Senelių socialinės globos namai yra socialinės globos įstaiga, kurioje gyvena 240 garbaus amžiaus senjorų. Didelė darbuotojų komanda rūpinasi kiekvieno gyventojo gyvenimo kokybe. Įstaigos paskirtis - užtikrinti ilgalaikę (trumpalaikę) ir dienos socialinę globą nesavarankiškiems ar iš dalies savarankiškiems senyvo amžiaus asmenims, taip pat asmenims, sergantiems Alzheimerio ir Parkinsono ligomis bei senatvine demencija, kuriems būtina nuolatinė specialistų priežiūra.
Įsikūrimas ir Vietovė
Senjorų socialinės globos namai įsikūrę Vilniaus mieste, unikalaus Verkių regioninio parko teritorijoje. Miškingose ir kalvotose vietovėse, Vilniaus Kalvarijų memorialiniame draustinyje, driekiasi Kryžiaus kelias, atitinkantis Jeruzalės Kryžiaus kelią, ant aukštos kalvos - baroko stiliaus Šv.
Istorija ir Raida
Jau keturias dešimtis metų skaičiuojančių Senjorų socialinės globos namų Vilniuje durys atsivėrė 1979-ųjų metų spalio 1 d. Raudonų plytų namas Vilniuje, Jeruzalės gatvėje, buvo skirtas į atsargą išėjusiai nomenklatūrinei grietinėlei: Sovietų Sąjungos ir Lietuvos personaliniams pensininkams, bolševikų ir Antrojo pasaulinio karo veteranams. Tai buvo pirmieji tokie namai Lietuvoje, o pagalvota juose buvo apie viską: puikias gyvenimo sąlygas vienviečiuose ir dviviečiuose apartamentuose, išskirtinį maistą, priežiūrą, procedūras, netgi individualių drabužių siuvimą ir batų taisymą.
Atvykstančių personalinių pensininkų laukė sutvarkyti kambariai su kilimais, šaldytuvais, namų apyvokos daiktais. Kiekvienas gyventojas turėjo savo gydytoją, o vaistų stygiaus tais chroniško deficito laikais pensiono gyventojai nejuto. Šis rojus baigėsi 1990-aisiais, Lietuvai paskelbus nepriklausomybę. Tuomet prie vieno stalo sėdėdavo ir komunistas, ir buvęs tremtinys. Keitėsi įstaigos vadovai, o pats pensionas, 1989-aisiais reorganizuotas į Vilniaus pensioną, buvo perduotas Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutui.
Tačiau centrui stigo ūkiškos rankos, o ir atsirado norinčiųjų jį privatizuoti. Gardus 3 ha kąsnelis Vilniaus Kalvarijų memorialiniame draustinyje masino ir traukė ne vieną. Galiausiai į istoriją įsitraukęs tuometis prezidentas A. Nepriklausomybės pradžioje į globos namus Jeruzalėje sugrįždavo užsienio tautiečiai. Jie mokėjo didesnius mokesčius - po 350 dolerių, tačiau einant metams jų gretos retėjo.
Įstaigos vadovai keitėsi: iš pradžių prie vairo stojo B. Freimantas, o nuo 1993-iųjų iki 2013 m. namams vadovavo mokslininkas Vidmantas Alekna. 2013 m. gruodžio 20 d. naujuoju įstaigos vadovu paskirtas Vytautas Gricius iš peties ėmėsi reformų. Pastato vidus buvo avarinės būklės: vamzdynas supuvęs, vonios surūdijusios, tualetai suskilinėję, sovietiniai baldai nutriušę. Teko atsisveikinti su pokyčių nepanorusiais darbuotojais, iš statybininkų per teismus išsireikalauti pašalinti atnaujinto fasado broką.
Išplėtus gyvenamąsias patalpas, globos namai galėjo priimti daugiau senjorų ir darbuotojų. 2015 m. buvo apskaičiuota, kad įstaiga gali apgyvendinti 279 senjorus, o 2016 m. Norinčiųjų pakliūti į rūpestingai tvarkomus globos namus skaičius augo: 2019 m. vasarą eilėje laukė 100 asmenų. Pasak direktoriaus, tai nėra normalu: Vilniaus miestui ir Vyriausybei derėtų skatinti tokių namų kūrimą.
