Įvairiose šalyse atlikti tyrimai parodė, kad kūdikių ir mažų vaikų sveikata tiesiogiai priklauso nuo motinų sveikatos, mitybos, elgesio bei visuomeninės-socialinės padėties, medikų praktikos, o žindymas yra vienintelis teisingas kūdikių maitinimo būdas, nulemiantis normalų jų augimą ir vystymąsi. Kartu tai procesas, turintis unikalų biologinį ir emocinį poveikį motinos ir vaiko sveikatai.
Motinos Pieno Nauda Kūdikiui
Įrodyta, kad žindymas ir motinos pienas palankiai veikia tiek vaiko, tiek mamos sveikatą. Tik motinos pienas patenkina visus kūdikio maisto medžiagų ir vandens poreikius pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius. Motinos pienas skatina gerą naujagimio, kūdikio augimą ir fizinį vystymąsi, protinį brendimą bei aprūpina naujagimio, kūdikio organizmą imuninėmis medžiagomis, t. y. apsaugo jį nuo daugelio ligų sukėlėjų, toksinų, blokuoja alergenų patekimą į organizmą.
Žindymas turi įtakos taisyklingam žandikaulio ir burnos raumenų vystymuisi bei išdygusių dantukų apsaugai nuo ėduonies. Kūdikiai auga labai greitai, dėl to jų maisto poreikis sparčiai kinta. Motinos pieno sudėtis keičiasi pagal augančio kūdikio poreikius ir juos visiškai patenkina maždaug iki 6 mėn. (26 savaičių) amžiaus.
Jeigu kūdikis auga sveikas, jo svoris didėja proporcingai ūgiui, psichomotorinis jo vystymasis yra normalus, jo maitinti papildomu maistu iki 6 mėnesių nereikia pradėti. Kai kūdikio organizmo maisto medžiagų poreikio nebepatenkina išimtinis žindymas, pradedama maitinti papildomai, tačiau pradėjus maitinti papildomai tirštu maistu, nereikėtų sumažinti ar nutraukti žindymo. Motinos pienas ir toliau kūdikiui turi išlikti pagrindiniu energijos, maisto medžiagų ir skysčių šaltiniu.
Papildomo maitinimo tikslas - ne pakeisti, o papildyti motinos pieną maistingais produktais, kadangi vien motinos pieno antrąjį gyvenimo pusmetį daugumai kūdikių jau nebeužtenka. Pirmųjų metų gale motinos pieno kiekis turėtų tiekti nuo trečdalio iki pusės paros energijos poreikio.
Motinos pieno galia: kintanti sudėtis
Motinos pienas - idealus maistas vaikui ir dėl to, kad jo sudėtis nuolat kinta. Kiekvienos motinos pienas yra skirtingas. Net ir skirtingu paros metu jis kinta. Naktį jis yra riebiausias ir maistingiausias, dienos metu sudėtis kinta. Jo maistingumas priklauso ir nuo to, kokio amžiaus vaikui skirtas - ar naujagimiui, kuriam reikalingas priešpienis, ar vyresniam kūdikiui. Jeigu gimsta ankstukas - vėlgi motinos pienas yra skirtingas ir kitokios sudėties. Tokios, kokios reikia būtent prieš laiką gimusiam kūdikiui. Taigi, motinos pienas yra nepastovus, nuolat kintantis ir prisitaikantis būtent prie tam tikro vaiko tuometinių poreikių. Tai iš tiesų unikalu ir nepalyginama su mišiniu, kurio sudėtis pastovi.
Žindymo Poveikis Motinos Sveikatai
Žindymas teigiamai veikia ir motinos sveikatą. Po gimdymo žindančioms motinoms greičiau susitraukia gimda, joms kyla mažesnė kraujavimo rizika, taigi jų organizmas po gimdymo greičiau atsigauna. Be viso to, žindymas ypatingas tuo, kad teigiamai veikia mamos ir kūdikio santykius, jis padeda užmegzti ir išlaikyti stiprų emocinį ryšį tarp motinos ir kūdikio. Žindančios motinos subtiliau suvokia kūdikio norus, greičiau pastebi jo būklės pokyčius ir jam padeda.
