Pirmosios 12 savaičių yra pačios svarbiausios - vyksta vaiko organogenezė. Todėl tenka dar kartą peržvelgti savo gyvenimo būdą, darbą ir ateities planus. Nėštumo laikotarpiu itin svarbu tinkama nėščiosios ir kūdikio vystymosi priežiūra, įvertinant visus veiksnius, galinčius turėti įtakos jo sveikatai gimus ir ateityje.
Folinė rūgštis nėštumo metu
Tik pamačiusi teigiamą nėštumo testą, moteris turėtų pradėti gerti folinę rūgštį. Folinė rūgštis ženkliai mažina vaisiaus nervinio vamzdelio displazijų riziką. Folinės rūgšties rekomenduojamos dozės skiriasi skirtingos rizikos grupės moterims.
Pačios didžiausios dozės - 4-5 miligramai (mg) - siūlomos tik toms nėščiosioms, kurios pačios gimusios su nervinio vamzdelio defektais arba tokie defektai buvo nustatyti jų vaikams. Vidutinė dozė (1 mg) reikalinga moterims, kurios serga cukriniu diabetu, vartoja vaistus, trikdančius folinės rūgšties apykaitą, toms, kurios turi žarnyno ligų, veikiančių folinės rūgšties absorbciją. Vidutinė dozė reikalinga ir nėščiosioms, kurioms yra įgimtų vystymosi defektų (gomurio-lūpos, širdies, šlapimo organų, galūnių) ar kurių šeimoje buvo atvejų su nervinio vamzdelio defektais (I ir II eilės giminaičiai).
Jei moteris turi kitų ligų - labai svarbu suplanuoti vizitus pas tų ligų specialistus, įsitikinti, kad liga kontroliuojama, nėra paūmėjimo, išsiaiškinti ar vartojami medikamentai yra saugūs nėštumo metu. Jeigu moteris yra visiškai sveika, neturėjusi jokių komplikuotų nėštumų, neserganti lėtinėmis ligomis - vizitą pas akušerį ginekologą galima atidėti iki 11-12 savaitės.
Nėštumo priežiūra Lietuvoje
Lietuvoje nėštumą gali prižiūrėti šeimos gydytojas arba akušeris. Rekomenduojami ir 7-10 vizitai pas nėštumą prižiūrintį specialistą. Jų metu atliekami privalomi tyrimai, vyksta pokalbiai, vaisiaus augimo įvertinimas ir gimdos dugno aukščio kreivės matavimai. Pagrindiniai rekomenduojami tyrimai nurodyti kiekvienos nėščiosios kortelėje esančioje lentelėje.
Priklausomai nuo nėštumo rizikos, gretutinių ligų, anamnezės kartais reikalingi papildomi tyrimai. Dažnai papildomai tiriama skydliaukės funkcija, kuri labai svarbi normaliam vaisiaus vystymuisi. Kartais rekomenduojame tyrimus dėl perinatalinių infekcijų, kurios gali pažeisti vaisių ir trikdyti jo vystymąsi.
Ypatingai svarbu įvertinti citomegalo, herpes virusinės infekcijos riziką, o įgimta toksoplazmozė šiais laikais yra išskirtinai reta liga ir rutininiai nėščiosios tyrimai dėl jos nerekomenduojami.
Genetiniai tyrimai
Genetiniai tyrimai Lietuvoje yra rekomenduojami visoms moterims, kurios yra vyresnės nei 35 metai arba vyrai vyresni nei 42 metai. Taip pat nėščiosioms, kurios artimoje aplinkoje turi paveldimų ligų, nėštumo pradžioje febriliai karščiavo, t.y. kūno temperatūra pakilo iki 38-39 laipsnių, vartojo nesaugius medikamentus, patyrė jonizuojančios spinduliuotės poveikį, pasikartojančius persileidimus, pastojo po pagalbinio apvaisinimo procedūrų.
