Ar manote, kad mezgimas yra močiučių užsiėmimas? Nors aš pati mezgu nuo mokyklos laikų, bet vis tiek galvoju, kad mezgimas - močiučių reikalas (nepagalvokite, kad aš jau močiutė, tikrai dar ne). Ar gi ne juokinga?
Visgi smagiausia megzti mažiesiems. Šiuose mezginiuose galima leisti sau pažaisti spalvomis, nebijoti rausvos ir visų jos atspalvių. Galima net padėlioti skirtingas faktūras. Vienintelio, ko reikia neužmiršti, tai siūlo kokybės ir rūšies.
Ko mamos labiausiai bijo? Kad jų mažasis kūdikėlis jaustųsi patogiai ir jau jokiu būdu nesušaltų. Taip atsitiko ir šį kartą. Atėjus žiemai, o kūdikėliui paaugus, mūsų ištikima mylėtoja Eglė, susirūpino, kuo gi pridengti vaikiuko kakliuką.
Mažyliams megzti smagu ir gera. Tuomet gali tyliai pasinerti į savo svajas apie tai, kaip jūsų mažylis auga, ką jis mėgsta, kas jo laukia ateityje ir ko jam reikia šiuo metu. Megztukas mažyliams yra pats populiariausias mezginys.
Jam numegzti mums nereikia labai daug laiko. Vis gi mažylis dar tikras mažylis - tai yra mažas. Jam tereikia 17,5 cm pločio ir apie 20 cm ilgio megztuko, o jo rankovytės ilgis tėra 16 cm.
Mezgimo idėjos kūdikiams
Mes jums paruošėme trumpą ir aiškią instrukciją, kaip numegzti mergaitei tuniką. Aprašymą galite atsisiųsti nemokamai. Modeliukas nors ir paprastas, bet labai gražus ir puošnus.
Tad štai medvilnės vasarinė suknelė mergaitei, kurią numezgiau vasaros metu verandoje. Vasara dar labiau nei visada kyla poreikis megzti nėrinius.
Štai vieno trispalvio megztuko mergaitei atsiradimo istorija. Nenustebkite, kad artėjant žiemai buvo mezgamas šviesus ir medvilninis megztukas. Besižvalgant po medvilnės siūlus, akis užkliuvo už Giza Piu siūlo.
Siūlų pasirinkimas
Pirmas klausimas, kuris vargina mezgėjas: ar 6.39 euro už 100 gr. yra brangu? O apie 3 eurus už įprasto formato 50 g kamuoliuką? Kaip pinigais išmatuoti kokybę? Sunku, lengviau megzti.
Madingi sprendimai
Kas gi dabar madoj? Natūralumas ir saikingumas. Šalikai madoj visada, bet movos dar madingiau, o ir nešiojimas paprastesnis. Tad saikingumas buvo realizuotas pasirinkus movos modelį, o natūralumas realizavosi nesunkiai.
Žalia spalva - 2017-2018 m. žiemos karalienė. Jos visur daug. Siūluose, moterims skirtuose žurnaluose, aksesuaruose, namų dekoracijose. Bet tai nėra lengva spalva. Ji periodiškai pasirodo gamintojų paletėse, bet trumpam šmėkšteli ir vėl dingsta. Visgi ryški žalia yra tikras iššūkis. Pirmiausia todėl, kad ryški. Antra - žalia vis dar mistifikuojama, kad ji tinka retam odos tipui.
Įkvėpimas iš "Zara"
Taigi, kaip jau rašiau, iš Zaros parduotuvės grįžau su idėja FIX - mano vaikui LABAI reikia tokio megztinio. Tik ne pirkto, o mano megzto. Dilemą, kokius siūlus renkuosi, ilgai nevargino. Mezgimo siūlai Katia Merino Baby ir jų rausva spalva užbūrė spalvos nekaltumu tik ją išvydus, o siūlo minkštumas pačiupinėjus kamuoliuką iškart palengvino apsisprendimą.
Zara. Drabužių parduotuvė. Visos esame buvusios? Na žinoma. Ir kai nuvyksti į kitą šalį, vis tiek pasivaikštai po Zaros parduotuvę, nors ir nelabai yra vilties būti kuo nors nustebinta.
