Dabar kūdikių guldymo laisvė neturi jokių ribų - nori, guldyk lovoje šalia savęs, nori - lovytėje, vežimėlyje, gultuke, automobilinėje kėdutėje, ant grindų ar sofos. O gali išvis neguldyti, bet nešioti pasikabinęs vaikjuostėje. Vis dėlto, keletas patarimų apie mažylių guldymą būtų ne pro šalį.
Kūdikio guldymo padėtys: Rizika ir nauda
Dažniausiai sutinkama rekomendacija yra guldyti ant nugaros, kartais leidžiama guldyti ant šono (tačiau gulintis ant šono kūdikis labai greitai gali nusiversti ant pilvo), o miegas gulint ant pilvo visada nurodomas kaip vienas iš staigios kūdikio mirties sindromo rizikos faktorių. Guldymas ir migdymas ant pilvuko įvardijamas kaip vienas iš staigios kūdikių mirties sindromo rizikos veiksnių. Tačiau tiksli šio sindromo priežastis iki šiol nėra žinoma, bet vis daugiau mokslininkų pritaria hipotezei, kad tai susiję su smegenyse esančio kvėpavimo centro nebrandumu. Kitaip tariant, staigios mirties sindromas ištinka tada, kai kūdikis pats nustoja kvėpuoti.
Nuo 1990 m. pasaulyje paskelbta rekomendacija guldyti vaikus ant nugaros, ant tvirto čiužinio, siekiant apsaugoti nuo staigios kūdikių mirties sindromo. Tuo pačiu stipriai padaugėjo plagiocefalijos (suplokštėjusių galvų) atvejų. Šis sindromas dažniausiai pasireiškia „labai gerai miegantiems“ kūdikiams, kurie daug laiko miegodami praleidžia ant tvirto pagrindo - lovelėje, autokėdutėje, gultuke.
Tačiau naujagimiams tokia padėtis (kniūbsčiomis ar ant šono) yra natūralesnė, nei miegas ant nugaros. Pastebėta, kad naujagimiai renkasi tokią miego padėtį, kokioje miegojo pirmuosius kartus po gimimo. Kiekvienas vaikas yra individualus, todėl jei jis miega tik kniūbsčias, tereikia pašalinti kitus rizikos faktorius - apsaugėles, pagalves, minkštus žaislus, antklodę, guldyti ant tvirto pagrindo, išvėdintame, vėsiame tėvų kambaryje.
Tiems kūdikiams, kurie nepripažįsta kitos miego pozos, galioja anksčiau aprašyta taisyklė - pašalinti visus kitus rizikos faktorius. Ant pilvo palikti miegoti per naktį ir dienos metu tikrai saugu yra tada, kai kūdikis pats išmoksta apsiversti nuo nugaros ant pilvo ir nuo pilvo ant nugaros.
Plagiocefalija
Jei naujagimis gimė išnešiotas ir sveikas, jis nuo gimimo sugeba bent minimaliai pasisukti, kad gulėti būtų patogiau. Pirmiausia - kreiptis į gydytoją. Mažesniems kūdikiams šią bėdą ištaisyti lengviau, nes jų kaulai dar pakankamai minkšti.
Miegas vis kitoje lovytės pusėje. Paprastai vaikai įpranta miegoti nusukę galvą į tam tikrą pusę, nes ten yra kažkas įdomaus, pvz. langas. Kiekvieną kartą guldydami vaiką į lovelę, keiskite puses, kad langas matytųsi galvą pasukus į kitą pusę.
Mankšta ant pilvuko
Nors migdyti ant pilvo kūdikių nerekomenduojama, būdravimo metu tai puiki mankšta, stiprinanti nugaros, pečių ir kaklo raumenis, kurie reikalingi pasukti galvą į kitą pusę. Rekomenduojama pradėti nuo gimimo. Priklausomai nuo amžiaus tokioje padėtyje kūdikis turėtų praleisti 30-60 min.
