Sauskelnių dermatitas yra vienas didžiausių ir nemaloniausių iššūkių, su kuriuo susiduria tėvai, auginantys mažylius. Teigiama, kad net 65 % kūdikių yra pajutę sauskelnių dermatito keliamus simptomus. Dažniausiai sauskelnių dermatitu suserga kūdikiai iki 9-12 mėnesių, tačiau fiksuojama, kad ši liga gali pasireikšti ir iki dvejų metų. Įdomu tai, jog vienodai serga ir mergaitės, ir berniukai.
Sauskelnių dermatitas ir iššutimai
Sauskelnių dermatitas - tai dažnai pasitaikantis odos bėrimas, pasireiškiantis sauskelnių srityje, kai oda ilgą laiką liečiasi su šlapimu ar išmatomis, esančiomis sandariose sauskelnėse. Tai - dažnai pasitaikantis odos bėrimas, pasireiškiantis sauskelnių srityje, kai oda ilgą laiką liečiasi su šlapimu ar išmatomis, esančiomis sandariose sauskelnėse. Dėl įvairių sveikatos sutrikimų sauskelnes naudojantys suaugusieji taip pat gali susidurti su šia problema.
Paprastai bėrimai būna arba lengvi, arba vidutinio sunkumo. Dažniausiai sauskelnių dermatitas yra kontaktinio dermatito forma. Tai reiškia, kad odos uždegiminis procesas prasideda nuo sąveikos su tam tikra medžiaga. Sauskelnių dermatito atveju šlapimas ir išmatos sudirgina odą.
Sauskelnių dermatito priežastys
- Kontakto su šlapimu ir išmatomis sukeltas dirginimas.
- Candida infekcija (mielių infekcija sauskelnių srityje).
- Nepritaikytos kūdikiui arba prastos kokybės higienos priemonės.
- Naujagimio oda yra labai gležna ir jautri, o ilgą laiką uždengta sauskelnėmis ji sudirginama.
- Alerginė reakcija į mamos ar paties kūdikio suvalgytą maistą.
- Netinkamos ar per retai keičiamos sauskelnės bei vystyklai.
- Oda kūdikystėje gali sukelti nemažai problemų - ji ypatingai jautri, greitai sudirginama.
- Gležną kūdikio odelę gali sudirginti ir karštis, ir drėgmė, ir įvairios cheminės medžiagos.
Grybelinis sauskelnių dermatitas
Jei sauskelnių dermatitas negydomas ilgiau nei kelias dienas, padidėja tikimybė užsikrėsti Candida grybeliu. Candida grybelių sukeltą sauskelnių dermatitą turėtumėte gydyti priešgrybeliniais ir priešuždegiminiais preparatais.
Grybelinio sauskelnių dermatito simptomai:
- Skausmingas, ryškiai raudonas iškilias dėmes su smulkiais periferiniais šašais sauskelnių srityje, ypač odos raukšlėse aplink kirkšnis ir šlaunų viršuje.
- Pūsleles (panašias į nedidelę iškilią cistą ar skysčio pripildytą pūslelę) ir pūlinukus aplink bėrimą.
- Bėrimas tęsiasi tris ar daugiau dienų, nepaisant gydymo namuose.
Ką daryti atsiradus iššutimams?
- Visų pirma, medicinos specialistai rekomenduoja nedelsti.
- Jei sauskelnių dermatitas negydomas, pažeistoje odos vietoje gali atsirasti Candida infekcija.
- Savigyda neužsiimkite ir rinkitės efektyvias ir kokybiškas priemones, pvz., Dermolivo putas.
Sauskelnių dermatito gydymas
Grybelinis sauskelnių dermatitas - infekcija, kurią reikia gydyti naudojant priešgrybelinį produktą. Canesten® klotrimazolo kremas jau 25 metus naudojamas Candida grybelio sukelto sauskelnių dermatito gydymui. Veiklioji sudedamoji medžiaga - klotrimazolas - tiesiogiai kovoja su grybeline infekcija ir padeda lengvinti jos sukeltus simptomus.
Kad gydymas būtų kompeksiškesnis, rinkitės priemonę, kuri, be cinko oksido, turi ir kitų sudėtinių dalių, minkštinančių, maitinančių, raminančių odelę. Priemonės su dvejopu veikimu daug geriau gydo. Vienos sudedamosios dalys veikia antiseptiškai (cinkas), kitos drėkina (pantenolis, vitaminas E, alyvuogių aliejus).