Paslaugos ir Priežiūra
Slaugos specialistai rūpestingai padeda gyventojams atlikti įvairias kasdienes veiklas, teikia būtinas slaugos paslaugas. Gyventojams sudarytos orios, lūkesčius atitinkančios gyvenimo sąlygos, padedančios integruotis į aplinką. Senjorų socialinės globos namuose šiuo metu teikiamos individualios socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos, atitinkančios gyventojų savarankiškumo lygį, užtikrinančios socialinius poreikius. Profesionalūs darbuotojai gina ir saugo gyventojų teises ir interesus.
Padedame senjorui ir jo artimiesiems susitvarkyti reikalingus dokumentus, teikiame informaciją, konsultuojame, organizuojame apgyvendinimą.
Šilutės senelių globos namuose teikiamos įvairios socialinės paslaugos: informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo, atstovavimo, transporto organizavimo, maitinimo, asmens higienos, religinės, darbo terapijos, kasdieninių gyvenimo įgūdžių ugdymo ir palaikymo, darbinių įgūdžių, sveikatos priežiūros (slaugos) ir daug kitų. Senelių namų gyventojas globojamas, kai jam reikia apsirengti, pavalgyti, nusiprausti, pasirūpinama ir jam būtinais drabužiais, avalyne. Garbaus amžiaus žmogus kartais paprašo ką nors nupirkti.
Darbuotojų Patirtis ir Požiūris
Sovietmečio funkcionieriai mėgdavo kartoti: „Kadrai lemia viską.“ Pamažu šią tiesą jau atrandame ir mes, suvokdami, jog gėrį ir pelną kuria žmogiškas protas, rankos ir širdis. Nijolė Slyčienė iš Laugalių senelių namų į prestižinį Personalinių pensininkų pensioną buvo perkelta „už gerus darbo rodiklius“. Iš pradžių darbo buvo nors vežimu vežk: iš kambarių reikėjo išvalyti statybines šiukšles, rūpintis baldais, įranga, kilimais, užuolaidomis.
N. Slyčienės nuomone, mūsų laikų senjorų amžius ilgėja, bet ligos piktybiškėja, daugėja demencijų, vėžių. Tačiau ilgametė globos namų darbuotoja myli žmones ir mėgsta su jais bendrauti: „Mėgstu globoti žmones. Kai atvažiuoja naujokas, turiu jį būtinai pakalbinti, susipažinti“, - šypsosi N.
Nuo 1980-ųjų dirbanti V. L. Butkevičienė į Personalinių pensininkų pensioną atėjo vedama noro gauti butą. Mankštino senelius kineziterapijos skyriuje, išgirdusi kiekvieną skambutį lėkdavo tekina. Buto ji taip ir negavo, tačiau liko dirbti iki šiol. Ji žavisi savo darbu, kiekvienam senoliui suranda gerą žodį - to moko ir studentes.
Pasak V. L. Butkevičienės, akivaizdu, jog „į olimpiadą nė vienas nevažiuos, tačiau reikia stengtis, kad kiekvienas pradėtų vaikščioti“. Kantrybės ji moko ir gyventojus, ir jų artimuosius. Išgirdusi prašymą padėti apsirengti, ji ragina pačiam susitvarkyti. Ne vienas insultą patyręs, prie lovos prikaustytas ligonis pakilo ir pradėjo vaikščioti, rašyti po intensyvios V. L.
Ligoniai - kaprizinga liaudis, tačiau abi senbuvės darbuotojos kantriai ir atlaidžiai žvelgia į senolių nuotaikų kaitą. Personalinių pensininkų pensione ne vienas gyventojas šokdindavo ne tik darbuotojus, bet ir ministrus, tad nuobodu nebuvo. Dabartinė vadovybė taip pat laikosi nuostatos, kad darbe reikia stengtis dirbti kaip sau ir savo tėvams.
„Ne senjorai gyvena mūsų darbe, o mes dirbame jiems, jų namuose“, - kartoja direktoriaus pavaduotoja Miglė Maniušytė. Pasak knygos „Laiko rankoje. Keturi senjorų socialinės globos dešimtmečiai“ autorės R. Sakalauskaitės, slaugės dažnai tampa pirmuoju sergančiųjų emocijų žaibolaidžiu: ligų iškamuoti žmonės nepajėgia slėpti prastos nuotaikos ir dažnai išsilieja ant pirmo pasitaikiusiojo. Globos namuose dirba 16 slaugių ir 62 padėjėjos.
