Kūdikio pažintis su maistu - nepaprasta patirtis tiek jam, tiek tėvams. Teisingi pastarųjų žingsniai lemia ne tik tai, kad mažylis gaus visų jam svarbiausių medžiagų, bet ir tai, kokį ryšį jis susikurs su maistu, kiek bus išrankus.
Nesvarbu nuo ko prasidės Jūsu mažylio primaitinimas: tyrelių, košių ar gabalėlių. Pagrindinis jūsų tikslas turėtų būti primaitinimą organizuoti taip, kad tai taptų smagia ir įtraukiančia veikla. Susidomėjęs mažylis bus labiau linkęs ragauti naujus produktus, teigiamai priimti jūsų pasiūlymus. Taip pat, pats aktyviau tyrinės maistą ir mėgins valgyti savarankiškai.
Santykis su maistu
Visų pirma, jei tai nesudomins mažylių, šiuo atveju maistas, jie patys noriai nesirinks dalyvauti veikloje, tai yra valgyti. O bandant įsiūlyti maisto per prievartą, rizikuojate sukurti vaikučiams ilgalaikes neigiamas asociacijas su maistu. Tuomet nenoras valgyti gali keliauti ir į vyresnį amžių, gali pradėti formuotis negeras santykis su maistu iš esmės.
Nenoras valgyti dažnai priveda prie derybų. Siūlome žaidimus ar TV laiką mainais už dar vieną kąsnį. Arba mūsų laikų klasika - kąsniais matuojame meilę: vienas už mama, vienas už tėtį, dar vienas už močiutę. Nenori? Tai nemyli močiutės? Tokio įpročio derėtis dėl kąsnių geriau išvengti ne tik dėl kylančių neigiamų emocijų maisto atžvilgiu, bet ir dėl bendro derybų įpročio. Jūs dabar deratės dėl kąsnio. Po metų mažylis su jumis derėsis dėl saldainio parduotuvėje.
Ką daryti jei kūdikis nenori valgyti?
Neverskite. Nenori, tai nenori. Nepamirškime, kad mes į mažylių kailį neįlysime ir nepatikrinsime ar jie tikrai nealkani. Todėl tokiose situacijose turime tiesiog pasikliauti savo vaikais. Pirmaisiais primaitinimo mėnesiais dėl alkio labai pergyventi netgi ir nereikėtų, nes visas reikiamas maistines medžiagas mažylis gauna su mamos pienu ar mišinuku, nes tai vis dar lieka pagrindiniu jo maistu. Tad jei kūdikio svoris auga stabiliai, jokių sveikatos sutrikimų ar komentarų iš gydytojo nėra - atsitraukite ir pasitikėkite kūdikiu. Taip jis ne tik jausis komfortiškai primaitinimo procese, bet ir greičiau mokysis suprasti savo alkio ir sotumo jausmus.
Jei vieno ar kito produkto atsisako, nes vaikui nepatinka jo tekstūra ar skonio savybės - nesiūlykite to produkto per prievartą ar nebandykite jo maskuoti tarp kitų produktų. Taip rizikuojate iš raciono pamesti daugiau produktų. Geriau tiesiog padarykite pauzę ir prie nemėgiamo produkto grįžkite po kelių savaičių. Pabandykite jį pasiūlyti kitokia tekstūra. Ir nepamirškite, kad nieko čia blogo. Jūs turbūt irgi turite nemėgiamų produktų? O metams bėgant kiek kartų jūsų skonis ir favoritai keitėsi? Taip pat ir mažyliui.
Primaitinimas - smagi ir pozityvi veikla
Visų pirma - pamirškite visus lūkesčius apie švarą ir greitį. Atsipalaiduokite, apsirenkite rūbais kurių negaila arba užsivilkite prijuostę. Ir pasileiskite į skanius tyrinėjimus. Jums tereikės mažyliui tinkamos maitinimo kėdutės ir tinkamai paruošto maisto. Valgymo metu patraukite visus žaislus į šalis, išjunkite televizorių ar muziką ir leiskite mažyliui koncentruotis į prieš jį esantį maistą. Jūsų mimikos, balso intonacijos bei kūno kalba kūdikiui pasufleruos, kad laukia smagus laikas.
