Cerebrinis paralyžius - raidos sutrikimas, pasireiškiantis kūno padėties, judėjimo ir pusiausvyros sutrikimais, atsiradusiais dėl smegenų dalių, kontroliuojančių raumenų veiklą ir valingus judesius, pažeidimo. Cerebrinis paralyžius - pastovus, bet besikeičiantis padėties ir judesio sutrikimas, atsiradęs dėl nesubrendusių smegenų pakenkimo (Bax, 1964). Žodis cerebrinis reiškia galvos smegenis, paralyžius - raumenų silpnumą. Taigi cerebrinis paralyžius - tai raumenų silpnumas dėl nesubrendusių galvos smegenų pakenkimo.
Cerebrinis paralyžius - raumenų valdymo sutrikimas, kurio metu sutrinka vaiko judėjimas (gulėjimas, sėdėjimas, vartymasis, vaikščiojimas). Pakenkta smegenų dalis, atsakinga už organizmo judesius, siunčia klaidingus signalus raumenims, dėl ko raumenys būna labai įtempti arba suglebę. Cerebrinis paralyžius yra lėtinis neurologinis neprogresuojantis sutrikimas, tai reiškia, kad vaiko būklė neblogėja, tik, vaikui augant, dėl kaulų - raumenų sistemos ypatumų ir raumenų įtempimo sutrikimų, kinta. Jis gali būti įvairaus sunkumo laipsnio. Cerebrinio paralyžiaus sunkumas priklauso nuo smegenų pakenkimo dalies ir jo dydžio. Dažniausiai tai ne paveldima liga, bet kai kurias cerebrinio paralyžiaus formas galima paveldėti.
Cerebrinis paralyžius neužkrečiamas, tačiau ir nepagydomas. Cerebrinis paralyžius - raumenų valdymo sutrikimas, nulemtas smegenų struktūros, kontroliuojančios raumenų veiklą ir valingus judesius, pažeidimų. Nuo pažeidimų laipsnio, lokalizacijos priklauso ir paties sutrikimo sunkumas, ligos požymių visuma bei sudėtingumas. Kitaip tariant, kiekvienas diagnozuoto cerebrinio paralyžiaus atvejis yra labai individualus ir gali pasireikšti skirtingais simptomais, tačiau ligos esmė ir pagrindinis kriterijus yra judesio sutrikimai, kuriuos, priklausomai nuo sutrikimo formos sunkumo, gali lydėti ir kiti požymiai, pavyzdžiui protinė negalia, kalbos ar kiti raidos sutrikimai, epilepsijos priepuoliai.
Ligos forma ir sunkumas priklauso nuo to, kurios smegenų dalies - žievės, požievio ar smegenėlių - vystymasis buvo sutrikdytas. Suprantama, kad sunkiausios cerebrinio paralyžiaus formos diagnozuojamos tuomet, kai yra pažeista didelė smegenų dalis. Tokiu atveju žmogus gali turėti didelę negalią, pasireiškiančią pusiausvyros ir koordinacijos problemomis, stipriu motorikos sutrikimu, nevalingais kūno judesiais bei visų galūnių paralyžiumi.
Vaikų cerebrinio paralyžiaus priežastys
Cerebrinis paralyžius atsiranda dėl smegenų pakenkimo. Smegenys gali būti pakenkiamos nėštumo metu, per gimdymą arba pirmus trejus metus po gimdymo. Veiksnių, galinčių turėti įtakos cerebrinio paralyžiaus diagnozei, yra daug ir įvairių, jie sietini su dviem priežasčių grupėmis: genetinio polinkio bei žalingo aplinkos poveikio smegenų vystymosi metu, pavyzdžiui, persirgtų ligų, infekcijų, jų komplikacijų ir panašiai.