Visoms šioms moterims rekomenduojame kombinuotąjį testą, kai kartu su ankstyvuoju ultragarsiniu tyrimu 11-13 nėštumo savaitę tiriamas nėščiosios kraujas (vertinamas placentos gaminamų hormonų ir baltymų kiekis) ir specialios kompiuterinės programos pagalba skaičiuojama pagrindinių chromosominių trisomijų rizika. Labai svarbu laiku suspėti užsiregistruoti šiems tyrimams, nes jį būtina atlikti iki 13 savaičių 6 dienų.
NIPT tyrimas - puikus atrankos tyrimas, tiksliai nurodantis dažniausių chromosominių ligų riziką, jis neinvazinis - tiriamas nėščiosios kraujas.
Skiepai nėštumo metu
Gripo vakcina - sezoninė, todėl šiuo metu nėščiosioms, kurios pradeda lauktis, skubėti skiepytis neverta. Kokliušo vakcina skirta naujagimio apsaugai, rekomenduojama skiepytis nėštumo pabaigoje, įprastai nuo 28 nėštumo savaitės. Pasiskiepijus paskutinį nėštumo trimestrą, nėščioji pradeda gaminti pakankamą kiekį antikūnų, kurie keliaudami per virkštelės kraują, pasiekia vaisių ir vėliau cirkuliuoja gimusio naujagimio kraujyje bei apsaugo nuo kokliušo beveik šešis mėnesius, kol naujagimis bus vakcinuotas ir įgis imunitetą.
Privalomi laboratoriniai tyrimai pirmajame nėštumo trimestre
- Automatinis kraujo tyrimas, dar vadinamas bendru kraujo tyrimu. Profilaktiškai šis tyrimas nėštumo laikotarpiu atliekamas bent 3-4 kartus.
- Automatinis šlapimo tyrimas.
- Gliukozės tyrimas.
- Hepatito B (HbsAg) tyrimas. Tai virusinė infekcija, kuria užskrečiama per kraują ar lytinių santykių metu.
Jeigu nėščiosios rezus faktorius RhD (-), o vyro rezus faktorius RhD (+), antrojo nėštumo metu tokioms moterims papildomai atliekami tyrimai pirmajame trimestre ir 27-28 nėštumo savaitę dėl rezus (RhD) antikūnų - netiesioginė kumbso reakcija. Šis tyrimas svarbus, nes parodo, ar nepadidėjęs antikūnų titras nėščiosios kraujyje. Antikūnai gali pažeisti vaisių: jau gimdoje gali atsirasti jam anemija, prasidėti vaisiaus vandenė, būti pažeisti vidaus organai, smegenys.
Rekomenduojami laboratoriniai tyrimai pirmajame nėštumo trimestre
- Rubella IgG antikūnų tyrimas. Šis tyrimas atliekamas imunitetui prieš raudonukę įvertinti. Nėštumo metu labai svarbu žinoti, ar esate persirgusi, ar paskiepyta nuo šios infekcijos ir ar jūsų organizmas jau turi imunitetą. Susirgus raudonuke nėštumo metu, tai gali labai stipriai atsiliepti vaisiaus sveikatai - sukelti sunkių apsigimimų ir vystymosi sutrikimų.
- Toksoplasma gondii IgG ir IgM antikūnų tyrimai. Šie tyrimai parodo, kad buvote ar esate užsikrėtusi toksoplazmoze. Toksoplazmozė yra infekcinė liga, kurią platina katės. Dažniausiai užsikrečiama vartojant blogai termiškai apdorotą maistą: mėsą, pieną, nešvarų vandenį ar neplautus vaisius, daržoves. Nėščiajai užsikrėtus pirmajame trimestre, didelė rizikai išsivystyti vaisiaus apsigimimui ar įvykti persileidimui. Trečiojo trimestro metu infekcija lengviau gali persiduoti vaisiui. Tokiems kūdikiams gali pasireikšti traukuliai, gelta, akių infekcijos, padidėti kepenys ir blužnis. Daugeliui naujagimių toksoplazmozės simptomai pasireiškia ne iškart po gimimo, o sulaukus paauglystės ar dar vėliau. Šiuo atveju toksoplazmozei būdingas kurtumas, protinis atsilikimas, sunkios akių infekcijos, galinčios baigtis aklumu.