Leiskite vaikui pačiam liesti maistą, bandyti jį kabinti, traiškyti, dėtis į burną rankomis ar šaukšteliu. Šaukštelių galite duoti net kelis skirtingus - pabandęs, vaikas išsirinks jam labiausiai patinkantį ir patogiausią. Nepamirškite, kad primaitinimas mažyliams yra ne tik apie maisto medžiagas, bet ir apie pažinimą, smulkiosios motorikos lavinimą bei įspūdžius. Duodami vaikui maistą galite papasakoti ką jam duodate, kokios tai spalvos, gal auginote savo darže?
Jei vaikas jau valgo tirštą maistą ar gabaliukais - visad pasiūlykite keletą opcijų, geriausia, skirtingų spalvų ir tekstūrų. Net ir košes galite pasiūlyti dvi (pavyzdžiui, atskirai trinta morka ir trintas brokolis), vietoje tarpusavy sumaišytos vienos. Tada mažylis galės rinktis, ragauti, lyginti pojūčius. Kiek vyresniem vaikam, galite maistą išdėlioti lėkštėje smagiomis formomis, pagal spalvas ar išpjaustyti formelėmis - tokiom linksmybėm tikrai neatsispirs nei vienas mažylis.
Kada pradėti primaitinimą?
„Naujausiose Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijose patariama primaitinimą pradėti tarp 4 ir 6 mėnesių. Tai priklauso nuo pačio mažylio, jo sveikatos. Jei mažyliui anksti nustatomas geležies trūkumas, rekomenduojama pradėti primaitinti 4 mėnesio pabaigoje, o jei mažylis gerai auga, jam visko pakanka, galima palaukti ir pusės metukų. Bet kuriuo atveju maitinimas krūtimi ar mišinuku turėtų būti tęsiamas“, - sako Santaros klinikų gydytoja J. Parnarauskienė.
Gydytoja ragina neskubėti, nes mažesnio nei 4 mėnesių mažylio žarnyno veikla dar nėra prisitaikiusi prie kitokio maisto, be to, ankstesnis primaitinimas siejamas su didesne nutukimo ir alergijų rizika. Tačiau nereikėtų ir delsti - vyresni nei 6 mėn. kūdikiai jau nepasisotina vien tik nuo motinos pieno ar mišinio, jiems ima trūkti energijos ir maistinių medžiagų.
Gydytoja dietologė L. Barauskienė ragina mamas stebėti pačio mažylio kūno kalbą: „Jei vaikas domisi jūsų valgomu maistu, tiesia rankytes, bando dėtis gabalėlius į burną, tai rodo, kad jis yra pasiruošęs ragauti kietą maistą. Kita vertus, jei vaikas visai nesidomi jam siūlomu šaukštu su koše, gali būti, kad dar per anksti.“
Nuo ko pradėti primaitinimą?
Šiuolaikinėse primaitinimo rekomendacijose nėra produktų sąrašo, kuris aiškiai apibrėžtų, koks produktas po kokio turėtų būti įvedamas į kūdikio valgiaraštį.
„Tai priklauso nuo metų laiko, nuo šeimos tradicijų, kartais - vaiko sveikatos būklės. Žinoma, gerai būtų pradėti nuo savo daržo, sezoninių daržovių, tačiau jei mažylio papildomas maitinimas prasideda žiemą ar ankstyvą pavasarį, puikiai tiktų ir vasarą iš anksto užšaldytos daržo gėrybės. Na, o jei tokių nepasiruošta, geriau papildomą maitinimą pradėti nuo kruopų ir palaukti naujo sezono derliaus“, - sako dietologė L. Barauskienė.
Gydytoja J. Parnarauskienė priduria, kad svarbu produktų nemaišyti, negardinti jų druska ar cukrumi.
„Reikėtų pradėti nuo vieno produkto, palaukti bent tris dienas, o jei šeimoje yra alergijos rizika - 5 ar net 7 dienas, - ir tik tada keisti ar pridėti papildomą produktą. Taip pat reikia atsižvelgti į vaiko individualius poreikius. Pavyzdžiui, jei nustatyta geležies stokos anemija, reikėtų greičiau įvesti mėsą“, - sako Santaros klinikų gydytoja.
Gydytoja dietologė L. Barauskienė primena, kad papildomo maitinimo laikotarpis skirtas ne tik įvairių produktų paragavimui, bet ir tam, kad mažylis išmoktų kramtyti, tad reikia pamažu kietinti maisto konsistenciją.
