Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad gripo epidemijos kasmet galime pradėti tikėtis nuo 40 savaitės. Vadinasi, jau nuo spalio mūsų tykojo gripas. Tiksliai pasakyti, nuo kokios metų savaitės prasidės gripo epidemija - neįmanoma. Gripo epidemija gali prasidėti ir anksčiau, ir vėliau, viename šalies mieste savaite ar dviem anksčiau arba vėliau nei kitame. Gali pasitaikyti ir dvi gripo epidemijos, nes gripo virusų yra trys tipai. Vieną epidemiją gali sukelti vienas gripo virusas, kitą - kito tipo.
Epidemija - tai masinis bet kurio amžiaus vaikų ir suaugusiųjų sirgimas gripu, kai iš 10 000 gyventojų suserga 100 ir daugiau. Epidemijos kartojasi kas 2-5 metai, kai pakinta gripo sukėlėjų struktūra ir padaugėja jam imlių žmonių.
Kaip užsikrečiama gripu?
Gripas yra oro lašelinė infekcija. Užsikrečiama įkvėpus užteršto oro. Užkratas į aplinkos orą patenka ligoniui čiaudint, kosint, giliau kvėpuojant, nesilaikant asmens higienos taisyklių. Užsikrėtusieji jau po keliolikos valandų tampa infekcijos šaltiniai, dažniausiai patys to nežinodami. Kitaip tariant, užsikrėtęs žmogus tampa pavojingas aplinkai anksčiau, nei išryškėja ligos požymiai. Užsikrėtęs yra pavojingas pirmas 8 ligos dienas.
Kai užsikrėtęs kosti, čiaudo, iš jo kvėpavimo takų išsiskyręs virusas uždarų patalpų ore išlieka iki 2 valandų. Dėl to gripui ar kitoms peršalimo ligoms plintant dera su mažais 1-3 m. Labai svarbu namuose visiems (suaugusiesiems ir vaikams) šeimos nariams suvokti nosies šnirpštimo, čiaudulio ir kosulio kultūrą - prisidengti veidą vienkartine nosine, kurią paskui reikia tuojau pat išmesti. Po nosies šnirpštimo, čiaudulio ir kosulio rankas reikia nusiplauti su muilu ir tik po to gaminti valgį ar pervystyti ar maitinti kūdikį. Jei nors vienam šeimos nariui ryškėja gripo simptomai, kitiems reikėtų nešioti kaukes, kurios yra parduodamos vaistinėse.
Drėgnu būdu, su valymo skysčio tirpalu turėtų būti valomos durų rankenos, stalai, kėdės ir visi kiti daiktai, prie kurių dažniausiai liečiamasi. Taip pat būtina kambarius vėdinti skersvėju, suprantama taip, kad į tą skersvėjį nepakliūtų maži vaikai.
Gripo simptomai kūdikiams
Naujagimį ir kūdikį iki 7-9 mėnesių, jeigu jis yra žindomas, nuo tikrojo gripo (ligos, sukeltos orthomyxoviridae virusų šeimos) saugo motinos imunitetas. 10 mėn. ir vyresniems kūdikiams jau kyla pavojus susirgti gripu. Maži 1-3 metų vaikai gripu serga.
Visų pirma, reikėtų atkreipti dėmesį į vaiko amžių. Vaikams nuo 5 metų amžiaus gripo simptomai tokie pat, kaip suaugusiems: liga užpuola staiga, simptomai pasireiškia greitai, dažniausiai per 12 valandų. Atsiranda šaltkrėtis, aukšta, virš 38°C temperatūra, kaulų laužymas, raumenų ir galvos skausmas, didelis silpnumas. Vėliau pasireiškia ir peršalimo simptomai, ypač įkyrus sausas kosulys, galimas ir viduriavimas.
Tačiau vaikams iki 5 metų, ypač kūdikiams, simptomai gali skirtis ir būti netipiški todėl jų nežinant tėvams atpažinti gripą gali būtų itin sunku. Mažyliai gali sirgti ir labai lengva gripo forma - taip, kad liga gali praeiti ir nepastebėta. Vis dėlto gali susirgti tokia sunkia gripo forma, jog simptomai primena sepsį. „Labai dažnai vaikai susirgę gripu vemia ir viduriuoja, tuo metu suaugusieji tai patiria rečiau. Vaikus taip pat kankina aukšta temperatūra, prasta savijauta. Vis dėlto nustatyti, kad vaikas serga gripu, žymiai sunkiau nei nustatyti tai suaugusiajam, nes vaikas taip gerai nepaaiškina, kuo skundžiasi.
Jei tėvai mato, kad vaikui nekrenta temperatūra, jis pasyvus, jį pykina, reikia kreiptis į gydytojus nedelsiant. Vaikams gripas trunka ilgiau nei suaugusiems, kyla didesnė komplikacijų rizika“, - sakė gydytoja Inga Lapūnienė.