Dar visai neseniai manyta, kad cerebrinis paralyžius išsivysto tik dėl aplinkos poveikio ir tik pastaruoju metu mokslininkai vis drąsiau mini ir genetines priežastis bei jų svarbą. Esama atvejų kai sutrikimas yra genetinio pobūdžio, nors abu kūdikio tėvai yra sveiki. Žinoma, cerebrinis paralyžius gali išsivystyti ir dėl nežinomų ar nenustatomų priežasčių, tačiau genai svarbų vaidmenį vaidina ir tais atvejais, kai sutrikimas nulemiamas aplinkos poveikio. Yra genų, kurie tiesiogiai susiję su smegenų pažeidžiamumu, jautrumu žalingam aplinkos poveikiui ir gali lemti besivystančius sutrikimus, kitaip tariant, genų loterijoje galime laimėti ir mūsų smegenys bus atsparesnės aplinkai ir jos poveikiui arba galime turėti genus, kurie nulems tai, kad smegenys vystysis ne taip ir bus lengvai pažeidžiamos.
Svarbu suprasti, kad žmogaus smegenys vystosi iki gimimo ir gimus, tad esama galimybės, kad vaisiaus smegenys dar esant mamos įsčiose susiformuoja kitaip nei turėtų. Kodėl taip nutinka ne visada galima nustatyti, tačiau pastebėta, kad kai cerebrinio paralyžiaus kilmė nėštumas ir gimdymas, ligos forma būna daug sunkesnė.
Kas gali turėti įtakos, kad vaisiaus smegenys bus pažeistos dar pačioje vystymosi pradžioje, t. y. nėštumo metu? Medicininėje literatūroje vardijami šie, sutrikimui įtakos galintys turėti, veiksniai:
- Vaisiaus neišnešiotumas.
- Motinos infekcija pirmąsias kelias nėštumo (vaisiaus vystymosi) savaites (pvz., raudoniukė, kiaulytė ir toksoplazmozė bei herpes ar citomegalo virusų sukeltos infekcijos).
- Nėštumo metu vaisių veikiantys žalingi veiksniai, pažeidžiantys galvos smegenis (motinos vartotos cheminės medžiagos, kai kurie vaistai, alkoholis).
- Nėščiųjų toksikozė.
- Vaisiaus smegenų formavimosi sutrikimai, apsigimimai.
Esama atveju, kai cerebrinis paralyžius gali būti nulemtas gimdymo traumos, kai gimdymas priešlaikinis arba labai sunkus ir komplikuotas. Gimdymo komplikacijos galinčios turėti įtakos sutrikimui yra laikinai sutrikęs, sustojęs kūdikio kvėpavimas, deguonies stoka, smegenų kraujotakos sutrikimai.
Būtent su gimdymo traumomis, kuomet naujagimis gimdamas pridūsta, suspaudžiama jo galvytė naudojant reples ar vakuumą, visuomenė, artimieji ir tėvai dažniausiai susieja vaiko diagnozę ir ima kaltinti save ar medikus. Būtent dėl šių sudėtingų komplikacijų moterys neretai bijo gimdymo natūraliais takais ir renkasi cezario pjūvio operaciją. Tačiau labai svarbu suprasti, kad gimdymo komplikacijų ne visada galima ir pavyksta išvengti, o dar svarbiau - ne kiekvienas sunku ir komplikuotas gimdymas būtinai nulems kūdikio raidos sutrikimus. Tad ir cerebrinį paralyžių būtinai susieti su gimdymo trauma yra klaidinga. Juolab, kad kūdikio smegenys ir toliau sparčiai vystosi jam gimus, todėl tarp cerebrinio paralyžiaus priežasčių esama ir tokių, kurios susijusios su pirmaisiais gyvenimo mėnesiais bei metais patirtu neigiamu aplinkos poveikiu, pažeidžiančiu smegenis. Tokiomis priežastimis gali būti galvos trauma (kai vaikutis nukrenta, susimuša ar kitaip susižaloja galvytę), persirgtos centrinės nervų sistemos ligos (pavyzdžiui, meningitai, encefalitai ir pan.), apsinuodijimai, infekcijos ir kitos ligos.