Ši padėtis padeda kūdikiui stiprinti kaklo, galvos, pečių ir nugaros raumenis, suteikia galimybę judinti rankas ir kojas kitokiu (neįprastu) būdu bei skatina amžių atitinkančių judėjimo įgūdžių vystymąsi. Buvimas ant pilvo stiprina kūdikio kaklą, taip gerėja mažylio galvos kontrolė. Tai leidžia kūdikiui sukioti galvą, žvalgytis aplink, pažiūrėti aukštyn, žemyn, todėl vystosi kūdikio akių koordinacija ir gebėjimas akimis sekti daiktus.
Kuo daugiau laiko kūdikiai praleidžia ant pilvuko, tuo anksčiau jie gali išmokti remtis rankomis, atsistumti nuo pagrindo, pradėti apsiversti, šliaužti, ropoti ar sėdėti be atramos. Stiprėja nugaros raumenys, jau keliant galvą pradeda formuotis stuburo linkiai, nugaros tiesimosi reakcijos, kurios yra pagrindas tolesnių judesių vystymuisi, refleksų integravimuisi.
Jei jūsų mažylis praleidžia daug laiko toje pačioje padėtyje gulėdamas ant nugaros, jo galva gali įprasti būti palenkta vienos peties link (pozicinė kreivakaklystė) arba galva gali tapti šiek tiek ploštesnė vienoje pusėje (padėties plagiocefalija).
Gulėdamas ant pilvo pasuka veidą į šoną, sugeba trumpam pakelti galvą. Kai guli ant nugaros, kūdikis galvą laiko tiesiai ir bando ją kelti. Paguldytas ant pilvo, apie 10 sekundžių išlaiko galvą ir krūtinę pakeltas. Pakeltą galvą išlaiko net iki kelių minučių.
Tėvai turi įvertinti mažylio aplinką, ar ji saugi ir kūdikis nenuslys, nenusivers, nenukris.
Remiantis tyrimų duomenimis, kūdikiams, mažai būnantiems padėtyje ant pilvo, dažnai vėluoja judesių raida.
Nešiojimas
Palaikau dažną kūdikių nešiojimą ant rankų ar nešynėse, nes jau seniai paneigtas mitas, neva „pripras ir reikės nešioti visada“. Tačiau būti šalia mamos yra fiziologinis kūdikio poreikis!
Noriu paminėti ir tai, kad nešioti vaikus reikėtų veidu į save (nesvarbu, ant krūtinės, ar ant nugaros), kai pradės rūpėti aplinka - jie tikrai apsidairys. Patartina rinktis ne kelnaičių tipo (jos tinkamos būtent nešiojimui veidu į pasaulį), o stačiakampio pagrindo nešynes. Svarbu sureguliuoti nešynės aukštį, taisyklė paprasta: vos palenkę galvą žemyn, turėtumėte sugebėti pabučiuoti savo vaikui galvytę.
Jeigu vis tik nusprendėte nėšioklėje nešioti naujagimį, būtinai įsitikinkite, kad nešioklė atitinka jo amžių, yra saugi, prilaiko mažylio galvą ir stuburą taisyklingoje padėtyje.
Svarbu pabrėžti, kad visos padėtys: gulėjimas ant nugaros, gulėjimas ant pilvuko, nešiojimas šonu ir t.t. yra reikalingos naujagimiui ir turi būti keičiamos, tai padės tolygiai stiprėti ir visiems mažylio raumenims.
Jeigu nešioklė nėra ergonomiška, ji gali padidinti klubo sąnario displazijos tikimybę, todėl rekomenduojama, kad nešiojamo kūdikio klubai būtų plačiai atverti ir sulenkti 90º kampu, kitaip vadinamoje „varliuko“ pozoje, didesnę riziką klubo sąnario displazijai turi kūdikiai nešiojami nešioklėse kai kojos ištiestos kabo žemyn arba yra suglaustos „slingo“ tipo nešioklėje.
