Retai būna visiškai ramių kūdikių. Kartais tėvai pasako, ypač po kelerių ar keliolikos metų, kad jų sūnus ar dukra kūdikystėje buvo ramus vaikas, gerai valgė ir miegojo, reikalavo mažai priežiūros. Dažniau tokiu ramiu vaiku pasidžiaugiama tada, kai jis turi ne tokius ramius sesę ar brolį.
Vis dėlto normalu, jei mažyliai kažkuriuo tarpsniu tampa neramesni, ir dažniausiai tai siejama su dantukų dygimu, kokiais nors sveikatos sutrikimais, pavyzdžiui, kylančia temperatūra ar virusine infekcija, pilvuko skausmais ar pūtimais ir kitais įprastos būsenos pasikeitimais. Jei mažylis - pirmasis vaikas šeimoje, ypač pirmaisiais gyvenimo mėnesiais tėvai gali neteisingai suprasti jo perduodamus signalus, pavyzdžiui, kad vaikučiui šalta arba karšta, jis alkanas, nepatogūs drabužėliai ir panašiai.
Dar viena dažna kūdikio neramumo priežastis - pilvo diegliai. Čia pasakymas, kad kūdikis „būna neramus tik kartais“, nelabai tinka, nes diegliai dažniausiai kartojasi kiekvieną vakarą, tėvai išbando viską, kas tik įmanoma ir ką tik sugalvoja, kad tik apramintų klykiantį mažylį. Jei sveikas kūdikis nuolat verkia pamaitintas krūtimi arba nenumaldomo klyksmo sulaukiate vakarais, veikiausiai jį kamuoja vadinamieji „trijų mėnesių trukmės diegliai“.
Viena iš svarbiausių pilvo dieglių priežasčių - nebrandi vaiko virškinimo sistema. Skirtingai nei suaugusiųjų, kūdikių žarnyno mikrobiota dar nėra išsivysčiusi. Taigi dėl to, kad iš pradžių žarnyno mikrobiotos nepakanka ir silpnai dirba vaiko virškinimo sistema, atsiranda kūdikių pilvo diegliai. Šie skausmai ypač kamuoja po Cezario pjūvio operacijos gimusius kūdikius. Dažnai šiuos negalavimus sukelia maisto netoleravimas, tėvų psichosocialinė įtampa ir kiti veiksniai.
Kūdikio verksmo priežastys ir sprendimo būdai
Jei jūsų mažylis neramus, dažnai verkia, pirmiausia apgalvokite visas galimas priežastis, apie kurias kalba pediatrai, šeimos gydytojai ir rašo visos tėvams skirtos knygos. Be jau aukščiau minėtų priežasčių, dar gali būti įvairių lėtinių ligų, pavyzdžiui, neurologinių sutrikimų, alergija maisto produktams (kuri gali pasireikšti labai nemaloniais pilvo pūtimais ir raižymais), todėl svarbu apsilankyti pas gydytoją ir pasitarti, pasikonsultuoti su kitais specialistais (pavyzdžiui, kreiptis į vaikų neurologą).
Jautrūs kūdikiai
Tad šį kartą kalbame apie tuos mažylius, kuriems, atrodytų, nėra priežasčių būti neramiems. Tokie kūdikiai lyg ir sveiki, jų nekamuoja nei alergija, nei pilvuko pūtimas ar diegliai. O jei ir kamuoja, tėvai gana greitai atskiria pagal mažylio verksmą, ar jis verkia dėl dieglių, ar dėl ko kito (tėvai pasakoja, kad, esant diegliams, beveik niekas mažylio nenuramina, jis garsiai klykia mažiausiai tris valandas per dieną, o „tiesiog neramus“ kūdikis verkia nebūtinai klykdamas, dažnai jis ramesnis, kai nešiojamas, tačiau pradeda verkti, kai padedamas į lovelę miegoti).
Apie tai svarbu kalbėti todėl, kad tokie neramūs kūdikiai ir tėvus „paverčia“ neramiais, nuolat galvojančiais, ar jie viską daro tinkamai. Tokius kūdikius galima pavadinti reikliais (anglų kalba - high-need babies) arba jautriais. Jie gali ypač jautriai reaguoti į šviesą, garsą, kvapus, vėjelio pūstelėjimą: kiekvienas netikėtas garsas ar blykstelėjęs saulės spindulys gali prižadinti iš miego arba sukelti ilgą, sunkiai numaldomą verksmą.
