Nėštumas - tai normali fiziologinė sveikatos būsena. Gera medicinos priežiūra yra viena svarbiausių sąlygų, kad kūdikis gimtų sveikas. Dažnų patikrinimų svarba - tikimybė susilaukti sveiko kūdikio yra dar didesnė, jei būsimoji mama kuo anksčiau apsilanko pas gydytoją ir nepraleidžia profilaktinių patikrinimų, tačiau dažnai vien profilaktinių tyrimų neužtenka.
Chorioninis gonadotropinas (hCG) ir nėštumas
Chorioninis gonadotropinas (hCG) - pagrindinis normalaus nėštumo laboratorinis testas. Chorioninį gonadotropiną gamina placenta. Ankstyvam nėštumui nustatyti, nėštumo laiko ir eigos stebėsenai naudojamas chorioninio gonadotropino (HCG) tyrimas. Jo tikslumas siekia iki 98 %. HCG hormonas ne nėščioms moterims nėra aptinkamas visai.
Nėštumo metu hCG koncentracija kraujyje auga labai greitai - per pirmąsias šešias savaites ji padvigubėja kas 1-3 dienos. Normalaus nėštumo metu hCG koncentracija kraujyje pasiekia 100 000 IU/l maždaug 60-70 nėštumo dieną. Normalaus nėštumo metu tai yra maksimali hCG koncentracija.
Šiuolaikiniai testai leidžia aptikti nėštumą pagal hCG testą praėjus maždaug 6-10 dienų nuo implantacijos pradžios. Pagal šio testo duomenis, hCG šlapime atsiranda maždaug 1-2 nėštumo savaitę. Didėjant hCG kartu proporcingai didėja serumo hCG, progesterono ir estrogeno E2 koncentracija. hCG koncentracija šlapime pasiekia maksimalias reikšmes tarp 60 ir 80 nėštumo dienos. Tuo metu hCG koncentracija gali viršyti 100000 U/l. Po to ji pradeda mažėti, ir likusį nėštumo laikotarpį pastoviai išsilaiko tarp 3000 ir 20000 U/l.
Jeigu hCG koncentracija kraujyje toliau didėja po 14 nėštumo savaitės, tuomet šis požymis paprastai rodo, kad yra trofoblastinė liga, bet ne nėštumas. Jeigu hCG koncentracija viršija 100 000 IU/l, tai chorionkarcinomos požymis. Normalaus nėštumo metu chorioninis gonadotropinas, pasiekęs šią koncentraciją, pradeda iš lėto mažėti.
Jeigu hCG koncentracija išeina už nustatyto intervalo ribų - tai gali rodyti patologinį procesą. Pernelyg didelės reikšmės rodyti esant chorionkarcinomą ar kitą gestacinį naviką. Šiuo atveju būdingo hCG koncentracijos mažėjimo, prasidedančio maždaug 80-100 nėštumo dieną, nebūna. Pernelyg mažos hCG vertės gali rodyti ektopinį arba patologinį nėštumą.
βhCG tyrimas
βhCG tyrimas atliekamas per pirmąjį nėštumo trimestrą (tarp 11 ir 14 nėštumo savaitės) siekiant įvertinti vaisiaus apsigimimų riziką ir sužinoti tikimybę vaisiui sirgti viena iš dviejų pagrindinių chromosominių ligų: Dauno arba Edvardso sindromu. Šis rodiklis taip pat yra naudojamas kaip vėžio žymuo, nes jo β subvienetas yra sekretuojamas germinatyvinių vėžinių ląstelių. Navikiniams procesams sekti β-hCG frakcija yra geresnis rodiklis nei bendro hCG nustatymas. Sėklidžių navikams ir placentos choriokarcinomoms hCG rodiklio jautrumas yra 100%, mola hydatidosa atveju - 97%, neseminominių germinatyvinių navikų atveju - 48-86%, seminomų atveju - 7-14%.
βhCG tyrimas naudingas ne tik onkologinių ligų diagnostikai, bet ir gydymo efektyvumo vertinimui - gydymo metu rodiklio mažėjimas rodo gerą atsaką į gydymą, o išliekant aukštam ar kylant rodo neefektyvų gydymą. Jeigu po gydymo randame padidėjusį βhCG - galime įtarti ligos atsinaujinimą.
