Karščiavimas - tai kūno temperatūros pakilimas dėl organizme vykstančių uždegiminių procesų. Uždegimą gali sukelti virusai, bakterijos ir kitos priežastys. Karščiuojant pagreitėja medžiagų apykaita, kraujotaka ir daugiau sunaudojama deguonies.
Kas yra karščiavimas?
Normali vaiko kūno temperatūra arba bazinė kūno temperatūra, matuojama tiesiojoje žarnoje, gali siekti net iki 37 °C ir šiek tiek daugiau. Kai temperatūra siekia 37 °C - 38 °C, tuomet vaiko kūno temperatūra gali būti laikoma šiek tiek pakilusia. Jei mažylio kūno temperatūra viršija 38 °C - 38, 5 °C, tuomet sakoma, kad vaikas karščiuoja.
Daugeliu atvejų karščiavimas rodo, kad vaiko organizmas kovoja su virusais arba bakterijomis, tačiau kūno temperatūra gali pakilti ne tik dėl infekcinių priežasčių.
Kodėl karščiavimas svarbus organizmui?
Normalią kūno temperatūrą palaiko smegenų dalis - pagumburis. Šioje smegenų dalyje esantis termoreguliacijos centras padeda ją palaikyti normalią kūno temperatūrą. Kai į organizmą patenka virusai, bakterijos arba kiti mikroorganizmai, tuomet pakyla pagumburio normalios temperatūros riba ir vaikas pradeda karščiuoti.
Pakilusi kūno temperatūra nenaudinga „įsibrovėliams“ - kuo ji didesnė, tuo sunkiau dauginasi virusai ir bakterijos. Tuo tarpu pakilusi kūno temperatūra padeda geriau „veikti“ imuninei sistemai. Nustatyta, kad tam tikri imuninės sistemos elementai lengviau kovoja su patogenais, kai organizmo temperatūra yra aukštesnė. Be to, temperatūros svyravimai padeda lengviau įvertinti vaiko sveikatos būklę.
Tarkime, temperatūros kritimas po kurį laiką trukusio jos pakilimo duoda vilčių, kad vaikas jau sveiksta ir jo sveikatos būklė stabilizuojasi. Taigi vertėtų apibendrinti, kad pats karščiavimas tikrai nėra liga - tai visiškai natūrali ir netgi pageidautina vaiko imuninės sistemos reakcija.
Dėl kokių priežasčių gali prasidėti karščiavimas?
Vaikų karščiavimas ne visuomet praneša apie ligą. Mažesnių vaikų organizmas dar sunkiau palaiko normalią kūno temperatūrą, todėl vaikas laikinai sukarščiuoti gali net dėl per didelės patalpos temperatūros ar dėl per šiltų drabužių. Dėl šios priežasties niekuomet nereikėtų vaikelio perrengti - perkaitimas netgi pavojingesnis nei šioks toks peršalimas. Vėliau termoreguliacijos centras funkcionuoja jau „patikimiau“.
Dažniausia vaikų karščiavimo priežastis - įvairios virusų sukeltos infekcijos, pavyzdžiui, paprastasis peršalimas ar gripas. Vaikai gali sirgti ir sinusitu, ir bronchitu, ir plaučių, ir gerklės, ir balso stygų, ir ausų uždegimais. Priežasčių, galinčių sukelti karščiavimą, iš tiesų labai daug.
Temperatūra gali pakilti netgi dėl dantų dygimo, tačiau tokiu atveju ji nepakyla labai žymiai. Jei dantų dygimo metu vaikas pradeda karščiuosi, tuomet labai tikėtina, kad papildomai „prisidėjo“ viršutinių kvėpavimo takų ar virškinimo trakto infekcija (jas įtarti padeda papildomi simptomai, pavyzdžiui, sloga, kosulys, gerklės skausmas ir paraudimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas ir t.t. ).
