Būti pažadintam naktį yra nemalonu, be jokios abejonės, bet kai Jūsų kūdikis nepamiega tiek, kiek jam reikia dienos metu, tai gali būti lygiai taip pat problematiška. Išsprendę mažylio dienos miego problemas, stebuklingus pokyčius padarysite ir Jūsų kūdikio naktiniam miegui. Taigi nereikia rinktis tarp naktinių pabudimų ir trumpų dienos miegelių.
Kūdikio miego ciklai
Vienas esminis dalykas, kurį reikia suprasti, yra tai, kad kūdikiai, kaip ir mes visi, miega ciklais. Iš lengvo miego pereina į gilų miegą ir vėl atgal. Yra keletas reikšmingų skirtumų tarp suaugusiųjų ir kūdikių miego ciklų, tačiau šiuo atveju svarbus yra jų ilgis. Kūdikių miego ciklai yra trumpesni, o vienas ciklas paprastai trunka apie 40-50 minučių.
Svarbūs aspektai guldant kūdikį į lovelę
Kūdikio guldymas miegoti į jo lovelę jo kambaryje - svarbus žingsnis link ilgo ir ramaus pietų miego. Įsivaizduokite save - užmigote savo miegamajame, o po poros valandų pabundate savo automobilyje arba svetainėje. Ar galėtumėte vėl ramiai užmigti, ar visgi reikėtų kažkokio paaiškinimo, kad galėtumėte vėl atsipalaiduoti ir miegoti toliau? Tai panašus scenarijus kūdikiams!
Kiek įmanoma, guldykite savo mažylį į lovelę, kol jis dar nemiega, ir leiskite užmigti toje pačioje vietoje, kur jis pabus. Tarkime, kad guldote kūdikį miegoti į lovytę, bet pirmiausia padedate jam užmigti. Kūdikis pripranta prie tų „miego skanukų“, su jais lengvai užmiega, tačiau pakankamai greitai jam be jų užmigti tampa labai sunku. Taigi, mažylis užmiega, tada baigiasi pirmasis miego ciklas. Mažylis vos vos prabunda ir vėl nori savojo miego “skanuko”, kad galėtų toliau miegoti.
Yra paplitusi klaidinga nuomonė, kad kuo labiau esame pavargę, tuo labiau mūsų kūnas nori miegoti. Iš tikrųjų, kai atidedame miegą ir patenkame į „pervargimo“ būseną, mūsų organizmas padaro prielaidą, kad nemiegame dėl svarbios priežasties. Tada jis daro viską, ką gali, kad padėtų mums išlikti budriems - padidina kortizolio gamybą ir sustabo melatonino sekreciją. O tai yra pagrindinės kliūtys giliam, ramiam miegui.
Mes norime paguldyti kūdikį į lovelę, kai jis yra pasiruošęs miegoti, ir būtent dėl šios priežasties nenorime, kad jis nemiegotų ilgiau ir pervargtų. Dienos metas apskritai ne toks palankus miegui kaip naktis. Jei gyvenate ramioje kaimynystėje, baltojo triukšmo aparatas yra neprivalomas. Kita vertus, visiškai kambarį užtemdančios žaliuzės, manau, yra būtinos.
Šviesa, ypač saulės šviesa, skatina kortizolio gamybą, todėl norime, kad kambaryje būtų tamsu, turiu omenyje, TIKRAI TAMSU. Tamsu taip, kad nematytume savo rankos, laikomos netoli veido. Kuo arčiau tai pavyks įgyvendinti, tuo geriau, o užtemdančios žaliuzės ant langų yra puikus būdas tai padaryti.
Kūdikio raida gulint ant pilvo
Didžiąją dalį pirmąjį savo gyvenimo pusmetį kūdikis turėtų praleisti ant pilvo. Juk pagal naujausias rekomendacijas dar gimdykloje naujagimis uždedamas mamai ant pilvo (ne krūtinės!), ir laukiama kol jis pats nušliaužia iki krūties ir pradeda žįsti. Gulėdamas ant pilvo galūnes laiko visiškai suriestas, t. y. Gulėdamas ant pilvo pasuka galvą iš vidurio linijos į šoną (dažniausiai į šviesos šaltinį) ir įstengia ją akimirkai šonu kilstelėti. Gulėdamas ant pilvo turi refleksinius rėpliojimo judesius.