Didesnis rodiklio jautrumas ir specifiškumas būna tiriant ne hCG, bet tik jo subvienetą β-hCG. Subvie- netas β-hCG, skirtingai nuo hCG, nesukelia klaidingai teigiamų reakcijų, reaguodamas su TSH, LH, FSH ar vaistais.
Ektopinis nėštumas ir hCG
Chorioninio gonadotropino nustatymas kartais naudojamas ektopinio nėštumo diagnozei paremti. Ektopinio nėštumo metu nėščiosios serume randama sumažėjusi hCG ir progesterono koncentracija palyginti su ta, kuri turi būti randama konkrečiu normalaus nėštumo periodu. Jeigu laiku randama neįprastai maža hCG koncentracija arba aptinkamas labai lėtas hCG koncentracijos didėjimas, atliekama sonografija. Šis priemonių kompleksas leidžia išvengti ektopinio nėštumo komplikacijų, ruptūros.
Ektopinio ir patologinio nėštumo diagnostika gali būti specifiškesnė, jeigu hCG rodiklis derinamas su progesterono rodikliu serume (maža progestrono koncentracija serume - taip pat patologinio nėštumo požymis).
Kiti svarbūs tyrimai nėštumo metu
Dažnai vien profilaktinių tyrimų neužtenka. Yra laboratoriniai tyrimai, kuriuos specialistai tik rekomenduoja, tačiau jie kelia didelę grėsmę nėščioms moterims. Bakterijų ir virusų nešiojimas labai paplitęs reiškinys ir dažnai būna besimptomis, dažnai subklinikinis, nustatomos tik laboratorinių tyrimų pagalba. Sukėlėjus nešiojanti moteris yra infekcijos šaltinis ir nėštumo metu gali sukelti pavojų vaisiui.
- Toksoplazmozė (Toxoplasma gondii): Nėščiajai I-ame nėštumo trimestre susirgus toksoplazmoze, liga gali sukelti vaisiaus apsigimimą, savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą ar žūtį gimdoje. Užsikrėtus III-ame nėštumo trimestre, yra didesnė vaisiaus užkrėtimo rizika.
- Raudonukė: Didžiausią problemą raudonukė sukelia nėščioms moterims: raudonukės RNR virusas pasižymi stipriu teratogeniniu (sukeliančiu genų arba chromosomų mutaciją, gemalo raidos sutrikimus) poveikiu, todėl raudonuke susirgus nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus.
- Citomegalo viruso (CMV) sukelta infekcija: Infekcija gali būti pirminė (ūminė) - jos atveju vaisiaus užkrečiamumo tikimybė yra 40 - 50 proc., arba lėtinė, kurios atveju vaisiaus užkrėtimo rizika yra maža.
- Hepatitas B: Nėščiajai sergant ūmia ar aktyvia lėtine infekcija, nėštumo metu vaisius užkrečiamas 5 proc., gimdymo metu - 95 proc. atvejų.
- Kepenų fermentų ir pigmentų tyrimai: ALT, AST ir bilirubino koncentracija normalaus nėštumo metu nekinta, jeigu padidėja - kepenų pažeidimas. Normalaus nėštumo metu gali padidėti šarminė fosfatazė, kurią gamina placentą, todėl staiga sumažėjusi šarminės fosfatazės koncentracija rodo gręsianti placentos nepakankamumą.
- Gonorėja: Tai gonokokų (Neisseria gonorrhoea) sukelta, lytiniu keliu plintanti infekcija.
- Chlamidiozė: Sukėlėjas Chlamydia trachomatis - viena iš dažniausiai pasitaikančių lytiškai plintančių ligų.
- B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS): Šios bakterijos sukelta infekcija yra pagrindinė ankstyvo naujagimių sepsio ar meningito priežastis.
- Ureaplasma urealyticum: Ureaplazmozė - bakterinės kilmės lytiškai plintanti liga, sukeliama Ureaplasma urealyticum bakterijos.
- Mycoplasma hominis PGR / Mycoplasma genitallium PGR: Lytiškai plintančių ligų sukėlėjai laboratorijoje nustatomi moderniu molekulinės biologijos metodu - PGR (polimerazės grandininė reakcija).
- RPR ir TPHA tyrimai sifilio diagnostikai: Jeigu liga neišgydoma per kelerius metus, tada sifilis apima vidaus organus: kraujotakos sistemą, širdį, smegenis, akis, stuburą. Gali sukelti paralyžių ir mirtį.
- Tyrimas dėl ŽIV: Žmogaus imunodeficito virusas - viena iš pačių pavojingiausių lytiškai plintančių ligų.
