Nėštumas yra ypatingas ir sudėtingas laikotarpis moters gyvenime, kuriam reikia kruopštaus pasiruošimo ir dėmesio sveikatai. Per šį laikotarpį moters organizmas patiria didelius pokyčius, kurie daro įtaką tiek jos, tiek vaisiaus gerovei. Vienas pagrindinių sveikatą lemiančių veiksnių - mityba. Nuo to, kokių medžiagų su maistu patenka į mamos organizmą, priklauso vaisiaus audinių ir organų formavimasis. O ir pačiai būsimai mamytei svarbu gerai jaustis, būti energingai, turi užtekti jėgų sėkmingai išnešioti ir pagimdyti vaikelį.
Tinkamas maistinių medžiagų suvartojimas ir subalansuota mityba yra esminiai veiksniai, siekiant išvengti rizikų. Nėštumo metu padidėja vitaminų, mineralų ir kitų maistinių medžiagų poreikis, nes jos reikalingos ne tik motinos organizmui palaikyti, bet ir vaisiaus augimui bei vystymuisi. Nėščiai moteriai nereikia valgyti už du, tačiau ji privalo pasirūpinti tinkamu maistinių medžiagų kiekiu sau ir kūdikiui. Nuo būsimos mamos mitybos labai priklauso nėštumo eiga bei ar tinkamai vystysis vaisius.
Šiuo laikotarpiu svarbu atsisakyti žalingų įpročių, gerai pailsėti, abiems - ir moteriai, ir būsimam vaikeliui - reikalingos teigiamos emocijos. Nėščiosios energijos poreikiai padidėja nedaug, todėl valgyti už du tikrai nereikia. Nuo ketvirtojo mėnesio papildomai tereikia 200-300 kcal per dieną. Nėštumo metu labai svarbu palaikyti normalų svorį, o kiek kilogramų moteris turėtų priaugti nešiodama vaikelį, priklauso nuo jos svorio prieš pastojant. Normalaus svorio moteriai būnant nėščiai turėtų prisidėti maždaug 11-15 kg. Jei moteriai anksčiau trūko svorio, ji gali priaugti ir daugiau. Turėjusioms antsvorio, per nėštumą normalu priaugti maždaug 7 kilogramus. Bet priaugus per daug, gali sutrikti sveikata: padidėti kraujospūdis, atsiranda diabeto rizika, be to, naujagimis gali gimti pernelyg didelis.
Pagrindiniai mitybos principai nėštumo metu
Nėštumo metu patariama laikytis genetiškai susiformavusių mitybos tradicijų. Geriau neeksperimentuokite su egzotiškais ar bet kokiais kitais neįprastais maisto produktais. Rinktis maisto produktus nėštumo metu reikia itin kruopščiai. Gydytojai rekomenduoja atsižvelgti ir į sezoniškumą, valgyti kokybiškus, šviežius, natūralius ir lengvai virškinamus maisto produktus. Nėščiajai labai svarbu valgyti reguliariai - ir pagrindinius valgius, ir užkandžius. Dažną šiuo laikotarpiu kamuoja rėmuo ir deginimas stemplėje. Šiuos nemalonumus galite susilpninti, jeigu valgysite tuo pačiu metu, dažnai, tačiau mažesnėmis porcijomis, gerai kramtydamos maistą.
Pagrindinis maistinių medžiagų šaltinis turėtų būti gerai subalansuota mityba, kuri nėštumo metu užtikrins saugų vitaminų kiekį ir sumažins jų perdozavimo riziką. Tačiau pasitaiko atvejų, kai makro ir mikroelementų trūkumą reikia kompensuoti maisto papildais. Dėl preparatų rūšies ir vartojimo būdo būtina pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju. Ginekologas, išanalizavęs būsimos mamos mitybą, geriausiai įvertins, kokius vitaminus vartoti pirmąjį nėštumo trimestrą, o kurie atlieka svarbų vaidmenį antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą.