Jei padus paremiame pakaitomis su savo plaštakomis (duodame atramą), naujagimis rėpliojimą primenančiais judesiais ant slidaus pagrindo pasistumia. Mažiausiai 3 sekundes išlaiko pakeltą galvą. Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis naujagimis galvą nuolat kelia įstrižai iš šono. Ji keletą sekundžių svirduliuoja ties vidurio linija, o kampas tarp veido ir pagrindo linijos sudaro maždaug 20-30 laipsnių. 90 proc. Pakelti galvą mažiausiai 45 laispnių kampu, apytiksliai atitinka 5 cm atstumą tarp smakro ir pagrindo.
Tai gali padaryti apie 90 proc. Laiko galvą pakeltą ne mažiau kaip 10 sekundžių. Remiasi simetriškai dilbiais. Viršutinė krūtinės dalis šiek tiek pakelta, žastai prispausti prie šonų. Remiasi abiem dilbiais. Tvirtai remiasi dilbiais. Žastai iškišti į priekį taip, kad kampas tarp jų ir dilbių sudaro daugiau kaip 90 laipsnių kampą. Plaštakos pusiau atgniaužtos.
“Plaukimas”. Pakeldamas rankas, nustoja rėmęsis dilbiais ir tuo pačiu metu pakeltomis kojomis atlieka pakartotinius tiesimo judesius. Liemuo ir stuburas ištiesiamas iki juosmens. Kūno svorį iš esmės dar tebelaiko pilvas. Kūdikis vis dažniau nustoja rėmęsis dilbiais ir ima suptis ant pilvo. Supantis jo galva, krūtinės ląsta ir rankos yra pakeltos aukštyn, o kojos atlieka simetriškus trūkčiojančius tiesimo judesius. Pečiai atitraukti nuo kaklo, rankos sulenktos, o plaštakos atgniaužtos.
Pakėlęs ranką aukštyn, kūdikis gali pasyviai persiversti ant nugaros dėl to, kad pakreipęs galvą, praranda pusiausvyrą. Ištiesęs rankas, remiasi pusiau arba visai atgniaužtomis plaštakomis. Liemuo ištiestas iki juosmens srities stuburo. Kūno svorį laiko plaštakos ir dubens sritis, nors daržnai dar ir apatinė pilvo dalis. Nuožulniai pakėlus pagrindą iš šono, atsiranda aukščiau esančios pusės rankos ir kojos atitraukimas (pusiausvyros reakcija). Mažiausiai 3 sekundes išlaiko ranką, pakeltą virš pagrindo. Kūdikiui viena ranka griebiant pasiūlytą žaisliuką, kitos rankos dilbis perima atramos funkciją.
Patikrinti pasirengimą galima kūdikį laikant už liemens iš abiejų pusių, pakeliamas aukštyn ir staigiai leidžiamas žemyn. Vartosi, gulint ant pilvo sukasi ratu apie savo ašį. Pereinamoji fazė tarp 7-ojo ir 9-ojo mėnesių. Intensyviai mėgina judėti į priekį. Judėjimas gali būti labai individualus ir neatitikti tipiško šliaužimo arba ropojimo. Vis dar vyrauja judėjimas vietoje, pavyzdžiui, suriečiant ir ištiesiant visą kūną. Tuo metu keletą sekundžių kūną išlaiko plaštakos ir kojos (keliai): keturpėsčia padėtis.
Kai kurie šio amžiaus kūdikiai jau gali atsistoti ant keturių ir šioje padėtyje suptis, t. y. Šliaužia. Šliaužimas į priekį sulenktomis rankomis ir alkūnėmis. Kita kūno dalis tempiama pagrindu iš paskos. Kojos dažniausiai beveik ištiestos, tačiau kartais neryškūs pakaitomis abiem kojomis atliekami judesiai gali padėti šliaužti. Iš pradžių šliaužiant dažniausiai krypstama į šoną (slenka ratu), o vėliau pajudama į priekį.
Sūpuojasi, remdamasis plaštakomis ir keliais. Pasirėmęs rankomis, kūdikis jomis pasistumia atgal taip, kad sėdmenys atsiduria ant blauzdų. Vidutiniškai ištiesus kelius ir klubų sąnarius, pasikelia sėdmenys, ir kūnas atsiduria ant plaštakų ir kelių (stovėsena ant keturių). Ropoja ant plaštakų ir kelių kryžminės koordinacijos būdu. Ropojimas jau turi būti koordinuotas, t.y. vaikas juda kryžminės koordinacijos būdu tokiu ritmu: kairė koja-dešinė ranka-dešinė ranka-kairė koja ir t.t.