- Kraujo grupė: Kiekvienas žmogus gimsta turėdamas tam tikrą kraujo grupę, (O, A, B, AB ).
- Rh antikūnų nustatymas jei moteris Rh (-), o vyras Rh (+): Jeigu moters kraujo grupė yra Rh(-), o jos partnerio kraujo grupė yra Rh(+), kūdikis gali būti Rh(+).
- Bendras kraujo tyrimas: Automatizuotas kraujo ląstelių tyrimas / bendras kraujo tyrimas - pats pirminis profilaktinis laboratorinis kraujo tyrimas, rodantis eritrocitų, trobocitų, leukocitų kiekius, tūrį, formą, pasiskirstymą pagal rūšį.
- Glikemijos tyrimas: Kai gliukozės kiekis kraujyje yra normalus, eritrocitų ląstelėse esantis hemoglobinas yra prisotinamas gliukoze.
- Gliukozės tolerancijos mėginys: Gliukozės toleravimo tyrimas yra labai svarbus cukrinio diabeto diagnostikai.
- ENG (eritrocitų nusėdimo greitis): Fiziologiškai ENG padidėja sunkiai fiziškai dirbant ir antroje nėštumo pusėje.
- Makšties tepinėlis: Tepinėlyje matomos makšties gleivinės ląstelės, makšties lazdelės, leukocitai, bakterijos.
- PRISCA I arba II: Kompleksas kraujo tyrimų, kuriuo siekiama išsiaiškinti būsimo vaikelio kai kurių apsigimimų riziką.
- Skydliaukės funkcijos tyrimai: Skydliaukės funkcijos sutrikimas yra antra pagal dažnumą endokrininė patologija, kuri gali turėti neigiamą įtaką nėštumo eigai, normaliam vaisiaus augimui bei tolesniam vaikų ir paauglių protinės ir fizinės raidos sutrikimui.
Kraujo krešėjimo pokyčiai nėštumo metu
Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kurio metu jos organizme vyksta daugybė fiziologinių pokyčių, siekiant užtikrinti optimalias sąlygas vaisiui vystytis. Viena iš svarbių organizmo sistemų, kuri pasikeičia nėštumo laikotarpiu, yra krešėjimo (hemostazės) sistema. Nėštumo laikotarpiu moters organizmas patiria daugybę fiziologinių pokyčių, hormonų pusiausvyros pakitimų. Vienas iš pagrindinių tokių pokyčių tikslų - užtikrinti vaisiaus gyvybingumą ir sumažinti riziką, susijusią su kraujo netekimu gimdymo metu.
Nėštumo metu padidėja daugelio krešėjime dalyvaujančių baltymų, taip vadinamų krešėjimo faktorių, koncentracija (pavyzdžiui, fibrinogeno, VII, VIII, X faktorių), sumažėja natūralių krešėjimą slopinančių baltymų, tokių kaip baltymo S, antitrombino kiekis. Taip pat labiau yra slopinama fibrinolizė (krešulių tirpinimo procesas), todėl kraujas tampa linkęs labiau sudaryti krešulius. Padidintas polinkis kraujui krešėti, pirmiausia, yra apsauga gimdymo metu. Didėjantis krešėjimo pajėgumas padeda sumažinti pogimdyminio kraujavimo (hemoragijos) riziką.
Hiperkoaguliacinė nėščiųjų būsena nuo 4 iki 50 kartų padidina veninės tromboembolijos (VTE) riziką. Nėščiosios, palyginti su nenėščiomis moterimis, turi didesnę giliųjų venų trombozės (GVT) ir plaučių embolijos (PE) riziką. Kartais krešėjimo pokyčiai gali sąveikauti su kitomis ligomis, pavyzdžiui, preeklampsija, antifosfolipidiniu sindromu ar placentos nepakankamumu.
Kraujo krešėjimo sistemos tyrimai nėštumo metu
Nėštumo metu gali būti atliekami įvairūs kraujo krešėjimo sistemos tyrimai. Kai kurie jų skiriami įprasta tvarka reguliaraus apsilankymo pas nėštumą prižiūrintį gydytoją metu, kiti skiriami, jei atsiranda įtarimų dėl galimų sutrikimų.
- Bendras hematologinis tyrimas (apimantis trombocitų skaičiaus nustatymą): Trombocitai atlieka svarbų vaidmenį pradiniame krešulio formavimęsi.
