Nugaros skausmai jau tapo civilizacijos rykšte. Pusę nėščių moterų vargina nugaros skausmai, o gimdymo skausmą patiria apie 9 proc. Tačiau daliai moterų skausmas gali būti toks stiprus, kad sutrikdo normalų gyvenimą. Dažniausiai nugaros skausmai kyla dėl to, kad nėštumo metu pasikeičia atramos judamasis aparatas.
Nėštumo metu vykstantys pokyčiai
Natūralu, kad nėščiosios organizme vyksta visokiausi pokyčiai. Juk motinos kūnas turi sudaryti sąlygas vaisiui normaliai formuotis, parengia organizmą gimdyti ir žindyti kūdikį.
Dubens pokyčiai
Nėščioms moterims suminkštėja dubens kaulų jungtys ir raiščiai. Gaktikaulio šakos platėja į šonus apie 0,5-0,6 cm. Taip yra todėl, kad organizmas ruošiasi gimdymui - kuo labiau padidės dubens matmenys, tuo bus lengviau gimdyti.
Krūtinės ląstos pokyčiai
Nėštumo pabaigoje paplatėja krūtinės ląsta, kyla šonkaulių kaulai, nuo stuburo tolsta apatinis krūtinkaulio galas.
Stuburo pokyčiai
Jis gauna dideles apkrovas, kurias lemia didėjantis svoris, auganti gimda ir hormonai. Esantis priešais stuburą vaisius ir gemalinis vanduo, didėjanti gimdos apimtis, padidėjusi ir išsitempusi pilvo siena ir diafragmos dangalai, didėjančios krūtys ir besikaupiantys riebalai padidina moters kūno masę 10-20 kg. Kartais moters svoris per kelis mėnesius padidėja net 25 proc!
Raumenys nespėja adaptuotis „naujomis sąlygomis“. Be to, nėščios moterys mažiau juda, daugiau gulinėja. Dėl to mažėja raumenų jėga, ištvermė ir pablogėja koordinacija. Pakinta nėščiosios laikysena, kūno svorio centras, anksčiau buvęs vidurinėje linijoje 2 cm žemiau pirmojo kryžmens slankstelio, pasisuka pirmyn, ir dėl to nėščia moteris, norėdama išlaikyti pusiausvyrą, priversta šiek tiek atsilošti. Dėl to didėja juosmens lordozė, o dubuo pasisuka pirmyn (ne veltui nėščios moters eisena apibūdinama kaip „išdidi“).
Hormonų įtaka
Didelę reikšmę nugaros skausmams turi hormonų (relaksino, estrogenų, progesterono, prolaktino ir kt.) pusiausvyros kitimas. Pavyzdžiui, relaksinas didina raiščių laisvumą, minkština kremzles. Atpalaiduoti raiščiai ir kapsulės mažina stuburo ir sąnarių stabilumą. Nestabilumą stengiasi kompensuoti raumenys, tačiau tai trunka neilgai, kadangi jie negali pilnavertiškai pakeisti raiščių funkcijos.
Yra ir kitų priežasčių, dėl kurių nėščiosioms gali skaudėti nugarą. Vandens ir natrio susilaikymas jungiamajame audinyje apie sąnarius sukelia raiščių laisvumą. Manoma, kad naktiniai nugaros skausmai antroje nėštumo pusėje susiję su apatinės tuščiosios venos spaudimu. Todėl sutrinka veninio kraujo nutekėjimas.
Simptomai ir pasireiškimas
Nugaros skausmai gali prasidėti jau pirmuoju nėštumo trimestru, tačiau paprastai pasireiškia 5-8 nėštumo mėnesį. Daugeliui moterų skausmai pranyksta tuoj po gimdymo, tačiau kai kurioms dėl neaiškių priežasčių jis užsitęsia keliolika savaičių po gimdymo.
Dažnai skausmą provokuoja namų ruošos darbai, ilgas vaikščiojimas ar stovėjimas, asimetrinis daiktų nešimas, o kartais net vertimasis lovoje. Tarp skausmo priepuolių moteris jaučiasi gerai.