Renkantis nešioklę pirmiausia įsitikinkite, kad ji ergonomiška, kad ji atitinka kūdikio amžių ir svorį. Rekomenduoju prieš perkant kartu su mažyliu nuvykti į parduotuvę ir nešioklę pasimatuoti, konsultantas paaiškins kaip taisyklingai ją naudoti. Ji turi būti patogi tiek jums tiek kūdikiui, turite gebėti užsidėti ir nusiimti ją savarankiškai. Nešioklėje kūdikis turi gebėti judinti galvą, rankas ir kojas, patikrinkite, ar nešioklės dalys neįsispaudžia į mažylio veidą ir joje kūdikis neužsigaus mėgindamas stebėti aplinką per nešioklės kraštą.
Gultukai
Gultukų nerekomenduoju naujagimiams iki mėnesio. Vėliau, jei vaikui jame būti patinka, tai gali būti didelė pagalba mamai. Tačiau gultukas turi būti naudojamas tik retkarčiais, kai mama tikrai negali užsiimti su vaiku (pvz. nori nusprausti duše). Nei gultuke, nei autokėdutėje negalima palikti miegančio vaiko be priežiūros - nesvarbu tai dienos ar nakties miegas. Jei vaikas miega autokėdutėje kelionės metu, jis taip pat turi būti nuolat stebimas, nes daugiau nei 90 proc.
Nors gamintojai rekomenduoja naudoti gultukus nuo gimimo, jais nereikėtų piktnaudžiauti. Visos panašios priemonės visų pirma yra sukurtos tėvams - ne vaikams. Jeigu naudojate gultuką naujagimiui - įsitikinkite, kad jis yra žemiausioje galimoje padėtyje, vėliau, kūdikiui augant, galima paaukštinti gultuko pasvyrimo kampą, tačiau būtina vadovautis gamintojo instrukcija.
Ilgas buvimas nekintančioje padėtyje gali padidinti kaukolės deformacijos (suplokštėjimo) tikimybę, padidinti kaklo ir pečių juostos raumenų įtampą, lėtina kūdikio motorinę ir kognityvinę raidą, nes gultuke mažylis negali vartytis, keisti padėties, mokytis šliaužti, ropoti, stebėti ir tyrinėti aplink jį esančio pasaulio.
Svarbiausia, kad gultukas būtų pilnos komplektacijos, pagamintas iš Europos kokybės standartus atitinkančių nekenksmingų kūdikiui medžiagų. Visos gultuko dalys turi būti veikiančios, nesulūžusios, kad mažylis neturėtų galimybės jų praryti, tai ypač svarbu įsigyjant naudotą gultuką. Visi kūdikiams skirti elektroniniai prietaisai turėtų būti gerai apsaugotais maitinimo elementais.
Kuo rečiau ir kuo trumpiau naudosite gultuką - tuo geriau. Saugiausia ir patogiausia vieta vaikui - lovelėje aukštais kraštais, manieže arba tiesiog ant grindų patiesus specialų (ne per minkštą) kilimėlį, kuris apsaugotų mažylį nuo šalčio ar traumų.
Gultukas, pakeltas į aukščiausią padėtį gali būti naudingas pradedant ankstyvą primaitinimą trintu maistu dar nesėdinčiam mažyliui, tačiau tik tiek, kiek tai yra reikalinga.
Čiužinys ir patalynė
Kūdikiams iki metų pagalvės nerekomenduojamos. Jei atsiranda sloga, kosulys, galima po galva dėti sulankstytą vystyklą, kuris šiek tiek ją pakels ir palengvins gleivių nutekėjimą, bet tikrai nereikia suteikti pusiau sėdimos padėties.
Čiužinių įvairovė tikrai didelė, visi turi savų privalumų ir trūkumų, tačiau pagrindinė taisyklė - čiužinys turi būti tvirtas (nebūtinai tai reiškia kietas), jokiu būdu ne poroloninis ar poliuretaninis, į kurį vaikas tiesiog „įsminga“. Taip pat labai svarbu, kad ant čiužinio būtų lygiai, be raukšlių užklota tinkamo dydžio paklodė, kuri nesusijauktų miego metu.
