Dauguma mažų vaikų susiduria su apsunkintu kvėpavimu per nosį ir pradeda kvėpuoti per burną. Jei vaikas daugiausia kvėpuoja per burną, šio simptomo nereikėtų ignoruoti.
Dažnos apsunkinto kvėpavimo priežastys
Klinikos „Biofirst“ gydytoja otorinolaringologė dr. Aurelija Vegienė sako, kad apsunkinto kvėpavimo per nosį problema - dažna vaikų amžiuje: „Dažniausiai šis sutrikimas vargina 2-6 metų amžiaus vaikus, tačiau, priklausomai nuo priežasties, individualių faktorių, gali pasireikšti tiek jaunesniame, tiek vyresniame amžiuje.
Pasak gydytojos dr. A.Vegienės, priežasčių gali būti daug: alerginės nosies gleivinės reakcijos (alerginis rinitas), uždegiminės nosies ligos, iškrypusi nosies pertvara (vaikų amžiuje nėra dažna), tačiau pati dažniausia, ypač 2-6 metų amžiuje (tačiau gali būti ir vyresniems ar jaunesniems vaikams) - adenoidų hipertrofija: „Adenoidai yra limfoidinio audinio sankaupa nosiaryklėje, dar vadinami rykliniu migdolu, kurių dydis gali ženkliai susiaurinti nosiaryklę ir sukelti nosies obstrukcijos simptomus (sunkų kvėpavimą pro nosį).
Be to, dažnai besikartojant slogoms, uždegimams nosiaryklėje, skiltėta adenoidų struktūra sudaro geras sąlygas tūnoti lėtinei infekcijai. Tokiems vaikams, net pasveikus, išlieka užnosinio varvėjimo požymiai, t.y.
Kvėpavimas per burną ir jo pasekmės
Jei vaikas daugiausia kvėpuoja per burną, reikia ieškoti apsunkinto kvėpavimo per nosį priežasties. Tačiau ilgalaikis kvėpavimas per burną gali sukelti daug rimtesnių pasekmių: įrodyta, kad dėl kvėpavimo per burną gali sulėtėti vaiko augimas ir vystymasis, suprastėti susitelkimas ir mokymosi rezultatai.
Užsisuka užburtas ratas: vaikas, kvėpuodamas per burną, tampa dar imlesnis kvėpavimo takų infekcijoms, padidėja tonzilės, adenoidai, o tai sumažina kvėpavimo takų praeinamumą, ir vaikas, norėdamas užsitikrinti pakankamą oro srautą, nuolatos pradeda kvėpuoti išsižiojęs.
Dėl to augantis veidas, prisitaikęs prie žalingo įpročio, vystosi neestetiškai: jis formuojasi pailgas, siauras, šypsenos metu ryškiai matyti viršutinės dantenos, dantys dygsta susigrūdę, nes žandikauliai susiformuoja per siauri.
Jau 1909 m. publikuotas straipsnis skelbė apie kvėpavimo per burną neigiamą poveikį vaiko miego kokybei, vystymuisi ir gebėjimui susikoncentruoti. Vienas straipsnio autorių išskyrė veido bruožus, kurie būdingi vaikams, kvėpuojantiems per burną.
Tokie vaikai pasižymi mažesniu apatiniu žandikauliu, neišraiškingu smakru, siauru ir aukštu gomuriu, kartais ilga ir kumpa nosimi, dažniau nei bendraamžiams gendančiais dantimis. Tačiau įprotį kvėpuoti per burną gali lemti ir genetiniai bei aplinkos veiksniai, tokie kaip per trumpas liežuvio pasaitėlis ar labai maža nosis.
Įtakos taip pat turi ilgai užtrukęs maitinimas buteliuku, nykščio arba pirštų čiulpimas, ilgai trunkantis ir dažnas čiulptuko naudojimas, netgi dažnas persivalgymas ar per šilta aplinka. Įrodyta, jog vaikui per dažnai naudojant čiulptuką, net 25 proc. 2012 m. atliktas tyrimas nustatė, jog vaikai, kurie miego metu kvėpuoja per burną, ryte atsikelia pavargę, dėl to negeba susikoncentruoti.
Taip pat dėl kvėpavimo per burną miego metu vaikas gali knarkti, o dėl netaisyklingos liežuvio padėties burnoje gali atsirasti miego apnėja. Natūraliai ramybės būsenoje, taip pat ir miego metu, liežuvis turi būti prisispaudęs prie gomurio.
