Tinkama kūdikio mityba yra labai svarbi, norint užtikrinti jo gerą sveikatą ateityje. Motinos pienas - pagrindinis ir tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas. Kūdikis turėtų būti maitinamas tik motinos pienu iki 4 mėn. (17 sav.), pageidautina iki 6 mėnesių.
Mamos pienas, kaip pagrindinis maistas, kūdikiams yra iki 1 metų. Mamos pienas yra unikalus ir suderintas kiekvienam vaikui. Besikeičianti pieno sudėtis lemia tai, kad vaikas gauna visas augimui būtinas medžiagas. Šis maistas visuomet šiltas, paruoštas ir prieinamas. Mamos pienas yra nepakeičiamas dėl jo sudėtyje esančių medžiagų, kurios būtinos tinkamam vaiko vystymuisi ir brendimui. Jis saugo mažylį nuo įvairių ligų ir užtikrina gerą sveikatą ateityje. Motinos pieno negali pakeisti jokio kito žinduolio ar augalinės kilmės pienas, nes jų sudėtis neatitinka kūdikio poreikių.
Kūdikį žindyti reikia pagal jo poreikius, vidutiniškai 6 - 8 (naujagimį 8 - 12) kartus per parą. Kuo dažniau matysite, girdėsite, liesite ir žindysite savo mažylį, tuo daugiau pieno gaminsis. Žindanti mama privalo tinkamai maitintis ir gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus per dieną). Žindant kūdikį susidaro stiprus emocinis ryšys tarp motinos ir mažylio. Mažylis jaučiasi saugus, o mamos organizmas greičiau atsigauna po ilgo nėštumo ir varginančio gimdymo.
Jei mažylis patenkintas, linksmas ir gerai auga, vadinasi, jis gauna pakankamai maisto. Jei pieno neužtenka, kūdikis dažnai verkia, nustoja šlapintis ir tuštintis, neauga svoris. Prieš nutraukiant žindymą ar keičiant kūdikio mitybą, derėtų pasitarti su gydytoju arba slaugytoja.
Vitaminas D užtikrinta tinkamą vaiko augimą, taisyklingą laikyseną, sveikus dantis. Jeigu mažylis žindomas (ir nėštumo, ir žindymo metu mama turi vartoti vitaminą D) vitamino D lašiukai 500 - 1000 TV/d skiriami nuo 3 savaičių iki 1,5 metų. Dėl tikslios vitamino D dozės būtina pasitarti su gydytoju. Jeigu kūdikis maitinamas dirbtinai, mišinyje esančio vitamino D turėtų pakakti, bet svarbiausiai stebėti, ar neatsiranda rachito simptomų. Dėl papildomo vitamino D skyrimo reikėtų pasitarti su gydytoju. Pertrauka daroma tik per saulėtus vasaros mėnesius, kai daug laiko praleidžiama lauke, arba per keliones į saulėtus kraštus. Kokį vitamino D preparatą rinktis, - patars jūsų gydytojas.
Kol mažylis tik žindomas, mamos pienas yra ne tik jo maistas, bet ir gėrimas. Žindimo pradžioje piene yra daugiau vandens, ir tai užtikrina reikalingą skysčių kiekį. Žindimo pabaigoje kūdikis gauna riebesnio pieno, kuris jį pasotina. Esant karštoms dienoms, arba jeigu kūdikis nori, jam galima duoti atsigerti šiek tiek švaraus virinto vandens. Įvedus papildomą maistą, po truputį reikėtų pratinti ir prie vandens gėrimo. Atsigerti duokite po valgio. Iki 6 mėn. patariama duoti virinto atvėsinto vandens, vyresniems kūdikiams vandens virinti nereikia. Prieš duodant gerti vandens iš čiaupo, rekomenduojama patikrinti vandens sudėtį ir kokybę. Tinkamiausias kūdikiams ir vaikams gėrimas yra švarus vanduo!
