Tik gimęs kūdikėlis sukelia milijonus klausimų šviežiems tėvams. Nerimo priežastys gali būti įvairiausios, bet dažnai labai panašios. Vienas iš tokių nerimą keliančių reiškinių - kūdikių žagsėjimas.
Kas yra žagsėjimas?
Atsako gydytoja, vaikų neurologė Rūta Maciulevičienė: „Žagsėjimą sukelia nevalingai susitraukinėjanti diafragma bei tarpšonkauliniai raumenys. Tuo metu, kai diafragma ir tarpšonkauliniai raumenys pradeda spazmuoti, labai greitai įkvepiame oro, užsidaro antgerkliai. Tai ir sukelia žagsėjimą."
Žagsėjimas - tai nevalingas, trumpas ir staigus įkvėpimas, susitraukus diafragmos raumeniui ir susiaurėjus balso stygų plyšiui, per kurį įeinantis oras ir sukelia žagsulį. Mokslininkai jau seniai žino, kad žagsėjimas yra ne virškinimo ar kvėpavimo sistemų, o nervinės sistemos funkcija. Tai nevalingas, paprastai stereotipiškai pasikartojantis, stiprus ir trumpas įkvėpimas, esant uždaram arba labai susiaurėjusiam tarpui tarp balso klosčių, nulemtas netikėto, spazmiško, diafragmos susitraukimo.
Kodėl žagsi naujagimiai?
Daugelis mano, kad naujagimių žagsėjimas yra susijęs su jų mityba ir aktyvumo/poilsio režimu. Tačiau iš tikrųjų, žagsėjimas žmogui yra tarsi nereikalingas arba jo reikšmė iki šiol neatrasta, o vadinamas jis dar gerybiniu kvėpavimo sutrikimu.
Mokslininkai nustatė, kad kiekvienas žagtelėjimas naujagimio smegenyse sukėlė dvi dideles aktyvumo bangas, paskui kurias ritosi ir trečioji šiek tiek silpnesnė. Ta trečioji banga primena reakciją į garsą - tikėtina, kad taip vaikas reaguoja į savo paties skleidžiamą žagsėjimo garsą. Gali būti, kad taip kalibruojamas naujagimio organizmas.
Nevalingi diafragmos judesiai (žagsėjimas) taip gali būti siejamas su tam tikrais pojūčiais. Kiekvienas žagtelėjimas yra registruojamas smegenyse - štai kaip juda diafragma, kokį jausmą sukelia jos susitraukimai ir koks garsas pasigirsta žagtelėjus. Su laiku tai, greičiausiai, kūdikį išmoko valingai kontroliuoti kvėpavimą, kas labai svarbu kalbai.
Žmogus pačiose ankstyviausiose savo gyvenimo stadijose turi išmokti valdyti savo kūną. Būtent dėl to kūdikiai taip intensyviai stebi savo pačių pirštus ir kitus žmones - jie pasąmoningai tikrina kiekvieno raumens funkciją, mokosi valdyti galūnes, įsimena, kokį jausmą sukelia vienoks ar kitoks judesys. Naujagimis yra tarsi nesukalibruotas robotas - kiekviena funkcija ir jos sukeliamas jausmas yra registruojamas neuronų tinkluose ir žagsulys šioje vietoje gali padėti suprasti, kaip veikia kvėpavimo sistema.
Vaisiaus žagsėjimą galima pajusti po 20 nėštumo savaitės. Žagsėjimo gimdoje atsiradimo teorijų yra įvairiausių: vieni mano, kad šie nevalingi judesiai paruošia kvėpavimo raumenis kvėpavimui po gimimo, kiti mano, kad vaisiaus žagsėjimą sukelia prisipildęs vaisiaus skrandukas, dirginantis diafragmą. Dar kiti teigia, kad žagsėjimas susijęs su besiformuojančiu čiulpimo refleksu.
Žagsėjimo priežastys
Dažniausiai tai nutinka, kai suerzinami išsišakoję diafragmos nervai (nervo klajoklio šakos), sumažėjus kūno temperatūrai (sušalus ar prisivalgius per šalto maisto), stipriai susijaudinus, po juoko priepuolio, per greitai ryjant maistą ar skystį (prisirijus oro) ir pan. Kūdikiams žagsulį labai dažnai sukelia atsirūgimas pavalgius, atpiltas maistelis, pilvo pūtimas.
