Nemažai tėvų yra šventai įsitikinę, kad kompiuteriniai žaidimai jų vaikams kenkia, ir dėl to sunku ginčytis, jei vaikai priešais ekraną praleidžia valandų valandas. Vis tik laikas nuo laiko pasirodo tyrimų, kurie kalba apie įvairius kompiuterinių žaidimų privalumus.
Kompiuterinių žaidimų populiarumas tarp vaikų
D. Britanijoje maždaug trys ketvirtadaliai gyventojų iki 18 metų amžiaus žaidžia kompiuterinius žaidimus bent kartą per dieną. Kas antras suaugęs mano, kad vaikai laisvalaikiu labiausiai mėgsta žaisti kompiuterinius žaidimus. Mokslo ir menų mokyklos „Taškius“ inicijuotos apklausos „Ką laisvalaikiu labiausiai mėgsta veikti pradinukai?“ duomenys rodo, kad 47,5 proc. suaugusiųjų mano, jog vaikams labiausiai patinka žaisti žaidimus telefone, kompiuteryje ar planšetėje; 3,1 proc. - skaityti knygas; 22,8 proc. - bendrauti su draugais; 12,5 proc. - bendrauti su tėvais ir šeima; 11,7 proc.
Lina Sergejevienė, mokslo ir menų mokyklos „Taškius“ pagrindinio ugdymo vadovė, nesistebi, kad vaikai mėgsta žaisti kompiuterinius žaidimus, tačiau ji atkreipia dėmesį ir į kitą medalio pusę - vaikai būna prie ekranų, nes tiesiog nemoka kitaip leisti laisvalaikio. Jei tėvai nežino, ką veikti kartu su vaikais, nemoka su jais užsiimti ir tiesiog įduoda į rankas telefonus, planšetes, kompiuterius, tai aišku, kad atžalos su jais ir žais. Juk nieko kito su šia įranga jie veikti nemoka.
Lyginant su vyresniąja karta, vaikai technologijų nebijo, bet jei suaugusieji nemoko, kaip naudotis kompiuteriu, vaikai geba tik žaisti. „Mažieji labiau mėgsta bendrauti nei žaisti kompiuterinius žaidimus. O tie, kurie bendravimo stokoja tikrovėje, jo fantazuodami ieško virtualiame pasaulyje. Beje, geriausi žaidimai vaikams yra tie, kuriuose jie kartu su kitais kažką veikia. Tai lyg sintetinis bendravimo pakaitalas“, - paaiškina L. Sergejevienė.
Apklausos "Ką laisvalaikiu labiausiai mėgsta veikti pradinukai?" duomenys
| Veikla | Procentas |
|---|---|
| Žaidimai telefone, kompiuteryje ar planšetėje | 47,5% |
| Skaityti knygas | 3,1% |
| Bendrauti su draugais | 22,8% |
| Bendrauti su tėvais ir šeima | 12,5% |
| Žaisti kieme | 11,7% |
Kompiuterinių žaidimų nauda
Atlikti tyrimai rodo, kad pranašumų sąrašas ne trumpėja, o ilgėja. Viskonsino universiteto psichologas C.Shawnas Greenas mano, jog kompiuteriniai žaidimai keičia smegenis fiziologiškai, kaip mokymasis skaityti ar groti pianinu. Žaidžiant tenka priimti įvairius iššūkius. Daugelis žaidimų, pavyzdžiui, „Angry Birds“, tobulina problemų sprendimo įgūdžius.
Žaidžiant veiksmo žaidimus, vienu metu tenka atlikti keletą veiksmų, pavyzdžiui, bėgti ir šaudyti. Todėl gerėja rankų judesių koordinacija, smulkioji motorika ir orientavimasis erdvėje. Greitas orientavimasis, reakcija ir kūno judesiai - visa tai reikalinga vienu metu siekiant vieno tikslo.
Žaidžiant vystymo arba strateginius žaidimus, pavyzdžiui, „Civilization“, „SimCity“, „Age of Empires“, „Railroad Tycoon“, išmokstama valdyti ribotus išteklius ir nuspręsti, kaip geriausia juos panaudoti. Žaidimas reikalauja strategiškai numatyti keletą žingsnių į priekį, kurti planus ir skaičiuoti.
Žaidimai, imituojantys stresą keliančius veiksnius, anot mokslininkų, gali būti gera mokymo priemonė norint įgusti valdyti realaus pasaulio situacijas. Manoma, kad žaidimai gali būti naudingi rengiant pilotus, karius, chirurgus. Greitai mąstant greičiau analizuojama ir priimami sprendimai. Kartais žaidėjai tai daro beveik kiekvieną žaidimo minutę.