Tiesa, labai svarbus ir naujagimystės periodas, kurio metu galimi šie sutrikimai, turintys įtakos cerebrinio paralyžiaus atsiradimui: smegenų kraujosruvos, smegenų pakenkimas esant nepakankamam jų aprūpinimui deguonimi, t. y. kai smegenys patiria deguonies badą, bei stipri naujagimių gelta. Akivaizdu, kad besiformuojančios vaisiaus, kūdikio, naujagimio, vaikučio smegenys bet kuriuo vystymosi etapu gali patirti žalingą aplinkos poveikį. Kodėl taip nutinka, medikai ne visuomet gali tiksliai pasakyti.
Cerebrinio paralyžiaus tipai
Cerebrinio paralyžiaus tipas priklauso nuo smegenų pakenkimo vietos. Jis dalijamas į keturis tipus:
- Spazminis cerebrinis paralyžius: Pakenkus smegenų žievės dalį, kuri kontroliuoja judesius, vaikas serga spazminiu cerebriniu paralyžiumi. Tokie vaikai turi padidėjusį raumenų tonusą arba hipertoniją (spazmiškumą). Vaikų judesių amplitudė sumažėjusi, raumenys būna įtempti. Įtempti raumenys yra silpni, galūnės dažnai šaltos dėl kraujotakos sutrikimų. Vaiko judesiai būna gerokai mažesni, judėdamas jis greičiau vargsta. Kartu būna pakenkta ir rankų veikla. Vaikas sunkiai paima daiktą, su juo žaidžia. Ankstyvojoje vaikystėje tokie vaikai dažnai būna neramūs, dirglūs. Jie guli atlošę galvą, jų kojos ištiestos, jie mažai arba visai nejudina galūnių. Vaikai gali judėti tik visu liemeniu, todėl jų judesiai yra nekoordinuoti. Padidėjusio raumenų tonuso vaikai pradeda anksti verstis nuo pilvo ant nugaros, pvz. gali pradėti versti 1 mėn., kai normaliai vaikas verčiasi 3-4 mėn. amžiaus. Pastačius tokį vaiką jis stojasi ant pirštų galų, dažnai riečia pirštukus, kartais kryžiuoja kojas. Spazminis cerebrinis paralyžius sudaro 60% atvejų. Spazmiškumas stebimas daugelyje raumenų grupių. Kojose dažniausiai pakenkiami raumenys, kurie pėdą nuleidžia žemyn. Gali būti įtraukti kelių lenkėjai, šlaunų privedėjai. Rankose pakenkiami raumenys, kurie lenkia alkūnę ir riešą. Vaikams su spazminiu cerebriniu paralyžiumi būdinga baimė ir nesaugumo jausmas, kuris dar labiau didina raumenų tonusą (vaikas bijo pargriūti, stiprių garsų, triukšmo ir kitų stiprių dirgiklių). Jie greitai pavargsta, jiems sunku ilgai dirbti, būti aktyviems. Reikalinga didelė motyvacija veiklai. Būtina vaikus skatinti būti aktyviems, nes jie atsisako judėti, gali dienų dienas praleisti būdami vienoje padėtyje. Paralyžiuoti vaikai dažnai būna užsidarę, mažai judrūs, nedalyvauja socialiniame gyvenime, dėl ko stokoja bendravimo su aplinka bei supančiu pasauliu. Vienas didžiausių pavojų - kontraktūrų formavimasis. Dėl didelio raumenų tonuso, galūnių nejudrumo atsiranda riboti sąnarių judesiai, kurie trukdo judėti, gali susiformuoti kontraktūros ir deformacijos. Gali iškrypti stuburas, išnirti klubai. Sutrumpėja sausgyslės. Gali būti nustatomos keturios spazminio paralyžiaus formos:
- Spazminė diplegija, kurios metu daugiausia būna pakenktos vaiko kojos. Rankos būna pakenktos mažiau arba jų funkcija išlieka normali. ši forma dažniausia stebima neišnešiotiems vaikams. Kartu su galūnių paralyžiumi būna regos, klausos sutrikimai. Vaikai gali sirgti epilepsija.
