagnostika
Svarbu atskirti seborėjinį dermatitą nuo kitų odos ligų, tokių kaip:
- Atopinis dermatitas (egzema): Atopinis dermatitas sukelia stiprų niežulį ir dažniausiai pasireiškia ant skruostų, alkūnių ir kelių.
- Vystyklų dermatitas: Vystyklų dermatitas pasireiškia kirkšnies srityje ir yra susijęs su drėgme ir dirginimu.
- Psoriazė: Psoriazė sukelia storas, sidabriškas pleiskanas ir dažniausiai pasireiškia ant galvos odos, alkūnių ir kelių. Psoriazės lopai yra raudoni (eriteminiai) ir padengti storais balkšvais žvyneliais. Galvos oda yra ta sritis, kuri dažnai paveikiama (ypač pakaušio sritis).
Jei nesate tikri, ar kūdikis serga seborėjiniu dermatitu, ar kita odos liga, kreipkitės į gydytoją.
Prognozė
Seborėjinis dermatitas kūdikiams paprastai yra laikina būklė, kuri praeina savaime per kelis mėnesius. Priklausomai nuo sunkumo gali išnykti ir be gydymo arba gali prireikti gydomųjų priemonių (šampūnas, kremas). Tinkamai prižiūrint odą, simptomus galima palengvinti ir pagreitinti gijimo procesą. Retai seborėjinis dermatitas gali atsinaujinti vėliau gyvenime.
Alternatyvūs požiūriai
Kai kurie tėvai renkasi alternatyvius gydymo būdus, tokius kaip:
- Arbatmedžio aliejus: Arbatmedžio aliejus turi priešgrybelinių ir priešuždegiminių savybių. Tačiau arbatmedžio aliejų reikia naudoti atsargiai, nes jis gali sudirginti odą. Prieš naudojant arbatmedžio aliejų, būtina jį praskiesti su baziniu aliejumi, pavyzdžiui, kokosų aliejumi arba alyvuogių aliejumi.
- Probiotikai: Kai kurie tyrimai rodo, kad probiotikai gali padėti sumažinti uždegimą ir pagerinti odos būklę.
- Žolelių preparatai: Kai kurios žolelės, pavyzdžiui, ramunėlės ir medetkos, turi raminamųjų savybių. Tačiau prieš naudojant žolelių preparatus, būtina pasitarti su gydytoju.
Svarbu prisiminti, kad alternatyvūs gydymo būdai nėra moksliškai įrodyti ir gali sukelti šalutinį poveikį. Prieš naudojant bet kokius alternatyvius gydymo būdus, būtina pasitarti su gydytoju.
Psichologinis poveikis
Nors seborėjinis dermatitas paprastai nesukelia kūdikiui diskomforto, jis gali sukelti nerimą tėvams. Svarbu prisiminti, kad liga paprastai nėra rimta ir praeina savaime. Jei jaučiate nerimą arba stresą dėl kūdikio odos būklės, kreipkitės į gydytoją arba psichologą.
Panašus:
- Kūdikių primaitinimas nuo 6 mėnesių: ką ir kaip duoti?
- Kūdikių alergijos požymiai: kaip atpažinti ir ką daryti
- Kūdikių svoris ir ūgis: normos ir ką svarbu žinoti tėvams
- Perlinės kruopos kūdikiams: kada pradėti duoti ir kaip paruošti teisingai
- Alytuje Atidarytas Naujas Asociacijos „Pasitinkant Senatvę” Globos Skyrius – Sužinokite Visą Informaciją!