Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Šiuolaikiniame pasaulyje vaiko teisių išmanymas ir tinkamas bei savalaikis jų įgyvendinimas visuose visuomenės gyvenimo lygmenyse yra vienas svarbiausių demokratinės valstybės požymių, o visuomenės ugdymas žinoti ir gerbti vaiko teises - neatsiejama demokratinės valstybės pilietinė tradicija.

Vaikams dėl jų fizinio ir psichinio nebrandumo reikia ypatingos apsaugos ir priežiūros. Vaikų teisės turi būti ypač ginamos. Visame pasaulyje privalo būti gerinama vaikų padėtis, jų vystymosi, auklėjimo, ugdymo ir gyvenimo sąlygos.

Tarptautiniai įsipareigojimai

Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas yra nepriklausomų ekspertų institucija, kuri stebi kaip įgyvendinama 1989 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių apsaugos konvencija, ir 2 jos papildomi protokolai - 2000 m. Vaiko teisių konvencijos fakultatyvusis protokolas dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos ir 2000 m. Fakultatyvusis protokolas dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose, valstybėse narėse.

2011 m. Jungtinių Tautu Vaiko teisių ir apsaugos konvencija įpareigoja valstybes nares - teikti vaikui tokią apsaugą ir globą, kokios reikia jo gerovei užtikrinti.

Taip pat šioje Jungtinių Tautų konvencijoje ir jos papildomuose protokoluose yra įtvirtintos tokios vaiko teisės, kaip: kiekvienas vaikas turi teisę tik gimus gauti vardą, įgyti pilietybę, vaikas negali būti atskirtas nuo tėvų prieš jų valią, išskyrus tokius atvejus, kai tai yra daroma dėl vaiko gerovės, asmuo kuriam nėra suėję 18 metų negali dalyvauti tiesioginiuose karo veiksmuose ir kitas teises.

Valstybei ratifikavus atitinkamą Konvenciją, ji prisiima įsipareigojimą laikytis toje Konvencijoje įtvirtintų žmogaus teisių standartų.

Tačiau tai nėra pakankama garantija, kad atitinkami žmogaus teisių standartai toje valstybėje bus iš tikrųjų pripažįstami, nes praktika rodo, kad valstybės ne visada yra linkusios laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Todėl be ratifikavimo valstybė privalo prisiimti papildomą pareigą periodiškai teikti ataskaitas atitinkamos konvencijos įgyvendinimą prižiūrinčiam komitetui, kad šis galėtų vertinti kaip valstybė laikosi savo įsipareigojimų pagal konvenciją.

Tačiau Komitetai, gavę valstybės ataskaitas vien jomis nesivadovauja. Siekiant objektyviai ištirti ir įvertinti, kaip valstybės laikosi atitinkamų žmogaus teisių standartų, pasitelkiami ir kiti šaltiniai - nevyriausybinių organizacijų ataskaitos apie atitinkamų žmogaus teisių padėtį (dar vadinamos „šešėlinėmis“ ataskaitomis), Jungtinių tautų institucijų bei tarpvyriausybinių organizacijų nuomonės ir vertinimai, akademinių institucijų vertinimai ir žiniasklaida.

Remiantis visais šiais šaltiniais, bendradarbiaudami su atitinkamų valstybių, pateikusių savo ataskaitas, atstovais, komitetai pateikia savo vertinimą bei rekomendacijas, kurios nors teisiškai nėra privalomos, politiškai yra labai svarbios.

Kiti Mechanizmai, kurie dar neįsigaliojo, tačiau įsigalios nuo 2014. Tai skundai, kurie yra pateikiami komitetui dėl žmogaus teisių ir laisvių įtvirtintų pakte įgyvendinimo.

  • Komitetas nagrinėja individualias peticijas dėl Pakte įtvirtintų teisių pažeidimų. Būtina sąlyga, kad valstybė prieš kurią yra nukreipta peticija būtų 1989 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių apsaugos konvencijos dalyvė, bei būtų prisijungusi prie 2011 m.
  • Nėra būtina turėti advokatą, kuris paruoštų individualią peticiją, asmuo tai gali padaryti savarankiškai ir pats.
  • Galutiniai komitetų sprendimai, dėl peticijų yra vieši.

Reikalavimai Individualioms Peticijoms

  1. Besikreipiantis asmuo (arba asmuo kurio vardu pateikta peticija) yra tariamo pažeidimo auka. Turi būti įrodyta, kad tariama auka yra asmeniškai/tiesiogiai nukentėjusi nuo žmogaus teisių pažeidimo įvykdyto valstybės, konvencijos dalyvės, pareigūnų.
  2. Turi būti išnaudotos visos vidaus teisinės gynybos priemonės. Šis reikalavimas turi išimčių, tokiomis priemonėmis bus nelaikomos neefektyvios, neprieinamos ar užtrunkančios per ilgai teisinės gynybos priemonės.
  3. Komitetas, nėra apeliacinė institucija, todėl į ją negalima kreiptis dėl to, kad būtų peržiūrimas valstybėje narėje priimtas sprendimas atitinkamoje byloje.

