Kompiuteriniai žaidimai vaikams iki 5 metų: rekomendacijos tėvams

Šiuolaikiniame pasaulyje kompiuteriniai žaidimai tapo neatsiejama vaikų ir paauglių laisvalaikio dalimi. Daugelis tėvų pastebi, kad jų vaikai mieliau renkasi žaidimus nei pasyvų laiko leidimą prie televizoriaus. Tačiau tėvams tai tik papildomas galvos skausmas.

Kompiuteriniai žaidimai ne tik teikia pramogą, bet ir ugdo strateginį mąstymą, kūrybiškumą bei komandinius įgūdžius. Vis dėlto virtualioje erdvėje slypi ir tam tikrų pavojų - nuo galimos priklausomybės iki netinkamų kontaktų internete. Kaip riboti žaidimus ir žaismą karantino metu? Kaip įsitikinti, kad internete žaidžiantis vaikas saugus ir netaps patyčių auka? Kokius žaidimus žaisti, kad šie būtų ir naudingi?

Tai klausimai į kuriuos atsakyti yra nepaprastai sunku, tačiau Lietuvos Žaidimų Kūrėjų Asociacija (LŽKA) dalijasi prasmingais patarimais, kurie padės rūpestingiems tėvams geriau suprasti žaidimų pasaulį, įsitraukti į žaismą ir jį moderuoti taip, kad pramogos kurtų ir pridedamąją vertę.

Žaidimai su mažiausiais

LŽKA rekomenduoja tėvams, auginantiems vaikus iki ketverių metų, maksimaliai riboti vaikų laiką prie ekranų, o jei įmanoma išvis jų vengti. Tačiau, rekomendacijos rekomendacijomis, bet kartais žaidimas ar filmukas yra pasitelkiamas ir kaip ugdomoji priemonė ar skaitmeninė auklė.

Tokiais atvejais rekomenduojama ieškoti kuo „švaresnių“, etiškų ir saugių žaidimų, kuriuose nėra be saiko transliuojamų reklamų ar kitų žaidėjų sukurto turinio. Paprastai visus šiuos kriterijus atitinkantys žaidimai būna mokami (vidutiniškai tokio pobūdžio žaidimas gali kainuoti 3-10 Eur) ir dažnai turi edukacinę pridedamąją vertę.

Kalbant apie mažiausiųjų amžiaus kategoriją, žaidimus verta rinktis taip pat kaip renkamės žaislus. Mes norime, kad žaidimas padėtų vaikui suvokti jį supantį pasaulį, kasdienes rutinas, atpažinti emocijas, pažinti raides, spręsti paprastus galvosūkius ir panašiai. Tačiau, be šių kriterijų, paprastai dar atkreipiame dėmesį ir į gamintoją. Nenorime, kad naujas žaislas būtų pagamintas iš nuodingų medžiagų ar būtų nekokybiškas, keltų pavojų vaiko sveikatai. Tomis pat taisyklėmis turime vadovautis ir rinkdamiesi žaidimą.

LŽKA rekomenduoja trumpą žaidimų ir kūrėjų sąrašą, padėsiantį tėvams sukurti savo pirmąją žaidimų kolekciją.

• „Bandimal“ ir „Drawnimal“ programėles sukūrusi studija YATATOY nėra didelė ir nesiūlo daug žaidimų, tačiau kiekvienas jų - tikras perlas. Tai aiškią lavinamąją pakraipą turintys skaitmeniniai žaislai, padėsiantys mokytis piešti, kurti ir muzikuoti.
• Jei ieškote pramogos, kuri ir ugdytų, ir primintų klasikinius galvosūkių žaidimus, užmeskite akį į AVOKIDDO kūrybą, o ypač žaidimų seriją „Thinkrolls“.
• Ieškantiems patikimo gamintojo su didele žaidimų kolekcija įvairiomis temomis rekomenduojama sekti švedų „Toca Boca“ bei lietuvių „Pepi Play“ darbus. Abi šios studijos turi plačią žaidimų mažiausiems pasiūlą, išskirstytą į du žanrus. Paprasti, situaciniai žaidimai leidžiantys pakvailioti ir pasimokyti vonioje, kirpykloje ar gydytojo kabinete bei didesni, šiek tiek vyresniems skirti žaidimai, primenantys fizinius lėlių namelio stiliaus žaislus.
• Taip pat įvertinkite tokių studijų kaip „Khan Academy Kids“, „TinyBop“, „Duck Duck Moose“, „Fiete“ ir „Fox and Sheep“ žaidimus.
• Na, o ieškantys ramybės ir emocinio ugdymo priemonių tėvai visuomet gali išbandyti programėlę „Stop, Breathe & Think“.