Sultys ir kiti saldinti gėrimai nerekomenduojami vaikams iki dvejų metų, o vyresniems yra ribojami. Jeigu jau duodamos sultys, tai ne daugiau nei stiklinė (240 ml) per savaitę. Vertėtų palaukti, kol vaikas išmoks gerti iš puodelio. Nei iš buteliukų, nei iš mokomųjų (su snapeliu ir kitokių) puodelių sulčių ir kitų saldintų gėrimų gerti nerekomenduojama. Jeigu nusprendėte sulčių duoti, jos turėtų būti spaustos namuose, o jeigu pagamintos pramoniniu būdu, tuomet turi būti skirtos tik kūdikiams. Taip pat rekomenduojama sultis (ir šviežiai spaustas) skiesti vandeniu - bent per pusę. Nevertėtų sulčių duoti prieš maitinimą, nes sultys mažina apetitą. Tinkamiausias kūdikiams ir vaikams gėrimas yra švarus vanduo!
Jeigu norite duoti mažyliui arbatos, ji turėtų būti skirta jūsų mažylio amžiui. Labai svarbu atkreipti dėmesį į arbatos sudėtį, kad nepakenktumėte vaiko sveikatai. Jei duosite naminių žolelių arbatos, neįmanoma nuspėti, kokia yra tiksli tokios arbatos sudėtis, ar veikliųjų medžiagų kiekis nebus per didelis kūdikiui. Nerekomenduojama sudėtinė dalis - pankolis! Estragolis, pagrindinis pankolio elementas, buvo identifikuotas kaip estrogenas ir galimas kancerogenas esant hormonų sutrikimui. Šis mišinys, jei vartojamas dideliais kiekiais, gali būti nesaugus ir suaugusiesiems, ir kūdikiams.
Papildomo maitinimo įvedimas
Maždaug pusės metų kūdikis pasirengęs atrasti naujų skonių ir patirti naujų įspūdžių. Atėjo laikas imti į delniuką šaukštą ir ragauti naujo maisto. Deja, tai gali būti ne taip ir paprasta. Pieno skonis kūdikiui yra malonus ir pažįstamas, todėl naujovių vengiantis mažylis gali nenorėti nieko kito. Tėveliai turi būti atkaklūs - jei kūdikis pirmą kartą atsisakys ragauti naujo maisto, reikia vis tiek siūlyti jam paragauti, jei prireiks, net dešimt ar daugiau kartų.
ATMINKITE! Neverta pernelyg ilgai atidėlioti papildomo maisto įtraukimo į kūdikio valgiaraštį. 4 - 6 mėnesių mažyliai lengviau pripranta prie naujų skonių (papildomo maisto siūlykite ne anksčiau kaip 17 ir ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę). Tą patį galima pasakyti ir apie įvairios konsistencijos maistą.
Nėra griežtų rekomendacijų, nuo kokio maisto geriausia pradėti papildomą maitinimą. Svarbiausia, kad kūdikis gautų visų jam tuo metu reikalingų maisto medžiagų (ypač geležies), kurių nebepatenkina mamos pienas. Todėl pirmieji rekomenduojami įvesti maisto produktai būtinai turi turėti daug geležies ir būti lengvai pasisavinami. Jeigu papildomo maisto jūsų mažyliui tenka pradėti duoti žiemą, kai nebėra šviežių daržovių, vertingesnis pasirinkimas būtų kruopos: grikiai, avižos. Po mėnesio galima pasiūlyti rugių, kviečių ir miežių. Nerekomenduojama per anksti (iki 4 mėnesių) arba per vėlai (po 7 mėnesių) įtraukti gliuteno turinčių produktų (kviečių, rugių, ryžių).
Jeigu yra šviežių daržovių sezonas, tuomet bulvės ir morkos - tinkami pirmieji produktai, nes jie saldūs ir bus mieliau priimti. Iš pradžių produktai duodami skystos tyrelės pavidalu. Daržoves reikia nulupti, supjaustyti mažais gabaliukais ir išvirti nedideliame vandens kiekyje. Išvirtos arba garuose pagamintos daržovės nukošiamos ir sutrinamos trintuvu arba sumaigomos šaukštu per sietą. Kai daržovės jau tapo kasdieniu kūdikio maistu, galite jam duoti vaisių ir uogų.