Karščiavimas gali būti susijęs su kai kuriomis „vaikiškomis“ ligomis, pavyzdžiui, skarlatina, kiaulyte, tymais ar tridiene karštine. Vertėtų atsiminti, kad vaikų karščiavimas ne visuomet susijęs su infekcija - jis gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių.
Kaip karščiavimas padeda įvertinti vaikelio sveikatos būklę?
Tam tikroms karščiavimo stadijoms būdingi tam tikri simptomai. Pavyzdžiui, bendrieji karščiavimo simptomai apima galvos ir raumenų skausmą, vangumą, bendrą negalavimą, vaiko verksmingumą ir irzlumą. Gali dingti apetitas, sutrikti miegas, skaudėti gerklę. Taip pat gali atsirasti kosulys ir sloga - simptomų „puokštė“ priklauso nuo to, kokia liga susirgo vaikas.
Pavyzdžiui, laringitui būdingas priepuolinis, stipriai dirginantis, į šuns lojimą panašus ir net vėmimą galintis sukelti kosulys. Apie karščiavimo pradžią praneša šaltkrėtis, drebulys, veido blyškumas, pėdų ir plaštakų šaltumas. Tuomet vaikas gali jaustis gana prastai, nors termometras ir nerodo labai didelių skaitinių verčių.
Pavyzdžiui, 37,5 laipsnių Celsijaus siekianti temperatūra gali sukelti kur kas nemalonesnius pojūčius nei 39 laipsnių Celsijaus siekianti temperatūra. Apie karščiavimo bangos atoslūgį gali pranešti karštos bei drėgnos pėdos ir plaštakos, karšta kakta, rausvi skruostai, prakaitavimas, atsiradęs troškulys (ypatingai norisi vėsesnių gėrimų).
Paprastai vaikelis tuomet pasijunta geriau, o blogiausia savijauta kamuoja tuomet, kai temperatūra dar tik kyla. Būtent tokiu būdu karščiavimo svyravimai gali padėti įvertinti gerėjančią arba blogėjančią vaikelio sveikatos būklę. Todėl svarbu pabrėžti, kad karščiavimą vaistais mažinti būtina tikrai ne visuomet.
Sloga kūdikiams
Bėganti nosis kūdikiui ne visada reiškia slogą, kurią sukelia infekcija,- priežasčių gali būti gerokai daugiau. Todėl, pastebėjus iš nosies tekantį sekretą, ne visada prireikia gydytis. Tačiau bet kuriuo atveju nosies užgulimas ir išskyrų sankaupos neleidžia kūdikiui kvėpuoti ir žįsti, o jis nemoka išsipūsti nosytės. Todėl išvalyti jam nosį turėtų tėvai.
Kūdikio nosies landos siauros, net susikaupus nedaug gleivių jos užsikemša ir mažylis negali prakvėpuoti. Kadangi kūdikis nemoka išsišnirpšti, sloga (rinitas) jam yra rimtas negalavimas, dėl kurio neįmanoma normaliai pavalgyti. Mažylis kvėpuoja sunkiai, per burną, pasidaro neramus, sutrinka miegas. Kūdikio nosies gleivinė yra labai švelni, tankiai išraizgyta kraujagyslių, ji lengvai pažeidžiama, greitai perdžiūsta, o sudžiūvus gleivėms susidaro plutelės, kurios dar labiau apsunkina kvėpavimą.
Žįsdamas neprakvėpuojantis mažylis su motinos pienu praryja ir oro, todėl gausiai atpila, jam pučia pilvuką ir kamuoja diegliai. Kvėpuodamas per nosį, vaikas įkvepia sušildytą ir išvalytą orą, o per burną - šaltą ir nešvarų, todėl tampa imlesnis įvairioms infekcijoms. Kūdikių Eustachijaus vamzdis, jungiantis nosiaryklę su vidurine ausimi, yra platus ir trumpas. Todėl didžiausią laiko dalį gulinčiam mažyliui gleivės iš nosies, o kartu ir jose esančios bakterijos, lengvai patenka į ausis.
