Nevaisingumo gydymo metodai priklauso nuo daugelio veiksnių - tokių kaip paciento amžius, nevaisingumo trukmė, asmeninės nuostatos bei bendra sveikatos būklė. Vaisingumo problemos dažnai būna kompleksinės ir individualios, todėl visoms poroms tinkamo metodo nėra.
Pagrindinės nevaisingumo priežastys
Vyrų nevaisingumo priežastys dažniausiai būna susijusios su kiekybiniais ir kokybiniais spermos pokyčiais. Juos gali lemti anatominiai defektai, spermos gamybos sutrikimai arba įvairios ligos. Pagrindinės moterų nevaisingumo priežastys: menstruacijų ciklo ar ovuliacijos sutrikimai, anatominė patologija bei netinkamas hormonų balansas.
Prieš gydymo metodo parinkimą visuomet atliekama išsami anamnezė, įvairūs laboratoriniai tyrimai. Būtent todėl vaisingumo problemos sprendžiamos įvairiai.
Nevaisingumo gydymo metodai
Statistiškai 80-90 procentų porų, kurioms buvo diagnozuotas nevaisingumas ir kurios susilaukė kūdikių, problemas išsprendžia be sudėtingų gydymo metodų - naudodamos medikamentus, chirurginį gydymą arba natūralų vaisingumo skatinimą. Vidutiniškai pastojimo procentas gydant nevaisingumą tradiciniais metodais smarkiai varijuoja - nuo 20 iki 70 procentų.
Vaistai ir hormoninė terapija
Vaisingumo vaistai ir hormoninė terapija skirta padėti moteriai sėkmingai ovuliuoti arba atkurti normalų hormonų lygį. Vaistai būna skirti kiaušinėlių vystymuisi arba ovuliacijai skatinti. Šio tipo medikamentai gali būti vartojami tabletėmis arba kaip injekcija.
Vienas iš dažniausiai naudojamų pavyzdžių - klomifeno (chlomifeno) citratas. Šis vaistas - antiestrogenas, jis jungiasi prie smegenų hipotalame esančių estrogeno receptorių ir padidina svarbaus signalinio hormono GnRH (gonodotropiną atpalaiduojantis hormonas) išskyrimą. Tuomet šis hormonas prisijungia prie smegenų hipofizės ir sukelia FSH (folikulus stimuliuojančio hormono) išsiskyrimą. Jis tiesiogiai jungiasi su kiaušidžių ląstelėmis ir skatina kiaušinėlio augimą ir brendimą.
Chirurginis gydymas
Po išsamių laboratorinių tyrimų, medicininės istorijos analizės ir tyrimo ultragarsu gydytojai gali rekomenduoti ir chirurginį gydymą. Reprodukcinėje medicinoje labiausiai paplitusios minimaliai invazinės procedūros: laparoskopija, histeroskopija ir pilvo mioemektomija (gimdos fibrozės pašalinimas). Jos naudojamos tiek ligoms diagnozuoti, tiek gydyti. Visos ginekologinės ir endoskopinės operacijos atliekamos itin saugiais metodais ir minimaliais instrumentais, siekiant tausoti moters organizmą ir apsaugoti nuo galimo šalutinio poveikio.
- Laparoskopija - operacija, per kurią atliekami maži įpjovimai pilvo ar dubens srities viduje. Tam naudojamas laparoskopas ir kamera. Dažniausi gydomi sutrikimai: randų audinių pašalinimas, endometriozė arba pažeistas kiaušintakis.
- Histeroskopija - gimdos ertmės patikrinimas per gimdos kaklelį naudojant kamerą ir histometrą. Šiuo metodu gydytojai gali diagnozuoti įvairius gimdos ertmės sutrikimus - tokius kaip fibroidinis audinys ar polipai. Šiuos sutrikimus galima pašalinti smulkiais instrumentais. Atsistatymo laikotarpis taip pat trumpas.
- Pilnoji miomektomija - chirurginė procedūra, kai atliekamas mažas pilvo pjūvis, leidžiantis patekti į gimdą ir pašalinti fibroidinius audinius.