PATARIMAS! Mėsa - puikus baltymų ir geležies šaltinis, todėl ji būtina kūdikiui nuo 4 - 6 mėnesių. Net ir tuomet, kai kūdikiui užtenka mamos pieno, o svoris auga gerai, nuo 6 mėnesių vertėtų įvesti mėsą. Pirma kūdikio mėsytė galėtų būti triušiena ar veršiena (dėl puikiai pasisavinamos geležies). Taip pat tinka neriebi kiauliena, jautiena, kalakutiena ir aviena. Jei kūdikis nėra alergiškas vištienai ir žuviai, šie produktai puikiai tinka mitybos racionui paįvairinti. Puikus geležies šaltinis yra kepenys, kurias galima įtraukti į kūdikio racioną nuo 9 mėnesių. Gerai duoti kūdikiui kepenų kartu su daržovių tyre, po 1 - 2 šaukštus 1 - 2 kartus per mėnesį.
Norint išvengti geležies trūkumo sukeltos anemijos, pakanka nedidelio mėsos kiekio per dieną. Užtenka vaiko delniuko dydžio mėsos gabaliuko (apie 50 g). Žuvis - tai reikalingas produktas, puikus baltymų, nepakeičiamų riebalų rūgščių ir mineralinių medžiagų šaltinis. Jos galima duoti 1 - 2 kartus per savaitę, pakankamas kiekis - vaiko delniuko dydžio gabaliukas. Pradėti galima nuo liesos gėlavandenės žuvies, vėliau įtraukti kitas rūšis.
Kūdikio maistas turi būti be papildomai pridedamo cukraus ir druskos, taip mažylis jaus tikrą maisto skonį. Jei vengsite druskos ir cukraus, vaikas ateityje bus sveikesnis. Kūdikiui netinka saldinti gėrimai. Ryžių pienas netinka kūdikiams ir vaikams dėl jame galimai esančio arseno, kuris priskiriamas kancerogenams bei yra pavojingas sveikatai ir gyvybei. Kūdikiui netinka įvairios dietos, liesi maisto produktai. Iki 2 metų riebalai vaikams neribojami, kadangi pagrindinę energiją jie gauna būtent iš jų.
Kiaušinio baltymas kūdikiui labai naudingas, bet gali sukelti ir alergiją. Kiaušinio trynio sudėtyje yra naudingų riebalų rūgščių, būtinų smegenų vystymuisi ir regėjimui. Pagal naujas rekomendacijas, kūdikiui gerai išvirto kiaušinio galima duoti ragauti 5 - 6 mėnesį. Kūdikiai, kuriems kiaušinis įvestas vėliau, dažniau susiduria su alergija kiaušiniui. Pieno produktai, kaip papildomas maistas, tinka, kai kūdikis jau valgo mėsą ir žuvį, maždaug 9 mėnesį. Geriau pasisavinami ir virškinami rauginti ir fermentuoti pieno produktai, pavyzdžiui, jogurtas, kefyras, rūgpienis, grietinė. Varškės pasiūlyti patartina pripratinus prie jogurto. Varškės sudėtyje yra labai daug baltymų, nederėtų jos duoti per daug - užtenka 20 - 50 gramų per parą.
Karvės pienas netinkamas pakaitalas mamos pienui ar adaptuotam pieno mišiniui. Karvės piene yra per daug baltymų, riebalų, o geležies - per mažai. Per didelis baltymų kiekis kūdikio racione turi įtakos nutukimui ateityje. Vaikai, į kurių racioną karvės pienas buvo įtrauktas per anksti, linkę į anemiją, atsirandančią dėl geležies trūkumo. Jeigu kūdikis nėra alergiškas karvės pieno baltymams, nedideliu pieno kiekiu galima skaninti namie gaminamus patiekalus. Tačiau kaip pagrindinis gėrimas karvės pienas netinka iki 1 metų.
* Nurodyti maisto kiekiai yra labai apytiksliai. Kūdikiai yra labai skirtingi ir patys pasirenka jiems reikiamą maisto kiekį kiekvieno valgymo metu.
Alergiją gali sukelti bet koks maisto produktas. Dažniausiai kūdikiams ir mažiems vaikams alergiją sukelia karvės pienas, kiaušiniai, soja, žuvis, žemės riešutai, riešutai, kviečiai. Jei alergijos maistui požymiai pasireiškia maitinant krūtimi, šiuo atveju alergiją gali sukelti alergenai, kurių vaikas gauna su motinos pienu. Tokiu atveju mamai reikia vengti produktų, sukeliančių kūdikiui alergiją. Svarbu žinoti, kad nėra reikalo atidėti šių produktų įvedimo į racioną. Tyrimai rodo, kad vėlyvas galimai alergiją sukeliančių produktų įvedimas į racioną alergijos rizikos nesumažina. Jeigu kūdikis yra alergiškas ar yra žinoma alergija šeimoje, alergeniškus produktus į racioną reikia įtraukti pasitarus su vaikų alergologu.
