Visiems kūdikiams valgant prakaituoja galva. Jei išplikęs pakaušis ir yra kiti rachito požymiai (juos gali įvertinti tik gydytoja), padidėjęs prakaitavimas gali būti susijęs ir su rachitu. Todėl reikia pasikonsultuoti su gydytoja.
Rachitas: Kas Tai?
Rachitas - tai liga, dažniausiai pasireiškianti kūdikiams ir mažiems vaikams (nuo 2-3 mėnesių iki 2-3 metų), kurios metu sutrinka kaulų mineralizacija dėl vitamino D trūkumo. Vitaminas D yra būtinas, kad organizmas galėtų pasisavinti kalcį ir fosforą - pagrindines kaulų statybines medžiagas. Kai šio vitamino trūksta, kaulai tampa minkštesni, silpnesni, gali deformuotis, sutrinka vaiko augimas ir vystymasis.
Iš tiesų šią ligą sukelia ne tik vitamino D, bet kalcio bei fosforo trūkumas. Geriausia apsauga nuo to - tinkamas kalcio ir fosforo kiekis kūdikio maistelyje. Idealiausia variantas - motinos pienas, kuriame kalcio du kartus daugiau nei fosforo. Be to, piene yra baltymų, reguliuojančių kalcio pasisavinimą. Todėl mamos pienu maitinami vaikai rečiau serga rachitu.
Rachito Priežastys
- Vitamino D trūkumas dėl nepakankamo jo įsisavinimo su maistu.
- Ultravioletinių spindulių stygius. Vitaminas D į organizmą patenka ne tik su maistu, bet ir per odą, kurioje esantys fermentai, veikiami saulės spindulių, virsta šiuo vitaminu.
Rachito Požymiai
Rachitą galima įtarti pastebėjus vaiko elgesio ir savijautos pasikeitimų.
- Prakaitavimas, ypač galvytės (pagalvė gali būti drėgna), delniukų, pėdučių drėgnumas.
- Kadangi rachitas pažeidžia nervų sistemą, juo sergantis vaikas gali būti dirglus, baikštus, irzlus, vangus, neramiai miegoti ir prastai valgyti.
- Praplinka pakaušis, šlapimo ir prakaito kvapas atsiduoda rūgštimi, raumenys tarsi suglebę, o pilvas išsipūtęs.
- Rachitu sergantys vaikai lėčiau vystosi: vėliau ima sėdėti, stovėti atsirėmę, vaikščioti, jiems vėliau dygsta dantys.
Jei rachitas negydomas arba gydomas netinkamai, deformuojasi vaikų kaulai. Pirmaisiais kūdikio, sergančio rachitu, gyvenimo mėnesiais pakinta galvos forma - ji tampa didelė, kvadratinė, pakaušis suplokštėja, atsiranda kaktos ir pakaušio gumburų. Esant rachitui didysis momenėlis neužsiveria arba užsiveria vėlai. Susirgus rachitu pirmųjų gyvenimo metų pabaigoje, kojos įgyja O raidės formą, o antraisiais metais - išlinksta tarsi X raidė.
Rachito Diagnostika
Pastebėję pirmuosius rachito požymius, tėvai nedelsdami turėtų kreiptis į vaiko gydytoją. Pediatras, įvertinęs vaiko būklę, gali skirti profilaktinį gydymą arba atlikti kraujo tyrimą, o kaulų pokyčiams nustatyti - ir rentgenogramą. Papildomai gali rekomenduoti atlikti vitamino D koncentracijos kraujyje tyrimą.
Skiria kraujo tyrimus: Svarbiausias rodiklis - vitamino D (25(OH)D) koncentracija kraujyje.
Rachito Gydymas
Gydymo kursą konkrečiam vaikui gali parinkti tik gydytojas, atsižvelgdamas į rachito sunkumo laipsnį. Paprastai skiriama kelis mėnesius vartoti vitamino D lašelių, o nustačius kalcio koncentracijos kraujyje sumažėjimą, skiriama ir šio mineralo.
Vitaminas D: Skiriamos gydomosios (daug didesnės nei profilaktinės) vitamino D dozės. Tikslią dozę ir gydymo trukmę nustato tik gydytojas, atsižvelgdamas į ligos sunkumą, vaiko amžių, vitamino D kiekį kraujyje.