Žaidimai gali ugdyti charakterio savybes, tokias kaip tikslumas, atkaklumas ir budrumas. Pavyzdžiui, veiksmo žaidimai lavina tikslumą, kadangi juose reikia greitai ir tiksliai priimti sprendimus norint išlikti. Ši savybė gali būti naudinga ir realiame gyvenime. Atkaklumas - savybė, be kurios žaidėjams nepavyksta pasiekti aukštesnio žaidimo lygio. Bandydami vėl ir vėl žaidėjai išmoksta nepasiduoti, siekti tikslo nepaisydami nesėkmingų bandymų. Veiksmo žaidimai taip pat lavina budrumą.
Kai kurie mokslininkai mano, kad žaidimai primena mokslininko darbą laboratorijoje. Žaidžiant reikia išsikelti hipotezę, kad laimėtum žaidimą. Bandydamas tai įgyvendinti, žaidėjas ieško sprendimų ir tikrina įvairius metodus, versijas, naudoja skirtingas priemones. Jei metodas neveikia, žaidėjas keičia pačią hipotezę.
Žaidimai suteikia žinių. Žaidžiant mokomasi naudotis įvairiais žemėlapiais, rasti kelius, atpažinti pasaulio šalis, pažinti kultūras, istoriją. Įgundama susikurti žinių saugojimo sistemą atmintyje, t. y. atsirinkti, ką būtina atsiminti, kas gali būti svarbu, o kas nėra reikalinga. Žaidžiant pagerėja gebėjimas greitai ir tiksliai atpažinti vaizdinę informaciją. Žmonės, kurie nuolat žaidžia, greičiau įsisavina vaizdinę informaciją ir mokosi. Jie taip pat yra atsparesni aplinkos trikdžiams, blaškantiems dėmesį.
Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto profesorius Arūnas Germanavičius LRT duotame interviu yra sakęs, kad mato abi žaidimų puses: „Žinoma, tam tikri kompiuteriniai žaidimai yra reikalingi, kad žmogus išmoktų naujų dalykų. Tai, pavyzdžiui, gali būti pritaikoma medicinoje, reabilitacijoje, po insulto, galvos smegenų pažeidimų.
Kompiuteriniai žaidimai supažindina vaikus su kompiuterinėmis technologijomis ir interneto pasauliu. Tai jiems padeda greičiau adaptuotis skaitmeniniame pasaulyje. Vaizdo žaidimai gali tapti puikia tėvų - vaikų tarpusavio ryšio mezgimo bei stiprinimo priemone. Yra žaidimų, kurie įdomūs, ir kuriuos gali žaisti ne tik suaugę, bet vaikai. Todėl atsiranda galimybė kartu su atžalomis pralesti daugiau laiko. O jei jos žino daugiau apie žaidimą ar technologiją - leiskite jiems pamokyti jus.
Kompiuteriniai žaidimai pagerina sprendimų priėmimo greitį. Tie, kas yra žaidę veiksmo žaidimus, sprendimus priima vidutiniškai 25 proc. greičiau nei kiti. Vaizdo žaidimai, kuriuos žaidžia keli žmonės (multiplayer), vaikus moko komandinio darbo pagrindų: išklausyti kitų idėjas, kurti veiksmų planus ir paskirstyti darbus pagal sugebėjimus. Be to, kai kuriuos žaidimus, interneto dėka, žaidžia asmenys iš skirtingų pasaulio šalių.
Dažniausiai vaikai kompiuteriniais žaidimais mėgaujasi ne dėl ten pateikiamo žiaurumo, o todėl, kad virtualioje erdvėje jie yra nepriklausomi ir gali priimti tokius sprendimus, kokie jiems atrodo yra tinkami. Jų laisvės niekas nevaržo.
Pastebėta, kad kai kuriuos vaikus kompiuteriniai žaidimai veikia teigiamai, suteikia pasitikėjimo savimi, jie greičiau orientuojasi situacijoje ar erdvėje, mokosi logiškai mąstyti, geba planuoti, greičiau pateikia skirtingus problemos sprendimo būdus, yra savarankiškesni, lengviau bendrauja su bendraamžiais, labiau kontroliuoja savo emocijas, mėgsta lyderiauti, įgyja geresnes anglų kalbos žinias.