Svarbiausios maistinės medžiagos nėštumo metu
Folio rūgštis, geležis, kalcis, vitaminas D, omega-3 riebalų rūgštys, magnis ir vitaminas B12 yra svarbiausios maistinių medžiagų kategorijos, padedančios palaikyti sveiką nėštumą ir vaisiaus vystymąsi. Vitaminai nėštumo metu ir prieš jį yra nepaprastai svarbūs, nes dėl vaisiaus vystymosi ir daugelio gyvybiškai svarbių procesų suintensyvėjimo padidėja moters kūno maistinių medžiagų poreikis.
Vitaminas C
Vitaminas C stiprina imunitetą, ypač infekcijų metu, ir palengvina geležies bei kitų mineralinių medžiagų įsisavinimą, o jo trūkumas neigiamai atsiliepia vaisiaus nervų sistemos vystymuisi. Todėl nėščiosios mityboje šio vitamino neturėtų trūkti.
Geriausia, kad vitaminas C būtų gaunamas iš natūralių šaltinių, pavyzdžiui, daržovių ir vaisių, o ne iš sintetinių preparatų. Jei vis dėlto vartojami papildai, reikia nepamiršti, kad vitamino C paros dozė nėščiosioms yra apie 100 mg ir jos neturėtų viršyti moterys, esančios inkstų akmenų susidarymo rizikos grupėje.
Vitaminas D
Šio vitamino nėščiosioms (ypač daugiavaisėms) ir krūtimi maitinančioms motinoms trūksta dažnai. Dėl to gali sutrikti mineralinių medžiagų - kalcio ir fosforo - apykaita, o tai yra tiesus kelias į osteopeniją ir osteoporozę. Pakankamas vitamino D kiekis maiste teigiamai veikia normalią vaisiaus kaulų mineralizaciją. Vitamino D3 papildai taip pat sumažina bakterinės vaginozės, lydinčios kai kurias nėštumo komplikacijas, riziką.
Apie 80 proc. vitamino D pasisavinama per saulės veikiamą odą ir tik apie 20 proc. pasisavinama su maistu (jo, be kita ko, yra jūrinėse žuvyse, kiaušiniuose, piene ir žuvų taukuose). Nėščiosioms rekomenduojama paros kalcio norma yra 1 200 mg. Šį kiekį retai kada galima gauti su maistu, todėl vitaminą D nėštumo metu reikia papildyti geriamaisiais preparatais.
Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, dalyvaujantis įvairiuose organizmo procesuose - kalcio ir fosforo apykaitoje, imuninės sistemos veikloje. Šis vitaminas yra išskirtinis, nes didžioji jo dalis gaunama ne su maistu, o per odą. Odoje, veikiant ultravioletiniams saulės spinduliams, susidaro vitamino D pirmtakas, kuris po to, dalyvaujant inkstams ir kepenims, paverčiamas aktyvia vitamino D forma. Vitamino D trūkumas siejamas su padidėjusia įvairių ligų rizika: kai kurių rūšių vėžio, įvairių autoimuninių ligų, cukrinio diabeto; nėštumo metu - su didesne gestacinio diabeto, cezario pjūvio, preeklampsijos rizika. Šis vitaminas tiesiogiai veikia kasos ląsteles ir yra reikalingas normaliai insulino sekrecijai kasoje, tad jo papildų vartojimas sergant gestaciniu diabetu teigiamai veikia glikemijos ir atsparumo insulinui rodiklius.
Šviečiant saulei iš jos gaunama vitamino D dienos norma pasiekiama tuomet, jei saulėtu metu tarp 10-15 val. apie 18 proc. nuogo kūno (veidas, rankos ir kojos žemiau kelių (kaip dėvint sijoną)) yra veikiama saulės spindulių. Saulės kremai su SPF vitamino D gamybą blokuoja apie 90-99 proc. Su maistu vitamino D gauname labai mažus kiekius, kurių nepakanka patenkinti jo poreikiui. Be to, pagrindinis maisto šaltinis, kuriame yra vitamino D, yra riebi žuvis, o jos vartojimas nėštumo metu yra ribotas. Iš kitų maisto produktų ar jų grupių, kurie yra šio vitamino šaltiniai - kiaušiniai, pieno produktai - gali būti gaunama tik nežymi vitamino D dalis. Pavyzdžiui, kiaušinis yra vienas iš daugiausiai vitamino D turinčių produktų, tačiau jame yra apie 41 tarptautinis vienetas (TV) vitamino D, o dienos poreikis svyruoja nuo 400 iki 4000 TV.