Kaip išrinkti žaidimą 6-12 metų vaikui

Ikimokyklinio amžiaus vaikams žaidimus paprastai parenka tėvai ar bent jau jie yra atsisiunčiami su tėvų žinia, tačiau pradėjus lankyti mokyklą dažna šeima pastebės pokyčius. Visų pirma dėl to, kad šiais laikais jau ir dauguma pradinukų turi asmeninius išmaniuosius įrenginius, tad jie uoliai ieško ir dalijasi naujais žaidimais patys.

Dažniausiai vaikus masina nemokami žaidimai, kuriuose galima žaisti kartu, varžytis ar bendrauti. Tokie žaidimai tampa rimta socialinės komunikacijos priemone, tačiau neretai juose vyksta ir ne patys geriausi dalykai: patyčios, apgavystės, paskyrų vagystės ir virtualaus turto prievarta. Todėl tėvai turėtų laikytis dviejų pagrindinių taisyklių.

Pirmoji taisyklė - domėtis žaidimais, kuriuos vaikai žaidžia laisvu metu bei reguliariai su jais apie tai kalbėti. Tame nėra nieko sudėtingo, tiesiog vietoje „kaip sekėsi mokykloje?“ paklauskite kaip sekėsi žaisti bei užduokite visus kitus klausimus, kuriuos užduodate vaikams kai šie grįžta iš mokyklos, draugų gimtadienių ar stovyklų.

Kaip realybėje, taip ir virtualybėje jūs norite žinoti, kas yra jūsų vaikų draugai ir ką vaikai veikia kartu. Šioje vietoje tėvams labai padės programėlės, kurios seka prie ekranų praleidžiamą laiką bei leidžia pažiūrėti, kiek tiksliai laiko vaikas praleido viename ar kitame žaidime. Išmaniesiems įrenginiams yra sukurtos paprastos ir vaikų privatumą saugančios programėlės „Family Link“ („Android“ įrenginiams), bei „Screen Time“ („Apple“ iOS įrenginiams).

Taip pat nepamirškite, kad vaikų ekranų laiko stebėsenos bei turinio tinkamumo filtrai (ieškokite „Parental Controls“ funkcijos) gali būti aktyvuoti kiekviename kompiuteryje, naršyklėje ar bute, pasitelkiant maršrutizatoriaus programinę įrangą.

Antroji taisyklė yra įvairovės taisyklė. Kadangi pramogomis ir bendravimu vaikai jau pasirūpina patys, tėvų tikslas yra pasirūpinti prasmingais, pridėtinę vertę kuriančiais žaidimais. Padėkite vaikams išsirinkti ar patys rekomenduokite žaidimus, kurie gali padėti moksluose ar yra susiję su vaiko pomėgiais.

Taip pat nebijokite išmėginti žaidimų patys. Gera pradžia galėtų būti fenomenalus gyvenimo simuliatorius „The Sims“, fantaziją, logiką ir anglų kalbos žinias gilinantis „Scribblenauts“, populiarusis „Minecraft“ ar šį žaidimą šiek tiek primenantis japonų megahitas „Animal Crossing“.

Nebijokite pasitelkti „Google“ ir ieškokite žaidimų pagal paskirtį, į paieškos lauką vesdami jums rūpinčius klausimus kaip antai: geriausi žaidimai norintiems mokytis užsienio kalbos, geriausi žaidimai ritmo pojūčio lavinimui, mankštos ir judesio žaidimai ir t. t.