Įprastai gripas prasideda staiga. Juo susirgę žmonės dažnai jaučia kai kuriuos ar visus šiuos simptomus:
- Karščiavimas arba karščio pojūtis / šaltkrėtis
- Kosulys
- Gerklės skausmas
- Sloga ar užgulusi nosis
- Raumenų ar kūno skausmas
- Galvos skausmas
- Nuovargis
- Kai kurie žmonės gali vemti ir viduriuoti, nors tai dažniau pasitaiko vaikams nei suaugusiesiems.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad ne visi gripu sergantys žmonės karščiuoja.
Kada būtina skubi pagalba?
Šiuos simptomus patiriantys asmenys turėtų nedelsdami kreiptis medicininės pagalbos.
Vaikams:
- Greitas arba apsunkęs kvėpavimas
- Pamėlusios lūpos ar veidas
- Kiekvieno įkvėpimo metu įdumbantys šonkauliai
- Krūtinės skausmas
- Stiprus raumenų skausmas (vaikas atsisako vaikščioti)
- Dehidratacija (nesišlapinimas ilgiau nei 8 valandas, sausa burna, verksmas be ašarų)
- Atsibudęs nėra budrus ir nepalaiko kontakto
- Traukuliai
- Didesnis nei 40 °C karščiavimas
- Jaunesniems nei 12 savaičių amžiaus vaikams - bet koks karščiavimas
- Karščiavimas ar kosulys, kuris susilpnėja, tačiau pasireiškia vėl arba sustiprėja
- Prastėjanti lėtinių ligų būklė
Suaugusiesiems:
- Apsunkęs kvėpavimas ar oro trūkumas
- Nuolatinis skausmas ar spaudimas krūtinėje ar pilve
- Nuolatinis svaigulys, sumišimas, nesugebėjimas pabusti
- Traukuliai
- Nesišlapinimas
- Stiprus raumenų skausmas
- Didelis silpnumas ar pusiausvyros praradimas
- Karščiavimas ar kosulys, kuris susilpnėja, tačiau pasireiškia vėl arba sustiprėja
- Prastėjanti lėtinių ligų būklė
Šis sąrašas nėra baigtinis.
Kaip gydyti gripą kūdikiams?
Jei temperatūra aukštesnė nei 38,5°C ir vaikas prastai jaučiasi, duokite vaistų nuo temperatūros. Kas 2-3 val. Duokite daug gerti vaiko mėgstamo gėrimo (pieno nesiūlykite). Nesiūlykite daug valgyti. Duokite tai, ko vaikas paprašys. Jei krečia drebulys, užklokite, šildykite kojas.
Sergant reikėtų vartoti daug skysčių, ilsėtis, jei yra galimybė, atskirti sergantį asmenį nuo kitų šeimos narių. Galima papildomai gerti liepžiedžių, serbentų, aviečių, ramunėlių arbatas, nes jos skatina prakaitavimą. Visgi, jei turite padidėjusią riziką ligai komplikuotis, savijauta labai bloga, intensyviai vemiate ar viduriuojate, sunku kvėpuoti, dūstate, karščiuojate daugiau kaip 38,5°C tris paras ir temperatūra nekrenta, reikia nedelsiant apsilankyti pas gydytoją, jums gali prireikti specialių vaistų.
„Deja, bet peršalimui gydyti vaistų nėra, nes tai dažniausiai virusų sukelta kvėpavimo takų liga, todėl antibiotikai negali būti skiriami ar vartojami profilaktiškai. Virusų, kurie sukelia peršalimą, yra virš 300 rūšių, todėl skiriami vaistai yra tik tam, kad būtų palengvinti simptomai. Svarbiausia gerti daug skysčių, dažnai išpūsti sekretą iš nosies, neskubėti numušti pakilusios temperatūros, nes taip organizmas stabdo infekcijos dauginimąsi“ - patarė gydytoja.
Labai svarbu patogi aplinka, pakankamai miego ir poilsio, nes, pasak gydytojos, reikia suteikti sąlygas organizmui pačiam kovoti su infekcija. Jei tokių sąlygų nesuteiksime ir daug dirbsime, komplikacijų tikimybė išaugs. Tokiu atveju kyla rizika susirgti sinusitu, bronchitu, ausų uždegimu plaučių uždegimu ar kitomis ligomis.
Gripo komplikacijos
Galimos gripo komplikacijos: vidurinės ausies, plaučių, širdies raumens, smegenų dangalų ar net pačių smegenų uždegimas.
Daugelis gripu susirgusių žmonių pasveiksta per kelias dienas ar greičiau nei per dvi savaites, tačiau kai kuriems atsiranda gripo komplikacijų (pavyzdžiui, pneumonija), galinčių kelti grėsmę gyvybei ir net baigtis mirtimi.