- CMV IgG ir IgM antikūnų tyrimai. Šie tyrimai rodo esamą ar buvusią citomegalo viruso infekciją. Citomegalo virusas paplitęs visame pasaulyje. Užsikrečiama nuo kito sergančio žmogaus oro lašeliniu būdu,lytinių santykių metu, per seiles. Jei moteris užsikrečia šiuo virusu nėštumo pradžioje, gresia persileidimas, įvairių organų raidos sutrikimai, širdies ydos. Vėlyvuoju nėštumo periodu didėja priešlaikinio gimdymo tikimybė, klausos ir regimojo nervo uždegimai, protinio ir fizinio vystymosi sutrikimai, mirties pirmosiomis dienomis tikimybė.
- Tymų IgG antikūnų tyrimas. Šis tyrimas atliekamas imunitetui prieš tymus įvertinti. Nėštumo metu labai svarbu žinoti, ar esate persirgusi, ar paskiepyta nuo šios infekcijos ir ar jūsų organizmas jau turi imunitetą. Tymai nėštumo metu gali sąlygoti priešlaikinį gimdymą, persileidimą, mažą naujagimio svorį.
- PRISCA (prenatal risk calculation) tyrimas Lietuvoje vis dar nėra privalomas, tačiau rekomenduojamas visoms nėščiosioms. Tai neinvazinis kraujo tyrimas, kurio metu pagal keleto žymenų koncentracijų reikšmes, nėščiosios ir vaisiaus echoskopijos duomenis įvertinama vaisiaus chromosominių ligų ar kitų apsigimimų rizika. Jo metu nustatoma chromosominių ligų, tokių kaip Dauno, Edvardso, Patau sindromų ar nervinio vamzdelio pažeidimo, rizika. Šis tyrimas atliekamas 11-13 nėštumo savaitę, antrą kartą - antrajame nėštumo trimestre nuo 14 iki 22 nėštumo savaitės.
- Neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT). Tai neinvazinis mamos kraujo tyrimas dėl vaisiaus genetinių ligų rizikos. NIPT tyrimo metu iš mamos kraujo išskiriama vaisiaus DNR ir „patikrinama“ dėl dažniausiai pasitaikančių chromosomų skaičiaus pakitimų. Tai tiksliausias atrankinis vaisiaus genetinių ligų rizikos įvertinimo tyrimas rinkoje, tyrimo tikslumas >99,9 %.
Tyrimai atliekami iš kraujo arba šlapimo, atsižvelgiant į tyrimo specifiką.
Norint atlikti PRISCA ar NIPT tyrimus, reikalinga gydytojo akušerio ginekologo arba gydytojo genetiko konsultacija, kurios metu atliekamas vaisiaus ultragarsinis tyrimas. Juos galėsite atsiimti registratūroje arba Jums pageidaujant atsiųsime el. paštu.
Kraujo rodiklių pokyčiai nėštumo metu
Nėščiosios organizme kraujo plazmos padidėja apie 45-50 proc., besilaukiančioms dvynukų - net iki 60 proc. (apie 1,5 l cirkuliuojančio kraujo tūrio), eritrocitų - apie 20-30 proc. Kadangi didėja cirkuliuojančio kraujo tūris, auskultuojant širdį galima išgirsti sistolinį ūžesį ar trečią širdies toną, ir tai nėra patologinis požymis. Dėl netolygaus kraujo plazmos ir eritrocitų kiekio pasiskirstymo nėščiosioms būdinga fiziologinė anemija (stebima mažesnė hemoglobino koncentracija), sumažėja kraujo klampumas (žemesnė hematokrito koncentracija).
