Ar skrandžio opos - problema, kuri kamuoja dažną lietuvį? To klausėme medicinos centro „Northway“ gastroenterologės Justinos Šeputienės, kuri pasidalino mintimis apie šios ligos simptomus ir kaip apsaugoti savo skrandį nuo rimtų negalavimų.
Opaligės simptomai ir priežastys
Daugeliui tokie simptomai - jokia naujiena „Apie atsiradusią opaligę dažniausiai praneša tokie simptomai kaip aštrus, deginantis skausmas „duobutės“ srityje, sunkumas skrandyje, atsiradęs neįprastas pilvo pūtimas, raugėjimas, pykinimas.
Jeigu opaligė komplikuojasi kraujavimu, pacientas pastebės atsiradusias juodos spalvos išmatas, žmogui gali pradėti svaigti galva, ar net prarasti sąmonę, sumažėti arterinis kraujo spaudimas, galimas vėmimas „kavos tirščių“ pavidalo turiniu“, - apie ligos simptomus kalbėjo J. Šeputienė. Bet reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pasitaiko ir besimptomės opaligės atvejų: fizinių simptomų pacientai nejaučia iki to laiko, kai prasideda kraujavimas iš opos, lydimas didžiulio silpnumo ar net sąmonės netekimo.
„Kalbant apie besimptomę opaligę, būtina išskirti vyresnio amžiaus žmones, sergančius lėtinėmis sąnarių, kaulų, kardiologinėmis ligomis, taip pat lėtinėmis reumatologinėmis ligomis sergančiuosius ar ilgai traumas besigydančius žmones, kurie kasdien vartoja nesteroidinius vaistus nuo skausmo ir uždegimo, antikoaguliantus.
Todėl visada verta pasikonsultuoti su savo gydytoju, kokia numatoma vaistų vartojimo trukmė ir jeigu ji ilga, gal jau laikas kartu pradėti vartoti vaistus skrandžio ir dvylikapirštės apsaugai“, - pabrėžė gastroenterologė.
Ir būtent medikamentai - gausus nesteroidinių priešuždegiminių vaistų bei antikoaguliantų vartojimas - neretai tampa skrandžio ar dvylikapirštės opaligės priežastimi.
„Svarbu paminėti, jog jokio skirtumo, kokiu pavidalu vaistai skiriami, tiek injekcinės, tiek tepalo, tiek tabletinės vaisto formos vartojimas dažnai yra pavojingas skrandžio gleivinei. Tokia opaligė neretai labai pavojinga, kadangi vaistas užslopina skausmo receptorius, opa gilėja, o pacientas skundų nejaučia.
Pati dažniausia opaligės priežastis, tai - patologinė skrandžio bakterija - Helicobacter pyliori. Ji agresyviai veikia skrandžio ar dvylikapirštės gleivinėje bei netiesiogiai silpnina gleivinės apsauginius barjerus, keičia skrandžio sekrecijos procesus. Taip pat ši bakterija - didelis rizikos veiksnys opai supiktybėti.
Todėl nustačius opaligę, ar jai vis besikartojant, privaloma tirti šią bakteriją ir ją pilnai išnaikinti specialia vaistų schema. H. Pyliori bakterija patikimai nustatoma paimant biopijas (skrandžio ar dvylikapirštės audinio gabaliukus) endoskopijos metu“, - teigė J. Šeputienė.
Rūkymo įtaka opaligei
Anot gastroenterologės, nesveika, nereguliari mityba, nuolatinis stresas ir įtampa pačios opos nesukelia, tačiau pablogina opaligės būklę, sutrikdo funkcinę virškinamojo trakto veiklą, sukelia gastroezofaginį refliuksą, dirgliosios žarnos sindromą, dispepsiją.
„Tačiau rūkymas - vienas iš priežastinių opaligę sukeliančių veiksnių. Ypač jeigu su rūkymu nustatoma ir H. Pyliori bakterija. Rūkaluose esantys dervų kancerogenai neleis opai lengvai sugyti, užsitęs gijimo periodas, taip pat daug didesnė tikimybė opai supiktybėti“, - tvirtina gastroenterologė.
