Daugeliui kūdikėlių yra diagnozuojamas "negeras" raumenų tonusas. Dažniausiai jis būna padidėjęs, rečiau - sumažėjęs. Raumenų tonusą gydytojas įvertina stebėdamas vaikelio pozą, čiuopdamas raumenis, įvertindamas raumenų pasipriešinimą.
Kas yra raumenų tonusas?
Raumenų tonusas - tai raumenų savybė nevalingai įsitempti tiek, kad galėtume išlaikyti tam tikrą kūno padėtį, pvz., kad sėdint nenugriūtume ir galva nenusvirtų į šoną. Taip pat raumenų tonusas reikalingas atlikti ir bet kokį valingą judesį.
Normalus raumenų tonusas
Normalus raumenų tonusas liudija gerą nervų, smegenų ir raumenų veiklą. Paprastai tonuso būklę vertina gydytojas - neurologas, testuodamas pasyvų raumenų pasipriešinimą greitam galūnės judesiui. Tėvai gali tik įtarti, kad jų vaikučiui tonusas yra pakitęs, bet objektyviai nustatyti gali tik gydytojas - neurologas.
Kaip atpažinti pakitusį raumenų tonusą?
Iš akies nustatyti, ar vaiko raumenų tonusas nenormalus, nėra taip lengva. Tėvai gali įtarti raumenų tonuso pakitimus, stebėdami vaiko raidos ypatumus:
- Jeigu vaiko raida atsilieka nuo bendraamžių, vaikas tinginiukas, greičiausia jo tonusas sumažėjęs, pvz., jei vaikutis pagal amžių jau turi išlaikyti galvytę pakeltą, tačiau to nedaro, tai vienas iš požymių, rodančių žemą raumenų tonusą. Tą galima patikrinti paguldžius vaiką ant pilvuko arba laikant vaiką už pažastų vertikalioje padėtyje ir stebint, ar galva pakelta.
- Jeigu vaiko raida lenkia bendraamžius, vaikas dirglus, greičiausia jo tonusas padidėjęs.
Kada kreiptis į specialistą?
Jeigu tėvai įtaria, jog jų vaiko tonusas padidėjęs ar sumažėjęs, visų pirma turėtų kreiptis į vaikų neurologą. Paprastai tuomet ir galima pasakyti, ar tonuso pokytis yra ligos požymis. Motorinė raida lemia ir protinę vaiko raidą, tad jei vaikelis nekelia galvytės, nors jau turėtų pagal amžių, jis netobulės tiek, kiek jo bendraamžiai.
Raumenų tonuso ypatumai skirtingais amžiaus tarpsniais
Normalu, kai pirmaisiais mėnesiais kūdikio raumenų tonusas būna padidėjęs. Tai rodo ir vaiko poza: sulenktos rankytės ir kojytės, suspausti kumštukai. Dėl padidėjusio raumenų tonuso pirmaisiais mėnesiais vaikelio judesiai netikslūs, nekoordinuoti, monotoniški. Kai raumenų tonusas per mažas, kūdikis atrodo suglebęs, ištižęs. Naujagimis su per mažu raumenų tonusu guli ,,varlytės” poza: išsiskėtęs, ištiesęs pirštus, atsipalaidavęs. Kartais raumenų tonusas gali kaitaliotis: vaikas tai įsitempęs, tai atsileidęs. Neretai pasitaiko asimetriško tonuso: vienos pusės raumenys labiau įsitempę.
Raumenų tonuso pakitimų priežastys
Raumenų tonuso pakitimai atsiranda dėl raumenų, sąnarių, raiščių ligų, medžiagų apykaitos sutrikimų (pavyzdžiui, rachito), bet dažniausiai - dėl centrinės nervų sistemos sutrikimų. Jei nėštumas ir gimdymas nebuvo sklandūs, vaiko raumenų tonusas gali būti pakitęs. Smegenims vystytis svarbiausias yra deguonis. Tarkime, dėl mamos mažakraujystės, padidėjusio kraujospūdžio, placentos patologijos ar kitų priežasčių vaisiui trūko deguonies. Jo smegenys negavo pakankamai deguonies, todėl gimus jose bus šiokių tokių sutrikimų. Dėl jų raumenų tonusas gali būti per didelis ar per mažas.
Ką daryti?