- Krūties vėžys - bent 3 mėnesius žindžiusios moterys 3 kartus rečiau serga krūties vėžiu. Kiekvieni žindyti metai 4,3 proc.
- Osteoporozė - vyresnėms nei 65 amžiaus moterims, žindžiusioms savo vaikus, 2 kartus rečiau išretėja kaulai.
- Natūralus šeimos planavimas - žindymas natūraliai retina pastojimų skaičių.
- Kiaušidžių vėžys - bent 2 mėnesius žindžiusi moteris turi 25 proc. mažesnę riziką susirgti šia liga.
Žindymo Skatinimo Iniciatyvos
PSO duomenimis, tik mažiau nei 3 proc. moterų negali žindyti. Deja, šiuo metu kūdikių žindymo praktika mažėja visame pasaulyje ir vis dažniau motinos pienas keičiamas dirbtiniais mišiniais. Pieno mišiniai dažniausiai yra pagaminti karvės pieno pagrindu bandant atkartoti motinos pieno sudėtį. Visgi jie neprilygsta motinos pienui ir negali jo pakeisti. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad motinos pienas yra tinkamiausias maistas kūdikiui.
PSO ir UNICEF, atsižvelgdami į šią problemą, 1991 metais paskelbė visuotinę naujagimiams palankios ligoninės iniciatyvą, prie kurios 1993 metais prisijungė ir Lietuva. Šia iniciatyva siekiama saugoti kūdikių ir mažų vaikų sveikatą bei įtvirtinti, skatinti, remti ir saugoti kūdikių žindymą, sutelkiant dėmesį į Naujagimiams palankių ligoninių tinklo plėtrą.
Sveikatos priežiūros įstaigose turi būti diegiami Tarptautinio motinos pieno pakaitalų rinkodaros kodekso reikalavimai ir užtikrinama kūdikių ir mažų vaikų žindymo apsauga, rėmimas ir skatinimas, suteikiant atitinkamą objektyvią, mokslinę informaciją ir patarimus sveikatos priežiūros darbuotojams, atsižvelgiant į jų pareigas.
Dar 1979 m. Ženevoje, Šveicarijoje, vykusiame Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Jungtinių Tautų Vaikų Fondo (UNICEF) organizuotame pasitarime buvo įvardinta, jog „žindymas - tai dauginimosi proceso dalis, natūralus ir geriausias būdas pamaitinti kūdikį, unikalus biologinis ir emocinis pagrindas vaiko vystymuisi“.
Prieš 26 metus, tai yra 1991 m., Pasaulio sveikatos organizacija ir Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF) paskelbė Naujagimiui palankios ligoninės iniciatyvą. Motinos pienas yra geriausias maistas kūdikiams, o žindymo sėkmė - kiek kūdikių ir kiek ilgai yra žindomi - labai priklauso nuo to, kaip ligoninėje personalas elgiasi su mamomis ir kūdikiais.
Remiantis moksliniais tyrimais, buvo suformuluota dešimt principų (žingsnelių), kuriais vadovaujantis žindymo sėkmė padidėja. Ligoninėms, kurios savo noru įgyvendina visus šiuos principus, suteikiama teisė vadintis Naujagimiams palankiomis ligoninėmis. Lietuva Naujagimiams palankios ligoninės iniciatyvą pradėjo įgyvendinti 1993 m. Šiuo metu šios iniciatyvos įgyvendinimą koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas Žindymo skatinimo komitetas, susidedantis iš 11 narių.