Anot jos, didžiausią riziką susirgti opalige turi vyresnio amžiaus žmonės, nuolat vartojantys antikoaguliantus, vaistus nuo skausmo ir uždegimo, taip pat rūkantys, dažnai vartojantys alkoholį, valgantys aštrų, riebų maistą žmonės.
Taip pat kuo vyresnis yra žmogus, tuo didesnė tikimybė, kad yra Helicobacter pyliori bakterijos nešiotojas.
Kartais teigiama, kad skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė - lėtinė, sezoniškai linkusi kartotis liga, tačiau su tuo medicinos centro „Northway“ gastroenterologė sutiktų tik iš dalies.
„Visų pirma ši liga, pašalinus ją sukėlusias priežastis, paskyrus reikiamą medikamentinį gydymą, turėtų visai nesikartoti. Tačiau jeigu gydoma tik opaligė, gerai neišsiaiškinus priežastinio veiksnio ir jo nepašalinus, liga, žinoma, linkusi pasikartoti, ypač nusilpus imuninei sistemai šaltuoju metų laiku, ar vasaros metu dažniau piktnaudžiaujant nesveiku maistu.
Tačiau pats sezono pasikeitimas ligos tikrai nesukelia“, - teigė J. Šeputienė.
Opaligės gydymas
Anot specialistės, opaligės gydomos protonų pompos inhibitoriais, paprastai gydymas tęsiasi nuo mėnesio iki pusantro mėnesio, vaistai geriami per burną. Dažniausiai, baigus medikamentų kursą, atliekama kontrolinė endoskopija opos išgijimui įvertinti.
„Opaligės diagnozę dažniausiai nustato gydytojas gastroenterologas, atlikęs endoskopinį tyrimą ir vaizdo aparatūra įvertinęs skrandžio ar dvylikapirštės pakitusią gleivinę.
Jeigu opa lėtinė, ūmaus kraujavimo požymių nėra, to paties tyrimo metu gydytojas paims biopsijas iš opos kraštų opaligės priežasčiai patikslinti ir patvirtinti ar paneigti piktybinės opos buvimą“, - apie atliekamus tyrimus kalbėjo gastroenterologė.
Negydomos opaligės pasekmės
Negydoma ši liga gali lemti sunkias komplikacijas, o viena dažniausių - opos kraujavimas, galintis tapti paciento mirties priežastimi.
„Nekomplikuotas opaliges gydome namų sąlygomis. Jeigu opaligė ilgai nebuvo gydoma, galimos sunkios komplikacijos ir toks pacientas gydomas tik ligoninėje.
Viena dažniausių komplikacijų - opos kraujavimas, nesikreipus laiku į gydymo įstaigą, kraujavimas gali baigtis paciento mirtimi. Kraujavimą išduoda atsiradusios juodos (melena), specifinio kvapo išmatos, arba didžiulis bendras silpnumas, laboratoriniuose kraujo tyrimuose stebimas žemas hemoglobino kiekis.
Ilgai negydant opos, galima ir perforacija, paprasčiau sakant opos prakiurimas ir infekcijos išplitimas į gilesnius pilvo sluoksnius (peritonitas). Įvykus tokiai komplikacijai, būtina skubi operacija. Neretai randėjant dvylikapirštės žarnos opai, esant audinių paburkimui, gali atsirasti nepraeinamumo požymiai, maisto turinio susilaikymas, atsirasti pilnumo, greito sotumo jausmas, šleikštulys, pykinimas.
Ilgai negydant opos, arba vartojant ne gydytojo rekomenduotus vaistus, užsiimant savigyda galimas ir opos supiktybėjimas“, - galimas komplikacijas vardino J. Šeputienė.
Pasak gastroenterologės, opaligė ir toliau išlieka labai dažna problema lietuviams, tačiau stebima ryški tendencija, kad išgydžius Helicobacter pyliori bakteriją, didžiajai daliai pacientų opaligė nebesikartoja, taip sumažinamas skrandžio bei dvylikapirštės vėžio atvejų skaičius.
