Tinkama kūdikio mityba yra labai svarbi, norint užtikrinti jo gerą sveikatą ateityje. Motinos pienas - pagrindinis ir tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas. Kūdikis turėtų būti maitinamas tik motinos pienu iki 4 mėn. (17 sav.), pageidautina iki 6 mėnesių. Mamos pienas, kaip pagrindinis maistas, kūdikiams yra iki 1 metų. Mamos pienas yra unikalus ir suderintas kiekvienam vaikui.
Besikeičianti pieno sudėtis lemia tai, kad vaikas gauna visas augimui būtinas medžiagas. Šis maistas visuomet šiltas, paruoštas ir prieinamas. Mamos pienas yra nepakeičiamas dėl jo sudėtyje esančių medžiagų, kurios būtinos tinkamam vaiko vystymuisi ir brendimui. Jis saugo mažylį nuo įvairių ligų ir užtikrina gerą sveikatą ateityje. Motinos pieno negali pakeisti jokio kito žinduolio ar augalinės kilmės pienas, nes jų sudėtis neatitinka kūdikio poreikių.
Kūdikį žindyti reikia pagal jo poreikius, vidutiniškai 6 - 8 (naujagimį 8 - 12) kartus per parą. Kuo dažniau matysite, girdėsite, liesite ir žindysite savo mažylį, tuo daugiau pieno gaminsis. Žindanti mama privalo tinkamai maitintis ir gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus per dieną). Žindant kūdikį susidaro stiprus emocinis ryšys tarp motinos ir mažylio. Mažylis jaučiasi saugus, o mamos organizmas greičiau atsigauna po ilgo nėštumo ir varginančio gimdymo. Jei mažylis patenkintas, linksmas ir gerai auga, vadinasi, jis gauna pakankamai maisto.
Jei pieno neužtenka, kūdikis dažnai verkia, nustoja šlapintis ir tuštintis, neauga svoris. Prieš nutraukiant žindymą ar keičiant kūdikio mitybą, derėtų pasitarti su gydytoju arba slaugytoja. Tačiau būna situacijų, kai maitinimas mamos pienu, t.y. natūralus maitinimas, nėra įmanomas ar yra nepakankamas (dėl mamos ar kūdikio ligų arba dėl mamos sprendimo). Tokiais atvejais kūdikiai maitinami adaptuotais pieno mišiniais. Mamos pienas ir adaptuoti pieno mišiniai yra vienintelis kūdikių iki 4 mėnesių maistas.
Maždaug pusės metų kūdikis pasirengęs atrasti naujų skonių ir patirti naujų įspūdžių. Atėjo laikas imti į delniuką šaukštą ir ragauti naujo maisto. Deja, tai gali būti ne taip ir paprasta. Pieno skonis kūdikiui yra malonus ir pažįstamas, todėl naujovių vengiantis mažylis gali nenorėti nieko kito. Tėveliai turi būti atkaklūs - jei kūdikis pirmą kartą atsisakys ragauti naujo maisto, reikia vis tiek siūlyti jam paragauti, jei prireiks, net dešimt ar daugiau kartų.
ATMINKITE! Neverta pernelyg ilgai atidėlioti papildomo maisto įtraukimo į kūdikio valgiaraštį. 4 - 6 mėnesių mažyliai lengviau pripranta prie naujų skonių (papildomo maisto siūlykite ne anksčiau kaip 17 ir ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę). Tą patį galima pasakyti ir apie įvairios konsistencijos maistą. Nėra griežtų rekomendacijų, nuo kokio maisto geriausia pradėti papildomą maitinimą. Svarbiausia, kad kūdikis gautų visų jam tuo metu reikalingų maisto medžiagų (ypač geležies), kurių nebepatenkina mamos pienas. Todėl pirmieji rekomenduojami įvesti maisto produktai būtinai turi turėti daug geležies ir būti lengvai pasisavinami.
Jeigu papildomo maisto jūsų mažyliui tenka pradėti duoti žiemą, kai nebėra šviežių daržovių, vertingesnis pasirinkimas būtų kruopos: grikiai, avižos. Po mėnesio galima pasiūlyti rugių, kviečių ir miežių. Nerekomenduojama per anksti (iki 4 mėnesių) arba per vėlai (po 7 mėnesių) įtraukti gliuteno turinčių produktų (kviečių, rugių, ryžių). Jeigu yra šviežių daržovių sezonas, tuomet bulvės ir morkos - tinkami pirmieji produktai, nes jie saldūs ir bus mieliau priimti. Iš pradžių produktai duodami skystos tyrelės pavidalu. Daržoves reikia nulupti, supjaustyti mažais gabaliukais ir išvirti nedideliame vandens kiekyje. Išvirtos arba garuose pagamintos daržovės nukošiamos ir sutrinamos trintuvu arba sumaigomos šaukštu per sietą. Kai daržovės jau tapo kasdieniu kūdikio maistu, galite jam duoti vaisių ir uogų.