Jeigu pasirinkta vegetarinė, o ypač veganinė, mityba, kūdikiui ir mamai reikalinga akyla ir nuolatinė gydytojo priežiūra, kad netrūktų jokių būtinų maisto medžiagų. Vitamino B12 trūkumas neleidžia normaliai augti kūdikiui, trukdo vystytis smegenims ir gali baigtis mirtimi. Veganinės dietos nėra rekomenduojamos vaikams, ypač įvedant papildomą, naują maistą. Veganė nėščioji ir žindyvė privalo vartoti maisto papildų ir nuolatos stebėti vitaminų B12, B2, A ir D kiekius.
ESPGHAN rekomenduoja papildomą maitinimą pradėti ne anksčiau kaip 17 savaitę, bet ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę (ESPGHAN, 2017). Iš pradžių duoti tik vieną valgomąjį šaukštą (15 ml) naujo maisto. Svarbu stebėti, ar maistas tinka kūdikiui. Iš pradžių kūdikis valgo tik po kelis šaukštus papildomo maisto, todėl daug jo lieka. Likutį galima įdėti į šaldiklį. Atšildyti maistą reikėtų lėtai, šaldytuve. Antra kartą maisto užšaldyti negalima. Norėdami pašildyti maistą, įstatykite indą su maistu į dubenį ar puodą su šiltu vandeniu ir leiskite maistui sušilti. Norimą kiekį košės švariu šaukštu įdėkite į kūdikio lėkštę. Likusią stiklainyje košę sandariai uždarykite dangteliu ir dėkite į šaldytuvą, laikykite iki 2 jų parų. Maitinant tiesiai iš stiklainio, maisto likutį reikia išmesti, kadangi į jį pateko mažylio seilių.
Mamos pienas yra unikalus ir suderintas kiekvienam vaikui, besikeičianti pieno sudėtis lemia tai, kad vaikas gauna visas augimui būtinas medžiagas. Šis maistas visuomet šiltas, paruoštas ir prieinamas. Mamos pienas yra nepakeičiamas dėl jo sudėtyje esančių medžiagų, kurios būtinos tinkamam vaiko vystymuisi ir brendimui. Tačiau būna situacijų, kai maitinimas mamos pienu, t.y. natūralus maitinimas, nėra įmanomas ar yra nepakankamas (dėl mamos ar kūdikio ligų arba dėl mamos sprendimo). Tokiais atvejais kūdikiai maitinami adaptuotais pieno mišiniais. Mamos pienas ir adaptuoti pieno mišiniai yra vienintelis kūdikių iki 4 mėnesių maistas.
iki 12 mėn. pieno buteliukus, kuriuose bus ruošiamas adaptuotas pieno mišinys, reikėtų pasterizuoti (naudojami specialūs garintuvai) arba virinti kartą per dieną 3 - 4 min.
Dažniausios problemos ir jų sprendimo būdai
- Diegliai - normalus fiziologinis reiškinys, rodantis kūdikio brandą. Diegliai atsiranda nuo 1 mėn., labiausiai vargina iki 4 - 5 mėn., vėliau daugeliui praeina. Jei diegliai ir pilvo pūtimas labai išreikšti, tuomet tikslinga maitinančios mamos dietoje apriboti alergizuojančio maisto: karvės pieno ir visų pieno produktų, riešutų, jūros gėrybių, kiaušinio, sojos, didelio kiekio kviečių produktų. Kartais maitinančios mamos pastebi, kad pavalgius brokolių, kopūstų, šokolado, citrusų, česnako, pipirų, jų kūdikiams pučia pilvą labiau. Jei tokie pastebėjimai kartojasi, tuomet rekomenduojama šių produktų vengti. Jei kūdikis maitinamas adaptuotu pieno mišiniu, tuomet tikslinga keisti mišinį į kitą, kuriame yra iš dalies hidrolizuotų karvės pieno baltymų (HA, Comfort ir kitų). Jei simptomai trukdo gyvenimo kokybei, ir kūdikio svorio augimas yra mažas, tikslinga šeimos gydytojo ir specialisto konsultacija.