Nežymius raumenų tonuso pakitimus vaikas išauga iki 3 mėnesių. Jei ir toliau jo raumenų tonusas nenormalus, vaikui reikia padėti. Tačiau ryškūs sutrikimai gydomi iškart, nelaukiant, kol praeis 3 mėnesiai. Jei raumenų tonusas labai žemas, galima įtarti sunkius centrinės nervų sistemos pažeidimus. Raumenų hipotonija lydi įvairias genų, chromosomų ligas, pavyzdžiui, Dauno sindromą, rimtas medžiagų apykaitos ligas, endokrininius sutrikimus.
Jei nukrypimai nedideli, pakanka masažo ir gydomosios mankštos. Kai raumenų tonusas per didelis, skiriama gydomoji mankšta ir raumenis atpalaiduojantis masažas. Kai tonusas per mažas, skiriamas raumenis stimuliuojantis masažas. Masažo nesunkiai gali išmokti ir pati mama, tačiau būtina, kad pirmuosius kartus vaiką masažuotų specialistas. Mat gydomieji masažai gerokai skiriasi nuo tų, kuriuos mamos atlieka savo sveikiems vaikučiams. Masažai skiriami kursais, o gydomąją mankštą tėvai su vaiku turi atlikti kasdien.
Kūdikio raida mėnesiais
1 mėnuo
Pirmąjį mėnesį rankutės būna suspaustos į kumštelius. Jeigu į kumštuką įspraudžiate savo pirštą, tai tikriausiai nustebina, koks stiprus yra šitas mažulytis kūdikėlis. Tačiau tai - tik refleksas. Kol kas mažylis sąmoningai dar nemoka nieko laikyti. Ir dar nesuprato, kad rankutės - jo kūno dalis. Naujagimio stuburas yra išgaubtos C raidės formos. Dėl to labiau dominuoja asimetriniai kūno judesiai. Mama ir tėti, aš noriu būti myluojamas, bučiuojamas, nešiojamas, man čia viskas nauja. Man reikia jūsų artumo, tai leidžia jaustis saugiam.
2 mėnuo
Maždaug aštuntąją savaitę kūdikėlio delniukai išsitiesia. Dviejų mėnesių kūdikėlis jau mojuoja rankomis ir tranko per kabančius žaisliukus. Duokite barškutį - garsas leis suprasti, kad rankos - jo kūno dalis. Nepaisant to, kad antrąjį ir trečiąjį gyvenimo mėnesį kūdikis vis dar labai daug miega, tačiau jau galime pastebėti kokia yra 2 mėnesių kūdikio raida ir judėjimas. Juk jis jau vis daugiau būdrauja ir galima stebėti žvalesnes jo reakcijas į aplinką. Tai yra laikotarpis, kuomet spontaninius judesius ima keisti valingi, paties vaiko kontroliuojami judesiai.
3 mėnuo
Visą trečiąjį mėnesį didžiausią dėmesį kūdikis skyrė nykščio kišimo į burnytę technikos lavinimui. Pažanga didžiulė - pirštas į burną keliauja nesutikdamas jokių kliūčių. Kaip ir žadėta, vaikiukas jau įdėmiai apžiūrinėja savo rankytes. Į delniukus įduotas žaisliukas juose išbūna gana ilgai, bet dėmesys tokiems rankiniams-graužtiniams žaisliukams dar kol kas ribotas. Ir aišku neabejotinai - viskas, kas rankose, keliauja į burnytę. Stebėdami stabiąją motoriką, galime drąsiai pasakyti, kad kūdikis jau gerai laiko galvą. Nešiodami jau gana seniai nebeprilaikome, o ir keliam labai nebesusimąstydami apie galvytę. Nešiojamas stačia kūdikis dairosi ir beveik visada šypsena ir gera nuotaika reaguoja į ją užkalbinančius. Darydami mankštelę, kūdikį sodinam ir guldom laikydami už rankyčių - jaučiasi ir stiprėjantis presas, ir galva visai nesimakaluoja, tiesa, nugarytė dar gana sulinkus. Kai kūdikio abi rankytės pagauna mamos ar tėčio rankas, jai jau labai sunku atsispirt norui sėstis. Paguldyta ant pilvo mūsų mažoji sesytė pakelia galvą ir pasidairo, ir tą daro gana ilgai. Atrėmusi pėdas į tėčio ar mamos delną pašliaužia, tačiau statoma jau beveik nežengia žingsnio. Kūdikėlio mojavimas rankomis - vis prasmingesnis ir koordinuotesnis. Dabar kūdikis griebia daiktus iškart abiem rankutėm. Kūdikį sodinant už rankyčių šis turi gebėti judesio metu nežymiai kilstelėti galvytę. Naujuoju „žaislu“ šiuo laikotarpiu taps jūsų rankos ar veidas. Prieikite arčiau kūdikio, prikiškite savo veidą arčiau kūdikio veido, kad šis galėtų savo rankytėmis pasiekti jūsų veidą. Pamatysite, su kokiu susidomėjimu ir nuostaba kūdikis tyrinėja artimųjų veidus.