Gestaciniu diabetu sergančios nėščiosios turi didesnį vitamino D trūkumą nei nėščiosios, nesergančios gestaciniu diabetu. 2016 m. išleistose Lietuvos gyventojams taikomose rekomendacijose „Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“ nurodoma, kad nėščiosioms rekomenduojama gauti 400 TV vitamino D per dieną, tačiau ir praktika, ir tyrimų duomenys rodo, kad toks kiekis beveik visais atvejais yra nepakankamas. Centrinei Europai skirtos vitamino D rekomendacijos nurodo, kad nėščiosios nuo antrojo nėštumo trimestro turėtų vartoti 1500-2000 TV/d vitamino D, kitose rekomendacijose nurodoma net 4000 TV/d. Daugumoje nėščiosioms skirtų multivitaminų sudėtyje yra tik 400-600 TV vitamino D, todėl papildomas jo vartojimas yra būtinas. Tiksliausias būdas parinkti dozę ar įvertinti vartojamos dozės pakankamumą, yra atlikti kraujo tyrimą. Vitaminas D yra tirpus riebaluose, todėl ir jo papildai dažniausiai yra aliejinės formos - kapsulės su kanapių, saulėgrąžų, alyvuogių aliejumi.
Vitaminas A
Tai nėščiosioms svarbus vitaminas, nes jis pasižymi antioksidaciniu poveikiu, stiprina motinos ir kūdikio imuninę sistemą, teigiamai veikia kaulų, dantų ir nagų vystymąsi. Vitamino A paros poreikis nėštumo metu yra apie 1 mg. Natūralūs jo šaltiniai yra žuvis, kiaušiniai, pienas, sviestas, pienas, visos oranžinės spalvos daržovės (pavyzdžiui, morkos, batatai). Tačiau derėtų saugotis neigiamo vitamino A perdozavimo poveikio. Dėl jo vartojimo geriausia pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju. Nėštumo metu rekomenduojama vartoti beta karoteną, kuris yra saugesnis būsimoms motinoms, nes jo sunkiau perdozuoti.
Vitaminas E
Vitamino E paros poreikis nėštumo metu yra apie 15-19 mg. Šis vitaminas atlieka labai svarbias funkcijas būsimos mamos organizme, nes apsaugo nuo vitamino A, lipidų, polinesočiųjų riebalų rūgščių oksidacijos. Tai itin stiprus antioksidantas, kuris saugo ląstelių membranas nuo pažeidimų. Nėščioms moterims vitamino E trūkumas gali sukelti persileidimus.
Vitamino E papildų nėštumo metu gali prireikti, jei būsimos mamos mityboje trūksta:
- lapinių daržovių;
- augalinių aliejų;
- ankštinių daržovių;
- pilno grūdo produktų;
- kiaušinių;
- sviesto;
- riešutų.
DHA (dokosaheksaeno rūgštis)
Paskutinį nėštumo trimestrą omega-3 riebalų rūgščių, įskaitant DHA, poreikis sparčiai padidėja, tačiau rekomenduojama DHA vartoti nuo pat nėštumo pradžios. Taip yra todėl, kad DHA yra svarbi medžiaga, kuri dalyvauja formuojantis smegenų žievei. Tinkamos DHA dozės nėštumo metu (500 mg) sumažina priešlaikinio gimdymo riziką, suteikia galimybę pasiekti normalų naujagimio svorį ir padeda vėlesniam normaliam vaiko vystymuisi. Pakankamas DHA kiekis taip pat sumažina pogimdyminės depresijos riziką. Tais atvejais, kai yra priešlaikinio gimdymo rizika, gydytojas gali padidinti DHA dozę net iki 1 000 mg. Pagrindiniai DHA rūgšties šaltiniai yra riebios jūrinės žuvys.