Apibendrinant pirmųjų kūdikio metų gulėjimo ant pilvo dinamiką, tiek gulėjimas ant pilvo, sukimasis apie savo ašį, tiek šliaužimas padeda sustiprinti pečių juostos, ropojimas - dubens raumenis. Būtent ropojimas yra pradinis savarankiško vaikščiojimo pradžia, nes pečių juosta ir dubuo imituoja eisenos modelį, tik šiuo atveju horizontalioje padėtyje. Ropojimas skatina kūdikį mąstyti, priimti ir apdoroti informaciją. Juk norite, kad kūdikis būtų protingas, kūrybingas.
Kūdikio raidos etapai
Kūdikių raida nėra vienoda. Tačiau visiems įgūdžiams įgyti yra minimalus ir maksimalus laikas, kitaip tariant, laikas, per kurį jis turi išmokti naujų dalykų. Kai kurie mažyliai apsiversti išmoksta vos 2 mėnesių amžiaus, o kiti - 4 ar 5 mėnesių. Yra spartuolių, žingsniuojančių nuo 8 mėnesių, tačiau įprasta, kad vaikai vaikščioti pradeda po pirmojo gimtadienio. Negalima vertinti tik vieno parametro ir pagal jį spręsti, ar kūdikio raida nevėluoja.
- Per mėnesį: naujagimis prisitaikė prie naujų gyvenimo sąlygų. Gulėdamas ant pilvo pasuka veidą į šoną, sugeba trumpam pakelti galvą.
- Du mėnesiai: paguldytas ant pilvuko, kelias minutes galvą išlaiko šiek tiek pakeltą. Paėmus ant rankų, galvą laiko tiesiai, tačiau ji vis dar svyruoja, reikia prilaikyti.
- Trys mėnesiai: paguldytas ant pilvo, apie 10 sekundžių išlaiko galvą ir krūtinę pakeltas. Pakeltą galvą išlaiko net iki kelių minučių.
- Keturi mėnesiai: gulėdamas ant pilvo, remiasi dilbiais ar ištiestomis rankomis, o, gulėdamas ant nugaros, pakelia galvą, kad galėtų pamatyti, kaip rankutėmis sugriebia kojas.
- Penki mėnesiai: gulėdamas ant pilvo ir pasirėmęs dilbiais jis iškelia rankas ir maskatuoja kojytėmis.
- Šeši mėnesiai: pusmetinukas verčiasi nuo nugaros ant pilvo, gulėdamas ant pilvuko, remiasi rankomis, gerai kelia galvą ir krūtinę.
Kaip pasirinkti tinkamą lovelę kūdikiui?
Artėja diena, kada parsivešite į namus naują šeimos narį. Vienas pirmųjų pirkinių, kurio pradedame žvalgytis - tai lovelė kūdikiui. Tačiau renkantis lovytę, pravartu atkreipti dėmesį į keletą aspektų, kurie vėliau įgaus pranašumą.
- Ar lovytės pagrindas yra kelių padėčių? Pirmaisiais mėnesiais kol kūdikis dar mažas labai patogu, kai lovytės dugnas yra aukštai.
- Ar nusiima lovytės šonas? Ypač jei naktimis reikia dažniau keltis, tuomet nuimamas šonas lovelėje labai pasitarnauja.
- Su ratukais, lingėmis ar paprasta? Kūdikiui mieliau būti ant tėvelių rankų, nei sūpuojamam lovelėje.
- Ar būtina patalynės dėžė po lovyte? Jei pas jus namuose mažai vietos ir norite išnaudoti kiekvieną kambario centimetrą, tuomet patalynės dėžė tikrai pasitarnaus.
- Ar reikia apsaugų lovelėje ir šydo (baldakimo) virš jos? Šoninės lovytės apsaugos neleidžia stebėti kūdikio, kūdikis taip pat nemato, kas vyksta kambaryje.
Svarbūs patarimai dėl kūdikio guldymo
- Keiskite kojūgalius: Norint kad aktyviai simetriškai lavėtų naujagimio ar kūdikio abiejų kūno pusių raumenys, kiekvieną kartą guldydami kūdikį į lovelę, turėtumėte keisti kojūgalius.