Taigi, rekomenduojama namuose turėti Dermolivo putas nuo iššutimų ir sauskelnių dermatito. Dermolivo putos yra turtingos išskirtine sudėtimi, nes su pantenoliu, cinku, vitaminu E ir ekologišku ypač tyru alyvuogių aliejumi. Svarbu tai, jog šios putos nesausina odos, nors sudėtyje yra cinko. Sudėtyje esantys 3 svarbūs komponentai, tokie kaip „EvoGold“.
Kaip apsaugoti kūdikio odelę?
- Reguliariai keiskite sauskelnes. Atminkite, jog naujagimiams sauskelnes reikia keisti dažniau t.y. ne rečiau nei kas 1-2 val., vyresniems - kas 4 val.
- Kruopščiai nuplaukite kūdikio odelę vandeniu ir atidžiai nusausinkite prieš keičiant naujas sauskelnes.
- Neeksperimentuokite su sauskelnėmis.
- Turėkite pasiruošę tinkamas priemones sauskelnių dermatitui ir iššutimams spręsti iš anksto.
Yra kūdikių, kurie linkę arba nelinkę šusti. Tai priklauso nuo imuninės sistemos, paveldėtų odos ypatybių. Net ir šaltuoju metų laiku stenkitės kasdien kūdikį palaikyti nuogu užpakaliuku.
Raskite namuose šilčiausią vietelę (vonią, virtuvę) ir ten vaikučiui leisti pabūti nuogam kelias minutes. Ideali oro vonios trukmė - 10-20 min. Galima oro vonias daryti keliais etapais: leisti kūdikiui pabūti nuogam iki pusės, paskui nuo pusės. Kūdikis greitai siunčia termoreguliacinius signalus, kai jam šalta, oda greitai tampa marmurinė, atvėsta galūnės.
Kitos bėrimų priežastys
Odos bėrimai vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu paveikia kiekvieną mūsų, tačiau neaiškios kilmės odos bėrimas gali sukelti ir nemažai nerimo, ypač, jei pastarasis pasireiškia mūsų mažiesiems.
Bėrimas - tai sudirginta, pastebimai pakitusi (spalva ar tekstūra) odos vieta. Sudirginta oda gali būti paraudusi, patinusi, niežtinti ar netgi skausminga.
Kontaktinė alergija
Kontaktinė alergija (dar minima kaip kontaktinis alerginis bėrimas) tai odos, burnos gleivinės arba/ir genitalijų bėrimai, atsirandantys dėl tiesioginio kontakto su alergenu. Tuo tarpu kontaktiniu alerginiu dermatitu vadinamos IV tipo (ne IgE sąlygotos, lėtosios) alerginės reakcijos, kurios pasireiškia praėjus kelioms valandoms ar netgi dienoms po kontakto su alergenu.
Vienas ryškiausių alerginio kontaktinio dermatito požymių yra tas, kad bėrimas atsiranda išskirtinai tik kontakto su alergenu vietoje pvz., ties žiedo ar laikrodžio nešiojimo vieta. Jei alerginį kontaktinį dermatitą sukelia medžiagos esančios kremuose, alerginiai spuogai pasireiškia tik kremo tepimo vietoje.
Alerginio kontaktinio dermatito diagnozė nustatoma ir patvirtinama tik gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo konsultacijos metu. Alerginis bėrimas yra atidžiai apžiūrimas gydytojo, o diagnozės nustatymui atliekamas odos lopo tyrimas.
Alergija maistui
Ne paslaptis, kad vienas iš gretutinių alergijos maistui simptomų (dažniausiai alergija maistui sukelia virškinamojo trakto ir/ar sistemines reakcijas) yra ir raudoni niežtintys spuogeliai ant kūno.
Alergijos maistui atveju serologinis (IgE antikūnų) ar ląstelinis (T limfocitų) imuninis atsakas kyla suvartojus alergizuojančio maisto produkto. Dažniausi maisto alergenai - pienas, kiaušinis, žemės ir lazdyno riešutai, žuvis ir jūros gėrybės, kviečiai.