Tokioje padėtyje esantis liežuvis neužkrenta ant kvėpavimo takų ir leidžia orui keliauti pro nosį į plaučius ir atgal. Be to, kai liežuvis yra prisiglaudęs prie gomurio, o lūpos - sučiauptos, burnoje ir nosyje susidaro slėgio skirtumas, dėl to pro nosį įkvėptam orui yra dar lengviau keliauti į plaučius.
Jeigu vaikas kvėpuoja per burną, jo liežuvis guli ant apatinių dantų. Stebėkite ir įvertinkite, ar vaikas kvėpuoja per burną, tai nesunkiai pastebima, kai vaikas yra susikoncentravęs į kokią nors veiklą, pavyzdžiui atlieka namų darbus, žiūri televizorių ar žaidžia. Taip pat reikia pastebėti kaip miego metu vaikas kvėpuoja - per burną ar pro nosį, knarkia ar ne.
Jeigu dieną vaikas 40 proc. ar daugiau laiko kvėpuoja per burną, tai jau yra ženklas, jog šį įprotį būtina keisti, ieškant priežasčių. Ar vaikas miego metu daug juda ir sukinėjasi? Jeigu bent į kelis šiuos klausimus atsakėte TAIP, reikėtų kreiptis pagalbos, ištyrimui. Dažnai problemos jau būna išspręstos, o netinkami įpročiai pasilikę.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus, jog vaikui sunku kvėpuoti per nosį, išgirdus, jog oras šnervėse tarsi blokuojamas, visų pirma dėl to reikėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju - jis skirs reikalingus tyrimus ir patars tinkamą specialistą. Gydytojas ortodontas taip pat įeina į kompleksinio gydymo komandą.
Gydytoja otorinolaringologė dr. A.Vegienė ragina neignoruoti vaiko kvėpavimo per burną ir nedelsti kreiptis į otorinolaringologą. „Laiku diagnozuoti sutrikimai gali būti koreguojami, taip išvengiant ilgalaikių pasekmių. Tenka susidurti tiek su tėvais, tiek su vaikais, kurie bijo konsultacijos. Manau, reikia bijoti ligos pasekmių, o ne konsultacijos.
Obstrukcinė miego apnėja (OMA)
Pastaruoju metu vis dažniau diagnozuojama obstrukcinė miego apnėja (OMA). Tai lėtinė liga, kuri pasireiškia trumpais kvėpavimo sustojimais miego metu. Kai kurios studijos rodo, kad OMA tiesiogiai susijusi metaboliniais sutrikimais. Vaiko antsvoris itin padidina šios ligos riziką.
Kaip palengvinti kvėpavimą?
Artėjant šaltajam periodui, išsausėjusi vaiko nosies gleivinė prašosi būti sudrėkinta ar išplauta. Tad namus reikia dažnai vėdinti ir drėkinti, stengtis, kad namuose būtų kuo mažiau alergenų ir dulkių, daugiau su vaiku būti lauke, stengtis pabūti gamtoje, kur oras švaresnis.
Vienas sunkiausių dalykų yra tai, jog pašalinus visas kliūtis kvėpuoti per nosį, jau būna susiformavęs žalingas įprotis. Vėl iš naujo išmokti taisyklingai kvėpuoti reikia daug valios pastangų tiek vaikui, tiek tėvams. Miego metu svarbu parinkti tinkamą pagalvę, kuri padeda užtikrinti taisyklingą galvos padėtį miego metu.
Pirmoji pagalba užspringus
Dusulio priepuolis ištinka užsikimšus trachėjai ir paprastai trunka kelias akimirkas. Staigus dusulys dažniausiai vaiką ištinka svetimkūniui iš burnos patekus į trachėją. Dažniausia keletą akimirkų trunkančio dusulio priežastis - į kvėpavimo takus patekęs vanduo ir maisto dalelės, smulkios žaislų detalės.
Skatinkite vaiką kosėti ir kvėpuoti. Svetimkūnis greičiausiai išlėks iš gerklės vaikui kosint. Specialius veiksmus svetimkūniui pašalinti reikia atlikti tuomet, kai kvėpavimo takai visiškai užkimšti: dingsta garsas bandant kosėti, vaikas nebegali įkvėpti, pamėlsta, gali netekti sąmonės.
Paguldykite kūdikį ant kelių galva žemyn, veiduku žemyn kniūbsčią ir pakaitom padaužykite per nugarą, po to apvertę jį ant nugaros spaudinėkite krūtinės ląstą.