PATARIMAS! Mėsa - puikus baltymų ir geležies šaltinis, todėl ji būtina kūdikiui nuo 4 - 6 mėnesių. Net ir tuomet, kai kūdikiui užtenka mamos pieno, o svoris auga gerai, nuo 6 mėnesių vertėtų įvesti mėsą. Pirma kūdikio mėsytė galėtų būti triušiena ar veršiena (dėl puikiai pasisavinamos geležies). Taip pat tinka neriebi kiauliena, jautiena, kalakutiena ir aviena. Jei kūdikis nėra alergiškas vištienai ir žuviai, šie produktai puikiai tinka mitybos racionui paįvairinti.
Puikus geležies šaltinis yra kepenys, kurias galima įtraukti į kūdikio racioną nuo 9 mėnesių. Gerai duoti kūdikiui kepenų kartu su daržovių tyre, po 1 - 2 šaukštus 1 - 2 kartus per mėnesį. Norint išvengti geležies trūkumo sukeltos anemijos, pakanka nedidelio mėsos kiekio per dieną. Užtenka vaiko delniuko dydžio mėsos gabaliuko (apie 50 g). Žuvis - tai reikalingas produktas, puikus baltymų, nepakeičiamų riebalų rūgščių ir mineralinių medžiagų šaltinis. Jos galima duoti 1 - 2 kartus per savaitę, pakankamas kiekis - vaiko delniuko dydžio gabaliukas. Pradėti galima nuo liesos gėlavandenės žuvies, vėliau įtraukti kitas rūšis. Kūdikiui netinka įvairios dietos, liesi maisto produktai. Iki 2 metų riebalai vaikams neribojami, kadangi pagrindinę energiją jie gauna būtent iš jų.
Pieno produktai, kaip papildomas maistas, tinka, kai kūdikis jau valgo mėsą ir žuvį, maždaug 9 mėnesį. Geriau pasisavinami ir virškinami rauginti ir fermentuoti pieno produktai, pavyzdžiui, jogurtas, kefyras, rūgpienis, grietinė. Varškės pasiūlyti patartina pripratinus prie jogurto. Karvės pienas netinkamas pakaitalas mamos pienui ar adaptuotam pieno mišiniui. Karvės piene yra per daug baltymų, riebalų, o geležies - per mažai. Per didelis baltymų kiekis kūdikio racione turi įtakos nutukimui ateityje.
Alergiją gali sukelti bet koks maisto produktas. Dažniausiai kūdikiams ir mažiems vaikams alergiją sukelia karvės pienas, kiaušiniai, soja, žuvis, žemės riešutai, riešutai, kviečiai. Jei alergijos maistui požymiai pasireiškia maitinant krūtimi, šiuo atveju alergiją gali sukelti alergenai, kurių vaikas gauna su motinos pienu. Tokiu atveju mamai reikia vengti produktų, sukeliančių kūdikiui alergiją. Svarbu žinoti, kad nėra reikalo atidėti šių produktų įvedimo į racioną. Tyrimai rodo, kad vėlyvas galimai alergiją sukeliančių produktų įvedimas į racioną alergijos rizikos nesumažina. Jeigu kūdikis yra alergiškas ar yra žinoma alergija šeimoje, alergeniškus produktus į racioną reikia įtraukti pasitarus su vaikų alergologu.
ESPGHAN rekomenduoja papildomą maitinimą pradėti ne anksčiau kaip 17 savaitę, bet ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę (ESPGHAN, 2017). Iš pradžių duoti tik vieną valgomąjį šaukštą (15 ml) naujo maisto. Svarbu stebėti, ar maistas tinka kūdikiui. Iš pradžių kūdikis valgo tik po kelis šaukštus papildomo maisto, todėl daug jo lieka. Likutį galima įdėti į šaldiklį. Atšildyti maistą reikėtų lėtai, šaldytuve. Antra kartą maisto užšaldyti negalima.
Tačiau būna situacijų, kai maitinimas mamos pienu, t.y. natūralus maitinimas, nėra įmanomas ar yra nepakankamas (dėl mamos ar kūdikio ligų arba dėl mamos sprendimo). Tokiais atvejais kūdikiai maitinami adaptuotais pieno mišiniais. Mamos pienas ir adaptuoti pieno mišiniai yra vienintelis kūdikių iki 4 mėnesių maistas. iki 12 mėn. pieno buteliukus, kuriuose bus ruošiamas adaptuotas pieno mišinys, reikėtų pasterizuoti (naudojami specialūs garintuvai) arba virinti kartą per dieną 3 - 4 min.
