Seime 2019 m. lapkričio 5 d. įvyko konferencija „Krizinis nėštumas: sistemingos, kompleksinės ir tęstinės pagalbos link“. Renginio tikslas - aptarti dabartinę situaciją dėl pagalbos asmenims, išgyvenantiems krizinį nėštumą, ir tai, kas galėtų būti padaryta artimiausiu metu.
Konferencijoje pranešėjai pristatė krizinio nėštumo problematiką gyvybės kultūros ir gerovės valstybės kontekste. Taip pat atskirais pjūviais aptarė klausimus, susijusius su medicininėmis indikacijomis nėštumo nutraukimui bei moters galimybėmis nėštumo nutraukimo atveju įgyvendinti laisvo informuoto sutikimo sąlygą.
Krizinio Nėštumo Problematika ir Siūlomi Sprendimai
Konferencijos dalyviai dalinosi krizinio nėštumo įveikai Lietuvoje aktualiais pasiūlymais ir įžvalgomis bei gerosios praktikos pavyzdžiais.
2013 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje - diskusijoje „Tarpdisciplininis požiūris į nėštumo krizę: pasidalijimas gerąja Lietuvos ir Vokietijos patirtimi“ konstatuota, kad Lietuvoje nėra pagalbos sistemos krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims ir jų šeimoms.
Konferencijoje - diskusijoje dalyvavę politikai, gydytojai, akušeriai, psichologai, socialiniai darbuotojai, teisininkai, mokslininkai bei nevyriausybinių organizacijų atstovai aptarė tarpdisciplininius nėštumo nutraukimo aspektus, dalinosi pagalbos krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims ir jų šeimoms patirtimi Lietuvoje ir Vokietijoje. Renginyje dalyvavę medikai įvardino sistemines problemas bei moralines dilemas, su kuriomis susiduria specialistai konsultuodami besilaukiančias moteris dėl nėštumo nutraukimo.
Šeimos gydytojai bei akušeriai ginekologai įvardino, kad pagal galiojančią tvarką neturi pakankamai laiko konsultacijos metu įsigilinti į nėščios moters, prašančios siuntimo daryti abortą, argumentus. Per 15 minučių gydytojas ginekologas nespėja išklausyti moters problemų, sužinoti jos gyvenimo aplinkybių, skatinančių rinktis abortą bei atlikti jos ginekologinę apžiūrą, išrašyti siuntimus tyrimams bei rekomenduoti pagalbą.
Gydytoja akušerė - ginekologė B. Kulikauskaitė savo pranešime tikino, jog ji ir jos kolegos, kaip ir moteris, taip pat atsiduria tam tikroje krizėje, kai išgirsta, jog moteris nenori tęsti nėštumo ir paprašo siuntimo abortui. Ką pasakyti tokiai moteriai, kaip jai padėti priimti neplanuotą vaikelį?
VšĮ „Natūralios terapijos centras” direktorė ir gydytoja ginekologė D. Jakubonienė dalinosi patirtimi prisimindama bent 10 pacienčių, grįžusių padėkoti gydytojai, tuomet atkalbėjusiai jas nuo aborto ir suteikusiai galimybę šiandien džiaugtis savo motinyste.
Psichologė iš Vokietijos Palmira Repšytė-Scharf pasidalino savo patirtimi, jog atėjus dirbti į krizinio nėštumo centrą Vokietijoje buvo įspėta ilgametės jo darbuotojos: „Tik nematuok savo darbo kokybės atkalbėtų pacienčių skaičiumi”, mat Vokietijoje prieš abortą yra privalomos psichosocialinės konsultacijos, kurių efektyvumas „išgelbėtų gyvybių skaičiumi” yra mažas. Psichologė iš Vokietijos atvirai įvardijo, jog konsultuojant jos pagrindinis tikslas yra išklausyti, išgirsti ir priimti į konsultaciją atėjusią moterį, o ne „atkalbėti nuo aborto” ar „primesti savo vertybes”.
Konferencijoje diskusijoje dalyvavę akušeriai - ginekologai įvardijo asmenines moralines dilemas, su kuriomis nuolatos susiduria bendraudami su nėštumo nutraukimą kaip vienintelę išeitį matančiomis moterimis, nes iš esmės abortų atlikimas prieštarauja gydytojo pašaukimui - gelbėti žmogaus gyvybę.