Vitaminas K
Jei nėščioji dažnai kraujuoja iš nosies, tai gali reikšti, kad jai trūksta vitamino K. Trūkumą galima kompensuoti papildžius mitybą brokoliais, salotomis, špinatais ir kitomis žaliomis daržovėmis. Taip pat nereikėtų riboti bulvių, kiaušinių ir pieno produktų (ypač natūralaus jogurto) vartojimo.
Folio rūgštis (Vitaminas B9)
Likus šešiems mėnesiams iki numatomo nėštumo moteris turėtų pradėti pildyti trūkstamų vitaminų ir mikroelementų atsargas. Šeši mėnesiai - tai laikas, per kurį reikia užtikrinti pakankamą kiekį veikliųjų medžiagų, reikalingų pastojimui ir nėštumo palaikymui pirmojo trimestro metu. Pirmoji ir svarbiausia rekomendacija - papildyti mitybą folio rūgštimi (vitaminu B9), kuri mažina nervinio vamzdelio defektų riziką kūdikiui ir anemijos riziką motinai. Rekomenduojama nėščiosioms kasdien skirti 0,4 mg folio rūgšties. Ją reikia pradėti vartoti likus ne mažiau kaip šešioms savaitėms iki nėštumo ir tęsti iki antrojo nėštumo trimestro pabaigos. Folio rūgšties galima rasti ne tik tabletėse, bet ir:
- lapinėse daržovėse;
- avokaduose;
- pomidoruose;
- lęšiuose;
- burokėliuose;
- apelsinuose;
- petražolėse;
- pupose;
- kviečių sėlenose;
- kepenėlėse.
Kalcis
Gerai žinome, kad pieno produktai turi daug kalcio, o dėl jo trūkumo ima gesti dantys. Be to, šis mineralas reikalingas vaisiaus skeletui formuotis. Nėščios moters racione turi būti sūris, kefyras, rūgpienis, pienas, grietinė, varškė. Kalcio yra ir lapinėse, ir kitose daržovėse.
Omega-3 riebalų rūgštys
Papildai, kurių sudėtyje yra omega-3 riebalų rūgščių, magnio bei geriausi papildai nėštumo metu, skirti kaulų, kraujotakos ir nervų sistemai palaikyti, yra ypač rekomenduojami.
Kiti svarbūs elementai
Grūduose yra B grupės vitaminų, magnio, geležies ir kitų mikroelementų, taip pat jie naudingi dėl maistinių skaidulų. Saulėgrąžos, grikių ir sorų kruopos suteikia vitamino E. Šis vitaminas svarbus ląstelių apykaitai, audinių atsinaujinimui, stiprina imuninę sistemą. Vitamino E gauname ir vartodamos augalinį aliejų, jis turi ir riebalų, kurie yra puikus nėščiosios energijos šaltinis. Didžiąją dalį mityboje turėtų sudaryti augaliniai riebalai. Rapsų, linų sėmenų, graikinių riešutų aliejai turi ir omega-3 riebalų rūgščių.
Kad vaikas augtų ir vystytųsi sveikas, būsima mama turi gauti užtektinai baltymų, kurie yra labai svarbūs audinių ir organų formavimuisi. Todėl nėštumo metu reikia valgyti mėsą, ypač svarbi jautiena. Žinoma, kokybiška paukštiena: vištiena, kalakutiena; taip pat triušiena, turėtų būti nėščiosios racione. Kitų rūšių mėsos, pavyzdžiui, kiaulienos, taip pat galima valgyti, tačiau negaminkite iš jos šašlyko. Mėsoje yra audinių atsinaujinimui ir sveikam augimui svarbaus cinko, o jo stokojant gresia priešlaikinis gimdymas.