Nėščiųjų anemija diagnozuojama, kai I ir III nėštumo trimestre hemoglobino koncentracija būna mažesnė nei 110 g/l, o II trimestre - mažesnė nei 105 g/l. Jeigu nėštumo metu hemoglobino nemažėja arba net didėja, tai lyg pirmasis įspėjamasis ženklas, kad reikėtų pagalvoti apie preeklampsiją. Po gimdymo praėjus 6 savaitėms, fiziologinė anemija įprastai išnyksta, taip pat ir cirkuliuojančio kraujo tūris per 6-12 savaičių po gimdymo sugrįžta į buvusį kiekį. 8-10 nėštumo savaitę eritrocitų padaugėja ir iki nėštumo pabaigos padidėja apie 20-30 proc., jeigu moters organizme yra pakankamas kiekis geležies.
Leukocitų nėštumo metu fiziologiškai padaugėja, ypač neutrofilų sąskaita (fiziologinis stresas). Didėjant nėštumo trukmei, didėja ir leukocitų kiekis. Manoma, kad tai vyksta dėl padidėjusio estrogenų ir kortizolio kiekio. Neutrofilų padaugėja, nes nėštumo metu sumažėja neutrofilų apoptozė. Jų chemotaksis ir fagocitinis aktyvumas yra sumažėjęs dėl inhibuojamųjų faktorių nėščios moters serume.
Leukogramoje gali būti mielocitų, metamielocitų, nėštumo metu tai nėra patologijos požymis, tai rodo aktyvų kraujo čiulpų atsaką į padidėjusią eritropoetino gamybą nėštumo metu. Taip pat fiziologiškai leukocitų kiekis didėja gimdant (stresinė situacija) ir ankstyvuoju laikotarpiu po gimdymo (kelias dienas po jo), gali pasiekti net iki 30 000/μl. Praėjus 4-6 savaitėms po gimdymo, leukocitų kiekis grįžta į normą. Limfocitų kiekis I ir II nėštumo trimestrą sumažėja ir padidėja III trimestrą. Būdinga monocitozė, ypač I trimestrą, tačiau ji mažėja didėjant nėštumo trukmei. Monocitų ir limfocitų santykis yra labai padidėjęs.
Trombocitų kiekis normos atveju nėštumo metu nekinta arba sumažėja nedaug, padidėjimas yra retas. Trombocitų kiekis sumažėja dėl hemodiliucijos, padidėjusio trombocitų sunaudojimo. Norma - 140-300x10e9/l. Apie 5 proc. nėščiųjų būna saikingai sumažėjęs trombocitų kiekis.
Gestacinė trombocitopenija - tai nedidelis asimptomis trombocitų kiekio sumažėjimas, atsiradęs III trimestrą, kai pacientė prieš nėštumą neturėjo trombocitopenijos, ji savaime praeina po gimdymo. Trombocitų kiekis turi būti >70x10e9/l, apie 1/3 nėščiųjų būna 130-150x10e9/l. Trombocitų kiekis normalizuojasi po gimdymo praėjus 2-12 savaičių.
Nėštumas - hiperkoaguliacinė būklė, tai tarsi moters paruošimas gimdymui, kad nenukraujuotų. Nėštumo metu padidėja krešėjimo faktorių (VII, VIII, IX, X, XII ir von Willebrando faktoriaus), plazmos fibrinogeno koncentracija kraujyje, o plazmos fibrinolizinis aktyvumas sumažėja. Krešėjimas vyksta intensyviau, dėl to padidėja giliųjų venų trombozės ar kitų su krešėjimu susijusių būklių rizika. Klinikinėje praktikoje įprasta, kad įtariant giliųjų kojų venų trombozę ar plaučių arterijos trombemboliją, atliekamas D-dimerų tyrimas.