„Jeigu tyrimas endoskopijos metu dėl šios bakterijos visgi nebuvo paimtas, rekomenduoju atlikti H. Pyliori specialų išmatų testą, iškvepiamo oro testą ar kraujo tyrimą iš venos dėl šios bakterijos. Taip pat nuoširdžiai patariu daugiau judėti, vengti nereikalingo vaistų nuo skausmo ir uždegimo vartojimo, mylėti save ir valgyti tik naudingą jūsų kūnui maistą“, - rekomendavo J. Šeputienė.
Opaligė: bendra informacija
Opaligė, dar vadinama skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa, yra virškinamojo trakto gleivinės pažeidimas, kai susidaro atviros žaizdos skrandžio ar dvylikapirštės žarnos sienelėje. Šios opos sukelia skausmą, deginimo pojūtį ar kitus virškinimo sutrikimus. Ši būklė gali paveikti bet kokio amžiaus žmones, tačiau dažniau pasitaiko suaugusiems, ypač 30-50 metų amžiaus grupėje.
Pagrindinės opaligės priežastys yra Helicobacter pylori bakterijų infekcija ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojimas. Negydoma opaligė gali sukelti rimtas komplikacijas, tokias kaip kraujavimas, perforacija. Opaligė išsivysto, kai sutrinka pusiausvyra tarp apsauginių skrandžio gleivinės veiksnių (pvz., gleivių) ir agresyvių veiksnių (pvz., skrandžio rūgšties ar bakterijų).
Pagrindinės opaligės priežastys
- Apie 70-90 % dvylikapirštės žarnos opų ir 50-70 % skrandžio opų siejamos su H.
- Genetika: Šeimos istorija, susijusi su opalige ar H.
Opaligės simptomai
Opaligės simptomai skiriasi priklausomai nuo opos vietos, dydžio ir komplikacijų. Skausmas viršutinėje pilvo dalyje: Degantis ar graužiantis skausmas po krūtinkauliu, dažnai atsirandantis tuščiu skrandžiu ar naktį. Kai kuriems pacientams simptomai gali būti lengvi ar visai nepastebimi, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
Opaligės diagnostika
- Endoskopija (gastroskopija): Plonas vamzdelis su kamera įvedamas per burną, kad būtų apžiūrėtas skrandis ir dvylikapirštė žarna. Leidžia vizualiai patvirtinti opą ir paimti biopsiją H.
- Kraujo tyrimas: Aptinka antikūnus prieš H.
- Išmatų tyrimas: Tikrina H.
Opaligės gydymas
Opaligės gydymas orientuotas į simptomų mažinimą, opos gijimo skatinimą ir priežasties pašalinimą.
- H.
- H.
- Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Anksti aptikti H.
Gastritas: kas tai?
Gastritas yra skrandžio gleivinės uždegimas, kuris gali būti ūmus (staiga prasidėjęs) arba lėtinis (trunkantis ilgą laiką). Ši būklė pažeidžia apsauginį skrandžio gleivinės sluoksnį, sukeldama dirginimą, erozijas ar net opas.
Gastritas gali paveikti bet kokio amžiaus žmones, tačiau dažniau pasitaiko suaugusiems, ypač tiems, kurie turi tam tikrus rizikos veiksnius, pvz., vartoja nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) arba yra užsikrėtę Helicobacter pylori bakterija. Negydomas gastritas gali sukelti komplikacijas, tokias kaip skrandžio opos, kraujavimas ar net padidėjusi skrandžio vėžio rizika lėtinių atvejų metu.
Gastritas išsivysto, kai sutrinka pusiausvyra tarp skrandžio gleivinę saugančių veiksnių (pvz., gleivių) ir ją dirginančių veiksnių (pvz., rūgšties ar bakterijų).
Gastrito priežastys ir rizikos veiksniai
- H.
- Genetika: Šeimos istorija, susijusi su H.