Greito tipo alerginės reakcijos maistui pasireiškia praėjus vos kelioms minutėms iki kelių valandų po maisto suvalgymo. Dauguma greito tipo alerginių reakcijų į maistą pasireiškia kūdikiams ir vaikams. Pagrindiniai sukėlėjai - pienas ir kiaušiniai. Šias alergijas vaikai dažniausiai išauga iki mokyklinio amžiaus.
Kaip ir alerginio kontaktinio dermatito, taip ir lėto tipo alerginės reakcijos maistui diagnozė nustatoma ir patvirtinama tik gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo. Diagnozės nustatymui atliekamas odos lopo tyrimas, kuriame, kaip alergenai naudojami švieži maisto produktai ar jų gaminiai (pvz pienas ar jo milteliai, kiaušinis, sojos miltai ir tt.).
Kitos bėrimų priežastys:
- Blusų įkandimai.
- Laimo ligos bėrimas.
- Vėjaraupiai.
- Rankų, kojų ir burnos liga.
- Prakaitinė.
- Seborėjinis dermatitas.
- Egzema, atopinis dermatitas.
- Tymai.
- Raudonukė.
- Tridienė karštinė.
- Meningokokinė infekcija.
- Skarlatina.
- Užkrečiamasis moliuskas.
Naujagimių trumpalaikiai bėrimai
Per pirmas dvi savaites nuo gimimo ant naujagimio odelės galima pastebėti keletą rūšių bėrimų. Daugelis yra gerybines eigos, greitai nunyksta be jokio gydymo. Dažniausiai antrą gyvenimo dieną atsirandančios gelsvai rausvos spalvos, 1-2 mm dydžio papulės arba pustulės apsuptos raudonu vainikėliu - tai toksinė eritema. Delnai ir padai nepažeidžiami. Neretai pasitaiko ir baltieji spuogai (milija). Tai balsvos kietokos papulės (kaip perlai), dažniausiai atsirandančios ant šnervių, kaktos ir skruostų. Praeina be gydymo.
Dėl motinos hormonų poveikio gali atsirasti ir naujagimių spuogų (naujagimių acne), kuriems prireikia gydymo (dezinfekuojančios, antibakterinės priemonės).
Prakaitinė
Atsiranda dėl netinkamos odos priežiūros ar perkaitimo. Bėrimas gali būti įvairus - nuo rausvų dėmelių, smulkių rausvų ar balkšvų spuogelių iki vandeningų pūslelių. Dažniausiai beria raukšlių sritis: kaklą, pažastis, alkūnių, kelių linkius, gali išplisti į nugarą, krūtinę. Šias vietas gali niežėti.
Nuprausus bėrimus galima patepti kūdikių odos priežiūrai skirtais kremais. Svarbiausia, kad vaikutis būtų švarus, ne per daug prirengtas, neperkaistų ir nenusikasytų. Per kelias dienas spuogeliai išnyksta. Jei bėrimas stiprėja, plečiasi, būtina kreiptis į gydytoją.
Seborėjinis dermatitas
Lėtinė uždegiminė liga, kuri dažniausiai atsiranda kūdikiams nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių amžiaus (trunka apie 10-12 savaičių) arba paaugliams. Iš pradžių pastebima rausvų, pasidengusių riebiomis pleiskanomis dėmių ar židinių. Dažniausiai apima plaukuotąją galvos dalį, veidą, didžiąsias raukšles. Dėl gydymo geriausia kreiptis į specialistą.
Egzema, atopinis dermatitas
Odos uždegimas, kurį gali sukelti ar provokuoti įvairūs dirgikliai: odos priežiūros ir skalbimo priemonės, vaistai, vilna, sintetika, tam tikri maisto produktai (pienas, kiaušinis, kviečiai ir t.t.), namų dulkės, žiedadulkės, pelėsis ir t. t. Nustatyta, kad dermatitas gali būti paveldimas. Didesnė rizika susirgti žmonėms, kurių oda labai išsausėjusi, susilpnėjusios jos apsauginės savybės.
Požymiai: oda parausta, atsiranda papulės, pūslelės, šašeliai, pleiskanojimas. Pažeistą vietą smarkiai niežti, todėl vaikai juos nukaso. Tokia vieta šlapiuoja, atsiranda didelis infekcijos pavojus.
Gydant svarbiausia išsiaiškinti ir pašalinti arba vengti alergeno, dirginančių medžiagų poveikio, naudoti gydytojo dermatologo paskirtus tepalus.