- Atpylimas maistu - vienas iš fiziologinių praeinančių kūdikio simptomų, pasireiškiantis nuo gimimo iki 6 mėn., vėliau retėjantis ir praeinantis iki 1 m. Jei kūdikio svoris auga, o psichomotorinė raida normali, atpylimai nėra gydomi. Tačiau jei atpylinėjimas dažnas ir trukdo gyvenimo kokybei, tuomet galima koreguoti maitinančios mamos dietą, nes atpylimas irgi gali būti maisto alergijos ir netoleravimo simptomas. Mamos dietoje tikslinga vengti alergizuojančio maisto (tokio pat kaip dieglių atveju). Jei atpylinėjančio kūdikio svoris neauga, pastebimas sulėtėjęs vystymasis, kūdikis vemia su kraujo gyslelėmis, tuomet reikalinga specialisto konsultacija.
- Viduriavimas - tai dažnas tuštinimasis skystomis išmatomis, tačiau išmatų tūris turi būti didelis. Dauguma pirmų mėnesių kūdikių tuštinasi dažnai, skystai, tačiau išmatų kiekis yra mažas, ir tai nėra viduriavimas. Jei kūdikis viduriuoja ir nėra infekcijos ar kitų ligų požymių, tuomet labiausiai tikėtina priežastis yra alergija maistui. Jei kūdikis žindomas, tuomet mamos dietoje apribojamas alergizuojantis maistas. DĖMESIO! Kūdikiui viduriuojant svarbu įdėmiai jį stebėti, kadangi viduriavimą gali sukelti virusinė arba bakterinė liga, ir kūdikio būklė gali staiga pablogėti.
- Dažnas simptomas (ypač žindomų kūdikių) yra tuštinimasis su kraujo gyslelėmis ir gleivėmis. Jei išangėje nėra įplėšų ir žarnyno infekcijos požymių, tai kraujo gyslelės išmatose gali būti vienas iš maisto alergijos požymių. Tokiu atveju būtina hipoalerginė dieta žindančiai mamai (turi patarti gydytojas).
- Vidurių užkietėjimas diagnozuojamas, kai tuštinamasi 2 ir rečiau kartų per savaitę. Esant vidurių užkietėjimui, išmatos būna kietos konsistencijos, spirių formos. Pirmų mėnesių žindomi kūdikiai gali tuštintis ne kasdien ir, jei nėra diskomforto, tai vertinama kaip norma, ir specialaus gydymo nereikia. Patariama tokius kūdikius dažniau maudyti ir atlikti mankštas. Jei kūdikis tampa dirglus, atsisako valgyti, jam pučia pilvą, vargina di...
Ką daryti, kai vaikas valgo tik kelis pasirinktus patiekalus?
Jei vaikas valgo tik kelis pasirinktus patiekalus, deja, dažniausiai tai ne grikių košė, jautienos maltinis ir avokadas. Tėvai kartais pamiršta, kad energijos poreikis skiriasi priklausomai nuo mažylio amžiaus ir aktyvumo bei augimo ciklo. Kuo vaikas mažesnis ir aktyvesnis, tuo daugiau jam reikia energijos ir kalorijų. Pirmuosius gyvenimo metus kūdikis reguliariai priauga svorio. Antrais gyvenimo metais svorio augimo tempas mažėja, o kartu ir kalorijų poreikis organizmui. Nuo 2 iki 5 gimtadienio mažieji svorio priauga dar mažiau. Tad tam tikras apetito ir suvalgomų porcijų mažėjimas yra natūralus ir nepavojingas dalykas. Taip pat galime pastebėti, kad tam tikromis dienomis ar net savaitėmis mažylis nori valgyti daugiau, o kitomis mažiau - leiskime jam pasirikti kiekius, nes jis geriausia jaučia kiek reikia suvalgyti.
Augindami vaikus daugelyje sričių stengiamės laikytis nuoseklumo: guldome tuo pačiu metu, laikomės ritualų. Pokyčiai vaikams kelia nerimą, o rutina - ramina, tad… kodėl stebimės, jog tie patys du-trys patiekalai per dieną jiems suteikia saugumo? Juk mažajam visiškai neaišku, kas nutiks, jei išsižios ir įsileis į save kažką nepažįstamo… Ši raidos fazė dažniausiai yra išaugama.