Prevencija ir gydymas
Geriausia prevencija nugaros skausmams nėštumo metu yra fizinis aktyvumas. Žinoma, judėjimas nesumažins skausmų, kurie yra susiję su hormonų pokyčiais, tačiau judėti tikrai bus lengviau. Kaip teisingai atlikti judesius, kaip mankštintis, išmokyti gali tik specialistas. Pačioms savamoksliškai sportuoti namuose ar sporto klube negalima - būtinai reikia pasitarti su specialistu.
Fizinis aktyvumas
Fizinė programa gali būti pakankamai įvairi: pratimai treniruoklių salėje (programą turėtų sudaryti specialistas), nėščiųjų aerobika, plaukiojimas, mankšta baseine ir t.t. Pagrindinis pratimų tikslas - koreguoti nėštumo metu besiformuojančią netaisyklingą laikyseną, atpalaiduoti spazmuotus, stiprinti silpstančius raumenis.
Stiprinti reikėtų šiuos raumenis: mentes supančius, pilvo sienos, šlaunis tiesiančius, keturgalvius ir priekinius blauzdos. Tempti reikėtų šiuos raumenis: mentes keliančius, nugaros, krūtinės, užpakalinės šlaunies ir blauzdos bei šlaunis pritraukiančius ir lenkiančius raumenis.
Į nėščiųjų sveikatingumo programą būtina įtraukti pratimus, stiprinančius dubens dugno raumenis.
Diržai
Toms moterims, kurių silpni pilvo sienos raumenys ar kurios neturi galimybių sportuoti, patariama nešioti diržus.
Kūdikio nešiojimas
Kūdikio nešiojimas čia irgi turi labai daug įtakos - juk mama kūdikį kelia ir nešioja kiaurą parą. Nešiojimo padėtys gali būti įvairios, svarbiausia stengtis išlaikyti tiesią nugarą (ne tik nešiojant vaiką, bet ir keliant, nešant daiktus). Iš pradžių tai gali būti gana sunku, nes raumenynas yra dar silpnas. Todėl šias padėtis reikėtų kontroliuoti ne tik keliant ar nešant, bet ir sėdint ar maitinant.
Miegojimo poza
Nugaros skausmus lemia ir miegojimo poza, čiužinio kietumas, pagalvės aukštumas. Miegojimas ant pilvo labai rekomenduojamas žmonėms, turintiems stuburo problemų, susijusių su tarpslanksteliniu disku.
Kineziterapija ir kitos priemonės
Šioje situacijoje svarbus kineziterapeuto arba gydytojo vaidmuo, kurio tikslas - pasiekti norimą rezultatą, t. y. sumažinti skausmą.
Nemedikamentinės intervencijos, kurias pritaikys kineziterapeutas, tokios kaip minkštųjų audinių manipuliacija, laikysenos koregavimas, stabilizavimo pratimai, mankšta vandenyje, turi teigiamą poveikį apatinės nugaros dalies ir dubens skausmui mažinti. Tačiau itin svarbu reguliarumas ir pastovumas - užsiimdami nereguliaria fizine veikla ir nesant pastovumui, teigiamų rezultatų nesulauksite.
Dabar jau žinoma, kad nėštumo metu sportas ne tik nekenkia, bet ir yra naudingas. Tačiau žinoma ir tai, kad nėščiosios turėtų sportuoti nepersistengdamos ir atsakingai.
Saugus fizinis krūvis
Lengvo ar vidutinio intensyvumo fizinis krūvis saugus ir naudingas tiek būsimai mamai, tiek vaisiui. Tai padeda užkirsti kelią per dideliam svorio priaugimui nėštumo metu, gestaciniam diabetui (diabeto rūšis, kuria susergama nėštumo metu) arba padeda jį kontroliuoti, gerina širdies ir kvėpavimo sistemos būklę, kraujotaką, mažina nugaros ar dubens skausmo tikimybę, gerina emocinę būklę, vaisiaus aprūpinimą deguonimi. Užsiėmimai prižiūrint kineziterapeutui, dažnai yra pagrindinė sveikatinimo priemonė ar net pagrindinis gydymo būdas.
Kryžkaulinio klubakaulio sąnario disfunkcija
Kryžkaulinio klubakaulio sąnario (KKS) disfunkcija yra būklė, atsirandanti dėl vieno arba abiejų KKS sąnarių judėjimo sutrikimo. KKS hipermobilumas apibūdina per didelę judesio amplitudę, dėl kurios gali atsirasti apatinės nugaros dalies ir klubo sąnario nestabilumas bei skausmas, kuris gali būti lokalus arba plisti į apatinę galūnę. Dirglus KKS gali sukelti uždegimą, vadinamą sakroilitu. Dažniausiai skausmas neplinta žemiau kelio, taip galima atskirti ar tai KKS sąnario problema ar tarpslankstelinio disko išvaržos.