- Spazminė hemiplegija, kurios metu būna paralyžuota viena kūno pusė. Ranka pakenkta labiau. Vaikai dažniausia išmoksta vaikščioti, bet nenaudoja pakenktos pusės rankos. ši ranka tampa tarsi pagalbininke žaidžiant ar kitokiu būdu naudojant daiktus.
- Spazminė kvadriplegija, pasireiškianti visų galūnių paralyžiumi. ši forma yra sunkiausia. Dažnai jos metu stebimi kitų cerebrinio paralyžiaus tipų požymių. Vaikams būdingi intelekto sutrikimai. Jie dažnai negali kalbėti, būna maitinimo sunkumai, kvėpavimo sutrikimai. Dėl didelio raumenų tonuso atsiranda ortopedinės problemos (klubų išnirimai, kontraktūros, skoliozė ir kt.).
- Spazminė triplegija ar monoplegija, kurių metu būna trijų arba vienos galūnės pakenkimas.
- Diskinezinis cerebrinis paralyžius: Jei bus pakenkti požievio branduoliai, esantys giliai smegenyse, diagnozuosime diskinezinį cerebrinį paralyžių. Diskinezija pasižymi nevalingais judesiais, sukeliančiais netaisyklingą kūno padėtį. Į procesą gali būti įtraukiami vienos kūno dalies raumenys, bet dažniausiai pakenkiamas visas kūnas, tame tarpe burnos raumenys, dėl ko sutrinka vaiko kalba. šį cerebrinio paralyžiaus tipą sunku anksti diagnozuoti, jis nustatomas iki 5 metų amžiaus. Diskineziniam cerebriniam paralyžiui būdingas kintamas raumenų tonusas. Kintamu raumenų tonusu vadiname žemo ir didelio raumenų tonusų kombinaciją. Dažniausia vaikui gulint ir ilsintis, jo raumenų tonusas būna žemas, bet jis padidėja, kai vaikas pradeda aktyviai judėti. šio sutrikimo metu stebima daug netikslių nevalingų judesių. Jie ypač pastebimi, kai vaikas siekia paimti žaislo, susijaudina, stengiasi rašyti. Būna pakenktas visas kūnas, sunku jį valdyti, judesiai yra negrabūs ir netikslūs. Gali būti įvairios diskinezinio cerberinio paralyžiaus formos:
- Atetozė - nekontroliuojami lėti „rangymosi” tipo galūnių ir kūno judesiai. Rankos, kojos ir kūnas juda tiek nevalingai, kad vaikas negali kontroliuoti judesių.
- Chorėja yra kita nevalingų judesių forma. Ji pasižymi kaklo ir pečių nekoordinuotais staigiais trūkčiojimais. Dažnai stebima chorioatetozė, kai būna abiejų šių nevalingų judesių kombinacija.
- Distonijos metu staiga susitraukia raumenys. Distonija gali trukti kelias sekundes ar minutes. Kartais atsiranda kaulų deformacijos: stuburo iškrypimas, klubų ir kelių sąnarių pakenkimai. Nustatomi burnos raumenų sutrikimai, kurie sukelia maitinimo problemas, kalbos sutrikimus, veido grimasas. Stebimas žymus seilėtekis.
- Ataksinis cerebrinis paralyžius: Pakenkus smegenėles, kurios yra užpakalinėje galvos smegenų dalyje, vaikas turi pusiausvyros ir koordinacijos problemų. Dažniausia šio sutrikimo priežastis- smegenų pakenkimas nėštumo metu. Nuo gimimo stebimas raumenų suglebimas arba žemas raumenų tonusas (hipotonija). Vaikai sunkiai išlaiko teisingą kūno padėtį be papildomos pagalbos. Jų raumenys susitraukia ir įsitempia nepakankamai, išlieka per daug atsipalaidavę. Vaikai gulėdami ant nugaros aktyviai nekelia galūnių, jas laiko ant paviršiaus. Žemo tonuso vaikai sunkiai atsikelia nuo žemės, vėliau išmoksta sėdėti, stovėti. Vaikščioti jie pradeda vėlai ir pradžioje dažnai eina plačiai statydami kojas. Jų judesiai nerangūs, dažnos koordinacijos problemos, jie būna labai lankstūs. Žemas kvėpavimo, pilvo, burnos raumenų tonusas gali būti vėlyvo kalbos formavimosi priežastis. Dėl žemo raumenų tonuso vaikai gali turėti ir kitų vidaus organų problemų, sirgti prietvaru, kvėpavimo ligomis ir pan. Kalba lėta, balsas monotoniškas ir aritmiškas. Didelis seilėtekis. Būna sutrikęs kramtymas, rijimas. Stebimi netikslūs rankų judesiai.