4 mėnuo
Ketvirtą mėnesį vainikavo juokas balsu. Trečiąjį mėnesį pirščiukai siekia ir užkabina, dabar pirščiukai jau ima. Žaisliuko į rankas brukti nebereikia. Kartais ne iš pirmo karto, bet siūlomą daiktelį Luknė jau paima pati. Abiem rankom. Ir mėlynasis zuikis virš vystymo lentos jau įveiktas: jei nekabėtų aukštai, būtų seniai sugraužtas. Kūdikis gali bandyti atsakyti tuo pačiu ar linguoti pagal ritmą. Šiuo amžiaus tarpsniu tėvai gali ir patys bandyti sodinti vaikutį už rankyčių, bet siūlyčiau nepiktnaudžiauti, nes mažyliai ima labai riestis į priekį, nori būti pasodinami ir sėdėti anksčiau laiko, o tai negerai.
5 mėnuo
Kai vaikas išmoksta daiktus suimti nykščiu ir smaližiumi, atsiveria nauji horizontai! Tačiau…jo judesiukai vis dar nėra galantiški, ir dažniausiai ima daiktus dar visu delnu. Be to, jau mokosi ir paleisti daiktus (numesti). Dabar jūsų vaikučio kumštukai atgniaužti jau beveik visą laiką, kas leidžia jam jau visavertiškai išnaudoti lytėjimo pojūtį. Jo grybšnys - tvirtesnis, delniuku ir pirštukais jau tvirtai gali (iš)laikyti žaisliuką. Be to, jau gali mokėti perimti žaisliuką iš vienos rankutės į kitą. Kojytė jau burnoj! Kūdikį sodinant už rankyčių šis stipriai įsikimba, aktyviai lenkia ir kelia galvą bei lenkia galūnes viso judesio metu. Šiuo laikotarpiu kūdikis tampa vis aktyvesnis, jo judesiai koordinuoti. Mažylio burnytė šiuo laikotarpiu tampa pagrindiniu pažinimo šaltiniu. Pakankamai susiformavusi abiejų kūno pusių judesių koordinacija, taip pat vystosi atskiri kūno judesiai. Aktyvėja kūdikio stambioji viršutinių galūnių motorika, smulkioji motorika dar tik pradeda lavėti. Taip pat tobulėja apatinių galūnių judesiai - šie tikslesni, aktyvesni ir koordinuotesni.
6 mėnuo
Sėdėjimas. 6 mėn. kūdikis jau turėtų sėdėti savarankiškai, nugara būna gana tiesi, nes šlaunų tiesiamieji raumenys stabilizuoja dubenį, todėl kūdikio liemuo išsitiesia. Tačiau praktiškai retas 6 mėn. Kūdikio raida jums turi būti kaip gairė ar paruoštukė, padedanti suprasti, ką mažylis turi daryti tam tikru laikotarpiu. Sėdint kūdikio kojos plačiai išskėstos, šis pasėdi, bet svyra į priekį. Esant nepakankamai stipriems liemens lenkiamiesiems raumenims, mažylis griūva į priekį arba ant šono.
7-12 mėnesiai
- 7 mėn. kūdikis gali bandyti šliaužti.
- 8 mėn. kūdikis gali nesunkiai keisti sėdėjimo padėtis.
- 10 mėn. kūdikiams būdinga W sėdėjimo padėtis.
- 12 mėn. dauguma mažylių jau eina savarankiškai.
Patarimai tėvams
- Neskubinkite kūdikio raidos.
- Leiskite kūdikiui tyrinėti aplinką.
- Skatinkite kūdikio judėjimą.
- Būkite kantrūs ir palaikantys.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Kūdikis sėdi: kada pradėti ir kaip padėti? Patarimai tėvams
- Kūdikis nemiega naktį: priežastys ir veiksmingi sprendimai
- Neįtikėtini būdai, kaip greitai numalšinti kūdikio žagsulį – sužinokite priežastis ir efektyvias pagalbos priemones!
- Pripučiami ratai kūdikiams – ar tikrai verta? Sužinokite viską apie naudą ir pavojus!