Kai kurios žinomos priežastys, galinčios paskatinti žagsėjimą:
- Viena dažniausių yra skrandžio pertempimas, kai į skrandį patenka per daug oro, arba kai per daug prisivalgoma.
- Žagsėjimą gali sukelti ir angliarūgštės prisotinti gėrimai (gazuoti) bei alkoholis.
- Temperatūrų kaita taip pat gali išprovokuoti žagsėjimą. Karštas arba šaltas oras, šaltas arba karštas gėrimas. Žagsėjimą gali sukelti net ir maudymasis po šaltu dušu ar šaltame vandens telkinyje.
Taip pat dažniausios priežastys yra gazuotų gėrimų gėrimas, gausus alkoholio vartojimas, persivalgymas, didelis susijaudinimas ar emocinis stresas, staigus temperatūros pokytis, oro prisirijimas, kai kramtoma guma ar čiulpiamas saldainis.
Kada žagsėjimas gali būti pavojingas?
Nors žagsėjimas yra visiškai normalus reiškinys, jis neturi jokios fiziologinės funkcijos, priešingai nei kosulys, kai kosint oras yra iškvepiamas pro burną ir valosi kvėpavimo takai, ar čiaudėjimas, kuris reikalingas nosiai išsivalyti. Žagsėjimas žmogui yra tarsi nereikalingas arba jo reikšmė iki šiol neatrasta, o vadinamas jis dar gerybiniu kvėpavimo sutrikimu.
Žagsulys nekenkia vaikui, tačiau nėra malonus, gali išgąsdinti, o ilgiau užsitęsęs - išvarginti. Jeigu žagsulys nepertraukiamas, dėl jo tampa sunku kvėpuoti, tęsiasi ilgesnį laiką, reikėtų kreiptis į gydytoją. Dažnai ir ilgai žagsi nervų sistemos ligomis sergantys mažyliai, turintys virškinimo sutrikimų.
Jei žagsėjimas užsitęsia ilgiau nei 48 valandas, būtinai reikėtų kreiptis į gydytojus, nes jis gali būti vienos iš ligų simptomas. Žagsulį gali sukelti klajoklio nervo, ar jo atšakos - diafragminio nervo, pažeidimas ar dirginimas, kurį gali sukelti ausies būgnelio dirginimas, kaklo srities navikai ar cistos, gastroezofaginio refliukso liga, gerklės skausmas ar laringitas.
Taip pat tai gali būti centrinės nervų sistemos pažeidimai: encefalitas, meningitas, išsėtinė sklerozė, insultas, galvos smegenų trauma, navikai. Dar viena žagsulio priežastis - metaboliniai sutrikimai: alkoholizmas, cukrinis diabetas, elektrolitų disbalansas, inkstų nepakankamumas. Žagsulį sukelia ir kai kurie vaistai: barbitūratai, steroidai, trankviliantai.
Nors žagsėjimas yra „nekaltas“ reiškinys, vis dėlto kartais jis gali kelti problemų - kai niekaip nepavyksta liautis žagsėjus, sutrinka normali plaučių ventiliacija. Dažniausiai tokį niekaip nesiliaujantį žagsėjimą sukelia psichogeninės, organinės arba tiesiog nežinomos priežastys. Psichogeninės tai stresas, nervinės reakcijos, nervinė anoreksija, kai kurie asmenybės sutrikimai. Organinės - hidrocefalija, nervų sistemos traumos, encefalitai, meningitai. Visa tai gali suaktyvinti žagsėjimo refleksą, ir jis tapti nevaldomu. Persirgus plaučių uždegimu, bronchitu, žagsėjimas taip pat gali tapti įkyrus ir sunkiai nuslopinamas. Šį refleksą gali išprovokuoti ir kai kurie vaistai.