Kūdikio nosies gleivinė fiziologiškai išskiria šiek tiek sekreto, kuris pašalina su įkvepiamu oru patenkančias dulkes ir kitus teršalus. Taip gleivinė apsaugo organizmą nuo išorinio poveikio. Bet dėl sauso ir karšto oro kambaryje nosies sekretas pridžiūsta ir trukdo kūdikiui kvėpuoti. Šiuo atveju nosies išskyros atsiranda ne dėl patogeninių mikroorganizmų. Todėl nėra jokių peršalimo požymių, išskyrus tai, kad kūdikiui diskomfortą sukelia apsunkintas kvėpavimas.
Taip pat nosis gali tekėti kūdikiui labai verkiant - dėl į jos kanalus patekusių ašarų. Sekretui ištekėti gali trukdyti svetimkūniai, pavyzdžiui, žaisliukų dalys, sagos, kuriuos vaikas pats susikiša į nosį. Infekcinę slogą sukelia bakterijos ir virusai, apnikę, pavyzdžiui, peršalus. Tėvai gali nesunkiai patys nuspėti, kokia sloga užpuolė mažylį, pagal nosies išskyrų spalvą, konsistenciją ir kitus požymius.
- Sergant virusine infekcija iš pradžių pradeda tekėti skystos, skaidrios ir gausios išskyros, vėliau jos sutirštėja.
- Jei slogą sukėlė alergija, iš nosies teka vandeningas bespalvis sekretas, apninka čiaudulys, gali ašaroti akys.
- Jei nosies sekretas tirštas, geltonos ar žalios spalvos, didelė tikimybė, kad slogą sukėlė bakterijos.
Pirmiausia pluteles reikia suminkštinti. Tai padarysite išplovę nosį specialiai vaikams skirtu jūros vandens tirpalu, kuris padės atkimšti nosytę, kartu pašalins ir infekcijos sukėlėjus bei alergenus, sudrėkins gleivinę. Tada nosytę išvalysite specialiu siurbtuku. Plaudami vaikui nosytę laikykite jį pusiau gulomis, kad vanduo nenutekėtų į ausis, antraip gali sukelti jų uždegimą. Gydytojo skirtus lašiukus lašinkite tik į išvalytą nosytę. Sloguojantį kūdikį laikykite kuo vertikaliau, kad gleivės lengviau ištekėtų iš nosies, nemaitinkite gulinčio. Jei oras namuose sausas, drėkinkite. Dažnai vėdinkite kambarius, nes vėsus oras padeda sumažinti nosies gleivinės paburkimą.
Ką daryti, kai kūdikis karščiuoja ir sloguoja?
Jei vaikas karščiuoja ir sloguoja, svarbu užtikrinti jam tinkamą priežiūrą. Štai keletas patarimų:
- Ramybė. Vaikui turėtų būti užtikrinama rami aplinka, jam neturėtų būti trukdoma miegoti, nes miegodamas vaikas sveiksta.
- Skysčiai. Vaikas turi gauti pakankamą kiekį skysčių. Nesvarbu, kokia liga vaikas serga - skysčiai yra pagrindinė gydymo priemonė, nes jų dėka organizmas tarsi „plaunamas“. Karščiuojantis vaikas gausiai prakaituoja, dažnai karščiavimą lydi ir kiti simptomai: kosulys, sloga ir pan., dėl ko vaikas netenka skysčių ir druskų, kurios yra labai svarbios vaikui ir įvairioms reakcijoms vykstančioms jo organizme. Tad karščiuojančiam vaikui šį nuostolį reikėtų kompensuoti papildomai skiriant druskinį rehidratacinį tirpalą tinkamą vaikų amžiui pvz. Kiekvienam temperatūros pakilimo epizodui reikia, kad vaikas išgertų maždaug dvi stiklines druskinio tirpalo.