Ant nugaros be sąmonės gulintis vaikas gali užspringti savo vėmalais arba savo liežuviu. Taip gulint vėmalų masė arba paties vaiko liežuvis gali užblokuoti trachėją. Pavojus bus mažesnis, jeigu be sąmonės gulintį vaiką atsargiai apversite ant šono.
Ūmus ir lėtinis dusulys
Dusulys gali būti ūmus, pavyzdžiui, ištikus bronchų astmos priepuoliui, arba lėtinis, pavyzdžiui, sergant plaučių uždegimu. Susiaurėjus viršutiniams kvėpavimo takams (pavyzdžiui, sergant krupu) sunkėja ir ilgėja įkvėpimas, kvėpavimas tampa triukšmingas.
Kaip atrodo dusulio kankinamas vaikas? Jis triukšmingai kvėpuoja, neramus ir blaškosi, pamėlsta nosies ir lūpų trikampis.
Kitos dusulio priežastys:
- Vilko gomurys
- Liežuvio, gerklės, ryklės, stemplės arba žandikaulio vystymosi sutrikimai
- Virusinis krupas
- Bronchitas
- Antgerklio uždegimas (epiglotitas)
Jeigu dusulio priepuolis vaikui trunka keltą sekundžių, kreipkitės skubios medicinos pagalbos.
Triukšmingas kvėpavimas
Triukšmingas kvėpavimas byloja apie plaučių, arba trachėjos, gerklų arba gerklės negalavimus. Rimto pavojaus nekelia tik įprastinis peršalimo kosulys. Mažų vaikų nosiaryklė lengvai blokuojama gleivių.
Triukšmingas kvėpavimas įkvepiant vadinamas švilpiamu ir yra trachėjos arba gerklų pralaidumo sutrikimo požymis. Esant epiglotitui, vaikui staiga pakyla kūno temperatūra, jis prastai jaučiasi, skauda gerklę, jį kankina kimus kosulys (lojamas kosulys). Jam sunku ryti net savo seiles, todėl jos nuolat teka iš burnytės. Epiglotitas kelia pavojų vaiko gyvybei, todėl skubiai kreipkitės į gydytoją.
Pradinis gaivinimas
Ieva Žiūraitė, Vaikų ligoninės Vaikų intensyviosios terapijos gydytoja, atkreipia dėmesį, kad labai svarbu mokėti atlikti pradinį gaivinimą ir nesąmoningam bei nekvėpuojančiam vaikui, ir suaugusiajam. Laiku atliktas pradinis gaivinimas yra susijęs su geresne neurologine išeitimi.
Gaivinimo veiksmams atlikti vaiko amžius nustatomas pagal anatominius ir fiziologinius požymius: kūdikis - nuo 28 parų iki 1 metų, vaikas - nuo 1 iki 18 metų (vyresni nei 8 m. vaikai gaivinami kaip suaugę).
Pradinio gaivinimo žingsniai:
- Įvertinkite situaciją ir imkitės atsargumo priemonių.
- Patikrinkite nukentėjusiojo sąmoningumą, kvieskite greitąją medicinos pagalbą.
- Atverkite kvėpavimo takus atlošiant galvą ir pakeliant smakrą.
- Nustatykite, ar vaikas kvėpuoja (ne ilgiau kaip 10 sekundžių).
- Jeigu vaikas kvėpuoja, paguldykite jį ant šono (išskyrus atvejus, kai įtariama stuburo trauma).
- Jeigu nesate tikras, ar vaikas kvėpuoja, atlikite 2 efektyvius įpūtimus.
- Vertinkite, ar yra gyvybės požymiai: kosulys, judėjimas, kvėpavimas. Jeigu požymių nėra, atlikite 15 krūtinės ląstos paspaudimų.
- Kartokite 2 įpūtimus ir 15 krūtinės ląstos paspaudimų.
Kūdikiui krūtinės ląstos paspaudimai atliekami dviem pirštais, dedant juos ant krūtinkaulio. Spausti 2,5-3 cm gilumu 15 kartų (15 paspaudimų ir 2 įpūtimai).
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Kūdikis sėdi: kada pradėti ir kaip padėti? Patarimai tėvams
- Kūdikis nemiega naktį: priežastys ir veiksmingi sprendimai
- Jox Purškalas Nėštumo Metu – Saugumas ir Nauda Būsimoms Mamoms
- Ar Būtina Švęsti Vaiko Gimtadienį Tą Pačią Dieną? Neįtikėtinos Tradicijos ir Kūrybingos Idėjos!