Kompiuteriniai žaidimai padeda vaikams gerinti emocinę savijautą, nes jie tarsi sudaro galimybę rasti tokį pasaulį, kuriame vaikai gali išlieti savo nepasitenkinimą tikrove, pyktį, nusivylimą, neišsipildžiusias svajones. Vaikas jaučiasi visagaliu valdovu, o daromos klaidos nesukelia praradimo jausmo, nes jis žino, kad tai tik žaidimas, ir viską galima pradėti iš naujo, paspaudus stebuklingą kompiuterio mygtuką.
Kompiuterinių žaidimų žala
A.Germanavičiaus nuomone, svarbiausia - kiek laiko praleidžiama prie kompiuterio. Maždaug 14 proc. žmonių, kurie dirba prie kompiuterio 6-7 val. per parą, gali atsirasti priklausomybė.
Amerikos pediatrų akademija ir Kanados pediatrų asociacija teigia, jog vaikams iki 2 metų amžiaus iš viso nereikėtų žaisti elektroninėmis priemonėmis (telefonais, planšetiniais ar kitokiais kompiuteriais). Savo praktikiniame darbe sutinku vaikų, kurių mamos atvyksta į mūsų raidos centrą, nes „vaikas nekalba“. Pradėjus analizuoti situaciją paaiškėja, kad vaikas šiek tiek kalba, bet angliškai. Arba pažįsta skaičius, bet tik angliškai. Paaiškėja, kad tie vaikai gyvena paprastame Lietuvos miestelyje (ne Anglijoje ar Airijoje) ir kad tėvai duoda planšetinius kompiuterius. Tokio elgesio tikslas - kad netrukdytų! Tai būtina normaliai raidai.
Jei vaikai nekontroliuojami leidžia laiką prie elektroninių priemonių, jie tai daro ir tuo metu, kai reikėtų miegoti. Vadinasi, vaikų miego trukmė ir kokybė pasidaro nepakankama. Dėl to kenčia mokslas.
Manoma, kad ilgalaikis elektroninių priemonių naudojimas vaikystėje gali būti susijęs su vaikų psichikos sutrikimais. Taigi ikimokyklinio amžiaus vaikams kompiuteriniai žaidimai nerekomenduojami, o pradinukams reiktų kruopščiai parinkti kompiuterinius žaidimus ir griežtai riboti jų žaidimo laiką.
Per daug laiko kompiuteriniams žaidimams skiriantis vaikas galiausiai gali pradėti jausti socialinę izoliaciją. Be to, toks vaikas gali mažiau dėmesio skirti pamokų ruošimui, sportui ir skaitymui. Mokslininkai Douglasas A. Gentilea, Paulas J. Lynchas, Jennifer Ruh Linderc ir Davidas A. Walshaas sako, kad vaikų praleistas laikas žaidžiant kompiuterinius žaidimus siejasi su prastėjančiais jų rezultatais mokykloje. Intensyvios ir besaikės pramogos su kompiuteriniais žaidimais gali sukelti sveikatos sutrikimų.
Kompiuteriniai žaidimai vis dažniau iš jaunimo atimą laisvalaikį gamtoje, pasivaikščiojimus ar tiesiog gyvus susitikimus su draugais. Tokią tendenciją pastebi ir Lietuvos skautijos skautė Emilija.
Kadangi dažnai jaunas žmogus pats nė nepajaučia, kada pomėgis leisti laiką prie kompiuterio ekrano tampa problema, svarbiausia vaidmenį padėdami atlieka šeimynykščiai. I. Raštienė būtent šeimos nariams pataria sekti vaiko elgesį: „Stebėkite, ar vaikas žaidžia slapčia, ar meluoja, ar suprastėjo mokymosi rezultatai. Galbūt pablogėjo sveikata?
Vaiko teisių gynėjai tikina, kad problema yra tada, kai vaikas nuolat galvoja apie žaidimus, net jų nežaisdamas, kai praranda ryšį su draugais, yra labiau linkęs būti vienas, atsiriboja, kai nėra linkęs bendrauti su šeima ir bendraamžiais. Taip pat gali būti, kas tokia priklausomybė trukdo tinkamai pailsėti.
Vis dėlto, pasak specialistės, vaikas didžiąją dalį laiko praleidžiantis prie kompiuterinių žaidimų gali prarasti komunikacinius gebėjimus, būti mažiau socialus. Š. Vienė pastebi, šie vaikai taip pat pasižymi prasta emocinė būsena ir pablogėjusiu elgesys. Labai svarbu ir tai, kad ilgos valandos prie ekranų gali turėti neigiamų pasekmių ir sveikatai.