5. Vidurių užkietėjimas diagnozuojamas, kai tuštinamasi 2 ir rečiau kartų per savaitę. Esant vidurių užkietėjimui, išmatos būna kietos konsistencijos, spirių formos. Pirmų mėnesių žindomi kūdikiai gali tuštintis ne kasdien ir, jei nėra diskomforto, tai vertinama kaip norma, ir specialaus gydymo nereikia. Patariama tokius kūdikius dažniau maudyti ir atlikti mankštas. Jei kūdikis tampa dirglus, atsisako valgyti, jam pučia pilvą, vargina diegliai, tuomet reikėtų ieškoti priežasties.
Jeigu kūdikis dėl svarbių priežasčių nėra maitinamas mamos pienu, o maitinamas pieno mišiniu, tai patikrinkite, ar mišinys ruošiamas teisingai: vandens kiekis, pieno miltelių kiekis, ar jis seikėjamas matavimo šaukšteliu. Jeigu užkietėjo viduriai kūdikio, kuris yra 6 mėn. amžiaus ar vyresnis ir nėra maitnamas mamos pienu, tai galite jam paruošti HiPP 2 Combiotic pieno mišinį. Šis mišinys yra su svarbiomis skaidulinėmis medžiagomis (GOS iš laktozės), kurios gali laisvinti vidurius. Leiskite kūdikiui laisvai pasispardyti, pajudėti, nes tai stimuliuoja virškinimą.
Naujagimių vidurių užkietėjimas - dažna problema, kelianti nerimą tėvams. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti užkietėjusius vidurius, kokios galimos priežastys ir, svarbiausia, ką daryti, kad padėtumėte savo mažyliui.
Kaip atpažinti užkietėjusius vidurius naujagimiui?
Nustatyti, ar naujagimiui užkietėjo viduriai, gali būti sudėtinga, nes kūdikių tuštinimosi įpročiai labai skiriasi. Kai kurie kūdikiai tuštinasi po kiekvieno maitinimo, o kiti - tik kartą per kelias dienas. Tačiau, jei pastebite šiuos požymius, vertėtų susirūpinti:
- Retesnis tuštinimasis nei įprastai: Jei kūdikis tuštinasi rečiau nei 3 kartus per savaitę.
- Kietos išmatos: Išmatos yra kietos, sausos, panašios į mažus kamuoliukus (kartais lyginamos su "zuikio spirais").
- Kūdikis įsitempia ir raudonuoja: Tuštinimosi metu kūdikis labai stanginasi, raudonuoja, verkia.
- Nerimas ir irzlumas: Kūdikis tampa neramus, irzlus, daugiau verkia nei įprastai.
- Pilvo pūtimas: Pilvas gali būti išsipūtęs ir kietas.
- Skausmas tuštinimosi metu: Kūdikis gali verkti ar atrodyti, kad jam skauda tuštinantis.
- Mažesnis apetitas: Užkietėję viduriai kartais gali sumažinti apetitą.
Galimos naujagimių vidurių užkietėjimo priežastys
Naujagimių vidurių užkietėjimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Svarbu atkreipti dėmesį į galimus veiksnius, kad būtų galima pasirinkti tinkamą sprendimą:
- Mityba:
- Mišinys: Kai kurie mišiniai gali būti sunkiau virškinami nei kiti. Jei kūdikis maitinamas mišiniu, pabandykite pakeisti jį kitu, skirtu jautresniems pilvukams.
- Perėjimas nuo motinos pieno prie mišinio: Šis perėjimas gali sukelti laikiną vidurių užkietėjimą, kol kūdikio virškinimo sistema prisitaikys.
- Ankstyvas primaitinimas: Jei kūdikis yra primaitinamas per anksti ir jo virškinimo sistema nėra pasiruošusi, tai gali sukelti vidurių užkietėjimą.
- Dehidratacija: Nepakankamas skysčių kiekis gali sukelti kietesnes išmatas.
- Virškinimo sistemos branda: Naujagimių virškinimo sistema dar nėra visiškai išsivysčiusi, todėl gali kilti sunkumų virškinant.
- Ligos: Kai kurios ligos ar vaistai gali sukelti vidurių užkietėjimą.
- Anatomijos ypatumai: Retais atvejais vidurių užkietėjimas gali būti susijęs su anatomijos ypatumais.