Nėštumo laikotarpiu būsimai mamai rekomenduojama valgyti kuo daugiau įvairių daržovių. Pavyzdžiui, morkose, brokoliuose, yra vitamino A, svarbaus skeleto raumenims, placentos formavimuisi ir mamos bei kūdikio regėjimui. Tik prisiminkite, kad per didelis šio vitamino kiekis pavojingas nėštumui ir gali sutrikdyti vaisiaus vystymąsi.
Vaisiai turi daug fruktozės, būtinos padidėjusiems būsimos mamytės energijos poreikiams, tačiau juos valgykite saikingai. Geriausia valgyti šviežius nesaldžius vaisius: kivius, obuolius, slyvas; vyšnias, šilauoges ir kitus vaisius bei uogas. Derėtų atsižvelgti į sezoniškumą, o alergiškoms moterims vaisius vartoti atsargiai.
Riešutai turi magnio, kuris reikalingas normaliam gimdos raumenų tonusui ir apsaugo nuo nėštumo komplikacijų. Gausu riešutuose ir kitų mineralų, vitaminų, taip pat baltymų, jie puikiai tinka sveikiems užkandžiams ir padeda greitai numalšinti alkį.
Maisto papildai nėštumo metu
Šiuolaikiniuose maisto produktuose dažnai trūksta maistingųjų medžiagų, taigi ne visada esame tikros, kad mityba yra visavertė. Todėl nėščiosioms neretai gydytojai pataria vartoti vitaminų ir mineralų maisto papildus. Papildyti mitybą vitaminais ir mineralais ypatingai svarbu, jei nėštumo metu tinkamai nesimaitinate, nevalgote kai kurių maisto produktų, jeigu esate vegetarė. Pritrūksta mikroelementų ir turinčioms sveikatos problemų, dėl kurių blogai pasisavinamas maistas, taip pat - kamuojamoms sunkios toksikozės nėščiosioms. Besilaukiančioms dvynių moterims taip pat prireikia papildomų vitaminų ir mineralų.
Rekomenduojamos maistinių medžiagų normos nėštumo metu
Žemiau pateiktoje lentelėje rasite rekomenduojamas maistinių medžiagų normas nėštumo metu, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM):
| Maisto papildas | Biologinė reikšmė | Kokiuose maisto produktuose yra? | Norma nėštumo metu (patvirtinta SAM) | Rekomenduojamas nėštumo laikotarpis |
|---|---|---|---|---|
| Folio rūgštis (arba vitaminas B9) | Sumažina vaisiaus nervinio vamzdelio defektų ir įgimtų anomalijų, pvz., gomurio skilimo ir širdies ydų, riziką. | Žalialapės daržovės, taip pat kiaušiniai, gyvulių kepenys ir inkstai, pienas, alaus mielės. | 250 mcg (rekomenduojama vartoti 400-600mcg) | Prieš pastojant ir pirmą nėštumo trimestrą |
| Kiti B grupės vitaminai | Svarbūs vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir kraujodarai. | Alaus mielės, lapinės ir ankštinės daržovės, liesa mėsa ir žuvis, kiaušiniai, gyvulių kepenys ir inkstai, pienas. | B1 - 1,6 mg; B2 - 1,7 mg; B6 - 1,6 mg; B12 - 4 mcg | - |
| Vit. D | Vitamino D trūkumas nėštumo metu siejamas su padidėjusia cezario pjūvio, preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo ir gestacinio diabeto rizika. | Jūros gėrybės, kiaušinio trynys, pienas, jautiena ir grybai. Gaminasi odoje esant pakankamai saulės ekspozicijai. | 10 mcg arba 400 VV (IU) | - |
| Kalcis | Reikalingas vaisiaus kaulų formavimuisi, dantų užuomazgoms. | Pieno produktai, sūris, lapinis kopūstas, migdolai, brokoliai. | 1100 mg | - |
| Magnis | Trūkumas nėštumo metu gali padidinti lėtinės nėščiosios hipertenzijos ir priešlaikinio gimdymo riziką. | Grūdų produktai, žalialapiai augalai krevetės, krabai, žuvis, kitos jūros gėrybės, juodoji arbata, riešutai / migdolai, morkos šokoladas. | - | - |
Ko vengti nėštumo metu
Nėštumas ypatinga būsena, kurios metu valgydama moteris turi pagalvoti ne tik apie save, bet ir apie nešiojamą mažą būtybę. Vengtinus maisto produktus turėtumėme suskirstyti į dvi grupes. Vieni produktai - skatina apetitą ir turi mažai maistinės vertės, o kiti - tai maistas, kurio netinkamas apdorojimas ar laikymas gali sukelti sunkių pasekmių, pavyzdžiui, susirgti listerioze. Tai labai sunki infekcinė liga, galinti pasibaigti mirtimi. Nėščios moterys labiau nei kiti rizikuoja užsikrėsti listerioze.