Diskusijoje išryškėjo bendra dalies gydytojų pozicija, jog jie jaučiasi priversti keisti darbo specifiką ar įstaigą, kad išvengtų asmeninės moralinės dilemos dėl nėštumo nutraukimų.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė M.Veniūtė savo pranešime kalbėjo apie aborto reiškinį visuomenės psichikos sveikatos kontekste. VDU doktorantė A. Krunglevičiūtė pristatė kelis savo darbe sutiktus atvejus, kuomet moterys nesulaukė tinkamos pagalbos ir nematydamos kitų alternatyvų padarė abortą, o po to išgyveno depresiją, santykių krizę bei patyrė gilias dvasines kančias.
A. Pranešėja iš Vokietijos pabrėžė, jog pagalbos sistemos darniam funkcionavimui būtinas tarpdisciplininis įvairių specialistų (ligoninių ir poliklinikų darbuotojų, gydytojų, akušerių, psichologų, socialinių darbuotojų, sielovadininkų) ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas, kurį koordinuotų Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija. Psichologė akcentavo, jog Lietuvoje reikalingas ne savo pozicijų iškėlimas „už ar prieš abortus”, ne kaltinimai, o bendras tikslas - pagalbos sistemos sukūrimas.
LPF „Algojimas” direktorė A. Stančikienė kalbėjo apie šeimų, kurios laukiasi neįgalaus vaiko, krizinę situaciją ir palaikymo joms trūkumą Lietuvoje. Ji iškėlė klausimą, kodėl Lietuvos Respublikos įstatymuose apibrėžiama, kad valstybė pagalbą vaikui teikia nuo „nulinio“ amžiaus, tačiau neįvardinama kada tas amžius prasideda: vaikui gimus ar nuo pradėjimo momento, ar nuo 12 savaitės, o gal nuo 22 savaitės?
Renginyje dalyvavusi 4 vaikų mama, sporto trenerė A. Stankevičienė dalinosi savo asmenine patirtimi, kai 26 nėštumo savaitę iš gydytojos sužinojusi diagnozę, jog jos įsčiose augantis vaikelis „neturi smegenų”, susidūrė su medikų pasimetimu ir aborto, kaip vienintelio problemų sprendimo būdu, siūlymu.
Tuo tarpu savo pranešime VšĮ „Laisvos visuomenės instituto” vadovė T. Bružaitė pabrėžė, jog Europos Žmogaus teisių deklaracija nenumato teisės į abortą, o atvirkščiai, užtikrina teisę į gyvybę.
Nevyriausybinių organizacijų atstovai pastebėjo tarpinstitucinio ir tarpdisciplininio bendradarbiavimo stoką sprendžiant krizinį nėštumą patyrusių moterų problemas.
Reprodukcinės Sveikatos Įstatymo Projekto Kritika
Konferencijos metu buvo diskutuojama ir apie Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą (RSĮ), kurį Seimas ėmėsi svarstyti gegužę. Buvo išsakyta kritika dėl projekto ideologizuoto pobūdžio ir nesuderinamumo su prigimtiniais humanizmo, žmogaus orumo ir negimusios gyvybės apsaugos principais.
Rengimo šeimai asociacijos pirmininkas Ramūnas Aušrotas teigė: „Šia peticija mes norime pasakyti Seimo nariams, kad yra visuomenės dalis, kurios sąžinė ir tikėjimas neleidžia dalyvauti negimusios gyvybės žudyme. O taip bus, nes vienas iš įstatymo tikslų yra įtraukti nėštumo nutraukimą moters pageidavimu į kompensuojamų paslaugų sąrašą“.
Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė kalbėjo: „Valstybėje, kur gimstamumas kiekvienais metais drastiškai mažėja, mirtingumas didėja, kiekviena pradėta gyvybė yra aukso vertės. Reiktų ją saugoti, o ne skubėti kuo greičiau sunaikinti“.
Sveiktos teisės specialistė Kristina Zamarytė-Sakavičienė aiškino: „Neoficialiais skaičiavimais, visas visos kontracepcijos kompensavimas visiems gyventojams gali per metus kainuoti maždaug tiek, kiek kainuoja visi Lietuvoje kompensuojami onkologiniai vaistai“.