„Jie mažiau laiko būna lauke, jų fizinis aktyvumas yra menkesnis. Yra rizika patirti miego sutrikimų, nes įsitraukus į kompiuterinius žaidimus sudėtinga išlaikyti pastovų poilsio ir darbo ritmą. Kuo stipresnis įsitraukimas į virtualius žaidimus, tuo prastesni mokymosi pasiekimai. Taip yra, nes dėl laiko trūkumo šie vaikai pradeda skirti mažiau dėmesio įprastai veiklai - pamokoms, mėgstamiems užsiėmimams, sportui, bendravimui su draugais“, - pasakoja Š. Vienė.
Psichologė sako, kad norint įvertinti, ar žaidimas žalingas, reikia patyrinėti smulkesnes detales, žaidimo personažų tikslus. „Ne visada vaikas pats taps agresyvus ir smurtaus prieš kitus. Žala gali pasireikšti tiesiog išaugusia tolerancija smurtiniam elgesiui“, - sako Š. Vienė.
L. Sergejevienė atkreipia dėmesį, kad kompiuteriniai žaidimai gali būti ne tik žala, bet ir nauda. Tai žalingai veikia vaiko psichoemocinę būseną bei realaus pasaulio savivoką.
Prof. A. Unikausko teigimu, smurtinio pobūdžio videožaidimai sukelia desensibilizavimo procesus, mažina jautrumą, sukelia mitybos, miego ir regėjimo sutrikimus, skatina konfliktus su tėvais, laiko nuovokos praradimą, mažesnį dėmesį mokslams.
Kada susirūpinti?
Visiškai atsisakyti laisvalaikio prie ekranų dabartiniame pasaulyje greičiausiai nepavyks, tad kaip suprasti, kada reikia susirūpinti? Svarbiausi, pasak jos, du aspektai - kiek laiko vaikas praleidžia prie kompiuterio, ir ką veikia. „Verta sunerimti, kai žaidimai užima daugiau nei puse viso laiko praleidžiamo prie technologijų. Ypač, jei šalia to pastebite, kad mažėja kitų interesų ir laisvalaikio leidimo būdų. Pagal rekomendacijas per dieną ne darbo ir ne mokymosi tikslais prie ekranų reikėtų praleisti iki 2 valandų. Jei virtualiame pasaulyje vaikui darosi įdomiau nei realiame, reikia ieškoti priežasčių“, - sako Š.
L. Sergejevienė skatina tėvus stebėti vaikus ir atkreipti dėmesį į ženklus, rodančius, jog atžala per daug laiko skiria kompiuteriniams žaidimams. Vaikas pradeda nekontroliuoti situacijos: viršija žaidimams skiriamą laiką, žaidžia intensyviau reikšdamas stiprias emocijas, žaidžia dažniau nei buvo sutarta, bando žaisti pasislėpęs, t.y. žaidimas tampa svarbiausia gyvenimo dalimi;Vaikas po žaidimo būna prastos nuotaikos, apatiškas, niekas jo nedomina. Jis apie nieką realybėje nesvajoja, o gyvena tik kompiuterinių fantazijų šalyje;Vaikas jaučiasi išsekęs, pavargęs, mieguistas;Vaikas geba puikiai orientuotis virtualioje erdvėje, tačiau atsidūręs tikrovėje neretai sutrinka;Vaikas tapo paviršutiniškas, išsiblaškęs, nervingas. Jam sunku susikaupti, koncentruoti dėmesį;Vaikas tapo uždaresnis, atsiskyręs, sunkiai bendrauja su bendraamžiais ir suaugusiaisiais;Atsiranda primityvus polinkis į smurtą, agresiją. Vaikas nesuvokia tokio elgesio padarinių.
Kaip susidraugauti su kompiuteriniais žaidimais?
Š. Vienė sako, kad svarbu pastebėti, kaip problema atsirado ir kas skatina ją didėti, o vėliau galima ir pasikalbėti su vaiku bei pasidalinti mintimis. Psichologė pastebi, kad negalima vaiko moralizuoti ar visiškai uždrausti laiką prie kompiuterio - pradėkite nuo paprasto pokalbio, paklauskite, kokia jo nuomonė, kas jį domina, kokius žaidimus žaidžia. „Moralizavimas tikrai nepadės, greičiau pablogins situaciją. Kompiuterinių žaidimų tema namuose ims kelti įtampą tiek tėvams, tiek vaikui. Atsiras daugiau konfliktų, o problema liks. Sprendžiant problemą svarbu išlaikyti gerą tarpusavio santykį. Nerekomenduojama ir drausti laiką prie kompiuterio. Tai sukelia vaiko pyktį ir pasipriešinimą“, - patarė specialistė.