Gastrito simptomai
Gastrito simptomai skiriasi priklausomai nuo tipo (ūmus ar lėtinis) ir priežasties. Kai kuriems pacientams simptomai gali būti minimalūs ar visai nepastebimi.
Gastrito diagnostika
- Endoskopija (gastroskopija): Plonas vamzdelis su kamera įvedamas per burną, kad būtų apžiūrėtas skrandis. Leidžia vizualiai patvirtinti uždegimą, erozijas ar opas ir paimti biopsiją H.
- Kraujo tyrimas: Aptinka antikūnus prieš H.
- Išmatų tyrimas: Tikrina H.
Gastrito gydymas
Gastrito gydymas orientuotas į priežasties pašalinimą, simptomų mažinimą ir gleivinės gijimo skatinimą.
- H.
- H.
- Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Anksti aptikti H.
Maisto alergijos ir netoleravimas
Alergija maistui sukelia imuninės sistemos atsaką, tai pasireiškia jūsų vaiko simptomais, kurie gali svyruoti nuo nemalonių iki pavojingų gyvybei. Dėl panašių simptomų žmonės dažnai painioja maisto alergijas su maisto netoleravimu.
Maisto netoleravimo simptomai gali būti raugėjimas, nevirškinimo jausmas, besikaupiančios dujos pilve, skystos išmatos, galvos skausmai, nervingumas ar „paraudimo“ jausmas. Tačiau maisto netoleravimas, yra reakcija į maistą, kurioje nedalyvauja imuninė sistema.
Priešingai, nei esant alergijai, kartais vaikai netoleruojantys tam tikro produkto, suvalgę nedidelį jo kiekį, gali nejausti jokių nepageidaujamų reakcijų. Simptomai išryškėja tik po kelių valandų, paros ar dar vėliau, jiems būdinga lėtinė eiga.
Žuvys, jūros gėrybės, riešutai dažniausiai sukelia sunkiausias alergines reakcijas. Pasauliniu mastu, beveik 5 procentai vaikų iki penkerių metų turi alergiją maistui. Apie 80 % alergiškų pienui vaikų šią alergiją “išauga”. Greito tipo alerginės reakcijos gali prasidėti iškart po maisto arba iki dviejų valandų po valgio. Alerginės reakcijos į maistą gali skirtis. Kartais tas pats asmuo gali skirtingai reaguoti skirtingu metu.
Maisto alergijų diagnostika
- Odos dūrio testas: Skystų maisto alergenų ekstraktų užlašinimas ant vaiko dilbio. Tuomet odos paviršinis sluoksnis praduriamas lancetais (nedidelėmis adatėlėmis) ir laukiama ar per 15 minučių susidaro rausvai iškilusios papulės.
- Odos lopo testas: Tai maisto alergenų užklijavimas ant neišbertos odos.
Maisto alergijų gydymas
Jei jūsų vaikas alergiškas maistui, alergologas padės jums sukurti gydymo planą. Gydymo tikslas yra vengti alergeno ir visų jo turinčių maisto produktų. Išsiaiškinus maisto produktus, kuriems vaikas yra alergiškas, labai svarbu vengti ne tik šių, bet ir kitų panašių maisto produktų toje maisto grupėje.
Jei žindote vaiką, labai svarbu nevartoti tų maisto produktų, kuriems vaikas yra alergiškas. Taip pat svarbu vaikui duoti vitaminų ir mineralų papildų, jeigu jis negali valgyti tam tikro maisto.
Antihistamininiais vaistais gali būti gydoma dilgėlinė, alerginė sloga ir kitos alerginės ligos. Vaikams, kuriems įvyko sunki alerginė reakcija,gydytojas gali skirti epinefriną (adrenaliną), kuris padeda sustabdyti sunkių alerginių reakcijų simptomus. Kai kuriems vaikams, suderinus su gydytoju, po vieno ar šešių mėnesių gali būti vėl bandoma duoti tam tikro maisto, kad įsitikintume, ar jis “išaugo” alergiją.