- Mišrus sutrikimo tipas: Kada galime matyti dviejų ar visų trijų tipų požymius, nustatomas 20 vaikų.
Cerebrinio paralyžiaus gydymas
Pagrindinis gydymo tikslas - sudaryti sąlygas, kad vaikas galėtų geriausiai vystytis. Ankstyvajame amžiuje gydytojui sunku prognozuoti, kaip ateityje vystysis vaikas. Gydymas yra ilgas ir sudėtingas. Gydymo procese dalyvauja komanda specialistų, kurie suteiks jums eilę rekomendacijų, kaip padėti vaikui. Pirmiausia ištyrus vaiką bus sudaromas reabilitacijos planas, kuriame bus numatomi pagrindiniai gydymo tikslai. Nepamirškite, kad jūs esate svarbūs gydymo ir reabilitacijos proceso dalyviai.
Specialistai, galintys padėti
- Vaikų neurologas ir/ar socialinis pediatras: Gydytojas nustatys medicininę ir raidos diagnozes, sudarys gydymo ir reabilitacijos planą, suteiks informacijos apie galimą tolesnę vaiko raidą, esant reikalui, siųs konsultuotis pas kitus specialistus.
- Ortopedas: Vaikai turi būti konsultuojami ortopedų, nustačius problemą, skiriamas chirurginis ortopedinis gydymas. Būtina ortopedo kontrolė ankstyvai kontraktūrų ir deformacijų profilaktikai.
- Psichologas: Psichologas nustato vaiko išsivystymą, atlikdamas specialius testus, konsultuoja šeimą, padeda spręsti psichologines problemas.
- Logopedas: Logopedas padeda jums mokyti jūsų vaiką pažinti pasaulį, kalbėti, žaisti. Jam padedant išmoksite maitinti vaiką, ugdyti prieškalbinius įgūdžius, kalbą. Vaikai su cerebriniu paralyžiumi turi maitinimo ir valgymo sutrikimų.
- Ergoterapeutas: Ergoterapeutas - specialistas, kuris padės formuoti vaiko savarankiškumą, mokys vaiką buitinių higieninių įgūdžių, padės lavinti rankos judesius. Žaidimas - pagrindinis vaiko darbas.
- Specialusis pedagogas: Specialusis pedagogas lavins ir ugdys vaiko proto galimybes, padės jam koncentruoti dėmesį, mokytis. Yra daug specialiosios pedagogikos metodų: Montessori, muzikos, dailės ir kt.
- Kineziterapija: Kineziterapija (mankštos pratimai, padėties suteikimas, įtvarai, imobilizacija ir t.t.) yra pagrindinė vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, gydymo dalis. Ji padeda vaikams išmokti valdyti raumenis ir palaikyti pusiausvyrą, tapti kuo mažiau priklausomais. Kineziterapijos metu vaikas išmoksta teisingo judesio, jos metu pritaikomos sėdėjimo, stovėjimo, gulėjimo padėtys, leidžiančios vaikui būti savarankiškam. Specialios padėtys leidžia gerinti vaiko raumenų tonusą. Kineziterapeutas pritaiko specialią įrangą vaiko sėdėjimui, stovėjimui, taiko specialius gydymo metodus kontraktūrų ir deformacijų profilaktikai. Yra įvairių gydymo technikų ir būdų (klasikinė, Phelps, Bobath, Vojta ir kt.). Pagrindiniai gydymo tikslai yra kontraktūrų profilaktika, vaiko padėties gerinimas, aktyvių judesių mokymas, savarankiškumo formavimas. Kartais yra taikomi tam tikri raumenų ištempimo būdai, skatinantys raumenų augimą.