KKS disfunkcijos priežastys
- Nėštumas: ruošiantis gimdymui, raiščiai tempiasi, kad dubuo galėtų išsiplėsti.
- Degeneracinės sąnarių ligos, tokios kaip artritas, gali sukelti KKS funkcijos pablogėjimą.
- Ankilozuojantis spondilitas yra lėtinė uždegiminė liga, sukelianti uždegimą tarp slankstelių ir facetinių sąnarių bei tarp stuburo ir dubens.
- Kryžkauliniai klubakaulių sąnariai gali patirti papildomą apkrovą tais atvejais, jei buvo atliktas apatinės stuburo dalies operacija.
KKS disfunkcijos gydymas
- Sumažinti uždegimą priešuždeginimiais vaistais, poilsiu, elektrostimuliacija.
- Pagerinti KKS funkciją ir juosmens - dubens stabilumą bei juos supančių raumenų jėgą, kad kryžkaulis taip pat būtų stabilus ir pakankamai mobilus.
- Pratimai yra labai svarbi programos dalis gydant KKS skausmą, o juosmens/dubens stabilumo palaikymas bei atkūrimas yra labai veiksmingas.
Juosmens/dubens stabilizavimo pratimai
Vienas iš juosmens/dubens stabilizavimo pratimų - „Lenta“, dar kitaip vadinama „Planku“.
Nėštumo metu pasireiškiantis skausmas
Skeleto ir raumenų bei sąnarių skausmas
Apatinės nugaros dalies skausmas vargina apie pusę nėščiųjų. Dažniausiai akušeriai ginekologai jį laiko normaliu reiškiniu nėštumo metu. Etiologija: Nėštumo metu vyksta tam tikri mechaniniai pokyčiai - plečiasi gimda, juosmeninėje stuburo dalyje atsiranda lordozių ir pan. Didėjant svoriui ir raiščių laisvumui, moters kūnas nebeišlaiko neutralios anatominės padėties. Dėl šios priežasties didėjantys gravitaciniai ir mechaniniai krūviai perkeliami ant stuburo juosmeninės dalies diskų, išsivysto stuburo raumenų deformacijų.
Skausmo vertinimas: Apatinės nugaros dalies skausmas gali būti vertinamas pagal įrašus ligos istorijoje ir fizinį ištyrimą, kuris gydytojams padeda paneigti kitas apatinės nugaros diskomforto priežastis, pavyzdžiui, pielonefritą ar inkstų akmenis. Nėštumo metu apatinės nugaros dalies skausmas dažniausiai yra susijęs su raumenų ir raiščių pakitimais.
Gydymas: Dauguma gydymo strategijų yra orientuotos į prevencines priemones nėščioms ir planuojančioms pastoti moterims. Įrodyta, kad profilaktinio švietimo ir raumenų / organizmo stiprinimo programos ankstyvuoju nėštumo periodu gali padėti išvengti nugaros skausmo.
Laikysenos reguliavimas ir kineziterapija
Esant apatinės nugaros dalies skausmui, pirmiausia pasirenkami konservatyvieji skausmo valdymo metodai. Reikėtų pradėti nuo nėščiųjų švietimo, jų kasdienės veiklos koregavimo. Kalbantis su nėščiosiomis, reikėtų suteikti informacijos apie ergonomikos svarbą darbe, kasdienėje veikloje, apie tai, kokia svarbi yra tinkama laikysena. Nėščios moterys mokomos tinkamai stovėti, vaikščioti, susilenkti nesukeliant įtampos stuburui. Tinkama laikysena padeda reikšmingai sumažinti apatinės nugaros dalies skausmą.
Ūmaus skausmo ar raumenų spazmams malšinti rekomenduojama koreguoti įprastą veiklą dieną, daryti poilsio pertraukėles. Šių pertraukėlių metu abi kojas reikėtų laikyti pakeltas, nes taip sumažinama juosmeninės stuburo dalies lordozė. Įrodymais patvirtinta, kad tokie veiklos ir laikysenos pakeitimai padeda sumažinti apatinės nugaros dalies skausmą.