Virškinamojo trakto ligos ir COVID-19
Skrandžio ir žarnyno negalavimai nėra naujiena gydytojams, į kurių rankas patenka nuo koronaviruso nusilpę pacientai. Ar koronavirusas gali sukelti skrandžio ir virškinimo negalavimų, į šį klausimą dar turi atsakyti mokslininkai, nes COVID-19 infekcija - pasaulyje nauja liga. Tačiau gydytojai vis dažniau susiduria su reiškiniu, kai koronavirusas nusitaiko ne tik į plaučius ir kvėpavimo sistemą, bet nualina virškinimo sistemą.
Ne vienas mokslinis tyrimas atskleidė, kad praėjus 90 parų po hospitalizavimo dėl COVID-19 ligos net 18 proc. žmonių turi gastroezofaginio refliukso ligą. Išvados rodo, kad dar apie 20 proc. GERL yra lėtinė būklė, trikdanti kasdienę žmogaus veiklą.
Gastroezofaginis refliuksas
Viena vertus, gastroezofaginis refliuksas yra normalus fiziologinis procesas, vykstantis keliskart per dieną. Jis yra siejamas su apatinio stemplės rauko laikinu atsipalaidavimu, kuris nėra susijęs su rijimu ir dėl kurio skrandžio turinys gali patekti į stemplę. Tokia būsena dar nėra liguista. Pasaulyje šia liga serga nuo 8 iki 30 procentų žmonių, o Lietuvoje - apie 10 procentų. Šios ligos paplitimas tarp vyrų ir moterų yra beveik vienodas.
Tai gali būti ne tik nenormalus apatinio stemplės sfinkterio atsipalaidavimas. Stemplės išvarža taip pat prisideda prie deginimo skausmo po krūtinkauliu, ji diagnozuojama net 70 proc. Įprotis dieną pradėti su kavos puodeliu ilgainiui taip pat gali pabloginti savijautą. Į dirgiklių sąrašą, kurie aštrina gastroezofaginio refliukso ligos simptomus, gydytoja įtraukė taip pat riebius kepsnius, marinuotas daržoves, šokoladą ir kakavą.
Dažnai pacientai gali nieko neįtarti, o apie 10-20 proc. pacientų gali skųstis ir netipiniais gastroezofaginio refliukso ligos simptomais, pavyzdžiui, krenkštimu, užkimimu, jautria gerkle, įstrigusio svetimkūnio pojūčiu. O likus dviem valandom iki miego taip pat patariama nevalgyti. Nemedikamentinis gydymas yra taip pat svarbus.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai nustojus vartoti tabletes druskos rūgšties pradeda gamintis tiek daug, kad rėmuo smogia su dviguba jėga. Lietuvoje jau prieinamas vadinamasis integruotas sprendimas su naujos formos saldymedžiu DGL (anglų k. - deglycyrrhizinated licorice), augalinės kilmės virškinimo fermentais bei kruopščiai parinktu augalų sėklų ir šaknų ekstraktais, magniu, inulinu, lakto ir bifidobakterijomis.
DGL formos saldymedis pasižymi tuo, kad iš jo yra pašalinta glicirizininė rūgštis, todėl jis yra efektyvesnis ir neturi šalutinio poveikio. Į naujos formulės sudėtį yra įtrauktas ir mikroelementas magnis. Magnis reikalingas raumenims, taip pat ir stemplės sfinkteriui, nuo kurio būklės gali priklausyti ir rėmens pojūčiai. Inulinas - dar viena natūrali medžiaga, gerinanti žarnyno veiklą.
Virškinamojo trakto ligų diagnostika
Virškinamojo trakto ligos dažnai laikomos viena iš sudėtingiausių medicinos sričių, nes daugelis jų pradinėse stadijose pasireiškia be aiškių arba specifinių simptomų. Dažnai virškinamojo trakto ligų mes nejaučiame arba jos nepasireiškia specifiniais simptomais, o daugelis žino, kad neretai nebylios ligos - onkologinės.