Chirurginis gydymas
Susiformavus sunkioms kontraktūroms, sukeliančioms pastovų sustingimą bei kaulų deformacijas, taikomas chirurginis gydymas. Jaunesniems nei 5 metų vaikams dažniausiai atliekamos šlaunų operacijos. Vaikams, sergantiems spazminiu cerebriniu paralyžiumi, yra atliekamos kelių tipų chirurginės operacijos. Deformacijai koreguoti ir galūnės funkcijai pagerinti gali būti chirurginiu būdu pailginami arba išdalinami raumenys ir sausgyslės. Chirurgas ortopedas turi tiksliai išsiaiškinti, kokie raumenys sukelia sutrikimą. Svarbu, chirurginį gydymą atlikti tinkamame amžiuje. Jei vaikas operuojamas per anksti, operaciją gali tekti kartoti. Kitas chirurginio gydymo būdas yra selektyvinė dorzalinė rizotomija. šios operacijos metu yra nupjaunamos stuburo nervų šaknelės, kurios įnervuoja spazmiškus raumenis. ši operacija yra sudėtinga, bet gerokai gali padėti vaikams.
Kiti gydymo ir reabilitacijos metodai
Cerebrinio paralyžiaus reabilitacija yra ilgalaikė ir sudėtinga. Taikoma daug įvairių reabilitacijos metodų. Maitinimo sutrikimų, padidėjusio seilėtekio gydymas - labai svarbūs normaliam svorio augimui, plaučių ligų profilaktikai. Nekalbantys vaikai mokomi bendrauti naudojant alternatyvios komunikacijos metodus. Pritaikomi specialūs paveikslėliai, ženklai, simboliai. Juos rodydamas vaikas gali sudėlioti sakinį, kuriuo išreiškia savo jausmus, norus. Kiekvienas vaikas ugdomas pagal jo sugebėjimus. Vaiko būklės gerinimui taikoma hidroterapija, įvairios šilumos procedūros ir kiti metodai. Vandens procedūros yra veiksmingos, jų metu atsipalaiduoja raumenys. Vaikas laisviau gali judėti. Užsiėmimai vandenyje gerina vaiko nuotaiką, leidžia pajusti judesio seką. Labai svarbi ir šeimos socialinė reabilitacija. Tuo tikslu atliekamas vaiko ir šeimos psichologinis konsultavimas ir psichoterapija, šeimos psichologinė ir socialinė reabilitacija. Reabilitacijos metodų yra labai daug. Reabilitacijos programa sudaroma individualiai kiekvienam vaikui, atsižvelgiant į jo stipriąsias puses.
Labai svarbus yra pediatrų, kitų specialistų, tėvų, artimųjų budrumas, nes net jeigu smegenys ir yra pažeidžiamos ankstyvuoju jų vystymosi periodu, pažeidimas nėra galutinis ir negrįžtamas. Vaikui augant pažeistos smegenų struktūros, taip pat ir smegenų funkcijos iš dalies gali būti atkuriamos. Tai lemia smegenų plastiškumas. Kuo anksčiau pastebėsime sutrikimą ir diagnozuosime ligą, tuo anksčiau suteiksime mažajam pacientui reikiamą pagalbą.
Panašus:
- 5 mėnesių kūdikio primaitinimas: nuo ko pradėti ir ką svarbu žinoti?
- 8 mėnesių kūdikio pusryčiai: skanios ir sveikos idėjos
- Pūliuoja kūdikio akis: priežastys, gydymas ir prevencija
- Vaikiška Kepurė Šalmas: Tobulas Šilumos, Patogumo ir Stiliaus Derinys Jūsų Mažyliui!
- Kūdikių Maitinimas Kietu Maistu: Būtini Patarimai Ir Paslaptys Pradedantiesiems