Kihnu sala: tradicijos ir mezgimas
Keltas į Kihnu salą plukdina mus kone valandą, turim laiko ir pasigrožėti vaizdais, ir pamegzti ant vėjuoto denio. Į Kihnu salą plaukiame moderniu keltu, o saloje mus pasitinka dešinėje nuotraukoje matomas “taksi” - su šiuo atviru sunkvežimiu mes dvi dienas važinėsimės po salą 🙂 .
Kulli prisiminė, kad ankstesnes jos keliones tokia transporto priemone nuolat lydėdavo garsus juokas - toks smagumas buvo važinėtis labai jau neįprastu būdu.
Mus pasitiko tradiciniais drabužiais apsivilkusi gidė Mare ir tai nėra tik parodinis kostiumas - jis nešiojamas nuolat, ypač sijonai. Kai kitos Estijos dalies moterys priekaištaudavo Kihnu moterims dėl jų sijonų ilgių, šios atkirsdavo, kad su ilgu sijonu nei į valtį įlipsi, nei laukuose padirbsi. Praktiškas sijono modelis galbūt lėmė ir tai, jog jis nešiojamas iki šių dienų.
Prie namuose austų vilnonių sijonų ištekėjusios moterys juosiasi margos medvilnės prijuostę, ryši taip pat medvilninę raštais išmargintą skarelę ir iš tokios pat medžiagos (tik dar kito rašto) - marškinius-švarkelį su spalvotomis sagomis ir iš abiejų užsegimo juostos pusių puoštą įsiūtais skirtingų spalvų medvilnės (visai visai likučiai) trikampiukais. Šita mada atėjo į salą XIX amžiuje, kai vyrai jūreiviai veždavo lauktuvių savo moterims spalvotais printais margintą medvilnę.
Kihnu salos transporto ypatumai neapsiboja atvirais sunkvežimiais - viena populiariausių transporto priemonių yra motociklas su lopšiu. Kaip matote iš nuotraukų, tai tikrai nėra istorija - paskui mūsų sunkvežimį važiuojantis vyrukas moja linksmai mezgėjų kompanijai, tokį motociklą gali pamatyti beveik kiekviename kieme ir jam net skirta knyga, kurią radome Kihnu muziejaus parduotuvėje (už vairo mūsų gidė Mare 🙂 ).
Pagrindinis būdas salos gyventojams susisiekti su žemynine Estija yra keltas, dabar žiemos metu kursuoja ledlaužis, bet seniau, jūrai užšalus, į salą ir iš jos reguliariai skraidydavo nedidelis lėktuvas ir mūsų gidė demonstruoja vietinį oro uostą. Elsbeth, dirbanti KLM, nepraleido progos nusifotografuoti šioje vietoje ir nusiųsti nuotrauką bendradarbiams 😉 .
Mares kelionė po salą prasidėjo nuo žemėlapio. Kihnu sala yra apie 7 km ilgio ir truputį daugiau nei 3 km pločio. Prieš karą joje gyveno apie 1000 gyventojų ir kadangi visiems buvo reikalinga dirbama žemė, saloje nebuvo nei vieno medžio.
Pirmas mūsų sustojimas buvo Kolde ūkyje, kur taip pat dailiai nacionaliniu sijonu pasipuošusi mergina jau laukė mūsų su paruošta savo avyčių vilna. Siūlai iš jos suverpti Rasiku fabrike, kur gaminama mums gerai pažįstama Aade Long vilna. Kihnu salos avių vilna turi ypatingą švelnumą, skiriasi nuo mūsiškės.
Šalia siūlų mums buvo paruošta improvizuota sijonų paroda ir šis rūbas yra labai svarbus kiekvienos salos gyventojos garderobe. Sijonai yra vilnoniai ir audžiami namuose. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad jie tiesiog raudonai dryžuoti, bet iš tiesų, tai kiekviena audėja sudeda į savo dryžiukus savo istoriją, visi jie skiriasi, skirtingoms progoms naudojami skirtingai marginti. Vienodas tik supintas raudonas apsauginis kraštelis apačioje. Ten, kur mūsų sijonai turi užtrauktuką, Kihnu salos rūbe yra skylė.
