Kraujo tyrimas - vienas dažniausiai pasitaikančių tyrimų, kurį būtina atlikti ne tik sergant, bet ir tam tikrais atvejais profilaktiškai. Bendras kraujo tyrimas leidžia diagnozuoti daugybę įvairiausių ligų. Kraujo tyrimą geriau atlikti ryte, nevalgius, praėjus 8-12 valandų po paskutinio valgymo. Net jei vaiko bendro kraujo tyrimo rezultatai jums pasirodė nelabai geri, nereikia iš anksto nerimauti. Bet kokiu atveju reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Pagrindiniai Kraujo Tyrimo Rodikliai
Norint suprasti kraujo tyrimą, svarbu žinoti, kad kraujas susideda iš dviejų pagrindinių dalių: plazmos ir kraujo ląstelių. Plazma yra kraujo skystoji dalis, leidžianti kraujui lengvai tekėti. Kita jo dalis yra kraujo ląstelės: baltieji kraujo kūneliai (leukocitai), raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) ir trombocitai. Pagrindiniai tyrimo rodikliai yra kraujo ląstelės. Informacija pateikiama nurodant jų kiekį absoliučiais skaičiais, o leukocitų kiekis pateikiamas ir procentais. Kiti rodikliai - papildoma informacija apie šias ląsteles, įskaitant jų dydį, spalvą, funkcijas ir subrendimą.
Kraujo mėginys yra analizuojamas medicinos laboratorijoje. Daugelyje jų automatinės mašinos dažniausiai patikimai atlieka išsamią kraujo analizę. Kartais kraujo ląstelių tyrimas atliekamas mikroskopavimo metodu, kraujo tepinėlį įvertinant vizualiai. Tai daro kvalifikuoti laboratorijos specialistai. Šis metodas naudojamas siekiant patvirtinti tam tikras ligas, kai bendro kraujo tyrimo rezultatai turi „nenormalias“ vertes. Taip pat jis taikomas, kai gydytojas nori pamatyti, kaip atrodo kraujo ląstelės mikroskopuojant (pavyzdžiui, jei yra kokių nors „nenormalių“ savybių, apie kurias pranešė ar nepranešė automatizuotas kraujo ląstelių tyrimas).
Eritrocitai (Raudonieji Kraujo Kūneliai)
Raudonieji kraujo kūneliai, arba eritrocitai, yra gyvybiškai svarbi deguonies transportavimo sistemos dalis organizme. Hemoglobino molekulė yra sudėtinga baltymų struktūra, kuri egzistuoja eritrocitų viduje ir yra fizinis deguonies nešiklis iš plaučių į visas kūno dalis. Sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių ir (ar) hemoglobino kiekis gali sutrikdyti deguonies pernešimą.
Vertindamas eritrocitų dydį ir tūrio pasiskirstymą gydytojas sprendžia, ar tai nėra įgimta talasemija (itin reta anemijos rūšis) arba kita piktybinė anemija. Tad raudonųjų kraujo kūnelių tyrimas, gydytojos D. Berškienės teigimu, yra labai informatyvus.
Hemoglobino rodiklis gali būti didesnis nuo organizmo dehidratacijos, viduriavimo, stipraus vėmimo, nudegimų. Hemoglobino norma: vyrams - 130‒160 g/l, moterims - 120‒150 g/l.
Leukocitai (Baltieji Kraujo Kūneliai)
Baltosios kraujo ląstelės arba leukocitai yra svarbus imuninės sistemos komponentas, kovojantis su infekcinėmis ligomis. Jie gaminami kaulų čiulpuose. Padidėjęs leukocitų kiekis paprastai rodo tam tikrą infekciją ar uždegimą organizme. Kiekvienas iš leukocitų diferencijoje esančių ląstelių tipų turi specifines funkcijas, į kurias svarbu atkreipti dėmesį analizuojant bendro kraujo tyrimo rezultatus. Pavyzdžiui, alerginės reakcijos gali būti susijusios su eozinofilais. Neutrofilai paprastai parodo bakterinę infekciją, o limfocitų padidėjimas siejamas su virusine infekcija. Tyrimo atsakyme kartais būna pastaba: kairys poslinkis (poslinkis į kairę), o tai reiškia, kad yra padidėjęs neutrofilų kiekis.