Taip pat ieškokite žaidimų kurie turi „co-op“, „local co-op“ ar „couch co-op“ funkcionalumą. Visi šie terminai reiškia tą patį - yra galimybė žaisti dviese (ar daugiau), žaismui naudojant vieną įrenginį ir vieną ekraną. Geriausi šio žanro pavyzdžiai šeimai: „Overcooked“, „Brothers a Tale of Two Sons“, „For the King“ ar LEGO serijos žaidimai. Į šią kategoriją, be abejo, patenka ir dauguma sporto žaidimų, tokių kaip NBA2K, FIFA, „Madden NFL“, NHL bei kitų serijų virtualios rungtynės.

Vertindami žaidimus būtinai pagalvokite ir apie savo vaidmenį juose - ieškokite žaidimų, kuriuos žaisdami ar stebėdami, galėtumėte inicijuoti pokalbius su vaikais ar žaidimo kontekste perduoti gyvenimišką patirtį. Nebijokite žaisti kartu, nebijokite būti pamokomi vaikų - jiems irgi smagu kartais žinoti daugiau už jus.

Paauglių tėvai privalo vertinti žaidimus

Kai vaikai tampa paaugliais, tėvai įgyja daugiau atsakomybių dėl turinio, kurį vartoja jų vaikai. Nepaisant to, kad televizijos žiūrėjimas ar knygų skaitymas yra ypač kasdienės veiklos, tėvai dažnai jaučiasi turį autoriteto parinkti kokie filmai, TV laidos ar literatūra tinka jų atžaloms ir kokie ne. Tokios pat taisyklės galioja ir kalbant apie žaidimus.

Vaikiškai atrodantys žaidimai nebūtinai yra vaikiški, kai kurie jų gali būti žymimi net ir „N18“ ženklu. O dalis smurtinių, iš pažiūros suaugusiems skirtų žaidimų, gali būti labai tinkami ir jaunesniems žaidėjams, ypač jei žaidžiama kartu su tėvais.

Tiesa, tokiame amžiuje tėvai turi mažiau galimybių kištis į vaikų laisvalaikį, bet nėra problemų, kurių neišspręstų prasmingas dialogas, tačiau šis nėra įmanomas, jei žaidimais nesidomite patys.

Greičiausias būdas sukaupti ekspertines žinias? Parekomenduosime portalą „CommonSense.org“, kuris yra skirtas būtent tėvų kompetencijų ugdymui. Šis portalas apžvelgia ne tik žaidimus, bet ir kiną, žaislus, muziką.

„CommonSense.org“ unikalus tuo, kad kiekviena produkto apžvalga čia rašoma per vaiko raidai sukurtų verčių prizmę, greta turinio siūlomos temos pokalbiams, kuriuos po peržiūros ar žaismo galėtų inicijuoti tėvai. Taip pat greta žaidimų apžvalgų edukatoriai pateikia ir kolegoms mokytojams naudingos informacijos! Tame pat portale rasite ir daugybę žaidimų kolekcijų, suskirstytų tiek remiantis žaidimų tematika (pavyzdžiui, „geriausi istoriniai žaidimai“), tiek pagal vaikui sukuriamą vertę („geriausi žaidimai padedantys suvokti politinius procesus“, „geriausi žaidimai kritinio mąstymo ugdymui“).

Kartais ugdymui galima pasitelkti ir suaugusiems skirtus „rimtus“ žaidimus, kurių veiksmas ar atmosfera siejasi su vaiko pomėgiais ar mokykloje dėstomais dalykais.

Papildomas akstinas domėtis ir aktyviai dalyvauti formuojant šeimos žaidimų biblioteką yra piratavimas. Vaikai nori žaisti, nes žaidžia jų draugai, klasiokai ir kaimynai, tad jie trūks plyš ras būdą tą daryti.

Daugybė žaidimų šiais laikais yra nemokami, taip pat vyksta nuolatinės akcijos, leidžiančios įsigyti senesnius žaidimus išties juokingomis kainomis, tad tėvų pritarimo ar pagalbos nesulaukiantys vaikai šias problemas ims spręsti patys. Vien tai, kad vaikas gali įsigyti ir vartoti turinį be tėvų žinios yra potencialiai žalingas dalykas, o problema dar gali pagilėti, jei vaikas prekes pirks iš nepatikimų šaltinių ar išmoks „piratauti“.