Žinoma, kad nėštumo metu D-dimerų koncentracija kraujyje padidėja, tačiau koks padidėjimas dar yra normalus, o kada jau reikėtų galvoti apie trombozę? Literatūroje nurodoma, kad kiekvieną nėštumo trimestrą D-dimerų koncentracija padidėja apie 39 proc. nuo įprastinės normos ribos, taigi III nėštumo trimestrą D-dimerų koncentracija būna didžiausia.
Pagrindiniai praktikoje kepenų funkciją atspindintys rodikliai yra bendrasis bilirubinas, aspartatamino transferazė (AST), alanininė transaminazė (ALT), šarminė fosfatazė (ŠF). Bendrasis bilirubino kiekis viso nėštumo metu yra mažesnis nei ne nėščios moters. Manoma, kad tokie pokyčiai vyksta dėl hemodiliucijos.
AST ir ALT yra svarbiausi diagnozuojant kepenų ligas. AST ir ALT aktyvumo pokyčiai nėštumo metu išlieka prieštaringi. Keletas tyrimų pastebėjo nedidelį AST ir ALT padidėjimą III nėštumo trimestrą, tačiau dauguma tyrimų rodo, kad AST ir ALT aktyvumas nesikeičia, išlieka toks pat kaip ir ne nėščių moterų. Vadinasi, padidėjus AST ar ALT virš normos ribų, tikslingas detalesnis ištyrimas.
ŠF padidėja nėštumo metu (apie 2-4 kartus), ypač III nėštumo trimestrą. Padidėjimas siejamas ne tik su kepenų ŠF sintetinės funkcijos padidėjimu, bet labiau su placentos ŠF suintensyvėjusia gamyba. III nėštumo trimestrą taip pat padidėja kaulų ŠF sintezė ir padidėjęs kiekis išlieka iki 6 savaičių po gimdymo, todėl nėščioms moterims netikslinga tirti ŠF nėštumo metu, įtariant nėščiųjų cholestazę.
Įtariant uždegimą, klinikinėje praktikoje įprasta atlikti C reaktyviojo baltymo (CRB) tyrimą. Daugelio tyrimų rezultatai parodė, kad sveikų nėščių moterų CRB kiekis kraujyje yra didesnis nei ne nėščių moterų. Taip yra dėl to, kad pats nėštumas sukelia nedidelį sisteminį uždegiminį atsaką. CRB yra ūminės fazės baltymas, kuris gaminamas kepenyse kaip atsakas į placentos prouždegiminius citokinus, ypač į IL-6 ir TNF-α. Tyrimuose aprašoma, kad didžiausias galimas CRB kiekis nėštumo metu yra iki 20 mg/l, esant didesniam kiekiui, jau reikia galvoti apie infekciją.
Nėštumo metu dėl hormonų pokyčių (padidėjusio progesterono ir aldosterono kiekio), vaisiaus išskiriamų produktų, šlapimtakių suspaudimo didėjant gimdai, didėjant cirkuliuojančiam kraujo tūriui vyksta pokyčiai ir šlapimo išskyrimo sistemoje. Glomerulų filtracijos greitis (GFG) padidėja iki 50 proc., o tai rodo apie suaktyvėjusią inkstų funkciją. Padidėjus GFG, suaktyvėja šlapalo ir kreatinino išskyrimas pro inkstus, todėl kraujo plazmoje jų kiekis sumažėja.
Straipsnyje aptarti dažniausiai klinikinėje praktikoje vertinami nėščių moterų kraujo rodikliai. Duomenys apibendrinti 1 lentelėje, nurodytos kraujo rodiklių ribos ne nėščių ir nėščių moterų skirtingais nėštumo trimestrais (10).