Š. Vienė taip pat pataria, atsižvelgiant į vaiko amžių, padėti jam susidaryti dienotvarkę, kuriame kartu suplanuotumėte, kiek laiko vaikas žaidžia, o kiek mokosi. „Svarbiausias tėvų darbas įtraukti vaiką ar paauglį į kitokią, kuo įvairesnę veiklą, bandyti jį sudominti bendrais užsiėmimais. Skatinti malonumą ir poilsį atrasti ne tik virtualiame, bet ir realiame pasaulyje“, - priduria ji.
Tačiau laiku pastebėtas besaikis noras žaisti kompiuteriu, gali būti suvaldytas paprasčiau: „Siūlyčiau tėvams pirmiausia, išsiaiškinti, kodėl vaikai paniro į priklausomybę kompiuteriniams žaidimams. Galbūt tai dėmesio stoka, galbūt patyčios mokykloje, yra daug įvairiausių priežasčių. Bet uždrausti, kad vaikas nesinaudotų kompiuteriu ir nežaistų kompiuterinių žaidimų, nėra pats geriausias variantas. Siūlyčiau tėvams pasidomėti, kokius žaidimus vaikai žaidžia, galbūt įsitraukti į žaidimus, paprašyti vaiko, kad parodytų, pamokytų tėtį ar mamą. Taip pat labai svarbu, kad tėvai suprastų problemos mastą. O kartu svarbu ir realaus ryšio šeimoje kūrimas: bendras laisvalaikis, pomėgiai, išvykos ir pramogos visiems kartu.
Svarbu pabrėžti, kad žaidimams skiriamas laikas būtų adekvatus ir neišstumtų realaus pasaulio potyrių iš vaiko gyvenimo“, - kalba L. Sergejevienė. Vis dėlto, jei problema nemažėja ar tik didėja, psichologė siūlo pasitarti su kitais tėvais, o, jei jaučiate poreikį, ir su specialistais. „Naudinga pasikonsultuoti su specialistais, nes dažnai tėvai sprendžiant problemą susiduria su bejėgiškumo ir nevilties jausmais.“
Dr. Robertas Butterworthas teigia, kad į prievartą linkusius vaikus daugiausiai „kuria“ ne kompiuteriniai žaidimai ar televizija, o netinkamas tėvų elgesys. Vaikai turėtų užsiimti kuo įvairesne veikla, ne tik mėgautis kompiuteriniais žaidimais. Jiems reikėtų pasiūlyti skaityti knygas, sportuoti, bendrauti su draugais ar žiūrėti geras televizijos laidas. Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja, kad vaikai per dieną prie elektroninių prietaisų ekranų, į kuriuos spoksoma ne mokslo tikslais, turėtų praleisti iki 2 val.
Pirmiausia reiktų nuspręsti, kokie kompiuteriniai žaidimai yra priimtini jūsų namuose. Įvertinkite savo vaiko subrendimo lygį ir pagal tai pirkite tik jam tinkančius kompiuterinius žaidimus. Psichoterapeutas dr. Robertas Butterworthas sako, kad visuomet reikia įvertinti ne tik prievartos lygį žaidime ar filme, bet ir tai, kokius poreikius jis gali patenkinti. Jo teigimu, berniukams tiesiog reikia žudyti drakonus, kovoti su kaubojais ir indėnas - būti fantazijų pasaulyje, kuriame jie yra herojai - užkariautojai.
žymės: #Vaikams #Vaika #Zaidimai
Panašus:
- Nemokami kompiuteriniai žaidimai vaikams: saugus ir lavinantis pasirinkimas
- Geriausi kompiuteriniai žaidimai vaikams iki 6 metų – ekspertų rekomendacijos tėvams
- Geriausi loginiai kompiuteriniai žaidimai vaikams – smagus ir lavinantis sąrašas su apžvalgomis!
- Kada Guldyti Kūdikį Miegoti: Efektyvūs Patarimai Ramiai Naktinei Rutina
- Kaip Indrė Urbanavičienė ir „Medgloba“ Globos Namai Skleidė Šilumą ir Pagalbą Karo Metu