Aplankėme šiaurinį uostą, kuriame Mare pasakojo mums, kad jei žemyninės dalies estui pagrindinis išgyvenimo šaltinis yra miškas, tai salos gyventojams - jūra, iš jos jie išmoksta pasiimti viską. Kihnu sala turi turtingą krašto muziejų ir mes ten praleidome gerą pusdienį, klausydamosis istorijų ir apžiūrinėdamos eksponatus (tekstilė, aišku, visas domino labiausiai).
Ką aš prieš atvažiuodama buvau girdėjusi apie Kihnu, tai tik tai, kad tai yra moterų sala. Beveik taip ir yra iš tikrųjų 🙂 . Pagrindinis vyrų užsiėmimas yra žvejyba ir namuose paprastai jų niekada nėra. Už namus, ūkį, visą gyvenimo ciklą yra atsakingos moterys. Jos tvarko net bažnyčios reikalus - kunigas atvažiuoja į salą iš Setomaa tik kartą per mėnesį. Jei miršta žmogus, jo laidojimu užsiima taip pat moterys, šventikas atvykęs tik sukalba maldą kapinėse.
Visose salose gyvuoja tas pats požiūris - moteris turi pasirūpinti namais, ūkiu, šešiais vaikais ir vyru.
Jaanika Saaremaa saloje pasakojo mums tokią istoriją, kad estai, ruošdamiesi Eurovizijai, kūrė jumoristinius klipus apie pačius būdingiausius Estijos stereotipus ir vieną žymią dainininkę pavaizdavo su jos trečiu vyru - šis apsivijęs moters kaklą kaip puošni goržetė. Vyras kaip papuošalas. Kad jis yra trečias - taip pat neatsitiktinumas, sunkiai dirbančios ir už viską atsakingos moterys gyvena daug sveikesnį ir ilgesnį gyvenimą.
Toks atsakomybių pasiskirstymas nulėmė ir kai kurių salos gyventojų likimą. Traukdamiesi nuo sovietų salos estai pateko į švedų ūkius ir ten vyrams buvo pasiūlyti Švedijoje įprasti vyriški ūkio darbai. Jūra apsaugojo savo gyventojus nuo trėmimų.
Tarybiniai laikai nebuvo Kihnu salai sunkūs, atvirkščiai. Tarpukaryje labai skurdžiai gyvenę, Kihnu salos gyventojai stipriai praturtėjo iš žvejybos. Kolektyvizacija ir žuvų kolūkiai nebuvo iš esmės nieko nauja - salos gyventojai visada gyveno ir dirbo bendruomeniškai, individualumui čia nebuvo (ir iki šiol nėra) vietos.
Mūsų gidė prisipažino, jog ji nelabai mėgsta rankdarbiauti, bet saloje tu negali elgtis kitaip, nei visi, ir ji yra nusiaudusi sau apie 20 sijonų. Ir turbūt ne tik sau, nes namuose auga dukros.
Apžiūrinėdamos muziejuje saugomus rūbus klausėmės apie salos gyventojų papročius. Pirmasis rankdarbiavimo iššūkis merginai buvo kraičio ruošimas ir jei ji kažko pati nespėdavo, kas nors neišeidavo, visos kaimynės ateidavo į pagalbą. Vertindavo įgūdžius taip pat griežtai, kaip prestižiškiausiame universitete.
Vestuvės buvo (ir yra) tas ypatingas laikas, kai abi pusės bendrauja senovinių dainų būdu - nuotakos pusė apgaili nuostolio, jaunikio pusė pasižada nuotaką globoti ir saugoti bei perspėja ją, kad ištekėjus jai teks labai vyru rūpintis. Nuotaką iš namų išleisdavo brolis ar pusbrolis, ne tėvas, o naujuose namuose pasitikdavo ir šydą nudengdavo anyta.
Kaip matote iš nuotraukų, Kinhu salos mezgime dominuoja juodai balti raštai su apsauginiais raudonais krašteliais. Saloje dėl Švedijos artumo ryški tos šalies įtaka, ypač kalbai, net megztiniai vadinami švediškai (Kihnu troi).