Vėjaraupiai
Liga prasideda pakilusia temperatūra, vaikas tampa vangus, blogiau valgo ir miega, gali skaudėti galvą. Po keleto dienų pasirodo bėrimas: iš pradžių atsiranda dėmelė, jos centre - pripildyta skaidraus skysčio pūslelė, šiai supliuškus, po 3-5 dienų susiformuoja šašelis.
Viename plote galima rasti ir dėmelių, ir pūslelių, ir šašelių. Toks bėrimas atsiranda ant veido, plaukuotos galvos dalies, liemens, rankų, kojų, kartais - net lytinių organų ir burnos. Išbertas vietas stipriai niežti. Bėrimas gali trukti iki 7 parų, beria bangomis.
Tymai
Pradžia - kaip įprastinės virusinės kvėpavimo takų ligos: temperatūra, sloga, kosulys. Po 2-5 dienų nuo simptomų pradžios temperatūra vėl pakyla, atsiranda bėrimas, kuriam būdingas laipsniškas plitimas: berti pradeda nuo veido, galvos, paskui išplinta ant kaklo, krūtinės, liemens, rankų, o per 3 dienas išberia visą kūną. Beria raudonomis dėmėmis nelygiais kraštais, kurios plečiasi ir susilieja į didesnes dėmes. Dažnai prisideda ir akių junginės uždegimas.
Raudonukė
Liga prasideda staiga. Pakyla temperatūra, atsiranda sloga, ima skaudėti gerklę ir parausta akytės. Mažesniam vaikui gali padidėti kaklo limfmazgiai, o paauglėms mergaitėms gali skaudėti sąnarius. Po 1-2 dienų išberia švelniai rausvomis dėmelėmis visame kūne. Jos kiek iškilusios virš odos, bet nesusilieja. Bėrimas išnyksta po 2-3 dienų.
Tridienė karštinė
Būdingas staiga atsirandantis ir tris dienas trunkantis karščiavimas (vaiko kūno temperatūra gali pakilti net iki 40 laipsnių). Po to temperatūra staiga nukrinta ir visame kūno plote atsiranda šviesiai raudonos spalvos bėrimas, trunkantis pora dienų. Bėrimas išnyksta savaime.
Meningokokinė infekcija
Pati pavojingiausia infekcija, pasireiškianti bėrimu. Pradžia primena peršalimą: karščiavimas, šaltkrėtis, sloga, kosulys. Jei bakterija patenka į kraują, vystosi sepsis, kurio požymis - specifinis bėrimas. Pirmiausiai išberia veiduką, ypač skruostus, sėdmenis, šlaunis. Bėrimas būna labai smulkus, mažais ploteliais, kartais primena žvaigždėtą dangų. Jei prispaudus bėrimas pranyko, vadinasi, tai ne meningokokinė infekcija, o jei jis išlieka - būtina kuo skubiau vykti į ligoninę!
Skarlatina
Būdingas karščiavimas, galvos skausmas. Vaiką gali pykinti, jis gali vemti. Dažnai kartu prasideda angina. Po 1-2 parų pasirodo bėrimas: veidas tampa ryškiai raudonas, savo spalva išsiskiria tik nosies-smakro trikampis, kuris lieka baltas. Smulkiais raudonais taškeliais išberia ir daugiau kūno vietų: pažastis, kirkšnis, pilvą, kojų bei rankų lenkiamąjį paviršių.
Užkrečiamasis moliuskas
Virusinis susirgimas, plintantis kontakto būdu. Dažniausiai serga vaikai nuo 1 iki 5 metų. Pasireiškia rausvomis papulėmis įdubusiais centrais, paspaudus išteka balta, į varške panaši masė. Gydoma sausinančiais, dezinfekuojančiais skysčiais, naudinga skysto azoto aplikacija.
Panašus:
- Kūdikių primaitinimas nuo 6 mėnesių: ką ir kaip duoti?
- Kūdikių alergijos požymiai: kaip atpažinti ir ką daryti
- Kūdikių svoris ir ūgis: normos ir ką svarbu žinoti tėvams
- Sužinokite, kaip suplanuoti berniuką ar mergaitę pagal tėvų gimimo datą – paprasti ir veiksmingi būdai!
- Neįtikėtinos dovanų idėjos vaikams pagal amžių – atraskite tobulą dovaną kiekvienam mažyliui!