Nėštumo priežiūros vizitai
Paimkite dienoraštį arba atverkite kalendorių išmaniajame telefone. Metas fiksuoti kai kurias svarbias apžiūras, kurias reikės atlikti nėštumo metu. Sužinokite daugiau: Nėštumą gali prižiūrėti šeimos gydytojas ir/arba akušeris ginekologas. Svarbiausia, kad susiplanuotumėte ir griežtai atvyktumėte į apžiūras, nes tai padės užtikrinti tinkamą jūsų ir kūdikio sveikatos priežiūrą.
- Pirmoji apžiūra? Gydytojas patvirtina nėštumą. Per šį vizitą galite nustatyti numatomą gimdymo terminą ir su gydytoju aptarti, kaip ir kur norėtumėte susilaukti kūdikio.
- Maždaug 6-12 savaičių laikotarpiu turėtumėte atlikti pirmąjį ultragarso tyrimą ir išgirsti kūdikio širdies plakimą. Skenuojant taip pat bus tikrinama, kaip jūsų mažylis vystosi.
Kraujo tyrimai ir matavimai, atlikti ultragarso tyrimo metu, parodys, ar nėra įgimtų anomalijų. Gali būti skiriami ir išsamesni genetiniai tyrimai siekiant patikrinti, ar nėra konkrečių įgimtų ir genetinių defektų. Taip pat galima sužinoti kūdikio lytį.
Gliukozės kiekis kraujyje nėštumo metu padidėja 3-8 procentams moterų. Visą naktį nieko nevalgius, kraujo mėginys imamas prieš išgeriant ir išgėrus daug gliukozės turinčio gėrimo. Numatykite bent dvi valandas praleisti klinikoje, todėl, kad neprailgtų laikas, pasiimkite nešiojamąjį kompiuterį ar knygą.
Per patį pirmą vizitą bus užregistruotas jūsų kraujo tipas. Jei jūsų Rh neigiamas, o kūdikio - teigiamas, jūsų organizmas gali pradėti gaminti antikūnus, kurie atakuos kūdikio kraujotakos sistemą. Medžiagos, vadinamos anti-D imunoglobulinu, injekcija neleidžia jūsų kūdikiui nukentėti nuo šių antikūnų. Gydytojas informuos, ar jums reikia anti-D injekcijos ir kada ją sušvirkšti.
Jei susirūpinote savo ar kūdikio sveikata arba šeimoje yra genetinių sutrikimų, pasiteiraukite gydytojo dėl papildomų tyrimų, kurių jums gali prireikti.
Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą yra sudarytas sąrašas tyrimų, kurie yra privalomi atlikti nėštumo periodu: bendras kraujo tyrimas, kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatytmas, sifilio ar ŽIV infekcijos nustatymas, šlapimo tyrimas, ultragarsinis vaisiaus tyrimas ir dar keli.
Papildomi tyrimai
- Toksoplazmozė - tai infekcinis susirgimas. Šaltinis dažniausiai yra blogai termiškai apdorotas maistas: mėsa, pienas, nešvarus vanduo ar vaisiai. Nėščiajai užsikrėtus pirmojo trimestro metu yra didelė rizika išsivystyti vaisiaus apsigimimui ar įvykti persileidimui. Trečiojo trimestro metu infekcija lengviau gali persiduoti vaisiui. Diagnozuojama atliekant kraujo tyrimą ir jame ieškant antikūnų prieš tokslopazminius antigenus.
- Citomegalo viruso infekcija - pavojinga, nes ūmios stadijos metu yra didelė tikimybė virusui pereiti placentą ir užkrėsti vaisių. Motina dažniausiai jokių simptomų nejaučia, tačiau vaisiui gresia vystymosi anomalijos, smegenų, akių ar vidaus organų pažeidimai, širdies ydos. Užsikrečiama nuo kito sergančio žmogaus per seiles, lytinių santykių metu, per šlapimą. Atliekant kraujo tyrimą ieškoma antikūnų prieš citomegalo virusą.