Grįžtu prie pagrindinio salos moters rūbo - dryžuoto sijono. Mūsų gidė rodo liūdną kampelį. Jei moteris išgyvendavo gedulą, tą rodydavo raudonos spalvos kiekis sijone. Paties giliausio gedulo metu (netekus vaiko, anksti tėvų), sijone būdavo likusi tik raudona apsauginė juostelė, visa kita tamsu, juoda, pilka. Jei gedulas natūralus (miršta senas žmogus), sijonas gali būti tamsiai mėlynai dryžuotas su nedideliais geltonais ar net raudonais intarpais. Laikui einant, raudonos spalvos sijone vis daugėdavo.
Nuotraukose matote vidinę kišenę - aš ją nusipirkau prieš kelerius metus Viljandyje, susižavėjusi šiuolaikišku panaudojimu. Moterys ją užsijuosdavo ant sijono kaip praktišką ir dekoratyvų elementą (dabar mes nešiojame ant liemens užsegamas rankines-pinigines). Senovėj tokia kišenė buvo paslėpta saugiai po sijonu, jokiems ilgapirščiams neprieinama 🙂 .
Kaip senovinės kišenės panaudojamos šiuolaikiniame garderobe, taip ir tradicinės austos medžiagos šių laikų daiktuose - nuotraukoje matote iš jų pagamintas minkštas kėdžių dalis. Visas Kihnu salos gyvenimas - modernumo ir tradicijų mišinys.
Dar viena ryški sritis Kihnu kultūroje yra primityvi tapyba. Ja laisvalaikiu, kaip turbūt jau supratote iš konteksto, užsiimdavo vyrai, nes moterys, nepanašu, kad žinojo tokį daiktą, kaip laisvalaikis. Muziejuje eksponuojama nemažai įspūdingų salos dailininkų kūrinių, o tradiciniai primityvistų plenerai - šio laiko senos tradicijos tąsa. Šiųmetinio susibūrimo dalyviai buvo apsistoję pas Marę ir jų darbai yra išeksponuoti Kihnu muziejus eksterjere.
Pagrindinė tema toli gražu ne optimistinė, tai liūdni pamąstymai apie salos likimą. Nepaisant daugelio gražių dalykų, sala sensta (avys paveiksluose klausia, ar jos liks vienintelės saloje), jaunimas veržiasi į platesnius vandenis (į Pernu gimnaziją važiuoja visi vaikai, baigę čia vidurinę mokyklą ir taip anksti pradeda savarankišką gyvenimą), nei rankdarbiai, nei toks bendruomeniškas gyvenimas nėra šiuolaikiniam žmogui artimas - mes vis dažniau renkamės individualius kelius.
Oficialus salos tikėjimas - ortodoksų, estai masiškai keitė tikėjimą, kai jiems už tai buvo pažadėtos mokesčių lengvatos ir žemės, o čia žmonės gyveno ypatingai skurdžiai. Laimei dabartinėje situacijoje, jų bažnyčia priklauso ne Maskvos, o Konstantinopolio patriarchatui. Šventikas, kaip minėjau, čia atvyksta kartą per mėnesį.
Paskutinis mūsų aplankytas taškas saloje - švyturys, dabar valdomas elektronika ir paverstas muziejumi. Kihnu turi paplūdimus, tik jie apaugę ir akmenuoti.
Pirma pamoka buvo mezgimo, mes mezgėme tradicinio vyriško megztinio kraštelį. Iš natūralių spalvų Kihnu avių vilnos, o raudona nudažyta dažinės raudės šaknimis (taip saloje buvo gaunama raudonos spalvos tekstilė). Pamokos tema buvo tik kraštelis, o jau paskui kiekviena jį pratęsėme (ar baigėme), kaip norėjome.
Diana su Patricija demonstruoja savo riešines, o apatinėje nuotraukoje - mano pora, ją baigiau jau autobuse, važiuodama namo 🙂 . Kita pamoka buvo skirta tradicinėms pintoms juostelėms (labai noriu tikėti, kad nepamiršiu ;)) ), jomis ir sijonas apsiuvamas, ir kišenė pritvirtinama, ir maišelis užrišamas.