„Kramtymas - išmokstamas dalykas, tad maistas nuo tyrelės pamažu tirštėja, stambėja ir kietėja. Pradedame nuo gerai sutrintos košės be gabaliukų. Po mėnesio jau paliekame keletą gabaliukų, dar po mėnesio - jau tik lengvai pertriname šakute, o dar vėliau - siūlome maistą gabaliukais, kuriuos vaikas jau pats gali imti pirštais, kramtyti ir taip pasikasyti dantenas, kuriose kalasi dantys. Metukų laiko vaikas jau turėtų valgyti normalų gabaliukais pjaustyta maistą“, - sako L. Barauskienė.
Kiek vaikas turi suvalgyti?
Nors dažnai tėvai nerimauja, kad jų vaikas suvalgo per mažai, gydytoja J. Parnarauskienė primena, kad primaitinimas - tai labiau ragavimas, nei tikrasis, mums įprastas, valgymas.
„Pradžioje vaikas suvalgys 1-2 arbatinius šaukštelius maisto, ir tai jam tikrai yra pakankamai. Pagrindinis maistas iki metukų išlieka motinos pienas ar mišinukas. Pamažu daugės valgymų skaičius ir per kartą suvalgomo maisto kiekis, tačiau net ir devynių mėnesių vaikas suvalgys tik apie pusę stiklinės vieno valgymo metu, o metinukas - apie stiklinę. Tačiau labai noriu pabrėžti, kad kiekvienas vaikas yra skirtingas, ir jei jūsiškis suvalgo mažiau, bet auga gerai, neturi sveikatos sutrikimų, vadinasi, jam visko pakanka“, - sako gydytoja J. Parnarauskienė.
Kodėl vaikai nevalgo?
Gydytoja dietologė L. Barauskienė dažnai konsultuoja mamas, kurios nerimauja, kad jų vaikai nevalgo arba valgo tik tuomet, kai jų dėmesys nukreipiamas kitur: į žaislą, ekraną, telefoną, planšetę ir pan.
Dietologės teigimu, tikrai nevalgančių vaikų nėra daug - dažniau tai yra tėvų nerimas, skubėjimas, noras pamaitinti vaiką greitai ir imtis kitų veiklų.
Gydytoja primena, kad tyrimai rodo, jog tam, kad vaikas priprastų prie jam naujo produkto skonio, prireikia 10-12, o kartais net 20 paragavimų, ir dar papildomų reikia tam, kad vaikas įprastų jį valgyti. Taip pat mokslininkai ištyrė, kad kuo daugiau įvairių daržovių vaikas paragaus būdamas mažas, tuo lengviau jam bus vėliau, sulaukus 2-3 metukų, kai dauguma vaikų tampa išrankūs ir nebenori ragauti naujų dalykų.
„Dažniausiai galiu tik patarti tėvams būti kantriems ir į maitinimą, nors jis tikrai gali būti varginantis, žiūrėti pozityviai. Jei valgymas yra stresas mamai, jis tampa stresine situacija ir vaikui, tuomet jis ima vengti pačio valgymo. Jei nesiseka valgyti košelių, rekomenduoju išmėginti vaiko vedamą valgymą (angl. baby lead weaning), kai duodame vaikui maistą gabaliukais ir jis pats dedasi į burnytę tai, ką nori (kas tinka pagal amžių) ir kiek nori. Svarbiausia - neskubėkite, nesibarkite, nenukreipkite vaiko dėmesio ekranais. Valgydami veikiant išoriniams dirgikliams nepastebime ką valgome, suvalgome daugiau, nei norime, nejaučiame skonio ir sotumo. Maži vaikai turi puikiai išvystytą alkio ir sotumo jausmą, mūsų, suaugusiųjų, užduotis - jį puoselėti, o ne nuslopinti“, - reziumuoja gydytoja dietologė L. Barauskienė.
Kūdikio amžius ir primaitinimas
Kiekvienas vaikas yra individualus mažas žmogus, todėl tai - tik gairės, padedančios tėvams orientuotis, nuo kokių produktų geriausia pradėti primaitinimą.