Žagsėjimas gali būti itin dažnas, trukdyti kūdikiui valgyti ir miegoti, labai pavojinga, jeigu tai apsunkina kvėpavimą. Jei vaikas ilgesnį laiką nesiliauja žagsėjęs, yra daroma krūtinės ląstos rentgenograma ir tikrinama, ar nėra uždegiminių procesų. Žagsėjimas gydomas tik tada, jeigu yra labai dažnas ir stiprus - trukdo valgyti, miegoti, gyventi. Skiriami neuroleptiniai, prieštraukuliniai vaistai, kartais mažinantys skrandžio rūgštingumą.
Ką daryti, kai žagsi kūdikis?
Kartais tėvai nerimauja, kai kūdikis labai intensyviai žagsi, klausia, kaip mažyliui padėti. Dažniausiai jokia pagalba nėra reikalinga, mat žagsėjimas prasideda savaime ir baigiasi po kelių minučių. Vis dėlto, jeigu žagsėjimas užsitęsia ilgiau - gali sukelti mitybos sutrikimus, dehidrataciją, svorio kritimą. Tad, jeigu kūdikis ar mažas vaikas žagsi itin dažnai ir ilgai, geriau jį parodyti gydytojui. Bet dažniausiai įprastinis žagsėjimas praeina be jokių komplikacijų ir jo gydyti nereikia.
Žagsėjimas netiriamas jokiais medicininiais testais.
Žagsėti kūdikis gali pradėti po valgio, kai persivalgo, nes mažylių virškinimo sistema dar nesubrendusi. Jeigu taip nutinka bevalgant, padarykite pertraukėlę ir palaikykite mažylį vertikaliai, kad atsirūgtų, o paskui vėl pasiūlykite krūtį arba buteliuką. Pažiūrėkite, ar kūdikis gerai apžioja krūtį - ne tik spenelį, bet ir rusvąjį plotelį aplink jį. Jeigu maitinate mišiniu, patikrinkite, ar pienas nebėga per stipria srove.
Pradėjo žagsėti oro voniomis ir laisve nuo sauskelnių besidžiaugiantis mažylis arba maudomas vėsokame vandenyje? Gali būti, kad mamytė persistengė - greičiau reikia baigti pramogas ir apsirengti. Priglaustas glėbyje mažylis greitai nurims. Galite pamasažuoti švelniai spausdama kairę pilvuko pusę po šonkauliais, paplekšnoti delnu per nugarą.
Kūdikio nervų sistema dar tik formuojasi ir jį gali sudirginti paprasčiausi dalykai: intensyvus žaidimas, juokas, didelis žmonių būrys. Sukelti mažyliui diskomfortą gali net triukšmas, pasikeitusi aplinka ar kitokia dienotvarkė ir jis ims žagsėti.
Norėdami sustabdyti žagsėjimą, prašome vaiko sulaikyti kvėpavimą arba išgerti vandens, bet neaišku, ar šie būdai padeda, ar žagsėjimas liaujasi savaime.
Patarimai, kaip sustabdyti žagsėjimą
Paprastai žagsulys praeina be medicininio įsikišimo. Tačiau yra sukurta daugybė būdų jam numalšinti, nors jie ir nėra patvirtinti kaip tikrai veiksmingi. Dažniausiai naudojamos priemonės yra kvėpavimo sulaikymas, kvėpavimas į popierinį maišelį, vandens gėrimas (pasilenkus ar žemyn galva), išgąsdinimas, riešutų sviesto ar duonos valgymas, gargaliavimas su lediniu vandeniu.
Kodėl žagsi suaugę?
Mokslininkai mano, kad tai - tik užsilikusi funkcija, kuri suaugusiems žmonėms neduoda jokios naudos. O galbūt smegenys tik iš naujo tikrina, ar gerai suprato diafragmos mechanizmą.
Panašus:
- 5 mėnesių kūdikio primaitinimas: nuo ko pradėti ir ką svarbu žinoti?
- 8 mėnesių kūdikio pusryčiai: skanios ir sveikos idėjos
- Pūliuoja kūdikio akis: priežastys, gydymas ir prevencija
- Darbeliai Vaikams Namuose: Kūrybiškos Ir Įdomios Idėjos Visoms Amžiaus Grupėms
- Sužinokite, ar tikrai tinkate pagal gimimo datą – išbandykite testą dabar!