- Stresas: Nors rečiau, stresas taip pat gali turėti įtakos virškinimui.
Ką daryti, jei kūdikiui užkietėjo viduriai?
Pirmiausia, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Jis galės nustatyti tikslią priežastį ir rekomenduoti tinkamiausią gydymo būdą. Tačiau, kol laukiate vizito pas gydytoją, galite pabandyti šiuos patarimus:
- Kūdikio maitinimas motinos pienu: Jei kūdikis maitinamas motinos pienu, tęskite maitinimą. Motinos pienas yra lengviausiai virškinamas ir retai sukelia vidurių užkietėjimą. Motinos mityba taip pat gali turėti įtakos kūdikio virškinimui. Verta atkreipti dėmesį, ar jūsų mityboje nėra produktų, galinčių sukelti kūdikiui pilvo pūtimą ar vidurių užkietėjimą (pvz., didelis kiekis pieno produktų).
- Maitinimas mišiniu: Jei kūdikis maitinamas mišiniu, pasitarkite su gydytoju dėl mišinio pakeitimo. Gydytojas gali rekomenduoti mišinį, skirtą jautresniems pilvukams, arba mišinį su didesniu skysčių kiekiu. Įsitikinkite, kad mišinys yra paruoštas pagal instrukcijas, nes per didelė koncentracija gali sukelti vidurių užkietėjimą.
- Skysčiai: Jei kūdikis yra vyresnis nei 6 mėnesių ir jau primaitinamas, pasiūlykite jam daugiau vandens. Mažesniems kūdikiams, kurie dar neprimaitinami, papildomas vanduo gali būti nereikalingas, tačiau pasitarkite su gydytoju. Galima duoti šiek tiek slyvų sulčių, nes jos turi vidurius laisvinantį poveikį. Svarbu neperdozuoti, pradėkite nuo mažo kiekio ir stebėkite kūdikio reakciją.
- Pilvo masažas: Švelnus pilvo masažas gali padėti paskatinti žarnyno veiklą. Paguldykite kūdikį ant nugaros ir švelniai masažuokite pilvą sukamaisiais judesiais pagal laikrodžio rodyklę. Masažuokite švelniai, stebėkite kūdikio reakciją. Taip pat galite švelniai sulenkti kūdikio kojytes ir pritraukti jas prie pilvo, tai taip pat gali padėti paskatinti tuštinimąsi.
- Judėjimas: Švelnus judėjimas gali padėti paskatinti žarnyno veiklą. Paguldykite kūdikį ant nugaros ir švelniai paminkštinkite jo kojytes, tarsi jis važiuotų dviračiu. Taip pat galite švelniai panešioti kūdikį vertikalioje padėtyje, tai gali padėti išjudinti dujas ir išmatas.
- Šiltas vonios vanduo: Šiltas vonios vanduo gali padėti atpalaiduoti pilvo raumenis ir palengvinti tuštinimąsi. Leiskite kūdikiui pabūti šiltoje vonioje kelias minutes ir švelniai masažuokite jo pilvą.
- Termometras arba žvakutė: Švelniai įkišus termometrą arba žvakutę į kūdikio išangę, galima paskatinti tuštinimąsi. Tačiau šį metodą reikėtų naudoti tik pasitarus su gydytoju, nes per dažnas naudojimas gali pažeisti žarnyną.
Kada kreiptis į gydytoją?
Būtina kreiptis į gydytoją, jei:
- Kūdikis yra jaunesnis nei 4 mėnesių ir jam užkietėjo viduriai.
- Kūdikis karščiuoja.
- Kūdikis vemia.
- Kūdikis atsisako valgyti.
- Kūdikio išmatose yra kraujo.
- Kūdikis labai irzlus ir neramus.
- Namų priemonės nepadeda.
Prevencija
Norint išvengti vidurių užkietėjimo, svarbu:
- Užtikrinti pakankamą skysčių suvartojimą (ypač primaitinant).
- Jei kūdikis maitinamas mišiniu, parinkti tinkamą mišinį ir paruošti jį pagal instrukcijas.
- Reguliariai masažuoti kūdikio pilvą.
- Skatinti aktyvų judėjimą.
- Jei kūdikis jau primaitinamas, į mitybą įtraukti daugiau skaidulų turinčių produktų (pvz., slyvų, abrikosų).
Svarbu atsiminti
- Kiekvienas kūdikis yra individualus, todėl tuštinimosi įpročiai gali skirtis.
- Prieš imantis bet kokių priemonių, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
- Nenaudokite vaistų nuo vidurių užkietėjimo be gydytojo rekomendacijos.