Šiuo tikslu bendradarbiauja visos pasaulio organizacijos, susijusios su žindymo skatinimu: Tarptautinė žindymo konsultacijų asociacija (Sustaining Breastfeeding Together, ILCA), Jungtinių Tautų Vaikų fondas (UNICEF), Pasaulio sveikatos organizacija, Pasaulio žindymo iniciatyvų aljansas (The World Alliance for Breastfeeding Action, WABA) ir kt.
Parama Žindančioms Motinoms Lietuvoje
Gimus kūdikiui, neretai mamai kyla nemažai klausimų, susijusių su darbine veikla. Lietuvoje motinystei teikiama labai reikšminga parama - suteikiamos apmokamos atostogos prieš gimdymą ir iki dvejų metų imtinai po gimdymo, o darbo vieta moteriai saugoma iki trejų metų. Galimybę imti tėvystės atostogas turi ir mama, ir tėtis.
Motinai nusprendus grįžti į darbą, pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais labai svarbu pasistengti ir toliau žindyti bei maitinti kūdikį motinos pienu. Tam, kad pirmus šešis mėnesius būtų užtikrintas kūdikio maitinimas motinos pienu, dirbanti motina turi taip susiplanuoti savo dieną, kad darbe taip pat galėtų reguliariai išsitraukti pieną. Lietuvoje žindančiai moteriai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas trys valandos suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui maitinti arba pienui išsitraukti, kol vaikui sueis vieneri metai.
Žindymo Iššūkiai ir Palaikymas
Vis dėlto nemaža dalis išėjusios iš ligoninės susiduria su sunkumais žindyti ir gana greitai motinos pieną pakeičia pieno mišiniu. Priežasčių, dėl ko taip atsitinka, daug ir visos jos asmeniškos. Vis dėlto yra ir bendrumų. Iš į ją besikreipiančių klienčių žindymo specialistė neretai girdi panašias istorijas. Pati pradžia beveik visoms moterims būna sunki. Tačiau susidūrus su pirmomis problemomis reikia išsaugoti vidinį norą žindyti. Turėti motyvaciją ir žinoti, kad tas kelias gal ir nelengvas, bet išsprendžiamas. Anot jos, krizinėse situacijose labai svarbus aplinkos palaikymas - vyro, kitų šeimos narių ir artimųjų.
Mamos po gimdymo būna pavargusios, pasimetusios, išsiblaškiusios. Moters hormonai labai svyruoja, kartu su jais ir nuotaika. Vieną minutę gali žiūrėti į vaikutį ir gėrėtis juo, džiaugtis, kaip pasisekė. Bet už minutės gali verkti, nes nesusigaudai kas vyksta, nesuprasti, kodėl taip nesiseka. Labai svarbu, kad tuomet jas pastiprintų artimieji, medicinos personalas. Kai kur gimdymo namuose jau yra ir žindymo konsultantės. Jei jų nėra, prašykite akušerių pagalbos. Svarbiausia patikėti pačiai mamai, kad ji gali žindyti.
Užklupus sunkumams ji visuomet pataria moterims pagalvoti, kiek laiko jos nori žindyti. Dažniausiai trumpiausias nurodomas laikas būna iki primaitinimo, t.y. iki pusmečio. Mamoms tuomet sakau: „Jūs padirbsite savaitę, galbūt dvi. Bus galbūt sunkiau, bet paskui turėsite rezultatą ir džiaugsitės, kad žindote ir nepasidavėte".
Žindymas neturi būti kančia, jis turi būti malonumas. Pirmos paros, savaitė gali įnešti skausmo, nes niekas niekada nestimuliavo nei spenelių, nei krūtų. Bet tikrai ne ilgiau.
Ilgalaikis Žindymas
Pasaulio sveikatos apsaugos organizacija (PSO) rekomenduoja žindyti vaiką iki 2 metų ir ilgiau, kol tai priimtina mamai ir vaikui. Vis dėlto kiekviena mama turi pati nuspręsti, kiek laiko ji nori ir gali žindyti vaiką. Žinoma, reikalingiausias motinos pienas kūdikiams iki vienerių metų amžiaus, nes net ir pradėjus primaitinimą 6 mėnesių, motinos pienas vis tiek išlieka svarbiausiu maistu visus pirmuosius metus.