Nejudančius senolius reikia nuolat vartyti, kad neatsirastų pragulos, keisti sauskelnes, naktimis atsiliepti į pagalbos šauksmus: vienas nori būti pamasažuotas, kitą kankina nemiga, trečią ištinka nerimo priepuolis. Senatvinės demencijos ištiktieji gali ir aprėkti, apstumdyti. Priekaištauti linkę ir senolių artimieji, ypač apsilankantys kartą per metus. Gal tokiu būdu jie bando nustelbti sąžinės graužatį dėl atiduoto svetimųjų globai artimo žmogaus?
Ne kiekvienas pakelia tokias darbo sąlygas, tad vadovybei tampa tikru iššūkiu „užsiauginti“ naują darbuotoją. Išvargintiems darbuotojams sudaromos sąlygos gauti psichologinę pagalbą, jų darbas pastebimas ir vertinamas. Įstaigos vadovas V.
„Senjorų socialinės globos namai - tai vieta, kur gyvenimas gali būti intensyvus ir kūrybiškas, kur žmonės bendrauja, dalijasi prisiminimais, užmezga naujus santykius. Jautri prižiūrinčiųjų globa nustumia liūdesį, o namų aplinka išvaduoja nuo vienatvės ir neleidžia nugrimzti“, - knygos „Laiko rankoje. Keturi senjorų socialinės globos dešimtmečiai“ pratarmėje rašo šių namų direktorius Vytautas Gricius.
Savanorystės Galimybės
Socialinės apsaugos ir darbo ministras 2018 m. sausio 22 d. išleido įsakymą dėl jaunimo savanoriškos veiklos organizavimo, o jau tų pačių metų rugpjūčio 31 d. Pirmoji savanorė Neringa Rimkutė į Šilutės senelių globos namus pasibeldė praėjusių metų balandį, o Gabrielė Balandytė, Iveta Aukštaitytė, Vytenė Macijauskaitė ir Živilė Dikinytė atėjo truputį vėliau. Visos savanorės iš Šilutės Vydūno gimnazijos šįkart tvirtino, kad bando atrasti save, pasitikrinti, ar tiktų socialiniam darbui.
Papasakojo, kad atėjus labai svarbu šiltai pasisveikinti, nes jau įsitikino, kad yra labai laukiamos. ,,Tenka ir šaškėmis žaisti, ir į parduotuvę nueiti, nes kai kurie senoliai labai mėgsta saldainius, jie ir apie politiką nori pakalbėti, nors mes dar ne tiek daug žinome, ir patarimų duoda“, - viena per kitą pasakojo gimnazistės. Jų kuratorė, užimtumo organizatorė Rita Poteliūnienė džiaugėsi, kad mergaitės į globos namus įnešė daug šilumos - jos ir renginius padeda organizuoti, ir padainuoja, ir padeda kūrybinėje veikloje, kai yra gaminami kokie nors darbeliai.
„Mergaitės rodo iniciatyvą, atsineša įvairių darbelių ir priemonių veiklai organizuoti, pačios kuria stalo žaidimus“, - vardijo kuratorė. Filosofas Leonidas Donskis yra pasakęs: „Savanorystė duoda supratimą, kad egzistuoja labai paprasti gyvenimo dalykai - dėkingas žvilgsnis, dėkingos akys, sudarantys esminius gyvenimo dalykus“.
Svečias V. Simėnas pasidžiaugė susipažinęs su jaunosiomis savanorėmis, direktore E. Balande ir kuratore R. Poteliūniene bei papasakojo apie savanorišką veiklą Lietuvoje. Akcentavo, kad savo pavyzdžiu savanorės gali įkvėpti kitus žmones. Prisistatė esantis šių savanorių mentorius (pagalbininkas, sudarantis sąlygas keitimuisi), susitarė, kaip vyks pokalbiai ir bendras darbas. V. Simėnas kalbėjo, kad savanorystė patobulina dalykų, asmenines ir socialines kompetencijas.