Pagalbinės reprodukcinės technologijos
Vyrų ir moterų vaisingumas taip pat gali būti gydomas pasitelkus pagalbines reprodukcines technologijas. Pagalbiniai apvaisinimo būdai skirstomi į apvaisinimą moters kūne ir mėgintuvėlyje. Gydymo metodas dažniausiai parenkamas pagal spermos kokybę. Jei spermos kokybė prasta, taikomas apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF), mikroinseminacija arba spermos injekcija į kiaušialąstės citoplazmą (ISCI). Jei partnerio sperma geresnės kokybės, tuomet gali būti taikoma intrauterinė inseminacijos procedūra (IUI).
- In vitro fertilizacija (IVF), arba pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje: spermatozoidai ir kiaušialąstė surenkami ir sujungiami laboratorijoje. IVF procesas pradedamas gonodotropino injekcijomis. Šis preparatas skatina kiaušides gaminti daugiau folikulų. Kai folikulai pasiekia brandų dydį, taikomos vaisto HCG injekcijos, kurios lemia kiaušinėlių vystymąsi ir brendimą. Prieš pat ovuliaciją šie subrendę kiaušinėliai išgaunami per operaciją, naudojant silpną anesteziją. Procedūra atliekama ultragarso būdu, kiaušinėliai paimami per makšties sieną. Paimti kiaušinėliai sudedami į petri lėkštelę, embriologai juos apvaisina mėgintuvėlyje. Spermatozoidai sumaišomi su kiaušinėliais (įprastinis apvaisinimas) arba įleidžiami tiesiogiai (ICSI). Sukurtos zigotos paliekamos vystytis vidutiniškai 3-5 dienas. Tuomet paprastai vienas arba du embrionai, kurie vystosi geriausiai, švelniai perkeliami į gimdos ertmę kateteriu. Dažnai dėl didesnės vaisingumo tikimybės embrionai auginami ir ilgiau - iki 6 parų. Tuomet jie pasiekia aukštesnę fiziologinio vystymosi stadiją ir tampa blastocistomis. Tai leidžia atrinkti fiziologiškai geresnės kokybės embrionus.
- Intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ISCI): kiaušialąstės per ovuliaciją išimamos iš kiaušintakio ir mėgintuvėlyje spermatozoidas įleidžiamas tiesiogiai į kiaušialąstės citoplazmą.
- Gimdos apvaisinimas, arba intrauterinė inseminacija (IUI), - tai procesas, kai iš vyro paimta sperma specialiu būdu paruošiama ir sušvirkščiama į gimdos ertmę per ovuliaciją, aplenkiant gimdos kaklelį. Taip kiaušintakį ir subrendusį kiaušinėlį pasiekia didesnė spermos koncentracija. Prieš įšvirkštimą sperma apdirbama ir centrifuguojama - atskiriamos negyvos ir mutavusios vyriškosios ląstelės. Tuomet gyvybingi ir judrūs spermatozoidai sumaišomi su nedideliu kiekiu tirpalo ir neskausmingai įleidžiami į gimdos ertmę plonu ir lanksčiu kateteriu. Ši procedūra neskausminga ir paprasta, todėl jai nėra reikalinga chirurginė invazija ar anestezija.
Kiaušialąsčių ir spermos šaldymas
- Spermos šaldymas - galimybė užšaldyti vyriškąsias lytines ląsteles ir naudoti vėliau, jei numanomas vyresnis amžius, operacijos, chemoterapinis arba medikamentinis gydymas.
- Vitrifikacija - kiaušialąsčių, zigotų arba embrionų šaldymas ir laikymas skystojo azoto konteineriuose (-196°C) siekiant panaudoti vėliau. Šaltajame azote sustoja visi biologiniai procesai, o surinktas ląsteles arba jų darinius galima panaudoti vėlesniais apvaisinimo etapais.
Galima rizika ir šalutinis poveikis
Nevaisingumo gydymui tradiciniais metodais būdinga tam tikra rizika ir šalutinis poveikis. Tai priklauso nuo taikomo gydymo metodo. Dažniausias poveikis - galvos skausmas, pilvo pūtimas ir nuotaikos svyravimai, nereguliarus menstruacijų ciklas, krūtų pabrinkimas ir skausmas, dirglumas, odos problemos, svorio padidėjimas, alerginės reakcijos.
Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas ir daugybinis nėštumas
Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas (KHSS) (OHSS) gali būti bet kokio vaistų, reguliuojančių vaisingumą, vartojimo rizika. Lengvos formos hiperstimuliacija gali sukelti pilvo pūtimą ir skausmus. Kitas aspektas - daugybinis nėštumas. Tiek vaisingumo vaistų vartojimas, tiek pagalbinio apvaisinimo metodai padidina tikimybę gimti dviem arba daugiau vaikų. O tai kelia pavojų tiek motinai, tiek būsimam kūdikiui.
IVF rizika
IVF galima rizika: ektopinis nėštumas, kraujavimas, šlapimo pūslės, žarnų ar kitų aplinkinių organų punkcija, taip pat priešlaikinis gimdymas. Riziką didina ir anestezija, naudojama įdedant kiaušinėlius. Taip pat, jei IVF apvaisinimas naudojamas ICSI būdu (kai spermatozoidai tiesiogiai įleidžiami į kiaušialąstę), gali išaugti tikimybė, kad būsimas berniukas bus nevaisingumas.
Negimdinis nėštumas
Negimdinis nėštumas - būklė, kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina ir pradeda vystytis ne gimdos ertmėje, o už jos ribų. Dažniausiai jis įsitvirtina viename iš kiaušintakių, tačiau gali būti ir kiaušidėse, gimdos kaklelyje ar pilvo ertmėje. Tokiu atveju vaisius negali augti iki termino, o pats nėštumas gali kelti pavojų moters sveikatai ir gyvybei. Negimdinis nėštumas išsivysto tada, kai apvaisintas kiaušinėlis nepasiekia gimdos ertmės ir prisitvirtina kitur - dažniausiai kiaušintakyje.
Įprastai apvaisinimas įvyksta kiaušintakyje, o tada embrionas per kelias dienas keliauja į gimdą, kur įsitvirtina ir vystosi. Tačiau jei šis kelias sutrinka (dėl uždegimų, randų ar kitų veiksnių), kiaušinėlis gali sustoti ir prisitvirtinti per anksti, dar kelyje. Augantis embrionas toje netinkamoje vietoje (pavyzdžiui, kiaušintakyje) negali vystytis saugiai, nes nėra tam pritaikytos aplinkos ar vietos.
Svarbu: Negimdinis nėštumas gali tapti gyvybei pavojinga būkle.
Negimdinio nėštumo diagnostika
- Nėštumo testas (β-hCG kraujyje) - matuojamas nėštumo hormono (žmogaus chorioninio gonadotropino) kiekis.
- Transvaginalinis ultragarsinis tyrimas - leidžia anksti įvertinti, ar gimdoje matomas besivystantis nėštumas.
- Diagnostinė laparoskopija (retais atvejais) - atliekama, kai diagnozė neaiški arba yra įtarimas dėl plyšusio kiaušintakio.
Šie tyrimai padeda ne tik patvirtinti negimdinį nėštumą, bet ir įvertinti jo lokalizaciją bei galimas komplikacijas.
Negimdinio nėštumo gydymas
- Medikamentinis gydymas taikomas ankstyvoje negimdinio nėštumo stadijoje, kai nėra plyšimo ir hCG lygis nėra labai aukštas. Skiriamas vaistas metotreksatas, kuris sustabdo nėštumo audinio augimą ir leidžia organizmui jį natūraliai pašalinti.
- Chirurginis gydymas būtinas, jei pasireiškia kraujavimas, įvyksta kiaušintakio plyšimas arba medikamentinis gydymas neveiksmingas. Dažniausiai atliekama laparoskopija - tai mažai invazinė operacija, kurios metu pašalinamas negimdinis nėštumas arba pažeistas kiaušintakis. Esant sunkesnei būklei, gali būti atliekama laparotomija - atvira pilvo operacija.
- Stebėjimas gali būti taikomas labai ankstyvais atvejais, kai hCG lygis yra žemas ir mažėja savaime, o moteris neturi simptomų.