Antros dienos popiete atsisveikinome su Kihnu ir plaukiam į Pernu, kur baigis mūsų šiųmetinė kelionė.
Mezgimo dovanos: idėjos ir įkvėpimas
Pradedam nuo drąsiausių 😉 , “kaip visada”. Ir tęsiam ta tvarka, kokia dovanėlės buvo teikiamos.
Mano pašluostukai megzti įvairiais tekstūriniais raštais iš Rosarios4 For Nature 11, 37, 82. Labai paprasti ir lakoniški, bet tikrai nebuvo lengvai padaromi, nes vis atrodė, kad reikia kažkaip įmantriau, meistriškiau, išradingiau. Pradėdama kiekvieną save suimdavau į nagą ir priversdavau galvoti apie tai, ką mielai naudočiau pati.
Man švariam ir labai paprastam daiktui net pakabukas trukdė - numezgiau pirmai pašluostei, pagalvojau, kam pašluostei kabliukas, o ir atrodo kažkaip per daug, ir nuardžiau, kitoms net nebandžiau. Norėjau pridėti kiekvienų siūlų galiukų, jei Vaidai norėtųsi tuos pakabukus pasidaryti, bet kažkaip jie krepšelyje nelabai atrodė… 😉 .
Pirmajam pašluostukui raštą parinkti buvo vienas juokas - kaip jau minėjau, vaflis yra vienas mano mėgiaumiausių raštų visose tekstilės rūšyse. Skrendančių žąsų trikampėliai taip pat greitai geltonam kamuoliukui prilipo, o rausviems medeliams raštą radau vienoje draugės dovanotoje prancūziškoje knygoje, tokioje unikalioje, kad jokiame internete tų raštų nerandu ir visi man labai patinka. Niuansas tik, kad visi raštai ten ne schematiškai pavaizduoti, o aprašyti. Prancūziškais sutrumpinimais. Aš jos vengiu, kaip tik galiu, ieškau ten raštų pačioje paskutinėje vietoje, kai niekur nieko tinkamo nerandu.
Vaidos B. M. megzti rankšluostukai iš Drops Safran 18 ir 50, modelis - “Slip Stitch Dishtowels In Blackbird Linen“. Nukeltų akių raštai tokio tipo mezginiuose yra labai mylimi - jie ir tekstūrą bei apimtį duoda, ir abi pusės yra gražios, o Vaida dar tokį subtilų spalvų derinuką parinko, kad jis pats vienas sukuria tokios elegantiškos, tikros ir labai gražios virtuvės įvaizdį.
Guntos Jarutės austas rankšluostis su padėkliukais. Siūlai - Bairro Alto 01 ir 27. Nertų padėkliukų modelis - “Citrus Coaster“. Gunta ne taip seniai realizavo savo svajonę ir įsitaisė audimo stakles - tai tuo pačiu apmetimu ir Joanai rankšluostuką nuaudė, ir sau (vidurinėje nuotraukoje matote abu, skirtingo ilgio kutukais). Joana dar tą patį vakarą pasakė žinanti, kur jis bus naudojamas kaip takelis 🙂 .
Kaip matote, mano gauta dovanėlė apačioje ir Joanos atsiųstos nuotraukos viršuje truputį skiriasi. Ten nėra to gražiojo maišiuko su karvutėmis, kurį aš savo snieguotam kieme nufotografavau. O krepšelyje su karvytėmis nėra rausvo pašluostuko ir tik vienas žaliai geltonas. Kaip jau minėjau vakarėlio reportaže, modulinis mezgimas yra Joanos arkliukas ir labai gera namuose turėti tokią ryškią kitos mezgėjos stiliaus dalelę.
Jelenos Girjos megzti pašluostukai Jurgitai, kuriuos ji pati šventiškoje aplinkoje ir nufotografavo. Neišsiklausinėjau šventės metu, ar Jurgita specialiai taip spalvas rinko, bet išėjo tai super dailus perėjimas nuo ryškesnio rožinio dryžuoto per tarpinėmis spalvomis taškuoto iki visai tamsiai pilko. Labai pralinksmino Daumantė, instagrame pasidalinusi nuotrauka vienu šluostuku šalia geriamo kavos puodelio.