Jau patvirtinta, kad už ilgalaikę savanorystę nuo 2019 metų stojantys į Lietuvos aukštąsias mokyklas galės gauti 0,25 papildomo balo.
Alternatyvios Užimtumo Programos Senjorams Vilniuje
Vilnius siekia, kad vyresnio amžiaus vilniečiai išliktų fiziškai ir emociškai sveiki, būtų kuo mažiau vienišų sostinės gyventojų, vilniečiai aktyviai dalyvautų visuomeniniame gyvenime net ir perkopę 60 metų. „Visi norime, kad brandaus amžiaus vilniečiai būtų fiziškai ir emociškai sveiki, gyventų pilnavertį gyvenimą, kad vienišumo ir apatijos mūsų mieste būtų kuo mažiau.
Rengdami šią programą tarėmės su bendruomenėmis, aktyviais ir visuomeniškais senjorais. Aiškinomės - kokių veiklų jie nori, tyrinėjome - ką gero gali pasiūlyti rinka. Labai viliuosi, kad Veiklių senjorų programa pasiteisins ir taps nuolatine“, - savivaldybės pranešime žiniasklaidai sako Vilniaus vicemerė Donalda Meiželytė ir kviečia sostinės senjorus aktyviai registruotis užsiėmimams.
„Veiklių senjorų“ programoje užsiėmimus siūlo 19 tiekėjų. Vietų skaičius ribotas, tad vilniečiai turėtų nedelsti. Registruotis programos užsiėmimams reikėtų kreipiantis į kiekvieną užimtumo organizatorių. Planuojama, kad pirmą kartą organizuojama „Veiklių senjorų“ programa užims 9 840 ne unikalių dalyvių. Šiemet programai ir sostinės senjorų užimtumo veikloms skirta 202 638 Eur.
Siūlomos veiklos:
- KINAS: Kiną mėgstantys vyresni nei 60 metų vilniečiai turės galimybę dalyvauti filmų peržiūrose ir diskusijose su filmų kritikais, kurias organizuos Vidos Ramaškienės paramos fondas arba patys taps kino kūrėjais MB „Serija“ dirbtuvėse, apimančiose scenarijaus rašymą, vaidybą, filmavimą ir montažą.
- FIZINIS AKTYVUMAS: Mėgstantys aktyvų laisvalaikį ar sportines veiklas kviečiami dalyvauti mankštose, fizinio aktyvumo užsiėmimuose, emocinio raštingumo, sveikatingumo veiklose, pilietiškumo, aktyvaus laisvalaikio užsiėmimuose.
Kontaktiniai duomenys
Norėdami užsiregistruoti į "Veiklių senjorų" programą arba gauti daugiau informacijos apie senelių globos namus, kreipkitės:
- Vidos Ramaškienės paramos fondas: _37067459424 arba el.
- Fizinio aktyvumo užsiėmimai:
- +37060032114 ar el.
- +37065830535 ar el.
- +37064898034 ar el.
- +37068917305 ar el.
- +370 655 64853 ar el.
- +37067958335 ar el.
- +37069841798 ar el.
- +37069375770 ar el.
- +37069985644 ar el.
- +37069826752 ar el.
- +37062910871 ar el.
- +37064112178 ar el.
- +37068303609 ar el.
- +37064898034 ar el.
- +37068917305 ar el.
- +37069923060 ar el.
Nuomonės ir Atsiliepimai
Ilgėjant žmogaus amžiui prastėja jo sveikata: atsiranda naujų ligų, su kuriomis sunkiai gali susitvarkyti senolio šeima, o ką kalbėti apie vienišus žmones... Tuomet tenka ieškoti pagalbos socialinės globos namuose, kurių savo valstybėje turime per 130. Dalis jų priklauso valstybei, kiti - įvairioms savivaldybėms, visuomeninėms ir religinėms organizacijoms, privatiems asmenims.
Konfliktas senelių namuose „Užusaliai“: kaunietis Antanas Karvelis įsitikinęs, kad dėl jo mamos mirties kaltę turėtų prisiimti šios įstaigos vadovė. Tik aplinkos grožis neguodžia gegužės viduryje mamą palaidojusio Antano Karvelio. Tai, kad jo mama paskutines savo gyvenimo dienas praleido už Zatyšių esančiuose senelių namuose, patvirtina tik mirties liudijimas. „Įžvelgiu nemažai direktorės kaltės dėl mamos mirties“, - pareiškė A.Karvelis.