Tokiomis aplinkybėmis tėvai gali prarasti ne tik galimybę moderuoti vaikų laisvalaikį, bet ir sulaukti rimtesnių problemų, tokių kaip virusai, asmens duomenų vagystės, šnipinėjimo programėlės ir kita bjaurastis, kuri per vaikų pomėgius įsibraus ir užkrės visą namų ūkį.

Kaip, kur ir kada pirkti žaidimus?

Jei namuose turite žaidimų ar išmaniuosius įrenginius, atsakymas paprastas. Vienintelis patikimas ir saugus programinės įrangos šaltinis „Android“ įrenginių turėtojams yra „Google Play“, o „Apple“ iOS įrenginiams - „App Store“.

Kalbant apie išmaniuosius įrenginius, tėvams, ypač jaunesnių vaikų, svarbu atminti, kad dauguma nemokamų ir spalvingų žaidimų yra kuriami pasitelkiant psichologinius modelius, skatinančius žaidėją žaisti kuo daugiau. Šis efektas kuriamas sudarant geriausių žaidėjų dešimtukus, reguliariai dalijant dovanas arba susiejant žaidimo progresiją su realiu laiku, kai žaidėjas raginamas prisijungti prie žaidimo kelis kartus per parą, kartą per valandą ar panašiai.

Nors šie žaidimai patys iš savęs nėra nei labai žalingi, nei kažkuo pavojingi, jų sukeliamas efektas gali tapti šeimyninių konfliktų priežastimi, nes į dovanų rankiojimą ir varžybas įsitraukęs vaikas nenorės paisyti jokių prašymų ar draudimų.

Tokių žaidimų reiktų vengti, jei yra galimybė visuomet stengtis rinktis mokamus žaidimus, kuriuose nėra nei papildomai parduodamo turinio („In-App, IAP purchases“), nei reklamų („Ads“, „Advertisement“). Šių savybių buvimas ar nebuvimas žaidime visuomet nurodomas parduotuvėje kartu su kitais techniniais žaidimo elementais.

Jei mokami žaidimai nėra suderinami su šeimos finansais, įsirašykite vieną kitą programėlę, kuri seka žaidimų kainų pokyčius. Naudodami tokią programėle į savaitę rasite bent vieną mokamą žaidimą, kuris trumpą laiką bus dalijamas nemokamai. Alternatyva - žaidimų bibliotekų prenumerata, kai už mėnesinį mokestį galite žaisti didžiulį žaidimų kiekį. Pasidomėkite „Google Play Pass“ arba „Apple Arcade“ pasiūlymais, o mažiausiųjų tėvai gali užmesti akį į edukacinę danų tarnybą „Skidoz“.

Panaši situacija ir su žaidimų konsolėmis, kurių kiekviena turi dedikuotą žaidimų parduotuvę, pasiekiamą tiesiai iš konsolės, tačiau žaidimų konsolėms galite įsigyti ir fizinėse ar interneto parduotuvėse. Kiek painesnė situacija yra su asmeniniu kompiuteriu, nes šiam skirti žaidimai platinami keliolikoje skirtingų platformų.

Pradedantiesiems tėvams rekomenduotume tarnybą „Steam“, kuri šiuo metu yra didžiausia tokio pobūdžio žaidimų platinimo sistema pasaulyje. Ši žaidimų parduotuvė patogi ir tuo, kad suteikia galimybę sukurti savo šeimos narių paskyras bei dalytis įgytais žaidimais. Geriausia patirtis - žaidimus rinktis savarankiškai, skaitant internete esančią informaciją, o tuomet juos sužymėti „Steam“ tarnyboje kaip pageidaujamus įsigyti („Wishlist“ funkcija). Tokiu būdu vienu metu formuosite pageidaujamo ir įdomaus turinio sąrašą, kurį įsigysite vėliau.

Kai jūsų norimiems žaidimams bus taikomos nuolaidos, „Steam“ atsiųs laišką, kad jūsų stebimi žaidimai atpigo, tokiu būdu galite sutaupyti iki kelių dešimčių eurų už kiekvieną pirkinį. Kita dėmesio verta tarnyba - „Epic Store“ - yra naujas žaidėjas rinkoje, tad naujų klientų pritraukimui nuolat rengiamos akcijos, kurių metu žaidimai dalijami tiesiog nemokamai. Šiuo metu „Epic Store“ padovanoja po du žaidimus kiekvieną savaitę.