| Kūdikio amžius | Rekomenduojami produktai | Gaminimo laikas/būdas | Pastabos |
|---|---|---|---|
| 4 mėnesių | Pastarnokas, morka, moliūgas, brokolis, kalafioras, žali žirneliai, ropė, cukinija ir avokadas | Supjaustyti mažais gabaliukais ir virti trumpai - ant garų ar labai mažame kiekyje vandens. Jei reikia, maistą praskiedžiame mamos pienu, mišinuku ar sultiniu. | Pradedame nuo vienos daržovės ir tik vėliau pereiname prie maišytų. Kitą kąsnelį duokite tik kai vieną mažylis jau nurijo. Kantrybė geriausia jūsų draugė. |
| 5 mėnesių | Įtraukiame vaisius, pavyzdžiui, bananą, obuolį, kriaušę, slyvą. | Uogas bei vaisius pakanka nuplikyti karštu vandeniu, jų virti nereikia. | Daržoves geriausia sutrinti iki vienalytės masės trintuvu. |
| 6 mėnesių | Jei pradedate dabar - pradėkite nuo aukščiau išdėstytų punktų. Maišome daržoves, įvedame kruopas (kukurūzus, ryžius, avižas, grikius) ir mėsą (jautieną, triušieną). | Pirkite nešaldytą, kokybišką mėsą, sumalkite ir dėkite į greito šaldymo kamerą. Tada, prireikus, pavirti 5 minutes, nupilti vandenį, išplauti puodelį, sutrinti mėsą šakute ir dar pavirti su daržovėmis. | Geležies atsargų pakanka tik iki 6 mėnesių amžiaus - būtina papildyti jos atsargas, nes šis elementas labai svarbus savalaikiam vystymuisi. |
| 7 mėnesių | Ankštiniai (žirniai, pupelės ir avinžirniai) | Nuo ankštinių odelių pučia pilvą, todėl pradžioje jas pašalinkite ilgiau mirkydami pupeles. Kai mažylis jau įveiks pakankamas porcijas, tirštinkite konsistenciją. | Kūdikiams iki 8 mėnesių nereikėtų duoti arbūzų, melionų, kivių, mangų, vynuogių, gervuogių, spanguolių, trešnių ir vyšnių. |
| 8 mėnesių | Žuvis, kiaušiniai, prieskoniai | Nuo 7-8 mėnesio - trynys, nuo 8-9 - baltymas. | Iki metų vengti ridikų giminės daržovių, rūgštynių, rabarbarų, česnakų ir svogūnų. |
| 9 mėnesių | Žuvis, kiaušiniai, prieskoniai | Jei verdate vandenyje - maistą dėkite jau į verdantį (taip liks daugiau vitaminų) | Būtina spalvų įvairovė - kiekviena spalva reiškia skirtingą antioksidantą. |
| 10 mėnesių | Žuvis, kiaušiniai, prieskoniai | Duoti kūdikiui žuvies pradedame du kartus per savaitę nuo 10 gramų ir didiname iki 50 gramų. Svarbu žuvis be ašakų, vertingiausia jūros ar ekologiškai auginta. | Iki metų reikėtų vengti cukraus. |
| 11 mėnesių | Pieno produktai. Varškė - nuo 11 mėnesio, vėliau siūlykite ir varškės sūrį. | Maistą malkite stambiau, dalį patiekalo paliekant gabaliukais. | Pradėkite nuo kefyro, rūgštaus jogurto (1-2 šaukštelių). |
10-12 mėnesių amžiaus krūtimi maitinamas kūdikis yra žindomas pagal poreikį, kuris turėtų tapti vis mažesnis. Daugiausiai MP mažylis turėtų gauti ryte ir vakare. Motinos pienas nepakeičiamas, taigi vitaminų ir meilės dozė kasdien - vertinga. Žindymus naktį rekomenduojama retinti ir palaipsniui nutraukti, kitu atveju vaikas gali per mažai valgyti dieną, kas itin dažnai pasitaiko.
Pabrėžiama, kad pieno produktai stabdo geležies iš augalinių produktų įsisavinimą - taigi juos dera vartoti tik kito valgymo metu (geriau geležį pasisavinti padeda produktai su vitaminu C).
Jei vaikas nevalgo tam tikrų produktų, kurie, jūsų manymu, yra nepakeičiami, tuomet juos mažu santykiu sumaišykite su jau mėgstamais intensyvesnio skonio produktais ir po truputį didinkite nemėgstamo maisto kiekį. Vaikas pripras prie naujo skonio ir viskas bus puiku.
Panašus:
- 5 mėnesių kūdikio primaitinimas: nuo ko pradėti ir ką svarbu žinoti?
- 8 mėnesių kūdikio pusryčiai: skanios ir sveikos idėjos
- Pūliuoja kūdikio akis: priežastys, gydymas ir prevencija
- Skubios pagalbos gidas: ką daryti, kai 4 metų vaikas karščiuoja ir netuštinasi?
- Gyvenimo trukmės paslaptys pagal gimimo datą: numerologija ir Zodiako ženklai atskleidžia tiesą