Mažieji greitai (ir teisingai!) pajunta, kad maistas yra puiki sfera parodyti tėvams, kas čia vadovauja paradui ir gauti dar daugiau dėmesio. Tokiais atvejais (žinoma, prieš tai pasitarus su specialistu), tėvams patariama atsipalaiduoti, pasistengti per daug nereaguoti, antraip vaikai gali pradėti naudoti maistą kaip ginklą.
Jei vaikui leidžiama prie stalo žaisti, mažylis gali tiesiog „pamiršti“ maistą tam tikram laikui. Tačiau vėliau pasidarys irzlus ir nekantrus. Padeda, kai kartu su mažyliu prie stalo atsisėda ir ramiai pabūna jį prižiūrintis asmuo, kai yra išjungimas televizorius ir ant stalo nėra žaislų. Labai dažna klaida, kai pamirštame, kiek tarp valgymų vaikas išgėrė sulčių ar suvalgė trapučių bei sausainių ar vaisių. Gal jis ką tik užkando, yra pasisotinęs ir tiesiog nenori valgyti?
Ką daryti, kai vaikas nevalgus?
„Nuo pat primaitinimo pradžios sūnus buvo valgus, noriai ragavo visą jam siūlomą maistą, apetitu nesiskundė ir aš, žinoma, tuo džiaugiausi. Dabar jam vieni ir mano džiaugsmą keičia keistas nerimas - jis nuolat prašo valgyti! Jei pamato, kad ką nors kramsnoju, duok ir jam! Jei einu į virtuvę, jis iš paskos! Iš pradžių buvo beveik linksma, su vyru juokavome, kad mūsų vyrutis turbūt ir dramblį prarytų, bet ilgainiui ėmėme abejoti, ar tai normalu.
Iš pradžių maniau, kad sūnus neprivalgo, tad padidinau porcijas. Visi vaikai skirtingi. Ir nors yra tam tikros maitinimo rekomendacijos, sudarytos pagal vaikučių amžių, tačiau vienam nurodyta porcija ar dienos norma bus neįveikiama, o kitam tokio pat amžiaus mažyliui jos gali ir neužtekti. Kad su maistu gaunamų medžiagų ir kalorijų pakanka, rodo darniai augantis vaiko kūno svoris ir ūgis (tai stebi vaiko gydytojas), žvalumas, gera nuotaika. Nevalgiukų mamos perspėjamos sunerimti tada, kai vaiko svoris ima kristi, o valgiukų mamos turėtų susirūpinti tada, kai svoris ima staiga labai sparčiai ir neproporcingai didėti. Su prižiūrinčiu gydytoju galima pasitarti ir nelaukiant svorio šuolių, o vos pastebėjus, kad vaikutis staiga ėmė neįprastai daug valgyti. Apetitas kinta - jis reaguoja ir į vidinę vaiko būseną, ir į daugelį aplinkos veiksnių, todėl tai padidėja, tai sumažėja. Ir tai normalu.
Staiga padidėjusio apetito priežasčių gali būti daug ir įvairių, pavyzdžiui, tai gali būti reakcija į patiriamą įtampą, jei mažylis jaučiasi nesaugus ir pan. Kaip ir mes, suaugusieji, kūdikiai ir maži vaikai nerimą taip pat gali slopinti valgydami, šį reiškinį neretai lydi atpylinėjimas, užkietėję viduriai ir kitos virškinimo bėdos. Nuo gimimo didelis alkis būdingas vaikams, turintiems tam tikrų neurologinių sutrikimų ar virškinamojo trakto bėdų.
Staiga šoktelėti apetitas gali ir, pavyzdžiui, išoperavus anginą. Anginą, arba ūmų tonzilitą, sukelia streptokoko bakterija, kuri, kol gyva, nuolat išskiria nuodingų medžiagų ir organizmas serga. Pašalinus nuodų šaltinį, organizmas atsigauna, todėl iškart pagerėja ir apetitas. Didelį norą valgyti gali paskatinti rimtos, deja, jau ir vaikams pasitaikančios ligos. Viena jų - nepakankama antinksčių funkcija. Antinksčiai gamina hormoną kortizolį, kitaip dar vadinamą streso hormonu. Jei, sutrikus antinksčių veiklai, šio hormono pradedama gaminti per daug, labai pagerėja apetitas, vaikas nuolat nori valgyti. Kita priežastis - sutrikusi kasos veikla. Kasa gamina hormoną insuliną, kuris reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje. Jei kasa insulino pagamina daugiau, nei reikia, gliukozė labai greitai suvirškinama ir žmogui pasireiškia hipoglikemijos požymiai, vienas jų - nenumalšinamas alkio jausmas. Sutrikus kasos veiklai, žmogus jaučia norą nuolat valgyti, nes nepavalgiusiam darosi bloga.