Literatūroje minima, kad tokių vaikų gali būti 15-20 procentų, tai yra, vienas iš penkių-šešių mažylių yra jautresnis už kitus. Šių vaikų nervų sistema jautresnė, todėl jie taip stipriai reaguoja į bet kokius dirgiklius. Taigi jautrūs, arba reiklūs, kūdikiai ir bus tie, kurie savireguliacija yra prastesnė.
Jautriesiems kūdikiams reikia kur kas daugiau tėvų dėmesio, rūpesčio ir pagalbos nei ramiesiems. Literatūroje minima, kad yra tokių vaikų, kuriems ir abiejų tėvų šimtaprocentinio dėmesio neužtenka. Be to, jautrūs vaikai kur kas labiau pažeidžiami: jie jautriau reaguoja ir į įvairius stresus, ir tai, kas ramiam vaikui būtų krizė, tačiau nebūtinai sukeltų sutrikimą (pavyzdžiui, tėčio ar mamos netektis dėl mirties ar skyrybų), jautriajam yra kur kas didesnė rizika sutrikimams atsirasti.
Pats idealiausias variantas - jei jautrų vaiką augina jautrūs, tačiau laimingi, sveiki ir sėkmingai prisitaikę gyvenime tėvai, tada jie puikiai supranta emocinius savo mažylio poreikius ir gali būti jam pavyzdys, kaip savo jautrumą galima paversti privalumu.
Kaip nuraminti neramų kūdikį?
1. Kūdikiai jaučia, kaip jaučiasi juos nešiojantis žmogus. Kai esame pavargę, susierzinę, galvojame apie tai, kad norisi kur nors ištiesti kojas ir pailsėti ar paskaityti knygą, ramiai išgerti puodelį arbatos - tada mūsų nešiojimas tampa nekantrus. Vaikštome skubėdami, įsitempę, sūpavimas tampa staigus, kampuotas.
2. Miego stoka ir nuolatinė įtampa. Tėvystė dažnai reikalauja daug jėgų: mamai tenka ne tik dieną rūpintis mažyliu, bet ir naktį keltis, kad pažindytų ar pakeistų sauskelnes, o tėtis turi visą dieną dirbti. Todėl būtina pasirūpinti ir savimi.
3. Teisingas signalų supratimas. Jei tai nutinka vieną kitą kartą, nieko baisaus, svarbu, kad tėvai greitai suprastų, ką daro netinkamai, ir pasitaisytų. Jei taip vyksta nuolat, vaikas ims jaustis nesaugus, nes jo poreikiai nuolat bus nepatenkinti. Jautrus mažylis yra jautresnis ir jo poreikių atliepimui, taigi, jei auginate jautrų kūdikį, jums dar svarbiau su juo susipažinti ir bandyti suprasti, ko jam kuriuo metu reikia.
4. Pastovumas. Pastovumas visiems vaikams suteikia saugumą, o kai vaikai jaučiasi saugesni, jie ir ramesni. Ugdymo mokyklėlės, baseinai, mankštos, mamų susitikimai, pasisėdėjimas su draugėmis - visa tai puiku ir padeda mamai paįvairinti kasdienę rutiną, tačiau labai svarbu įvertinti ir tai, kaip į visa tai reaguoja kūdikis. Kartais kūdikis gali zirzti ir būti neramus paprasčiausiai dėl to, kad jam visko per daug, jis pervargęs.
Kadangi kūdikis pasakyti negali, verkdamas jis signalizuoja, kad kažkas yra ne taip. Kūdikis gali verkti dėl tam tikros ligos arba jį kamuojamų skausmų. Jeigu mažylis turi temperatūros, sloguoja ar pastebimi kitokie negalavimo simptomai - būtina kreiptis į gydytoją pediatrą, ir nustačius ligą imtis gydymo. Kita kūdikio verksmo priežastis gali būti netinkama jo apranga arba patalpos temperatūra.