Esant infekcijai, pasikeičia baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) kiekis kraujyje (sumažėja arba padidėja). Pagal leukocitų (neutrofilų, limfocitų, monocitų) pakitimus kraujyje gydytojas priima sprendimą, ar daugiau duomenų yra apie infekcinę virusinę, ar infekcinę bakterinę ligą, taip pat vertina, kokio stiprumo yra infekcija ir kaip į ją reaguoja kraujas.
Leukocitų normos vaikams:
- 0-12 val. po gimimo: 13,0-38,0 ×109/l
- 1-3 dienos po gimimo: 9,4-25,0 ×109/l
- 1 sav.: 5,0-15,0 ×109/l
- 2-3 sav.: 5,0-11,0 ×109/l
- 1 mėn.: 6,0-14,5 ×109/l
- 2 mėn.: 6,0-12,0 ×109/l
- 3-6 mėn.: 5,5-11,5 ×109/l
- 7-24 mėn.: 6,0-12,0 ×109/l
Leukocitozė ir Leukopenija:
Visų penkių leukocitų klasių vienodas padidėjimas vadinamas subalansuota leukocitoze, o sumažėjimas - subalansuota leukocitopenija. Subalansuotos leukocitozės praktiškai nebūna. Paprastai padidėja tik viena (kartais dvi) leukocitų klasės. Todėl padidėjus ar sumažėjus leukocitų skaičiui svarbu įvertinti, kurios leukocitų klasės sąskaita įvyko padidėjimas ar sumažėjimas.
Leukocitozės Priežastys
- Leukocitų skaičiaus padidėjimas dažniausiai būna bakterinių (vyrauja neutrofilai) ar virusinių infekcijų (vyrauja limfocitai) padarinys.
- Neutrofilinė leukocitozė pasireiškia, kai yra audinių nekrozės požymiai (chirurginė trauma, miokardo infarktas, stambiųjų kraujagyslių trombozė ir t.t.), esant jungiamojo audinio ligai.
- Kartais leukocitų gamybą stimuliuoja navikinis procesas, nes mutavusios vėžinės ląstelės gali pradėti gaminti hemopoezės faktorius. Pačios dažniausios paraneoplastinės leukocitozės būna vyraujant neutrofilams ar monocitams.
- Eozinofilinė leukocitozė dažniausiai pasitaiko esant alergijoms, helmintinei infekcijai, kai kurioms odos ligoms.
- Idiopatinė leukocitozė - ypač retas reiškinys. Leukocitozė visada turi priežastį.
- Kartais gali būti tik menama leukocitozė. Ją nustato analizatorius dėl normoblastų skaičiaus padidėjimo. Tokiais atvejais yra taisyklės, numatančios bendro leukocitų skaičiaus korekciją.
- Leukocitozė, pasireiškianti dėl ūmios leukemijos, gali būti su papildomais patologiniais elementais periferijoje (blastais, promielocitais, normoblastais ir t.t.).
Leukopenijos Priežastys
Leukocitų skaičiaus sumažėjimas, leukocitopenija, dažniausiai būna neutrofilų sąskaita. Leukopenija gali būti vienas svarbesnių laboratorinių požymių, kurie pasireiškia sunkių patologinių būklių pradžioje.