„Tačiau egzistuoja ir kitų būklių, kurios tam tikriems pacientams pasireiškia be aiškių požymių. Be onkologinių susirgimų, specifinių simptomų neturi ir tokios būklės kaip virškinamojo trakto polipai - šie laikomi ikivėžiniais pakitimais. Taip pat galima nejausti pradinio arba nekomplikuoto skrandžio ir dvylikapirštės žarnos uždegimo, Helicobacter pylori bakterijos skrandyje, kepenų suriebėjimo.
„Dėl šių priežasčių daugelis žmonių nekreipia dėmesio į savo simptomus arba jų visai nepastebi. Tai kelia pavojų, nes ankstyvos ligų stadijos yra lengviausiai gydomos. Kasdienis greitas gyvenimo tempas kartais gali užgožti mūsų kūno siunčiamus signalus, tačiau tam tikrų simptomų nederėtų ignoruoti, pabrėžia E. Mockus. Pastebėjus bet kokius neaiškius sveikatos sutrikimus jis rekomenduoja pirmiausia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.
Gydytojai įprastai pradeda nuo bendrųjų tyrimų, kurie gali neparodyti konkrečios patologijos, tačiau suteikia bendrą vaizdą apie organizmo būklę. Pirmiausia atliekami bendrieji kraujo, šlapimo ir išmatų tyrimai, kurie padeda įvertinti hemoglobino, trombocitų, leukocitų kiekį, šlapime - baltymų, eritrocitų ir kitus rodiklius, o išmatose tikrinamas kraujo, gleivių ar grybelio buvimas. Svarbu pažymėti, kad vieno rodiklio pokytis dar nereiškia ligos.
„Laiku atliktas tyrimas gali būti raktas į greitą ir veiksmingą gydymą, todėl niekada neturėtume atidėlioti vizito pas gydytoją - brangiausias tyrimas yra tas, kuris nebuvo atliktas laiku“, - priduria ,,Antėja“ endoskopuotojas E.
Nediagnozuotos arba negydomos virškinamojo trakto ligos gali turėti rimtų pasekmių. „Skrandžio ar kitų organų uždegimai turi būti diagnozuojami kuo anksčiau, nes šie procesai gali progresuoti ir sukelti rimtas komplikacijas - opas, kraujavimus, net skrandžio vėžį. Polipai, nors ir laikomi ikivėžiniais pakitimais, taip pat kelia grėsmę sveikatai.
Virškinamojo trakto sutrikimai dažnai kyla dėl netinkamos mitybos, streso ir žalingų įpročių. Stresas taip pat prisideda prie ligų vystymosi, nes hormonai, pavyzdžiui, adrenalinas ir kortizolis, skatina įvairius negalavimus.
Gyvenimo būdo įtaka virškinimui
Karantino suvaržymai daug kam priaugino papildomų kilogramų. Nesvarbu, ką Julius valgytų, imdavo deginti po krūtinkauliu taip, kad norėdavosi lipti sienomis. Ilgainiui ginčai apie tai, ką sveika ir naudinga valgyti, verslininko virtuvėje įžiebė karą.
Rekomendacijos:
- Nemedikamentinis gydymas yra taip pat svarbus.
- O likus dviem valandom iki miego taip pat patariama nevalgyti.
- Taip pat nuoširdžiai patariu daugiau judėti, vengti nereikalingo vaistų nuo skausmo ir uždegimo vartojimo, mylėti save ir valgyti tik naudingą jūsų kūnui maistą“, - rekomendavo J. Šeputienė.
Panašus:
- 5 mėnesių kūdikio primaitinimas: nuo ko pradėti ir ką svarbu žinoti?
- 8 mėnesių kūdikio pusryčiai: skanios ir sveikos idėjos
- Pūliuoja kūdikio akis: priežastys, gydymas ir prevencija
- Viljamas Šekspyras: Įspūdinga Biografija ir Neprilygstama Kūryba
- Naujagimio vangumas: pagrindinės priežastys ir efektyvūs sprendimai