Kūdikių termoreguliacija dar nėra susireguliavusi, o dėl labai plonos odelės jiems labai lengva perkaisti ir atvėsti. Labai dažnai kūdikiai verkia dėl netinkamų sauskelnių ir jų sukeliamų alerginių reakcijų. Kita, taip pat labai dažnai pasitaikanti kūdikių verksmo priežastis - įvairių vietų iššutimai.
Galiausiai kūdikis gali verkti tiesiog norėdamas meilės ir šilumos. Šiame dideliame ir dar nepažįstamame pasaulyje yra tiek daug naujovių ir įdomybių, kad joms suvokti gali prireikti dar ne vienos nakties ir dienos. Atrodytų be jokios priežasties verkiantį kūdikį priglauskite prie savęs ir pamyluokite.
Visada atminkite, kad kūdikiai neverkia šiaip, be jokios priežasties, jie dar nesugeba manipuliuoti ar kitaip bandyti paveikti tėvų elgesį. Į kūdikio verksmą reaguoti reikia visada ir iškart - taip formuojamas mažylio suvokimas apie jį supantį pasaulį ir šalia esančių artimų žmonių meilę, suteikiamą saugumo jausmą.
Kaip suprasti, kodėl verkia kūdikis?
- 1. Garsus vaiko verksmas dažnai gali reikšti, kad jis alkanas. Pirmus gyvenimo mėnesius mažylis praalksta kas 3-4 valandas, o kartais ir dar dažniau.
- 2. Jei jūsų kūdikiui 1-3 mėnesiai, visai gali būti, kad jis verkia iš skausmo, kamuojamas pilvo dieglių. Paimkite kūdikį ant rankų, prispauskite jo pilvuką prie savo šilto kūno (oda prie odos kontaktas). Pamasažuokite pilvuką laikrodžio rodyklės kryptimi.
- 3. Kai kurie jautrūs mažyliai gali verkti ir tada, kai pasišlapina ar pasituština. Mažam kūdikiui rekomenduojama keisti sauskelnes ne rečiau kaip kas tris valandas arba dažniau, jei jis pasituština.
- 4. Visai gali būti, kad vaikui yra karšta. Nuklokite šiltas antklodes ir perrenkite vaiką švariais, sausais rūbeliais.
- 5. Tai tikrai labai dažna kūdikių verksmo priežastis - pervargimas. Vaikus gali pervarginti įvairūs aplinkos dirgikliai - šviesos ir garsai prekybos centre, zyziantis televizorius, užgriuvę svečiai į namus, rodantys jam ypatingą dėmesį. Panešiokite ramiai vaikelį, pavėžinkite vežimėlyje, leiskite pagulėti ramioje aplinkoje.
- 6. Kūdikis gali jaustis nepatogiai dėl įvairių priežasčių. Nemokėdamas pasakyti, ką jaučia, žodžiais, mažylis ima verkti.
- 7. Vaikams reikia artumo nuo pirmųjų minučių šiame pasaulyje. Tai, kad mažylis verkia dėl to, kad jam nuobodu, suprasite jį pakalbinę ir priglaudę.
- 8. Vidutiniškai pirmieji dantys išdygsta 6-9 mėnesių vaikams. Duokite kūdikiui specialių kramtukų, kad jis galėtų pasikasyti niežtinčias dantenas.