Jolantos Vainutienės nertas rankšluostėlis “šaltibarščiams šluostyti” iš Schoppel-wolle Zauberball Cotton 2393. Jurgitos Sadauskienės megztas rankšluostukas iš Schachenmayr Egypto Cotton 131. Gana plona medvilnė leido nemažą akių skaičių, iš kurio Jurgita sudėliojo savo atpažįstamo stiliaus geometrinę kompoziciją. Beje, ir ji, ir Anna, ir Jolanta pasakojo, kad labai buvo smagu tokius daiktus megzti.
Annos Dambrauskienės megzti pašluostukai. Jolantos Žilinskienės megzti rankšluostukai iš Rosarios4 For Nature 32 ir 83. Spėju, mes su Jolanta abi buvom šios temos didžiausios entiuziastės. Aš įsikvėpinėjau muziejuose, Jolanta tuo pat metu jau atkreipė dėmesį į įvairiausius megztus rankšluostukus internete. Aš dar tik galvojau metų temą, ji jau ją įvardijo. Ir Daliai megzti rankšluostukai - tikrai ne vieninteliai. Bandydama įvairius raštus ir modelius, ji nusimezgė savo namams, jaučiu, kad ne viena Dalia bus taip apdovanota. Ir aš ištikimai jai palaikau kompaniją - apetitas atsiranda bevalgant, o mezgimo džiaugmas bemezgant. Imi derinti siūlus, bandai raštus. Daiktas nedidelis, o malonumas ir nauda gerokai viršija sąnaudas.
Dalios Liepuonienės megzti rankšluostukai iš Schachenmayr Cotton Bamboo 84, modelis -“Catty-Corner Washcloth + Hand Towel“. Dar vienas modelis iš nuostabaus Purl Soho (Vaidos ir Rimutės modeliai taip pat) lobyno. Tai, kas originaliose dizainerių nuotraukose primena smulkų vafliuką, realybėje yra iš kampo mezgamas angliškas stulpelis šachmatine tvarka (“paukščio akis”). Turint dar galvoje tokį gana slidų bambuko ir medvilnės derinį, tai reikalų Dalia, panašu, turėjo 😉 .
Tai iš Dalios žodžių, kad tikrai labai gerai gerai (išbandytas!) kilo juokeliai apie jau panaudotus mezginius. Rimutė, nusprendusi numegzti Gražvydei puodkėles, nes pirmos buvo norų sąraše, labai mane stebino, vis ateidama prisipirkti siūlų - niekaip nesupratau, ką ji tokio grandiozinio mezga! Supratau, pamačius numegztas - nepaisant liaunos medžiagos, jos idealiai laikė formą, taip tvirtai viską surišo perpintų akių raštas.
Mūsų kalėdinė skalbinių virvė baigėsi, bet nesibaigė mezginiai, naujos idėjos tikrai sulapos ir duos vaisių, pabandysime ir mes kartu su dalimi mezgimo pasaulio grąžinti kuo įvairesnę tekstilę į mūsų buitį, virtuvę taip pat, kad ilgalaikiai, tikri ir tvarūs daiktai palaipsniui išstumtų patogius, bet taršius vienkartinius.
O ir ne tik apie ekologiją kalba - kaip savo mezginiais mes kuriam unikalius drabužius savo ir artimųjų spintoms, taip ir buitis tebūna tokia pat asmeniška ir skirtinga, atspindinti šeimininkų stilių ir grožio pajautimą, tegu mus supa tik įsimenantys ir išsiskiriantys daiktai.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Sužinokite, kodėl kai kuriems žmonėms nepatinka kūdikiai – šokiruojančios priežastys!
- Neįtikėtina Kūdikių Klausos Raida Pirmaisiais Gyvenimo Metais – Sužinok, Kodėl Tai Svarbu!
- Ar Naujagimiai Iš Tikrųjų Gali Matyti Po Gimimo? Įdomūs Faktai ir Stebėjimai
- Neįtikėtinos ir Emocingos Gimdymo Istorijos Lietuvoje, Kurios Jus Sujaudins
- Geriausi Gimtadienio Sveikinimai: Nuoširdūs Žodžiai, Kurie Palies Kiekvieną Širdį!