- Antipiretikai. Kūdikiams ir vaikams naudojami antipiretikai yra du: paracetamolis ir ibuprofenas. Jie vaikui turėtų būti duodami kai temperatūra yra aukštesnė nei 38,5°C ir daugiau. Jei vaikas labai gerai toleruoja karščiavimą galima laukti net iki 40°C. Tačiau gali būti, kad vaikas labai blogai jaučiasi su temperatūra, kuri yra 38°C. Paracetamolį galima vaikui duoti nuo gimimo ir dozė, kuri parašyta ant buteliuko arba kurią nurodė jūsų vaiko gydytojas gali būti kartojama kas 4 valandas. Ibuprofeną galima duoti vaikui nuo 3 mėnesių.
- Fizinės priemonės. Fizinės karščiavimą mažinančios priemonės yra vaiko odos sudrėkinimas drungna kempine arba rankšluosčiu, vandens temperatūra turėtų būti apie 30°C.
Taip pat, jei oras namuose sausas, drėkinkite. Dažnai vėdinkite kambarius, nes vėsus oras padeda sumažinti nosies gleivinės paburkimą.
Skysčių poreikis vaikams pagal svorį
Žemiau esančioje lentelėje parodyta kiek sveikas vaikas turėtų išgerti skysčių per dieną.
| Vaiko svoris (kg) | Skysčių kiekis (ml) |
|---|---|
| 12 | 1100 |
| 13 | 1150 |
Jei norite žinoti tiksliai kiek konkrečiai jūsų vaikui reikia druskinio tirpalo, tam apskaičiuoti yra tiksli formulė: karščiuojantis vaikas turėtų gauti po 10 ml/kg jo kūno svorio kiekvienam laipsniui C° virš 37°C. Tai reiškia jei vaikas sveria 12 kg ir karščiuoja 38°C. Jis turėtų išgerti papildomai 120 ml skysčių (10 ml x 12 kg lygu 120 ml), jei karščiuoja 39°C turėtų išgerti 240 ml (10 ml x 12 kg x 2 (nes temperatūra pakilo 2 laipsnius nuo 37°C) lygu 240 ml), jei vaikas karščiuoja 40°C, tai papildomai reikia išgerti 360 ml (10 ml x 12 kg x 3 (nes temperatūra pakilo 3 laipsniais virš 37°C)).
Kada kreiptis į gydytoją?
Susirūpinti reikėtų, jei vaikas karščiuoja >41,0 C (kūdikiams 0 - 3mėn.). Taip pat, jei vaiko oda blyški ar marmuruota, jei jo reakcija į aplinką sutrikusi, jis nežaidžia, nevalgo, sumažėjęs aktyvumas, pabunda tik žadinamas, jo kvėpavimas padažnėjęs ir virpa nosies sparneliai, gleivinės sausos, sumažėja jo šlapinimasis, karščiuoja daugiau nei 5 dienas, galūnės šaltos.
Pavojaus signalai yra odos bėrimai, traukuliai, vis kylanti kūno temperatūra, kurios neveikia vaistai. Susirūpinti reikėtų ir tuomet, jei vaikelis vangus, jei jis negeria skysčių ir (arba) labai stipriai vemia ir viduriuoja bei pastebima dehidratacijos požymių. Dėl kūdikių ir labai mažų vaikų karščiavimo su gydytoju pasikonsultuoti privalu visuomet. Daugiau dėmesio reikia ir tiems karščiuojantiems vaikams, kurie serga širdies, kraujagyslių, inkstų ir kitomis lėtinėmis ligomis.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Neatidėliotini veiksmai, kai kūdikis karščiuoja, sloguoja ir kosti – svarbiausi patarimai tėvams
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Kūdikis sėdi: kada pradėti ir kaip padėti? Patarimai tėvams
- Pirmieji trys nėštumo mėnesiai: simptomai, pokyčiai ir patarimai
- Daiva Gineikaitė: Paslaptinga Biografija, Įspūdinga Karjera ir Didžiausi Skandalai