Visais atvejais, jei tik tai įmanoma, dalyvaukite kuriant vaikų paskyras arba sukurkite jas patys. Net jei vaikai norės viską daryti patys, reikalaukite, kad kurdami paskyrą jie nurodytų teisingą savo amžių. To nepadarius, neveiks turinį filtruojančios sistemos, kurios turėtų užtikrinti, kad vaikai negalės apžiūrėti ar įsigyti jiems netinkamų žaidimų.

Idealiu atveju, visos vaikų iki 13 metų paskyros turi būti kuriamos tėvų. Tam reikia, visų pirma, susikurti savo paskyrą, o vėliau kuriant vaikų paskyras susieti jas su savo paskyra. Tam nereiks daug žinių, nes įvedus vaiko amžių, visos tarnybos šį procesą pradės automatiškai. Tai sukuria papildomą saugumo sluoksnį, nes vaikų paskyroms bus taikomi įvairūs ribojimai iki jiems sueis 13, 15 ar 18 metų.

Priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų

Kompiuteriniai žaidimai vis dažniau iš jaunimo atimą laisvalaikį gamtoje, pasivaikščiojimus ar tiesiog gyvus susitikimus su draugais. Tokią tendenciją pastebi ir Lietuvos skautijos skautė Emilija. Vaiko teisių gynėja Inga Raštienė tikina, kad atrasti „aukso viduriuką“ tarp paprasčiausio pomėgio žaisti kompiuterinius žaidimus ir realios problemos - nelengva.

„Riba yra gana subtili. Todėl dažnai patys nė nepastebime, kai, atrodo, nekaltas pomėgis tampa problema. Kadangi dažnai jaunas žmogus pats nė nepajaučia, kada pomėgis leisti laiką prie kompiuterio ekrano tampa problema, svarbiausia vaidmenį padėdami atlieka šeimynykščiai. I. Raštienė būtent šeimos nariams pataria sekti vaiko elgesį: „Stebėkite, ar vaikas žaidžia slapčia, ar meluoja, ar suprastėjo mokymosi rezultatai. Galbūt pablogėjo sveikata? Vaiko teisių gynėjai tikina, kad problema yra tada, kai vaikas nuolat galvoja apie žaidimus, net jų nežaisdamas, kai praranda ryšį su draugais, yra labiau linkęs būti vienas, atsiriboja, kai nėra linkęs bendrauti su šeima ir bendraamžiais. Taip pat gali būti, kas tokia priklausomybė trukdo tinkamai pailsėti.

„Jeigu tėvai mato, kad negeba savarankiškai užkirsti kelio priklausomybei, rekomenduotina kreiptis į specialistus. Pavyzdžiui, psichologus, kurie padėtų vaikui suprasti kompiuterinių žaidimų žalą jo gyvenimui“, - pataria I. Tačiau laiku pastebėtas besaikis noras žaisti kompiuteriu, gali būti suvaldytas paprasčiau: „Siūlyčiau tėvams pirmiausia, išsiaiškinti, kodėl vaikai paniro į priklausomybę kompiuteriniams žaidimams. Galbūt tai dėmesio stoka, galbūt patyčios mokykloje, yra daug įvairiausių priežasčių. Bet uždrausti, kad vaikas nesinaudotų kompiuteriu ir nežaistų kompiuterinių žaidimų, nėra pats geriausias variantas. Siūlyčiau tėvams pasidomėti, kokius žaidimus vaikai žaidžia, galbūt įsitraukti į žaidimus, paprašyti vaiko, kad parodytų, pamokytų tėtį ar mamą. Taip pat labai svarbu, kad tėvai suprastų problemos mastą. O kartu svarbu ir realaus ryšio šeimoje kūrimas: bendras laisvalaikis, pomėgiai, išvykos ir pramogos visiems kartu.

0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Kaip tėvams elgtis, kad tokie užsiėmimai prisidėtų prie vaikų vystymosi ir kaip juos apsaugoti nuo žalingo turinio? Šie ir kiti žaidėjų tėvams aktualūs klausimai aptariami „Telia“ išleistoje specialioje atmintinėje.