- Būkite kantrūs ir supratingi, nes vidurių užkietėjimas dažniausiai yra laikina problema.
- Stebėkite kūdikio elgesį ir išmatų pokyčius, kad galėtumėte laiku pastebėti problemą.
Tikimės, kad šis straipsnis padės jums suprasti, ką daryti, kai naujagimiui užkietėję viduriai.
Jei geriamas tik pradinis, liesas pienas, tada naujagimio mityba tampa nepilnaverte, nes jis gauna per mažai riebalų. Tai dažniausia nepakankamo svorio augimo priežastis, o išmatos tampa žalsvo atspalvio. Netaisyklingas krūties apžiojimas lemia tai, kad kūdikis per ilgą laiką išžinda nedidelį pieno kiekį, nes pienas skiriasi lašais, o ne teka srovele. Tokiu atveju kūdikis būna neramus prie krūties, mamos sako, kad „vaikui nepatinka mano pienas“. NETIESA!
PSO rekomenduoja išimtinai žindyti kūdikius iki 6 mėn. amžiaus.
Motinos pienu maitinami kūdikiai tuštinasi dažniau, nei maitinami mišiniais, skiriasi ir jų išmatų spalva. Tokiu atveju maitinimo krūtimi nutraukti nereikia. Gydytojas nuspręs, ar mišinukais maitinamam kūdikiui turėtų būti skiriamas mišinys be laktozės.
Linkusiems rečiau tuštintis kūdikiams papildomą maitinimą pradėkite nuo vaisių tyrelės, pvz. slyvų, obuolių, vėliau į racioną įtraukite kriaušių, abrikosų, pasiūlykite saldžiųjų bulvių (batatų). Iš daržovių tiktų brokoliai, špinatai.
Jei pastebite, kad pradėjus lankyti darželį ar mokyklą sutriko vaiko tuštinimasis, turėtumėte apie tai su vaiku pakalbėti, įtikinti, kad nereikia bijoti kitur padaryti „kaka“. Jei tai nepadeda, pasitarkite su darželio auklėtoja, kad ji sudarytų vaikui sąlygas ramiai vienam pasėdėti tualete. Svarbu neleisti procesui „įsisenėti“.
Kelis kartus per dieną prieš maitinimą/žindymą kūdikio pilvuką pamasažuokite pagal laikrodžio rodyklę. Duokite vaikui atsigerti tiek, kiek nori. Tinka tirštos, tik ką pagamintos sultys bei vaiko mėgstami skysčiai. Vietoje sulčių, kad ir tirštų, geriau tinka daržovių bei vaisių tyrelės.
Jeigu kūdikio svoris auga normaliai (o apie tai pasako jo gydytojas), savaitę nesituštinęs kūdikis būna linksmas ir guvus, nepučia pilvuko - nieko daryti nereikia.
Svarbu, kad tarp tuštinimosi žmogus jaustųsi gerai. Vidurių užkietėjimas diagnozuojamas tuomet, kai konkretaus vaiko tuštinimosi dažnis suretėjo ne mažiau kaip 2 kartus per atitinkamą laikotarpį ir išmatos taip pasikeitė, kad tapo kieto stulpo arba spiriukų pavidalo.
Pirmiausia dera atrasti pasikeitusio tuštinimosi priežastį, ją pašalinti ir tik po, jei priežastį pašalinus viduriai liks užkietėję, pradėti gydyti. Staiga atsiradusio (nepriklausomai nuo vaiko amžiaus) vidurių užkietėjimo priežastys: pasikeitusi dieta (vaikas gauna daug smulkaus malimo miltinių produktų ir mažai daržovių, vaisių); sąmoningai nesituština, nes tuštinimosi procedūra kelis kartus jam sukėlė nemalonius jutimus; vaikas gydomas vaistais, kurie lėtiną žarnyno judesius; vaikas gydytas antibiotikais (šiuo atveju tiks „gerosios“ žarnyno bakterijos).
Retai besituštinantiems pirmiausiai sureguliuojama dieta ir tik po, jei vis dar reikia vaikui padėti, skiriamas vienas iš vaistų, laisvinančių vidurius.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Kūdikis sėdi: kada pradėti ir kaip padėti? Patarimai tėvams
- Kūdikis nemiega naktį: priežastys ir veiksmingi sprendimai
- Kodėl Sauskelnės Praleidžia Šlapimą? Atraskite Pagrindines Priežastis ir Efektyvius Sprendimus
- Atraskite Geriausias Receptų Knygas Vaikams – Sveika Mityba Ir Kūrybiškas Maistas