Jei vaikas nukrito, motinos širdis suvirpa iš baimės. Tačiau geriau užgniaužti savo emocijas ir veikti tinkamai. Kokią suteikti pirmąją pagalbą vaikui, priklauso nuo situacijos.
Kodėl vaiko kritimas gali būti pavojingas?
Kai krenta vaikas mažame amžiuje, dažniausiai nukenčia jo galva, kuri gali ir traumuotis. Nes ji pas mažylius yra sunkiausia kūno dalis. Į galvos traumas reikia žvelgti dvejopai. Vaikų smegenys turi tam tikrą tvirtumo apsaugą dėl minkštų kaulų, didelio skysčio kiekio aplink smegenis.
Tai leidžia sumažinti smūgį, taip pat saugo kaukolę nuo lūžio arba nuo smegenų sutrenkimo. Tačiau tai tinka tik tuo atveju, jei vaikas „minkštai“ krenta iš nedidelio aukščio. Iš kitos pusės vaiko smegenys aktyviai formuojasi, ir galvos smūgis gali neigiamai paveikti kūdikio vystymąsi bei sveikatą. Todėl nerimas dėl vaiko nukritimo - tai apsauginė reakcija, kai nedelsiant kreipiamasi į gydytoją.
Pirmoji pagalba vaikui nukritus
Kiekvienas vaiko kritimas yra individualus, tačiau bet kokiu atveju tinka pirmoji pagalba. Pirmosios pagalbos variantai:
- Jei nėra pabrinkimo, esant tik minkštųjų audinių pažeidimams, ant traumuotos vietos galima uždėti rankšluostį, sumirkytą šaltame vandenyje arba užšaldytos mėsos gabalą, suvyniotą į rankšluostį;
- Esant aukščiau išvardintiems smegenų sutrenkimo simptomams, reikia nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. Venkite bet kokio nešiojimo ir kitų sutrenkimų - paguldykite vaiką ant nugaros.
- Jei vaikas užmigo po nukritimo, nereikia manyti, kad miegas jį išgydys. Kai kuriais atvejais tiesiog būtina galvos operacija.
Vaikas ant galvos dažniausiai krenta per pirmuosius 12 mėnesių. Ypač labai svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Vis dėl to geriausiai nepalikti vaiko be priežiūros: nei ant pervystymo stalo, nei ant lovos, nei lovytėje, nei ant kėdutės, nei vežimėlyje, nei ant sofos.
Sukrėsto vaiko sindromas
Sukrėsto, arba supurtyto, vaiko sindromą pirmą kartą aprašė G. Caffey (1972 m.). Tai viena iš neatsitiktinių traumų pasekmių, neretai galinti pasibaigti ir vaiko mirtimi. Vaikas, augdamas mylinčioje ir rūpestingoje šeimoje, vargu ar gali patirti šį sindromą. Sukrėsto, arba supurtyto, vaiko sindromas - viena iš neatsitiktinių traumų pasekmių, t.y. tokių traumų, kurios įvyko dėl tėvų ar kitų aplinkinių kaltės. Smurtas prieš vaikus, vaikų traumavimas yra labai sudėtinga problema, apimanti ne tik bet kokį vaiko sveikatos sutrikdymą, bet ir vaiko nepriežiūrą, seksualinį, emocinį ir psichologinį vaiko išnaudojimą.
Kaip pagrindinė sukrėsto vaiko sindromo priežastis dažniausiai įvardijamas netinkamas elgesys su vaiku. Sukrėsto vaiko sindromą dažniausiai patiria vaikai prieš kuriuos yra naudojama fizinė jėga. Vaikas paimamas už žąstų ir stipriai supurtomas, dažniausiai tai daroma stipriai ir iš visų jėgų. Taip pat sukrėsto vaiko sindromą vaikas gali patirti, kai yra trenkiamas į sieną ar numetamas ant žemės.
Kai vaikas atsitrenkia, pasireiškia tiesioginės traumos. Tačiau ne visada atviros traumos rodo, kad vaikui yra sukrėstos smegenys. Žinoma, jei yra atviros traumos, gydytojams lengviau diagnozuoti sukrėsto vaiko sindromą, tačiau išoriškai vaikas gali ir nebūti smarkiai sužalotas.
Purtant vaiką, sutrūkinėja subduralinio tarpo kraujagyslės, kai pasireiškia kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu. Kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu - hematoma - pradeda spausti smegenis, ir smegenys pradeda tinti. Jei hematoma didelė, reikia ją pašalinti. Galvos smegenų kraujosruvas ir hematomas po smegenų dangalais patvirtina kompiuterinė tomografija. Gydytojai apžiūros metu pastebi likusias nuo pirštų mėlynes tose vietose, kur vaikas buvo laikytas. Žinoma, jei prieš vaiką buvo smurtauta ne pirmą kartą, gali būti likusių senesnių sumušimų ar mėlynių žymės. Atliekamas vaikų akių dugno tyrimas.