Listerioze galima užsikrėsti jei vartojama nepakankamai termiškai apdorota mėsa, nepasterizuotas pienas ar jo produktai, netinkamai nuplautos daržovės. Norint išvengti šios ligos besilaukiančioms moterims patariama vengti minkštų sūrių, pavyzdžiui Feta, Brie, pašteto, šviežios žuvies, šaltai rūkytų produktų. Nors, tiesą sakant, rūkyti produktai iš viso nėra sveiko raciono dalis, taigi jų reikėtų vengti visiems. Jei vartojate mėsą, ji turi būti tinkamai termiškai apdorota. Reikėtų riboti žuvies kiekį - iki 200 gramų jūrinės žuvies per savaitę. Žuvis sveikas ir reikalingas produktas, tačiau šis ribojimas Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas dėl sunkiųjų metalų taršos, pavyzdžiui gyvsidabrio, kurių mūsų organizmas negali pašalinti. Užterštų ežerų ar upių žuvyse gali būti toksinių chemikalų bifenilų.
Konservų venkite ne tik būdamos nėščios, bet ir kasdieniniame gyvenime. Termiškai neapdoroti kiaušiniai bei produktai, kurių sudėtyje jų yra nerekomenduojami nėščiosioms, nes išauga tikimybė užsikrėsti salmonelioze. Saldikliai - teigiama, kad jie gali sukelti apsigimimus, kenkia nervinei sistemai. Griežtai nerekomenduojama nei nėščioms moterims, nei mažiems vaikams. Rinkdamos ką valgyti rinkitės produktus, kuriuose kuo mažiau maisto priedų. Produktus, turinčius kofeino, taip pat būtina riboti, tai ne tik kava, bet ir juoda bei žalia arbatos bei šokoladas. Kofeinas veikia ne tik jūsų, bet ir vaisiaus širdies ritmą. Jei renkatės žolelių arbatas, atminkite, kad jas reikia keisti, nes vos du puodeliai per dieną vienodų vaistažolių arbatos jau gali veikti kaip vaistai. Be to, kai kurios arbatos, pavyzdžiui aviečių lapų, gali paskatinti gimdos susitraukimus.
Nesezoniai vaisiai ir daržovės - geriausia rinkitės sezoninius, jie mažiau bus apdoroti laikymo chemikalais. Alkoholis - visiškai venkite nėštumo metu. Kai kurios moterys galvoja, kad gali savaitės bėgyje išgerti taurę ar dvi vyno, tačiau tyrimais nėra nustatyta saugios alkoholio dozės.
žymės:
Panašus:
- Kokių dokumentų reikia vaikui vykstant į užsienį: Pilnas sąrašas!
- Nėštumo metu saugūs buities darbai: ką verta žinoti kiekvienai būsimai mamai?
- Motinos Pienas: Nepakeičiamas Kūdikio Sveikatai ir Vystymuisi – Sužinokite Kodėl!
- Motinystės ir vaiko priežiūros išmokos: svarbiausi skirtumai, kuriuos turi žinoti kiekviena mama!
- NASA, RASA ir Auksinis Kiaušinis: Paslaptingos Sąsajos ir Įkvepiančios Interpretacijos