Tėvai turėtų atminti, kad vitamino D kiekio negalima keisti savo nuožiūra. Dėl per didelių šio vitamino dozių kraujyje kaupiamos kalcio druskos nuodyja organizmą, taip pažeidžiamos kraujotakos ir virškinimo sistemos, kepenys, inkstai.
Gerėjant vaiko būklei gydytojas gali skirti ilgesnį laiką, ypač šaltuoju metų laiku, pavartoti profilaktinę vitamino D dozę.
Rachito Profilaktika
- Nėštumo metu: Nėščiosioms rekomenduojama vartoti vitaminą D, nes vaisius jo atsargas kaupia iš motinos organizmo, ypač paskutiniais nėštumo mėnesiais.
- Vaikams (nuo 1 metų): Rekomenduojama paros norma yra 600 TV (15 mikrogramų). Šią dozę patariama duoti bent jau tamsiuoju metų laiku (nuo rugsėjo/spalio iki balandžio/gegužės), o vaikams, mažai būnantiems saulėje - ir ištisus metus.
Nors pateiktos bendros rekomendacijos, tikslią profilaktinę dozę jūsų vaikui turėtų parinkti gydytojas, atsižvelgdamas į jo amžių, svorį, mitybą, gyvenimo būdą, buvimą saulėje.
Subalansuota, pakankamai kalcio ir fosforo turinti mityba. Būkite gryname ore: Net ir apniukusią dieną lauke gaunama šiek tiek UV spindulių. Pasivaikščiojimai gryname ore naudingi bendrai vaiko sveikatai.
Alergija Kūdikiams
Iš Jūsų aprašymo, labai panašu, kad kūdikį vargina alergija. Ir jei Jūs pati maitinate ir nieko daugiau neduodate, reikėtų gerai pagalvoti, nuo ko gali berti, ką Jūs valgote netinkamo.
Dažniausia toks Jūsų aprašytas bėrimas būna nuo baltymo pertekliaus- pieno produktų (varškės, sūrio, jogurtų), taip pat vaiką gali berti ir nuo jautienos, ir veršienos. Kita bėrimo priežastis gali būti įvairūs chemikalai, esantys maiste- vaisiuose, sultyse, daržovėse. Nereikėtų valgyti pomidorų padažų,majonezo ir pan.
Tiksliau nustatyti alergiją gali alergologai, jei pačiai nepavyks surasti nuo ko beria. O odą reikėtų drėkinti Essex drėkinančiu losjonu ir tepti reikėtų kelis kartus per dieną.
Kitos Prakaitavimo Priežastys
Kūdikiai pradeda prakaituoti gana skirtingai. Jie gali pradėti prakaituoti ir po savaitės ar dviejų nuo gimimo. Tai natūralus procesas, tokiu būdu jie atiduoda šilumą. Ar daugiau, ar mažiau prakaituos vaikas, priklauso nuo prakaito liaukų veikimo ir genų. Iki metų amžiaus dažniausiai prakaituoja vaikų galva, padai, delnai ir pečių juosta.
Dažnai pasitaiko, kad vaikus vargina kojų prakaitavimas. Avalynę vaikams rinkite iš natūralių medžiagų. Kojines patarčiau dėvėti iš medvilnės ar vilnos. Vasarą lauke ar vėsesniais metų laikais patalpose vaikai turėtų avėti atviras, orui pralaidžios medžiagos basutes, kad koja galėtų kvėpuoti.
Prakaitavimas Miego Metu
Vaikai gausiau prakaituoja pirmomis miego valandomis. Taip yra dėl to, kad mūsų prakaito liaukas reguliuoja nervų sistema, tad kai žmogus nurimsta, šilumos perteklius atiduodamas į išorę, jog organizmas neperkaistų. Tai būdinga jautriems ar labai aktyviems vaikams. Tokiu atveju, reikėtų pasirūpinti patalyne iš natūralaus pluošto - medvilnės ar vilnos.
Medvilnė ar vilna gerai absorbuoja ir išgarina drėgmę. Audiniai dėl savo struktūros sukuria aplink kūną tam tikrą termoizoliacinį barjerą ir padeda išlaikyti natūralią kūno temperatūrą, nepriklausomai nuo aplinkos poveikio.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Kreiptis į gydytoją reikėtų, jei:
- Prakaitavimas yra totalus - visas kūnas prakaituoja, prakaitas yra šaltas, lipnus, ypač jei prakaituojama ramybės būsenoje, nesant aplinkos dirgikliams, arba jei iš ryto žmogus atsikelia po nakties šlapias.