Kūdikio raida mėnesiais
Kūdikių raida nėra vienoda. Tačiau visiems įgūdžiams įgyti yra minimalus ir maksimalus laikas, kitaip tariant, laikas, per kurį jis turi išmokti naujų dalykų. Kai kurie mažyliai apsiversti išmoksta vos 2 mėnesių amžiaus, o kiti - 4 ar 5 mėnesių. Yra spartuolių, žingsniuojančių nuo 8 mėnesių, tačiau įprasta, kad vaikai vaikščioti pradeda po pirmojo gimtadienio.
- 1 mėnuo: Mėnesio pabaigoje akių judesiai pasidaro koordinuotesni. Kūdikis jau ne tik akivaizdžiai priaugęs ūgio ir svorio, bet ir patobulėję jo socialiniai, emociniai gebėjimai.
- 2 mėnuo: Paguldytas ant pilvuko, kelias minutes galvą išlaiko šiek tiek pakeltą. Daiktus sąmoningai ir trumpai palaiko. Svarbiausias šio mėnesio raidos pasiekimas - ŠYPSENA.
- 3 mėnuo: Mažasis atpažįsta tėčio ir mamos veidus, šypsosi kalbinamas, myluojamas. Paguldytas ant pilvo, apie 10 sekundžių išlaiko galvą ir krūtinę pakeltas. Kai kurie tėvai pastebi, kad gulėjimas ant pilvuko padeda nurimti neramiam kūdikiui.
- 4 mėnuo: Gulėdamas lovelėje mažylis greitai ir laisvai sukioja galvą į visas puses. Taip pat pradeda vartytis - gali apsiversti nuo pilvo ant šono arba ant nugaros.
- 5 mėnuo: Sėdėdamas mažylis tvirtai laiko galvą ir tiesią nugarą, pastatytas remiasi kojomis. Tėvams paprastai patinka stebėti, kaip atžala žaidžia su savo kojomis, kiša į jas į burną, čiulpia jų pirštus.
- 6 mėnuo: Šeštą mėnesį išnyksta griebimo refleksas, su kuriuo mažylis gimsta. Dabar jis sąmoningai ima žaislą. Pasaulį kūdikis pažįsta ragaudamas viską iš eilės.
- 7-9 mėnesiai: Šio amžiaus mažyliai jau pradeda šliaužioti - stumiasi rankomis ir keliais, taip judėdami pirmyn (o kartais ir atgal). Pasėdi neatsirėmęs, mokosi sėdėdamas pasisukti ir, pavyzdžiui, pasiimti šalia esantį žaislą. Tokio amžiaus mažylis paprastai jau sėdi vienas.
- 10-12 mėnesiai: Judesiai tobulėja, tad kai kurie kūdikiai jau vikriai ropoja, patys (nesilaikydami) atsistoja ir trumpai pastovi vieni ir iš stovimos padėties patys atsisėda. Pasitaiko, kad itin sparčios raidos vaikai jau pradeda žengti pirmuosius žingsnelius. Savarankiškai vaikščioti mažyliai paprastai pradeda tarp 11 iki 15 mėnesio (75 proc. visų vaikų - iki 14 mėnesių).
Panašus:
- 5 mėnesių kūdikio primaitinimas: nuo ko pradėti ir ką svarbu žinoti?
- 8 mėnesių kūdikio pusryčiai: skanios ir sveikos idėjos
- Pūliuoja kūdikio akis: priežastys, gydymas ir prevencija
- Gelminė Glemžaitė: Nežinomi Faktai apie Jos Biografiją ir Sėkmingą Karjerą
- Balansinių dviračių stebuklas: kaip vaikai greičiau išmoksta važiuoti dviračiu ir mėgaujasi procesu!