Baisūs kaltinimai sukrėtė senelių namų direktorę Almą Jasilionienę. „Jie man nepasakė nė vieno priekaišto. Pirmoji A.Karvelio ir A.Jasilionienės pažintis įvyko kovą. Tada sūnus dėl mamos globos kreipėsi į senelių namų „Užusaliai“ direktorę. Artimieji senolę į naujuosius namus pervežė ne iš karto. Tai įvyko gegužės 2 d., o gegužės 18 d. 82-ejų metų moteris mirė.
„Mamai buvo didžiulė žaizda ant nugaros. Jai reikėjo specialaus pasidabruoto pleistro, tačiau direktorė tuo nepasirūpino, kaip ir sauskelnėmis. Emocionaliai į priekaištus reagavo ir direktorė. „Aš ant jų pykti turėčiau ir ieškoti “Kauno dienos„, o ne jie ant manęs. Didžioji bėda buvo ne ši liga.
Pasak direktorės, tik nurengusios senolę slaugės pamatė, kad jos strėnose - didžiulė pragula. „Du kumščiai galėjo tilpti, stuburas matėsi. Senolės sūnus A.Karvelis nenusileido: esą ten buvo visai ne pragula, o žaizda, atsiradusi nežinia nuo ko, - galbūt nuo onkologinės ligos. Prieš pat mamą išvežant į senelių namus, esą buvo atvykęs chirurgas ir išpjovė.
Kartą per mėnesį senelių namus aplanko šeimos gydytoja Ligita Kulienė. Ji matė ir senolę, dėl kurios nesantaikos kirvis pakibo tarp A.Karvelio ir A.Jasilionienės. „Tai buvo senas žmogus su daugybe ligų, einantis į savo dienų pabaigą, - liūdnai konstatavo gydytoja. „Tai aš juos bariau, kad nieko man nepasakė ir atvežė moterį čia pas mus numirti“, - priekaištų artimiesiems negailėjo A.Jasilionienė.
Direktorė atrėmė artimųjų priekaištus ir dėl sauskelnių. Kai kartais pritrūksta susikalbėjimo tarp žmonių arba ta kalba tampa sunkiai suprantama, tiesa įrodinėjama remiantis dokumentais. „Mes nepasirašėme jokios sutarties. Aš tik sumokėjau 1,7 tūkst. Senelių namų direktorė patvirtino, kad ji nesirengia grąžinti jokios dalies pinigų. „Dirbama šį darbą atiduodu visą širdį“, - graudinosi direktorė.
Graužėsi ir A.Karvelis: „Mes prižiūrėjome, kaip galėjome. Jei žmonių civilizaciją matuotume kokios nors rūšies vienetais, greičiausiai taikytume atjautos ir rūpinimosi silpnesniaisiais ir neįgaliaisiais matų sistemą.
Lietuvoje reikėtų steigti daugiau globos ir slaugos namų, o ne ligoninių, sako buvęs ilgametis Senjorų socialinės globos namų direktorius Vidmantas Alekna. Pasak profesoriaus, pavyzdį reikėtų imti iš Kanados, kurioje siekiama, kad senas žmogus kuo ilgiau gyventų savo namuose. Vėliau jis persikelia gyventi į savarankiško gyvenimo namus, kur jam suteikiamos kelios paslaugos, o dar vėliau, silpstant sveikatai, senolis perkeliamas į slaugos namus.
V. Aleknos nuomone, dalį dabartinių globos namų reikėtų pakeisti į savarankiško gyvenimo namus, kitą dalį - į slaugos.
Panašus:
- Ylakių senelių globos namai: kainos, atsiliepimai, kontaktai
- Telšių senelių globos namai: patikima priežiūra ir jauki aplinka
- Ruklos senelių globos namai: pasirinkimas ir atsiliepimai
- Sportas Planuojant Nėštumą: Galingi Patarimai Būsimoms Mamoms Sveikai Ir Energijai
- Hansas Kristianas Andersenas: Nepamirštama Gyvenimo Istorija ir Įkvepianti Kūrybos Kelionė