Nevyriausybinių organizacijų rašte LR Seimo nariams pažymima, kad tai nekokybiškas projektas, kuriame apstu klaidinančių nuorodų į LR įstatymus, tarptautines sutartis ir konvencijas. Seimo Teisės departamento išvadoje dėl RSĮ projekto teigiama, jog projekto nuostatos daugiausia tik deklaratyvios (stokojančios aiškaus teisinio turinio) arba blanketinės, nukreipiančios į kitus neįvardintus įstatymus ar poįstatyminius įgyvendinamuosius teisės aktus, todėl viso projekto teisinis efektyvumas ir tikslingumas kelia abejonių.
RSĮ aiškinamajame rašte aptinkama ir daugiau klaidinančių teiginių - neva Lietuva turinti tarptautinių įsipareigojimų įteisinti abortą įstatyminiu lygmeniu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 2 str. nurodoma, kad kiekvieno asmens teisė į gyvybę saugoma įstatymu. Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) jurisprudencija palieka laisvę pačioms valstybėms apsispręsti, nuo kada ginti žmogaus teisę į gyvybę ir kokį teisinį statusą suteikti žmogaus vaisiui.
Įstatymo projekte 7 str. 6 d. įtvirtinta abstrakti ir įvairioms prasmėms talpi formuluotė: „Moters nėštumo nutraukimo pasirinkimo teisė privalo būti gerbiama, nesudarant dirbtinių kliūčių jos įgyvendinimui laiku ir kokybiškai.“ Kyla klausimas, ar šia nuostata nėra siekiama apriboti pilietinės visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų, dirbančių su krizinio nėštumo atvejais ir siūlančių besilaukiančioms moterims pagalbą, veiklą? Ar pasirėmus šia nuostata nebus panaikinta gydytojo sąžinės teisė, kuria vadovaudamasis jis gali atsisakyti atlikti šią etikai ir Hipokrato priesaikai prieštaraujančią procedūrą?
RSĮ projektu taip pat siekiama padaryti nemokamas (kompensuojamas iš sveikatos apsaugai skirtų valstybės lėšų) ir kitas kontraceptines priemones. 5 straipsnio 4 dalies formuluotė rodo, jog kontracepcija „vartotojui“ turi būti nemokama visais atvejais: „Valstybė užtikrina, kad kontraceptinės priemonės būtų prieinamos nemokamai.“
Netgi atsiribojant nuo pasaulėžiūrinių argumentų, akivaizdu, kad tokiu įstatymu būtų grubiai ignoruojama pati opiausia šiandieninės Lietuvos problema - demografinė krizė.
Paroda „Kaip gerai, kad tu gimei“
2018 m. balandžio 20 d. Seime buvo pristatyta fotoistorijų paroda „Kaip gerai, kad tu gimei“. Nuotraukų autorė Giedrė Šataitė dukrytę Dalią pagimdė būdama šešiolikos metų. Pagalbos ranką jai ištiesė artimieji. Mokyklą Giedrė baigė kartu su savo bendraamžiais, vėliau įstojo ir baigė taikomąją fotografiją Vilniaus dizaino kolegijoje.
Giedrė Šataitė: „Mūsų gyvenimas - tai vienas didelis sunkus darbas. Tačiau už darbą jis mus apdovanoja. Už kiekvieną patirtą sunkumą mums yra atlyginama. Žinau, sunku, ir tą pasakys bet kuri mergina ar moteris, kuri yra mama.“
Krizinio nėštumo centras teikia visokeriopą pagalbą neplanuotai pastojus. Išklauso ir padeda ieškoti sprendimų, suteikia informaciją ir palaiko po gimdymo. Centras daro tai nemokamai visoje Lietuvoje.
Konferencijos Organizatoriai ir Dalyviai
Konferenciją organizavo VšĮ „Krizinio nėštumo centras“, VšĮ „Sveikatos inovacijų centras“, VšĮ „Laisvos visuomenės institutas“ ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas. Renginio globėjas - Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Liutauras Kazlavickas.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Rūgštis nėštumo metu: kaip sumažinti diskomfortą?
- Valerijono tabletės nėštumo metu: ar saugu? Poveikis, dozės
- Vaikų Globos Namai Lietuvoje: Sužinokite apie Reformas, Iššūkius ir Tikrus Žmonių Likimus!
- Ignas Krupavičius: Įkvepianti Biografija, Sėkminga Karjera ir Paslaptingas Asmeninis Gyvenimas