Neišvengiamai lieka neurologinės, regos, psichologinės pasekmės. Dauguma vaikų dėl galvos traumų lieka neįgalūs, suserga neurologinėmis ligomis, tampa paralyžiuoti, kurti ar akli. Kūdikiai ar vyresni vaikai į ligoninę dažniausiai atvežami jau pavėluotai.
Sukrėsto vaiko sindromas - tai fizinės traumos pasekmė, dažniausiai pasitaikanti vaikams iki metukų, tačiau šį sindromą gali patirti ir vyresni vaikai. Statistiškai vaikai dažniausiai patiria šį sindromą dėl suaugusiųjų kaltės, o tiksliau - tėvo. Žinoma, gali nutikti ir taip, kad kantrybės netekęs suaugusysis stveria kūdikį už krūtinės ar žastų ir stipriai papurto, arba tėvai, nesuvokdami, kas tinka kelių mėnesių kūdikiui, netinkamai elgiasi su mažyliu, jį mėtydami, purtydami.
Šiuo atveju sukrėsto vaiko sindromas pasireiškia todėl, kad kūdikio kaklo raumenys silpni, o kaukolė iki galo neišsivysčiusi. Jei kūdikis ar vaikas patyrė galvos traumą dėl tėvų neišmanymo ar neatsargumo, artimieji turėtų gydytojams tiksliai paaiškinti, kaip vaikas patyrė traumą, neslėpti, jei netyčia išmetė kūdikį iš rankų.
Tėvai ar kiti artimieji gali slėpti fizinio smurto pasekmes kelias dienas, o, vaikui pradėjus dusti, vemti, pakilus temperatūrai, atsiradus traukuliams, pradėjus trikti kvėpavimui, širdies veiklai ar kitiems negalavimams, tik tuomet kreipiasi į gydymo įstaigą. Tikimybė, kad vaikas gali mirti, visada išlieka, tai priklauso nuo, kokio sunkumo sukrėtimą jis patyrė.
Sukrėsto vaiko sindromo atveju tėvai dažniausiai nesako tikrųjų vaiko negalavimo priežasčių, nurodo visai kitas traumos priežastis (iškrito iš lovytės, nukrito nuo laiptų, užsigavo su kietu daiktu ir pan.), nuolat painiojasi, keičia nuomonę. Reiktų pažymėti, jog, nukritę nuo lovos, vaikai kaukolės dažniausiai nesusilaužo. Kad kaukolė lūžtų, vaikas turi kristi iš 1 m aukščio.
Ne tik sukrėsto vaiko sindromo priežastys, bet ir kai kurios kūdikių mirtys taip ir lieka neišsiaiškintos, nes tėvai dažniausiai neigia smurtavę prieš vaiką. Tokių vaikų traumų atvejų iš tiesų pasitaiko nemažai, tačiau Lietuvoje statistinių duomenų kol kas nėra.
Veiksnių, kurie gali lemti sukrėsto vaiko sindromą, yra ne vienas. Priežastys, kodėl tėvai naudoja smurtą prieš vaiką, yra įvairios. Smurtaujantys tėvai dažniausiai patys vaikystėje yra patyrę smurtą. Dažnai akcentuojami tokie veiksniai, kaip skurdas, bedarbystė, girtavimas, narkomanija, tėvų psichinės ligos. Dėl autoritarinio auklėjimo stiliaus, religinių ar kitokių įsitikinimų vaikai taip pat patiria smurtą.
Tėvai dažniausiai neprižiūri, nemyli, skriaudžia vaiką, jei jis buvo nelauktas, gimė ne tos lyties, gimė „ne toks“, kokio tėvai tikėjosi (vaikai su apsigimimais, invalidumą sukeliančiomis ligomis). Sukrėsto vaiko sindromą gali patirti hiperaktyvūs dieną ir daug verkiantys naktį vaikai. Dar viena priežastis, kuri skatina tėvų smurtavimą prieš vaikus - vedybinio gyvenimo krizės. Pasikeitęs vedybinis gyvenimas, gimus kūdikiui, tėvai ar vienas iš tėvų dėl to kaltindami vaiką, naudoja fizinę jėgą. Vienišos motinos arba patiriančios izoliaciją, ypač sergančios depresija, taip pat gali netinkamai prižiūrėti vaiką, išlieti pyktį, smurtauti prieš vaiką.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Kūdikis sėdi: kada pradėti ir kaip padėti? Patarimai tėvams
- Kūdikis nemiega naktį: priežastys ir veiksmingi sprendimai
- Kaip Paprastai Paaiškinti Vaikams Kas Aš Esu ir Kodėl Tai Svarbu!
- Naujagimio odelės lupimasis: pagrindinės priežastys ir efektyvūs sprendimai