- Atsiranda erzinantis, aštrus prakaito kvapas.
- Yra kitų rachito požymių (išplikęs pakaušis, irzlumas, blogas miegas).
Mitai Apie Rachitą
- Rachitu susergama tik dėl vitamino D stokos. Iš tiesų šią ligą sukelia ne tik vitamino D, bet kalcio bei fosforo trūkumas.
- Visi dirbtiniu maisteliu maitinami vaikai serga rachitu. Ne. Kūdikių maitinimui skirtų mišinėlių sudėtyje yra profilaktinė vitamino D dozė.
- Rachitas - neturtingų visuomenės sluoksnių liga. Iš tiesų rachitas - augančio organizmo liga.
- Pirmas rachito požymis - nuplikęs pakaušis. Jeigu nuo mažylio pakaušio nukrito plaukai, liga jau toli pažengusi. Pirmasis požymis - valgant vaikui prakaituoja galvytė ir kakta.
Dažnos Kūdikių Nerimo Priežastys (Be Rachito ir Alergijos)
Švieži tėvai dažnai susiduria su įvairiais klausimais ir nerimais dėl savo kūdikių. Štai keletas dažniausių nerimo priežasčių ir patarimų, kaip su jomis susidoroti:
- Nemiga naktį: Vaikučių yra įvairių, skirtingi jų charakteriai, tad ir nemigos priežasčių gali būti daug ir įvairių. Reikia apsišarvuoti kantrybe ir nebijoti paprašyti pagalbos, nes naktimis nemiegančio vaiko mamai būtina pailsėti, pamiegoti dieną arba turėti su kuo pasikeisti naktį.
- Vangumas ir apsnūdimas: Visada geriau, kai vaikas yra aktyvus, o ne vangus, apsnūdęs. Todėl labai svarbu išsiaiškinti, kodėl tiek miega. Bet kokiu atveju, jei kūdikis atrodo vangus, būtina kreiptis į vaikų ligų gydytoją ar neurologą.
- Zirzimas ir neramumas: Neramumas gali būti vienas rachito požymių, tačiau tokiu atveju mažylis bus ne tik neramus, pastebėsite ir kitus požymius, pavyzdžiui, kad trina galvytę į pagalvę, prakaituoja delniukai. Svarbu nepalikti jo zyziančio, užimti, nuolat pasiūlyti naujos veiklos, sudominti nauju žaisliuku, dainelėmis, švelnia muzikėle.
- Dažnas žagsėjimas: Žagsėjimas - tai nevalingas, trumpas ir staigus įkvėpimas, susitraukus diafragmos raumeniui ir susiaurėjus balso stygų plyšiui, per kurį įeinantis oras ir sukelia žagsulį. Kūdikiams žagsulį labai dažnai sukelia atsirūgimas pavalgius, atpiltas maistelis, pilvo pūtimas.
- Springimas ir žiaukčiojimas: Dažniausia tokio springimo, žiaukčiojimo priežastis - kad kūdikis atpila pienuko. Po maitinimo vaikutį reikia panešioti stačią, o lovelėje ar vežimėlyje guldyti ant šonelio ir maždaug trisdešimties laipsnių kampu pakeltu galvūgaliu - taip sumažinama rizika, kad atpylęs užsprings.
Apibendrinimas
Svarbu atidžiai stebėti kūdikio būklę ir pastebėjus nerimą keliančius simptomus, laiku kreiptis į gydytoją. Tinkama priežiūra, mityba ir profilaktinės priemonės padės užtikrinti sveiką vaiko augimą ir vystymąsi.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Kūdikis sėdi: kada pradėti ir kaip padėti? Patarimai tėvams
- Kūdikis nemiega naktį: priežastys ir veiksmingi sprendimai
- Atraskite nuostabų literatūros pasaulį: knygos, kurios įkvėps ne tik vaikus!
- Neįtikėtina Moliūgų Sulčių Nauda Nėštumo Metu – Atraskite Sveikatos Paslaptis!