- Hepatitas B. Tai virusinė infekcija, kuria užsikrečiame per kraują ar lytinių santykių metu. Nėštumo metu tikimybė ligą perduoti vaisiui yra gana nedidelė, tačiau gimdymo metu perduodama iki 95 proc. Virusas yra nustatomas atliekant kraujo tyrimą (radus specifinius antikūnus).
- B grupės hemoizinis streptokokas - tai gana dažnai pasitaikant infekcija tarp moterų. Net iki 25 proc. nėščių moterų nejaučia jokių simptomų, tačiau yra šio sukėlėjo nešiotojos. Diagnozavimo svarba yra ta, kad rizika perduoti ligą vaisiui gimdymo metu yra gana didelė. Dažniausiai užsikrėtus naujagimiui ši infekcija pasireiškia sepsiu, meningitu ar plaučių uždegimais. Šios būklės ankstyvos naujagimystės laikotarpiu gali būti net gyvybei grėsmingos. Taip pat persirgus ja gali likti klausos, regos ar protinės raidos pakenkimai. Tyrimą galima atlikti 35-37 sav.
- PRISCA (prenatal risk calculation - prenetalinės rizikos paskaičiavimas) tyrimas Lietuvoje vis dar nėra privalomas, tačiau rekomenduojamas visoms nėščiosioms. Jo metu yra nustatoma chromosominių ligų, tokių kaip Dauno, Edvardso sindromo ar nervinio vamzdelio pažeidimo rizika. Tyrimo metu yra paimamas kraujo mėginys ir jame nustatoma laisvo žmogaus beta chorionogonadotropino koncentracija ir PAPP -A (nėštuminis plazmos baltymas), laisvas estriolis, alfa fetoproteinas. Atliekant ultragarsinį tyrimą nuo 11-tos nėštumo savaitės matuojama sprendo raukšlė. Kraujo tyrimas yra daromas 2 kartus. Pirmas 11-13 sav. O antras 14-22sav.
- Raudoniukė ar tymai - tai visiems gerai žinomos kitaip dar vadinamos „vaikiškomis ligomis". Nėštumo metu yra labai svarbu žinoti, ar esate persirgusi šiomis ligomis ir ar jūsų organizmas jau turi imunitetą. Kadangi susirgimas viena iš šių ligų nėštumo metu gali labai stipriai atsiliepti vaisiaus sveikatai - sukelti sunkių apsigimimų ir vystymosi sutrikimų. Norint išvengti to reikėtų pasidaryti kraujo tyrimą kuriame būtų ieškoma antikūnų prieš šios ligos sukėlėjus.
Taip pat siūloma dėl lytiškai plintančių ligų tyrimus atlikti ir tėveliui. Kad būtų galima laiku imtis gydymo ir pašalinti galimą infekcijos šaltinį vaisiui. Taip pat būsimiems tėveliams yra rekomenduojama ir odontologo konsultacija. Manoma, kad bučinių metu galima perduoti infekciją nėščiajai ir tai taip pat gali kelti grėsmę vaisiui, nors ir nėščioji odontologinių problemų neturi.
Šie papildomi tyrimai nėra įtraukti į privalomų sąrašą už juos gali tekti sumokėti, tačiau verta investuoti į savo būsimų atžalų sveikatą, kuri per lengvabūdišką aplaidumą ateityje gali kainuoti kur kas daugiau.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Ar bendras kraujo tyrimas parodo nėštumą? Išsiaiškinkime!
- Kraujo tyrimas kūdikiui: svarbiausios normos ir lengvai suprantama interpretacija
- Nepraleiskite svarbių žingsnių: kaip pasiruošti nesciojo kraujo tyrimui ir ką būtina žinoti!
- Vaikiškas Buggy 4x4: Lengvas, Galingas ir Idealus Nuotykiams Su Mažais Vairuotojais!
- Neįtikėtini būdai stiprinti imunitetą nėštumo metu – būtini patarimai būsimoms mamoms!