Jei išvardytų priemonių nepakanka geram efektui pasiekti, gali būti taikomos kineziterapinės priemonės, t. y. tempimo pratimai bei pratimai, padedantys reguliuoti kūno padėtį, stiprinti nugaros raumenis.
Kiti nemedikamentiniai gydymo būdai
Kiti galimi nefarmakologiniai nėščiųjų nugaros skausmo gydymo būdai yra akupunktūra, manualinė terapija, vandens terapija, transkutaninė nervų stimuliacija, stabilizavimas diržais, joga ir kt.
Skausmo malšinimas medikamentais
Skiriant bet kokius medikamentus nėščioms moterims, reikia atsižvelgti į jų efektyvumą ir saugumą motinai bei vaisiui. Dalis medikamentų turi vienokį ar kitokį nepageidaujamą poveikį vaisiui, todėl jei juos prireikia skirti, turi būti įvertintas galimas naudos ir rizikos santykis. Pirmo pasirinkimo preparatas skausmui malšinti šiuo metu laikomas acetaminofenas.
Prostaglandinų gamybą slopinančius vaistus - aspiriną ar nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) - reikėtų skirti labai atsargiai ir tik pirmuoju arba antruoju nėštumo trimestru. Tyrimų duomenimis, nėštumo pabaigoje skiriami prostaglandinų gamybą slopinanys vaistai gali sukelti priešlaikinį vaisiaus arterinio latako užsidarymą, gimdos arterijų susitraukimą. Taip pat pažymėtina, kad skirtingi NVNU pasižymi skirtingu poveikiu vaisiui.
Neuropatiniam skausmui gydyti paprastai skiriami vaistai nuo traukulių (pvz., gabapentinas) arba antidepresantai (pvz., amitriptilinas). Minėtų grupių vaistai mažina parestezijas ir radikulopatinius simptomus. Jei skausmas yra labai stiprus, skirtini opioidiniai analgetikai. Tiesa, juos dozuoti reikėtų labai atsargiai ir iki minimumo sumažinti šios grupės vaistų patekimo į vaisiaus kraujotaką riziką.
Intervenciniai skausmo malšinimo būdai
Jei skausmo nepavyksta numalšinti nemedikamentinėmis ar nėštumo metu saugiomis medikamentinėmis priemonėmis, reikėtų pagalvoti apie intervencinius skausmo malšinimo būdus.
Kitos nugaros skausmų priežastys
- Netaisyklinga laikysena, pasikartojantys judesiai.
- Tarpslankstelinių diskų problemos.
- Stuburo sąnarių problemos ir osteoartritas.
- Osteoporozė.
- Sąnarių uždegiminiai susirgimai.
- Lėtinis juosmens skausmas.
Miego sutrikimai nėštumo metu
- Nemiga.
- Neradimas patogios miego padėties.
- Pabudimai naktį.
- Ryškūs sapnai.
- Kojų mėšlungis.
- Nugaros skausmas.
- Neramių kojų sindromas.
- Knarkimas.
- Dusimas.
- Rėmuo.
- Niežėjimas.
- Dažnas šlapinimasis.
- Vaisiaus judesiai.
Rekomendacijos nėščiosioms
- Aukštakulniai batai. Kasdien avimų batų pakulnė turėtų būti ne aukštesnė kaip 5 cm, padas lankstus, vidutinio kietumo.
- Staigus kėlimasis iš lovos.
- Netaisyklinga sėdėsena, nepatogi darbo vieta.
- Nešti sunkius krepšius.
- Reikia sąmoningai laikytis darbo ir poilsio režimo.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Nugaros skausmai nėštumo metu: priežastys, palengvinimas ir prevencija
- Pilvo Skausmai Nėštumo Pradžioje: Ar Tai Normalu ir Kada Kreiptis į Gydytoją?
- Menstruaciniai skausmai: sužinokite pagrindines priežastis, simptomus ir efektyviausius gydymo būdus!
- Geriausi SMS sveikinimai gimtadienio proga – išskirtinės idėjos ir šilti žodžiai
- Atskleista Antanas Antanavičius: Nežinoma Biografija ir Šeimos Paslaptys