- Karuselė virš lovytės: Jei jau tokią įsigysite, tai ji turėtų būti tvirtinama ties lovytės viduriu. Tokiu būdu keisdami kojūgalius, skatinsite lavėti abi kūdikio kūno raumenų puses.
- Lavinamoji knygelė: Vienas iš labiausiai pasiteisinusių lovytės žaislų, kuriuos vietoj šydo ir šoninių apsaugų rekomenduoju įsigyti, tai lavinamoji knygelė, kabinama ant lovytės šono.
Guldymas ant pilvuko: ar tai saugu?
Guldymas ir migdymas ant pilvuko įvardijamas kaip vienas iš staigios kūdikių mirties sindromo rizikos veiksnių. Tačiau naujagimiams tokia padėtis (kniūbsčiomis ar ant šono) yra natūralesnė, nei miegas ant nugaros. Pastebėta, kad naujagimiai renkasi tokią miego padėtį, kokioje miegojo pirmuosius kartus po gimimo.
Kiekvienas vaikas yra individualus, todėl jei jis miega tik kniūbsčias, tereikia pašalinti kitus rizikos faktorius - apsaugėles, pagalves, minkštus žaislus, antklodę, guldyti ant tvirto pagrindo, išvėdintame, vėsiame tėvų kambaryje. Naujagimiai ir kūdikiai, jei yra sveiki, turi labai stiprų išgyvenimo instinktą, todėl jei įbes nosytę į čiužinį ir pasidarys sunku kvėpuoti, paprasčiausiai pasuks galvytę į šoną.
Ar palikti gulintį ant pilvuko nakčiai?
Ant pilvo palikti miegoti per naktį ir dienos metu tikrai saugu yra tada, kai kūdikis pats išmoksta apsiversti nuo nugaros ant pilvo ir nuo pilvo ant nugaros. Tiems kūdikiams, kurie nepripažįsta kitos miego pozos, galioja anksčiau aprašyta taisyklė - pašalinti visus kitus rizikos faktorius.
Ar vartyti, kad nesuplokštėtų galva?
Nuo 1990 m. pasaulyje paskelbta rekomendacija guldyti vaikus ant nugaros, ant tvirto čiužinio, siekiant apsaugoti nuo staigios kūdikių mirties sindromo. Tačiau labai padaugėjo plagiocefalijos (suplokštėjusių galvų) atvejų. Šis sindromas dažniausiai pasireiškia „labai gerai miegantiems“ kūdikiams, kurie daug laiko miegodami praleidžia ant tvirto pagrindo - lovelėje, autokėdutėje, gultuke.
Ar kūdikį laikyti tik lovytėje?
Jau seniai kalbama apie „ketvirtąjį nėštumo trimestrą“, kurio hipotezė yra tokia: žmonių jaunikliai gimsta nepakankamai subrendę (kaip sterbliniai gyvūnai), nes jei gimdoje vystytųsi ilgiau, moterys tiesiog nesugebėtų jų pagimdyti. Štai kodėl pirmieji trys mėnesiai būna tokie sudėtingi - žindymo problemos, diegliai ir pan. Sprendimas - kuo daugiau vaikus nešioti nešynėse, priglaustus prie kūno, taip sukuriant buvimo gimdoje jausmą.
Svarbu atsiminti
- Kūdikiams iki metų pagalvės nerekomenduojamos.
- Čiužinys turi būti tvirtas (nebūtinai tai reiškia kietas), jokiu būdu ne poroloninis ar poliuretaninis, į kurį vaikas tiesiog „įsminga“.
- Taip pat labai svarbu, kad ant čiužinio būtų lygiai, be raukšlių užklota tinkamo dydžio paklodė, kuri nesusijauktų miego metu.
Panašus:
- 5 mėnesių kūdikio primaitinimas: nuo ko pradėti ir ką svarbu žinoti?
- 8 mėnesių kūdikio pusryčiai: skanios ir sveikos idėjos
- Pūliuoja kūdikio akis: priežastys, gydymas ir prevencija
- Maisto dėžutė vaikams: TOP patarimai, ką pasirinkti ir ką įdėti, kad mažieji būtų laimingi ir sotūs!
- Vaikų Skaudžios Patirtys Alkoholikų Šeimose: Kaip Atpažinti ir Padėti