Vidutinio stiprumo gripo komplikacijų pavyzdžiai - sinusų ir ausų uždegimai. Pneumonija yra rimta gripo komplikacija, kurią gali sukelti ir gripo viruso infekcija, ir gripo viruso ir bakterinė koinfekcijos.
Kitos galimos sunkios komplikacijos gali būti širdies (miokarditas), smegenų (encefalitas) arba raumenų audinių uždegimas (miozitas, rabdomiolizė) ir dauginis organų nepakankamumas (pavyzdžiui, kvėpavimo takų ir inkstų). Gripo viruso infekcija kvėpavimo takuose gali sukelti ekstremalų organizmo uždegiminį atsaką, kuris baigiasi sepsiu - gyvybei pavojinga atsako į infekciją būkle.
Be to, gripas gali pabloginti lėtinių ligų būklę: pavyzdžiui, astma sergantys asmenys gali patirti priepuolių, o lėtine širdies liga sergančių asmenų būklė gali pablogėti.
Profilaktika
Kol kas skiepijimas yra vienintelė efektyvi priemonė, apsauganti nuo gripo. Skiepų efektyvumas 70-95 proc. Įvairaus amžiaus suaugusieji skiepijami kasmet vieną kartą, o vaikai nuo 6 mėn. iki 3 metų - du kartus. Po pirmojo paskiepijimo turi praeiti 4-6 savaitės.
Visi šeimos nariai (suaugusieji ir vyresni vaikai) privalo pasiskiepyti nuo gripo, jei namuose yra vaikų iki 3 metų. Skiepytis geriausia spalio-lapkričio mėnesiais, kad iki galimos epidemijos suspėtų susiformuoti reikiamas imunitetas. Sveikų vaikų, suaugusiųjų organizme imunitetas susiformuoja per 2-4 savaites. Kadangi kiekvienais metais gripą dažniausiai sukelia kitas gripo tipas, skiepytis reikia kasmet tam sezonui pagaminta vakcina. Kūdikių bei vaikų organizme imunitetas formuojasi vangiai, todėl juos reikia skiepyti 2 kartus.
Sergantįjį vaiką ar suaugusįjį reikia izoliuoti nuo sveikųjų.
Gripo epidemijos metu patariama vengti masinių susibūrimo vietų, kosint ir čiaudint prisidengti burną, neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies, burnos. Vėdinti patalpas, gerti daug skysčių, ilsėtis ir būti namuose.
Profilaktika vaikams ir suaugusiems yra tokia pati: skiepas nuo gripo, kuris yra sezoninis, nes virusas nuolat mutuoja, o imunitetas susikuria šešiems - dvylikai mėnesių. „Dažnai sulaukiu klausimo, ar pasiskiepijus neužsikrėsiu gripu - tai tikrai mitas, gripo vakcina nesukelia gripo, nors kiekvieno žmogaus organizmas į skiepą reaguoja skirtingai. Gaila, kad susiduriame su tiek daug mitų ir tokiu neigiamu požiūriu į skiepus, nors tai vienintelė veiksminga profilaktika, galinti užkirsti kelią gripo sukeltoms sunkioms komplikacijoms“, - sakė gydytoja.
Vaikams skiepas galimas nuo 6 mėnesių. Iki devynerių metų, jei vaikas skiepijamas pirmą kartą, reikalingos dvi vakcinos su 4 savaičių pertrauka. Jei vaikas paskiepytas buvo anksčiau, kasmet užtenka vienos vakcinos.
Pagrindinė gripo profilaktikos priemonė - rankų higiena. Plaunant rankas su muilu pašalinama beveik 95 proc. pavojingų mikroorganizmų. Deja, vaikai pamiršta praustis, mėgsta keistis žaislais ir kitais daiktais, gerti iš to paties puodelio.
Sustiprėti organizmo gynybinėms galioms padės sveika mityba, grynas oras ir judėjimas. Maistą gaminkite iš natūralių, neperdirbtų produktų, į patiekalus įtraukite daugiau daržovių. Vaikas užtektinai laiko turėtų praleisti gryname ore, žaisti judrius žaidimus, sportuoti. Virusų koncentraciją ore sumažinsite dažnai vėdindami kambarius.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Kūdikis sėdi: kada pradėti ir kaip padėti? Patarimai tėvams
- Kūdikis nemiega naktį: priežastys ir veiksmingi sprendimai
- Sužinokite, kodėl nedidelis temperatūros pakilimas nėštumo metu gali būti svarbus ir kada būtina kreiptis į gydytoją!
- Efektyvūs būdai nugaros skausmams nėštumo metu palengvinti ir geram miegui užtikrinti