Kūdikio Raida Pagal Mėnesius
| Mėnuo | Judėjimas | Rankų Funkcija | Bendravimas |
|---|---|---|---|
| 1 | Rankos ir kojos fleksinėje padėtyje, ryškūs naujagimio refleksai. Paguldytas ant pilvo kūdikis kilsteli galvą. | Plaštakos dažniausiai laikomos sugniaužtos. Dėl ryškaus rankos griebimo reflekso gali sugriebti barškutį. | Bendrauja verksmu. Reaguoja į garsus. Skiria žmonių balsus nuo kitų garsų. Fiksuoja žvilgsnį į veidą, akis, ryškų žaislą. |
| 2 | Judesiai platūs ir nekoordinuoti. Aktyvesnės viršutinės kūno dalys. Paguldytas ant pilvo kiek pakelia galvą. | Plaštakos vis dažniau atgniaužtos. Daiktų griebimas dar refleksinis. | Pagrindinė kalba išlieka verksmas. Pradeda kalbėti ištęstomis balsėmis. Pažįsta mamos balsą. Pradeda sąmoningai šypsotis žmogui. |
| 3 | Gulėdamas ant pilvo gerai laiko galvą, ją sukinėja į visas puses. Sodinamas už rankų, bando prisitraukti. | Mokosi pasiekti ir sugriebti daiktus. Gulėdamas ant nugaros rankas suveda ant krūtinės. | Taria įvairius garsus, atsiranda daugiau intonacijų. Skiria bendraujančio žmogaus emocinį kalbos atspalvį. Ieško garso šaltinio. |
| 4 | Gerėja galvos kontrolė, orientacija erdvėje. Paguldytas ant pilvo remiasi dilbiais, greitai ir laisvai sukioja galvą į visas puses. Sodinamas stipriai laikosi, riečiasi, galvą išlaiko stuburo linijoje. | Plaštakos dažniausiai pusiau atgniaužtos. Dažnai apžiūrinėja rankas, kiša jas ar žaislą į burnytę. Pakelia kojas, su jomis žaidžia. | Vograuja (t. y. taria kelias balses kartu), juokiasi, kai su juo kalbama, suvokia skiemenis. Žiūri į kalbančiojo lūpas, reaguoja į veido mimiką. |
| 5 | Gali prisitraukti koją prie burnos ir čiulpti nykštį. Gulėdamas ant pilvuko keliasi ant alkūnių, bando atsikelti remdamasis ištiestomis rankomis. Pradeda verstis nuo pilvo ant nugaros. | Prie žaisliuko tiesia dažniausiai abi rankas, jį paima tiksliau. Gali nulaikyti buteliuką. Mokosi derinti akių, galvos ir rankų judesius. | Vograuja, vapa ir taria skiemenis, dvibalsius. Imituoja garsus: burbuliuoja, burzgia, šnypščia. Tiksliau reaguoja į žmogaus tariamus garsus, pasuka galvą, akimis ieško kalbančiojo. |
| 6 | Didėja judesių įvairovė, tobulėja atramos ir pusiausvyros gebėjimai. Gulėdamas vartosi nuo nugaros ant pilvuko ir atvirkščiai. Trumpai pasėdi be pagalbos, tačiau linksta į priekį, nes liemens raumenys dar per silpni kūno svoriui išlaikyti. | Tiksliai visu delnu paima duodamą žaislą. Manipuliuoja žaislais, perima juos iš vienos rankos į kitą, kelia link burnos, o ne žaislo siekia burna, kaip darė anksčiau. | Kartoja skiemenis „ba“, „da“, „ga“. Daugiau žaidžia su garsais, imituoja balso moduliacijas, garsus taria tam, kad atkreiptų kitų dėmesį. Pastebi suaugusiųjų kalbos intonaciją ir ritmiškumą, stebi kalbančių žmonių burną, pasuka galvą į kalbantį ir pradeda pažinti savo vardą. |
Patarimai dėl kūdikio migdymo
- Japonijos mokslininkų "penkių - aštuonių taisyklė": Prisiglaudę prie kūno kūdikį vaikščiokite mažiausiai penkias minutes vienodu tempu be staigių judesių ir posūkių. Po to atsisėskite ir išsėdėkite su kūdikiu 8 minutes.
- Amerikos pediatrų akademijos (AAP) rekomendacijos: Kai kūdikis sunkiai užmiega, (nuo 4 mėnesių) guldyti mieguistus, o ne laukti, kol visiškai užmigs.
- Richardo Ferberio migdymo metodas ("laipsniškas išnykimas"): Kai kūdikiui sukanka 6 mėnesiai, vis ilgiau neprieikite prie verkiančio kūdikio lovos, kol terminas bus 3 minutės.
Svarbu. Kartais tėvai iš nevilties purto rėkiantį kūdikį. Negalima to daryti! Būdamas su mama kūdikis jaučiasi saugus. Jeigu norite, kad kūdikis nurimtų, nepalikite jo vieno. Kūdikis gerai jausis, kai girdės Jūsų balsą ir širdies plakimą. Vaikas ypatingai laimingas, kai tėvai jį nešioja ant rankų. Dažnai kūdikis nurimsta prieš maitinimą paguldytas ant pilvuko.