- Virusinio proceso sukelta leukopenija atsiranda dėl viršutinių kvėpavimo takų uždegimo. Ji paprastai yra nedidelė (2-3×109/l), gali būti iki 10% aktyvuotų virusinių limfocitų (infekcinės mononukleozės metu jų būna daugiau). Tokia leukopenija pranyksta per 1-2 mėnesius. Jeigu leukopenija, atsirandanti viršutinių kvėpavimo takų uždegimo fone nustatoma vaikui, neryškiai palpuojasi blužnis ir kepenys, tokį ligonį reikia pakartotinai tirti keletą kartų. Toliau mažėjant leukocitų arba trombocitų skaičiui (net ir praėjus viršutinių kvėpavimo takų katarui) gali būti svarbu atlikti kaulų čiulpų punkciją;
- Leukopeniją gali sukelti tirotoksikozė (papildomi tyrimai TSH, FT4, anti-TPO);
- Jos priežastimi gali būti geležies deficitinė anemija (MCV, MCH, RDW, geležis, TIBC, feritinas);
- Lėtinis uždegiminis, septinis procesas (lėtinės ligos anemija, karščiavimai, kurie tik laikinai buvo sanuoti antibiotikais, angina, proteinurija, kepenų kolikos ir t.t.);
- Hemolizinė anemija (netiesioginis bilirubinas, haptoglobinas, LDH, hemosiderinas šlapime, ERY šlapime);
- Megaloblastinė ar aplazinė anemija (kartu su leukopenija gali būti nustatoma trombocitopenija, padidėję MCV, MCH, RDW, sumažėjusi vitamino B12, folio rūgšties koncentracija ir t.t.). Šiuo atveju būtinas kaulų čiulpų tyrimas;
- 2-3 metų vaikams leukopeniją gali sukelti pūliniai, infekciniai procesai, rachitas;
- Staiga atsiradus leukopenijai be akivaizdžių priežasčių kartu su plaukų iškritimu, rytinėmis poliartralgijomis, ryškiu ENG, ANA tirų padidėjimu, - reikėtų įvertinti vilkligės galimybę;
- Leukopenija be aiškių priežasčių, jei nėra somatinių funkcijų pažeidimo, gali būti aplazijos arba leukemijos priežastimi; tokiu atveju būtinas kaulų čiulpų tyrimas;
- Alkoholizmas. Ši priežastis dažniausiai pasireiškia kartu su trombocitopenija, karbohidratdeficitinio transferino (CDT) koncentracijos padidėjimu, kepenų fermentų pakitimais (ypač GGT), MCV padidėjimu, PT pailgėjimu ir kitais laboratoriniais bei klinikiniais požymiais;
- Trankviliantų vartojimas. Kartais patvirtinti trankviliantų ir kitų sedatyvinių preparatų vartojimo įtaką leukocitų skaičiui galima tik tada, kai nutraukus medikamentų vartojimą leukopenija praeina;
- Įgimta leukopenija arba leukopenia innocens. Ji nustatoma atsitiktinai, nebūna jokių nusiskundimų. Šios leukopenijos atveju būna 3-4×109/l leukocitų, procentinėje leukogramoje vyrauja limfocitai. Kaulų čiulpuose - normalus vaizdas. Tokiu atveju vis tiek kraują reikėtų tirti 2 kartus per metus. Esant leukopenia innocens kraujo vaizdas nesikeičia per 3-4 metus.
Trombocitai (Kraujo Plokštelės)
Trombocitai - svarbi kraujo krešėjimo sistemos dalis. Tai nėra pilnos ląstelės, bet didelių ląstelių, vadinamų megakariocitais, fragmentai. Trombocitai prisijungia prie audinių, kai susižalojama ir kraujuojama. Jie aptinkami kraujavimo vietoje, padėdami susidaryti kraujo krešuliui.
Kai šios medžiagos organizme trūksta, traumų atveju kraujoplūdžio ilgai neįmanoma sustabdyti. Norma vaikams ir suaugusiems: 150 - 400 mln/ml. Jų gali padaugėti, kai organizme yra uždegiminių procesų.