Kiaušintakio plyšimas - viena pavojingiausių komplikacijų.
Daugiavaisis nėštumas
Daugiavaisiu vadinamas toks nėštumas, kai moters organizme auga du ar daugiau vaisių. Šie sudaro 0,7-1,6 proc. visų nėštumų: dvynukai pasitaiko apytikriai vienąkart iš 80, trynukai - vienąkart iš 6400, o ketvertukas - vienąkart iš 512 000 atvejų. Didžiausios įtakos tam turi paveldimumas ir vyresnis moters amžius.
Taip pat daugiavaisio nėštumo atvejų paskutiniais dešimtmečiais daugėjo dėl vis dažniau taikomo nevaisingumo gydymo. Vaistais stimuliuojant ovuliaciją dažnai vienu metu kiaušidėse susiformuoja keli folikulai su kiaušialąstėmis, todėl apvaisinamos iškart kelios kiaušialąstės ir vystosi keli apvaisinti kiaušinėliai. Taip gali atsitikti ir bandant pastoti pirmą mėnesį po ilgesnio geriamųjų kontraceptinių tablečių vartojimo nutraukimo.
Dvynukai gali formuotis ne tik iš dviejų vienu metu apvaisintų kiaušinėlių, bet ir iš vieno, jei jis dalijasi netipiškai. Mokslo yra ištirta, kaip tai vyksta, tačiau, kodėl taip nutinka - nežinoma. Dvynukai iš dviejų apvaisintų kiaušinėlių visuomet turi atskiras placentas, vaisiaus vandenų pūsles ir vandenų pūslės dangalus. Abu vaisiai formuojasi savarankiškai ir gali būti vienos arba skirtingų lyčių, turėti vienodas arba skirtingas kraujo grupes (net jei yra to paties tėvo) ir nebūtinai panašūs kaip du vandens lašai, o tik kaip paprasti broliai ir seserys. Dvynukai iš dviejų apvaisintųkiaušinėlių sudaro du trečdalius visų dvynių. Trynukai gali būti tiek vienos lyties, tiek skirtingų lyčių, panašūs ir ne itin.
Daugiavaisio nėštumo problemos
Dažniausios daugiavaisio nėštumo problemos - gresiantis persileidimas ir priešlaikinis gimdymas. Gana dažnai moterys dviejų ir daugiau vaikelių neišnešioja iki gimdymo termino.
Tyrimai rodo, kad moterims, nešiojusioms dvynukus, trynukus ar ketvertukus keliolika kartų dažniau pasitaiko širdies priepuoliai ir dvigubai dažniau nustatomos venų trombozės.
Esant daugiavaisiam nėštumui, svarbiausia nepraleisti vizitų pas savo ginekologą, akušerį - jų priežiūros reikės dažniau nei laukiantis vieno vaikelio. Taip pat moteriai būtina saugoti savo sveikatą, kasdien sekti savijautą. Pilnavertė mityba - labai svarbus momentas, nes keliems vaisiams reikės žymiai daugiau maistinių medžiagų ir mikroelementų. Ypač reikalingas papildomas folio rūgšties, proteinų, geležies, cinko, vataminų C, D ir kalcio šaltinis. Pastarojo galima gauti vartojant daugiau pieno produktų, natūralių apelsinų sulčių, brokolių ar kalcio turinčio kito maisto. Visgi nereikia pamiršti, kad vitaminus ir mikroelementus taip pat reikia vartoti saikingai - pakankamai, bet ne perdaug!
95 proc. Dvynių motinos ilgiau gyvena po menopauzės.
žymės: #Nestuma
Panašus:
- Kraujavimas iš nosies nėštumo metu: ar tai normalu ir kada kreiptis į gydytoją?
- 6 nėštumo savaitė: kraujavimas – ar tai pavojinga?
- Kraujavimas pirmą nėštumo mėnesį: priežastys, simptomai ir ką daryti?
- Kaip Teisingai Aprengti Naujagimį: Nepakeičiami Patarimai Kiekvienai Mamytei
- Neįtikėtina! Sužinokite Tikrąsias Nėščiųjų Kraujo Tyrimų Normas ir Išvengkite Klaidingų Rezultatų