PSO rekomenduoja žindyti vaiką iki 2 m. arba ilgiau, kol tai yra abipusė nauda vaikui ir mamai. Aš visą laiką sakau, kad žindymas nėra tik juoda ir balta, t. y. nebūtina tik nutraukti arba tik žindyti pagal poreikį. Mes galime paplanuoti žindymą taip, kad būtų smagu abiem pusėm. Yra tokių situacijų, kai vaikelis jau didesnis, supranta, kad sugeba „valdyti pasaulį“ ir pienelio prašo labai dažnai. Mamas tai pradeda erzinti ir varginti. Tada jos sako: „Viskas, reikia baigti." Bet nebūtina taip daryti. Galima, pavyzdžiui, susimažinti žindymų skaičių pagal savo kūno poreikius ir palikti kelis maitinimus: prieš užmiegant, naktį ar tik ryte. Tokiu atveju mamos ir toliau suteiks vaikui taip reikalingą naudą, bet ir pačios jaučiasi gerai.
Ji priminė, kad žindymas suteikia apsaugą ir mamai, ir vaikui. Pavyzdžiui, susirgusi mama savo pienu perduoda vaikui specifinius antikūnus ir taip jį apsaugo. Aišku, tai nėra 100 proc. garantija, kad vaikas nesusirgs. Tačiau jis gali sirgti lengvesne ligos forma. Jeigu yra atvirkščiai - vaikas pasigauna virusą, tuomet jis per savo seiles kontaktuodamas su mamos speneliu į mamos organizmą perduoda informaciją apie ligą. Tuomet mamos kūnas per porą valandų jau gamina pieną su tos ligos antikūnais. Taigi, vėliau žįsdamas vaikelis juos jau gauna.
Tai - vienas svarbiausių ilgalaikio žindymo privalumų, tačiau ne vienintelis. Mažo vaiko imunitetas nėra visiškai susiformavęs, todėl ilgalaikis žindymas pastiprina jį. Tai ypatingai svarbu vaikui išėjus į lopšelį ar darželį, kur jis susitiks su daugybe iki tol nepažintų virusų. Daugelis mamų įsivaizduoja, kad į darželį vaikas turėtų išeiti jau nebežindomas. Tačiau aš sakyčiau priešingai: motinos pienas vaikui sugrįžusiam iš darželio bus naudingas ne tik kaip pagalba nuo virusų, bet ir kaip galimybė lengviau sugrįžti į save. Prisiglaudęs prie mamos jis paleis emocijas, sukauptas per dieną, nurims.
Žindymo Nauda Motinai
Žindymas yra labai svarbus ne tik sveikam mažylių augimui ir vystymuisi, bet yra palankus ir motinos sveikatai.
Žindymo nauda motinai
- Krūties vėžys - nors 3 mėnesius žindžiusios moterys 3 kartus rečiau serga krūties vėžiu. Kiekvieni žindyti metai 4,3 proc.
- Osteoporozė - vyresnėms nei 65 amžiaus moterims, žindžiusioms savo vaikus, 2 kartus rečiau išretėja kaulai.
- Natūralus šeimos planavimas - žindymas natūraliai retina pastojimų skaičių.
- Kiaušidžių vėžys - bent 2 mėnesius žindžiusi moteris turi 25 proc.
Panašus:
- 5 mėnesių kūdikio primaitinimas: nuo ko pradėti ir ką svarbu žinoti?
- 8 mėnesių kūdikio pusryčiai: skanios ir sveikos idėjos
- Pūliuoja kūdikio akis: priežastys, gydymas ir prevencija
- Neperšlampami žieminiai batai vaikams – šiluma ir komfortas kiekviename žingsnyje!
- Nepraleiskite! Zakopanė su vaikais – geriausias šeimų atostogų vadovas