- Protrombino laikas (PL) ir tarptautinis normalizuotas santykis (TNS, angl. INR): Šie parametrai vertina tam tikrų krešėjimo faktorių (išorinio ir bendrojo aktyvavimosi kelio) veiklą.
- Aktyvinto dalinio tromboplastino laikas (ADTL): ADTL vertina šiek tiek kitokių krešėjimo faktorių nei PL/TNS veiklą, atspindi vidinio ir bendrojo aktyvavimosi kelio krešėjimo faktorių dalyvavimą.
- Fibrinogenas: Nėštumo metu fibrinogeno koncentracija reikšmingai padidėja (dažnai >4 g/l), ir tai yra laikoma normaliu fiziologiniu pokyčiu.
- D-dimerai: Nėštumo metu D-dimerų koncentracija pamažu kyla ir gali viršyti įprastas normas, taikomas nenėščioms moterims.
- Antitrombinas, baltymas C, baltymas S: Tai natūralūs antikoaguliantai.
- Specifiniai tyrimai trombofilijai nustatyti: Jei moteris turi padidėjusią trombozių riziką, gali būti skiriami genetiniai Leideno ir protrombino geno G20210A mutacijų, imunologiniai antifosfolipidinių antikūnų tyrimai.
Laboratorinių kraujo tyrimų rezultatų interpretavimas
Interpretuojant laboratorinius kraujo tyrimų rezultatus, svarbu atsižvelgti į fiziologinius pokyčius nėštumo metu. Nėščiosios kraujo tyrimų normos (pamatiniai biologinių verčių intervalai) dažnai skiriasi nuo nenėščių suaugusių moterų normų. Pavyzdžiui, normalus fibrinogeno lygis nėščiosioms yra gerokai didesnis (>4 g/l), nei įprasta normali riba (2-4 g/l), o D-dimerų nenėščių moterų iki 50 m.
Priemonės trombozės rizikai mažinti nėštumo metu
Ne visais atvejais galima 100% išvengti trombozės ar kitų kraujo krešėjimo sutrikimų nėštumo metu, tačiau yra tam tikrų priemonių, kurios gali sumažinti jų riziką.
- Reguliarus, saikingas fizinis aktyvumas (pasitarus su gydytoju) gerina kraujotaką ir mažina veninės trombozės riziką.
- Kompresinės kojinės gali padėti sumažinti veninę stazę kojose ir sumažinti GVT riziką.
- Jei moteris turi nustatytų trombofilijų ar padidėjusią trombozės riziką, gali būti paskirti mažos molekulinės masės heparinai (MMMH) trombozės profilaktikai.
Svarbu laikytis nėštumą prižiūrinčio gydytojo nurodymų, reguliariai lankytis apžiūrose.
Pagrindiniai nėščių moterų kraujo rodikliai
Ši lentelė apibendrina dažniausiai klinikinėje praktikoje vertinamus nėščių moterų kraujo rodiklius, nurodytos kraujo rodiklių ribos ne nėščių ir nėščių moterų skirtingais nėštumo trimestrais.
| Rodiklis | Ne nėščia | I Trimestras | II Trimestras | III Trimestras |
|---|---|---|---|---|
| Hemoglobinas (g/l) | 120-155 | >110 | >105 | >110 |
| Leukocitai (/μl) | 4000-10000 | Padidėję | Padidėję | Padidėję |
| Trombocitai (x10e9/l) | 140-300 | Nekinta/Mažėja | Nekinta/Mažėja | Nekinta/Mažėja |
| D-dimerai | Normali riba | Padidėję | Padidėję | Labai padidėję |
| Šarminė fosfatazė (ŠF) | Normali riba | Padidėję | Padidėję | Labai padidėję |
| C reaktyvusis baltymas (CRB) | <5 mg/l | <20 mg/l | <20 mg/l | <20 mg/l |
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Ar bendras kraujo tyrimas parodo nėštumą? Išsiaiškinkime!
- Kraujo tyrimas kūdikiui: svarbiausios normos ir lengvai suprantama interpretacija
- Nepraleiskite svarbių žingsnių: kaip pasiruošti nesciojo kraujo tyrimui ir ką būtina žinoti!
- Spanguolių arbata nėštumo metu: neįtikėtina nauda ir svarbios rizikos, kurias privalote žinoti!
- Kaip Saugiai Migdyti Kūdikį: Patarimai Ramiai Naktiai