Kaip nuolat alkano vaiko mamai suprasti, kas paskatino alkį - emocijos, augimo šuolis ar rimtos ligos? Hipoglikemijos kamuojami vaikučiai valgyti nori ir dieną, ir naktį, ilgiau nei tris valandas išbūti nevalgę negali - tampa vangūs, irzlūs, mieguisti, o pavalgę iškart atsigauna. Jei ši bėda kamuoja kūdikėlį, kuris natūraliai kas kelias valandas maitinamas dieną ir naktį, suprasti tikrąją priežastį sunku, tačiau jei ūgtelėjęs vaikas nubudęs naktį prašo valgyti, būtina kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus. Hipoglikemija yra vienas cukrinio diabeto požymių. Tačiau verta žinoti, kad, sergant šia liga, labiau pastebimas yra ne nenumaldomas alkis, o nenumaldomas troškulys. Vaikai geria dažnai ir daug - per dieną gali suvartoti iki dviejų litrų vandens, gerti nori kone kas kelias minutes ir gurkšniu troškulio nenumalšina - vienu kartu išgeria pilną stiklinę vandens. Cukrinis diabetas, kaip ir kiti sutrikimai, yra gydomas vaistais, todėl jei pastebite tokių požymių, nedelsdami kreipkitės į gydytojus.
Turbūt visi pažįstame vaikų, kurie be vargo sukerta suaugėliško dydžio karšto patiekalo porciją, tačiau yra liesi. Kodėl? Priežastys gali būti įvairios: „Gali būti, kad vaikas ir valgo daug, ir juda daug - gautas kalorijas sudegina, todėl svoris neauga. Gali būti, kad turi įgimtą greitą medžiagų apykaitą - maistas greitai suvirškinamas, puikiai organizmo paimamas, o šalutiniai produktai greitai pašalinami. Tačiau priežastis gali būti ir liga, pavyzdžiui, skydliaukės hiperfunkcija. Skydliaukė yra stambi endokrininė liauka, gaminanti hormonus tiroksiną ir trijodtironiną, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą. Jei skydliaukė šių hormonų pradeda gaminti per daug, medžiagų apykaita taip pagreitėja, kad nors žmogus valgo daug, bet svoris sparčiai krinta. Nesunku pastebėti, kad esant šiam sutrikimui vaikas energijos lyg ir turi, tačiau kad ir ką veiktų, labai greitai pavargsta. Šį skydliaukės veiklos sutrikimą visada lydi ir kiti požymiai, pavyzdžiui, dirglumas, karščio netoleravimas, dažnas tuštinimasis ir t. t. Liga gydoma vaistais.
• Įtakos apetitui turi ne tik genai (būna, kad visa giminė yra valgi arba, priešingai, labai nevalgi), bet ir šeimos valgymo įpročiai, požiūris į maistą.
• Sparčiausiai vaikas auga per pirmuosius metus, jo svoris nuo gimimo iki pirmojo gimtadienio netgi patrigubėja (maždaug nuo 3 iki 11 kg). Per antruosius gyvenimo metus priaugs jau tik 3 kg, o per trečiuosius - 1,5-2 kg. Natūralu, kad, augimo tempui sulėtėjus, energijos išeikvojama mažiau, vadinasi, organizmui maisto reikia mažiau, todėl ir apetitas sumažėja.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Kūdikis sėdi: kada pradėti ir kaip padėti? Patarimai tėvams
- Kūdikis nemiega naktį: priežastys ir veiksmingi sprendimai
- Neįtikėtina Algimanto Bandzos Kūdikių ir Vaikų Globos Namų Istorija, Kuria Privalo Susidomėti Kiekvienas!
- Vaistai nuo dantų skausmo kūdikiams: kaip saugiai numalšinti skausmą?