„Kompiuterinius žaidimus vaikai žaidžia dėl įvairių priežasčių: vieniems tai - laiko praleidimo būdas, atsipalaidavimo, bendravimo priemonė, kitiems - galimybė atsiskleisti, susikaupti, išmokti naujų dalykų. Atmintinę tėvams išleidome siekdami padėti sužinoti daugiau apie kompiuterinius žaidimus, jų tinkamumą skirtingo amžiaus vaikams“, - sako Indrė Bimbirytė-Yun, „Telia“ socialinės atsakomybės vadovė.

Mažiausieji turi žaisti su tėvais

Kompiuterinių žaidimų kritikas Artūras Rumiancevas, prisidėjęs prie atmintinės parengimo, atkreipia dėmesį, kad patiems mažiausiems, dar į darželį einantiems vaikams rekomenduojama kompiuterinių žaidimų apskritai vengti arba juos tėvai turėtų visada žaisti kartu su vaiku - tokiu atveju vaikas žaidžia ne su įrenginiu, o su tėvais. Taip pat svarbu atminti, kad tokiame amžiuje vaikai prie ekranų (žaisdami ar tiesiog žiūrėdami vaizdo įrašus) neturėtų būti ilgiau nei 1-1,5 valandos per dieną.

Atžaloms pradėjus lankyti mokyklą, joms galima suteikti daugiau savarankiškumo, tiesa, vertėtų stebėti, kad kompiuteriniai žaidimai būtų suderinami su jų pareigomis ir neatimtų viso jų laisvo laiko. Mokyklinio amžiaus vaikai ir paaugliai su kompiuteriniais žaidimais turėtų praleisti ne daugiau nei 2 valandas per dieną.

„Tikslus laikas priklauso nuo kitų vaiko pomėgių, įsipareigojimų, žaidžiamų žaidimų pobūdžio. Be to, vieniems vaikams įdomiau žaidimai, kitiems - socialiniai tinklai, filmai ar serialai. Todėl jiems augant, ypač paauglystėje, svarbiau atsižvelgti į bendrą prie ekranų praleidžiamą laiką, o ne skirstyti, kokiai veiklai jie tą laiką gali naudoti“, - sako atmintinę padėjęs parengti A.Rumiancevas.

Koks žaidimas tinkamiausias?

Kitas svarbus klausimas yra žaidimų pobūdis. Su ikimokyklinio amžiaus vaikais situacija aiški: tėvai turėtų išrinkti pagalbinius žaidimus, kurie padeda vaiko ugdymui, pasaulio pažinimui, padeda sutelkti dėmesį, edukuoja. Tačiau augdami vaikai pageidauja rinktis žaidimus patys. Todėl, atkreipia dėmesį A.Rumiancevas, būtina tėvų priežiūra ir moderavimas. Net paauglystėje, kai apribojimai ar draudimai nustoja veikti, tėvai turėtų mažų mažiausiai domėtis, ką jų vaikai žaidžia.

Tėvams lengviau ir greičiau susigaudyti žaidimų gausoje ir jų tinkamumui vaiko amžiui padės tinklalapis Pegi.info. Jame galima patikrinti daugelio populiariausių kompiuterinių žaidimų vertinimus, kokio amžiaus žaidėjams jie tinkami ir kokios tų žaidimų rizikos, pavyzdžiui, ar žaidimuose yra smurto elementų, seksualinio turinio, keiksmažodžių ir panašiai.

Pavyzdžiui, visame pasaulyje populiarus žaidimas „Minecraft“ rekomenduojamas vaikams nuo 7-erių metų, kadangi jame galima susidurti su smurtu, taip pat kai kurios scenos jauniems žaidėjams gali sukelti baimę, nesaugumo jausmą.

Kompiuterinių žaidimų kritikas pabrėžia, kad PEGI reitingų sistema yra rekomendacinio pobūdžio. Antai tą patį „Minecraft“ žaidimą kūrybiniame režime, su tėvų priežiūra saugu ir net naudinga žaisti gerokai jaunesniems vaikams. Tačiau paaugliai šiame žaidime mėgsta burtis į komandas, tiesiogiai bendrauja tarpusavyje ir jokia tarnyba negali įvertinti tokių pašnekesių ar kitų žaidėjų kūrybos poveikio. Taigi nurodomas PEGI reitingas yra tik orientacinis, o tėvų priežiūra ir nuoširdus domėjimasis vaiko laisvalaikiu išlieka gerokai svarbesnis nei bet kokie reitingai.