Normalus trombocitų skaičius, hematologės R. Semaškevičienės teigimu, svyruoja nuo 150 tūkst. iki 450 tūkst. trombocitų viename mikrolitre kraujo (150-450 x 109/l). Trombocitų skaičius nustatomas, atlikus įprastinį kraujo tyrimą.
Trombocitozė ir Trombocitopenija
Medicininiai terminai, kuriais nusakoma, kad trombocitų yra per daug, - trombocitozė ir trombocitemija. Jei trombocitų skaičius yra mažas, gali kilti sunkumų sustabdyti kraujavimą. Trombocitų skaičiaus sumažėjimas vadinamas trombocitopenija.
Trombocitozės gydymas
Trombocitozės gydymas, anot specialistės, priklauso nuo jos priežasties - paprastai nereikia trombocitų kiekį mažinančių vaistų ar procedūrų, gydoma trombocitozę sukėlusi liga ar būklė: „Taip yra todėl, kad šių pacientų trombocitai yra normalūs ir mažiau linkę sukelti rimtų kraujo krešulių susidarymą ar kraujavimą.“
Trombocitopenijos simptomai
Trombocitopenijos simptomų, pasak hematologės R. Semaškevičienės, gali atsirasti staiga arba laikui bėgant: „Kraujavimas gali atsirasti kūno viduje, po oda arba odos paviršiuje. Lengva trombocitopenija dažnai neturi jokių simptomų, dažniausiai nustatoma atsitiktinai, atliekant įprastinį kraujo tyrimą.“ Gydytoja atkreipė dėmesį, jog sunkios formos trombocitopenija gali būti pavojinga gyvybei.
Bendras Kraujo Tyrimas: Ką Jis Parodo Ir Kaip Dažnai Jį Atlikti?
Bendras, arba pilnas, kraujo tyrimas - tai pats pirmasis tyrimas, kuris atliekamas, norint įvertinti žmogaus sveikatos būklę. Jis padeda atskirti, kokia infekcija - bakterinės ar virusinės kilmės - asmuo serga, ar turi kokių nors patologijų ir pan.
Vaikams kraujo tyrimai profilaktiškai atliekami pagal poreikį: jei mažas vaikas sveikas ir nėra jokių negalavimo simptomų, kraujo tyrimas atliekamas kartą per metus, vyresniems sveikiems vaikams - kartą per dvejus metus.
Kaip Pasiruošti Kraujo Tyrimui?
Šeimos gydytojos patarimai, kaip tinkamai pasiruošti kraujo tyrimui, norint gauti kuo tikslesnius rezultatus:
- Patariama 12 val.
Svarbu suprasti, kad kraujo tyrimą reikia vertinti kompleksiškai (t.y. vertinti ne vieną nukrypusį rodiklį, o rodiklių visumą) ir kiekvienam kraujo liga sergančiam pacientui individualiai, priklausomai nuo ligos/ gydymo stadijos.
Žemiau pateikiama lentelė su kraujo tyrimų rodiklių trumpiniais:
| Rodiklis | Trumpinys |
|---|---|
| Eritrocitai | RBC, ERY |
| Hemoglobinas | HgB, Hb |
| Retikuliocitai | Ret, RET |
| Hematokritas | Hct |
| Leukocitai | WBC, LEU |
| Neutrofilai | GRA, GRAN, NEU |
| Trombocitai | PLT, TRO |
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Ar bendras kraujo tyrimas parodo nėštumą? Išsiaiškinkime!
- Kraujo tyrimas kūdikiui: svarbiausios normos ir lengvai suprantama interpretacija
- Nepraleiskite svarbių žingsnių: kaip pasiruošti nesciojo kraujo tyrimui ir ką būtina žinoti!
- Kaip Įsteigti Senjorų Socialinės Globos Namus Lietuvoje: Išsamus Vadovas
- Įspūdinga Algio Mickūno Biografija ir Unikalūs Filosofijos Bruožai, Kuriuos Privalote Žinoti!