„Tėvų pareiga yra išmanyti tai, ką vaikas žaidžia, kaip ir kur jis atranda žaidimus bei, kiek įmanoma, dalyvauti pasirinkimo procese, kartu atrandant, kas tinka geriausiai, o kam - dar anksti. Svarbu nepalikti vaiko vieno akistatoje su žaidimu - jei nežaidžiate kartu su vaiku, pasistenkite draugiškai sekti šią veiklą, domėkitės, kaip sekasi žaisti, ką vaikas sužinojo, išmoko. Tokiu būdu turėsite papildomą progą identifikuoti vaikui netinkamą turinį ir imtis veiksmų. Jei žaidime yra galimybė bendrauti su kitais žaidėjais ar kelti savo turinį - pasidomėkite, su kuo ir apie ką vaikas bendrauja“, - pataria A. Rumiancevas.

Keturios auksinės taisyklės

Paauglių tėvams, kai atžalos jau pačios manosi viską suprantančios ir mokančios išsirinkti, belieka stengtis laiku susipažinti su šiais norais, taip pat būti visiškai tikriems, kad vaikas neturi prieigos prie nepageidautino turinio, pavyzdžiui, vyresnei auditorijai skirtų smurtinių žaidimų. Galiausiai, kad ir kokio amžiaus jūsų žaidėjas, visada svarbios keturios auksinės taisyklės:

1. Bendraukite. Domėkitės, ką jūsų vaikai žaidžia, kodėl jiems tai patinka, kokią reikšmę žaidimai turi jų gyvenime.
2. Priimkite. Leiskite vaikams suprasti, kad jūs visada pasiruošę padėti, į jus galima kreiptis visais klausimais, įskaitant ir incidentus virtualioje erdvėje - patyčias, keiksmus, priekabiavimo atvejus ir t.t.
3. Mokykitės kartu. Padėdami įveikti vieną-kitą lygį jauniausiems žaidėjams mokysitės kartu spręsti problemas. Tuo tarpu varžydamiesi vyresnių vaikų pamėgtuose žaidimuose, net ir pralaimėdami tikrai nesumenkinsite savo autoriteto. Priešingai - padėsite vaikui labiau pasitikėti savo jėgomis.
4. Susitarkite. Tėvai turi būti šeimos kompiuterinės įrangos administratoriais ir sutarti su vaikais, kad į kompiuterius, telefonus ir planšetes be jų žinios nebūtų diegiamos programos ar žaidimai.

Atmintinę jaunųjų žaidėjų tėvams rasite šioje svetainėje. Šiuolaikiniame pasaulyje kompiuteriniai žaidimai tapo neatsiejama vaikų ir paauglių laisvalaikio dalimi.

Nors dauguma kompiuterinių žaidimų yra saugūs ir sukurti pramogai, svarbu žinoti apie galimus pavojus. Priklausomybė nuo žaidimų - viena dažniausių problemų, galinčių sutrikdyti vaikų kasdienybę, mokymąsi ar socialinius ryšius. Platformos, tokios kaip „Twitch” ar „Discord”, kuriose žaidėjai bendrauja, gali tapti vieta, kur vaikai susiduria su netinkamu turiniu ar pavojingais kontaktais, pavyzdžiui, „grooming“ (viliojimu internete). Taip pat diskutuojama apie smurtinių žaidimų, tokių kaip „Fortnite” ar „Apex Legends”, poveikį vaikų psichinei sveikatai.

Ar smurtas žaidimuose skatina agresiją?

Kiekvienas vaikas yra unikalus - vieni gali būti jautresni smurtiniam turiniui, kitiems žaidimai yra smagi atsipalaidavimo forma. Todėl sprendimas, ar žaidimas tinkamas, priklauso nuo jūsų, kaip tėvų, įžvalgų. Norint suprasti, ką jūsų vaikai veikia virtualioje erdvėje, svarbu žinoti, kokie kompiuteriniai žaidimai yra populiariausi ir kaip jie veikia.