Informacija, Būtina Peticijoje

  1. Peticijoje turi būti nurodyta pagrindinė asmeninė informacija: aukos vardas, pavardė, pilietybė, gimimo data, adresas.
  2. Būtinai turi būti nurodyta valstybė narė, prieš kurią yra nukreiptas skundas.
  3. Kartu su peticija turi būti pateikiamos dokumentų susijusių su skundu kopijos (pvz: Nacionalinių teismų priimtų sprendimų kopijos). Dokumentų kopijos turi būti pateikiamos chronologine tvarka (t.y. pagal jų datą).
  4. Peticija apimtis neturėtų būti didesnė kaip 50 lapų (be priedų).

Vaiko teisių įgyvendinimas

Kaip ir kiekvieno žmogaus teisės, vaiko teisės yra nedalomos, visuotinės ir neatimamos. Pagarba vaiko, kaip teises turinčio asmens, orumui, gyvybei, išlikimui, gerovei, sveikatai, vystymuisi, dalyvavimui visuomenės gyvenime ir nediskriminavimui privalo būti įtvirtinta ir puoselėjama kaip pagrindinis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją ratifikavusių šalių politikos vaikų atžvilgiu tikslas.

Geriausias būdas realizuoti šį tikslą yra gerbti, saugoti ir įgyvendinti visas teises, įvardytas Vaiko teisių konvencijoje bei papildomuose (fakultatyviniuose) protokoluose. Būtina atsisakyti tokio požiūrio į vaikų apsaugą, pagal kurį vaikai traktuojami vien kaip pagalbos reikalingi objektai ar aukos, ir skatinti Konvenciją atitinkantį požiūrį, kad vaikas yra savo teisių subjektas ir savininkas ir kad jis turi visas žmogaus teises, kurios privalo būti apsaugotos.

Vaiko teisių konvencijoje įtvirtintas įpareigojimas visiems asmenims ir institucijoms, imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, pirmiausia vadovautis vaiko interesais, t. p. Vaiko teisėmis grindžiamu požiūriu Konvencijoje laikomas toks požiūris, kuriuo padedama užtikrinti visų vaikų teises didinant atsakomybę prisiimančiųjų subjektų pajėgumą įvykdyti savo įsipareigojimus gerbti, apsaugoti ir užtikrinti teises ir teisių turėtojų pajėgumą reikalauti savo teisių, visuomet vadovaujantis teisėmis į nediskriminavimą, vaiko interesais, teise gyventi, išgyventi bei vystytis ir atsižvelgimu į vaiko nuomonę.

Naudodamiesi savo teisėmis vaikai t. p. turi teisę į tai, kad jiems patartų ir juos orientuotų tėvai, globėjai (globa) ir bendruomenės nariai, atsižvelgiant į vaikų gebėjimų raidą.

Lietuvos teisės aktai

Lietuvoje 1995 07 03 ratifikuota (įsigaliojo 1995 07 21) Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija yra sudedamoji Lietuvos teisinės sistemos dalis.

Detaliau vaiko teises reglamentuojantis nacionalinis teisės aktas yra Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (1996), įtvirtinantis ne tik vaiko teisių katalogą, bet ir vaiko apsaugą nuo neigiamos socialinės aplinkos, reglamentuojantis visų rūšių smurtą, nustatantis vaiko atstovų pagal įstatymą (tėvų, globėjų) teises, pareigas ir atsakomybę, pagalbą vaikui ir šeimai.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierius

Išsamiam teisės aktų taikymo tyrimui ir įvertinimui, rekomendacijų dėl teisės aktų tobulinimo teikimui, politikos, susijusios su žmogaus teisių ir laisvių apsauga, formavimui ir įgyvendinimui bei žmogaus teisių gynimui steigiamos specialios ombudsmenų institucijos. Atsižvelgiant į ombudsmeno misiją - žmogaus teisių gynimą - įvairiose valstybėse šie pareigūnai vadinami skirtingai: žmogaus teisių komisarais, įgaliotiniais, gynėjais ir pan. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 73 straipsnis skelbia, kad Lietuvoje veikia specialūs valstybės pareigūnai (kontrolieriai).

Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kituose įstatymuose bei tarptautiniuose susitarimuose įtvirtintas nuostatas bei įsipareigojimus, buvo parengtas ir 2000 m. gegužės 25 d. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga yra savarankiška vaiko teisių laikymosi priežiūros ir kontrolės valstybės institucija, išlaikoma iš biudžeto, steigiama Seimo nutarimu, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus darbui užtikrinti.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierius yra ypatinga teisinė institucija, kurios negalima priskirti nė vienai iš trijų valdžių. Vienas iš pagrindinių Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucijos bruožų yra tai, kad ji neturi ir nenaudoja valstybinės prievartos priemonių ir jos rekomendacijų įgyvendinimas užtikrinamas vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus autoritetu.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus rekomendacijų, ypač adresuotų valstybės ir savivaldybių institucijoms, vykdymas rodo vaiko teisių ir jo teisėtų interesų pripažinimo, gerbimo lygį bei siekį užtikrinti tinkamą jų įgyvendinimą, apsaugą ir gynimą. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus rekomendacijų įgyvendinimo pagrindinis kriterijus yra šio pareigūno autoritetas, todėl itin svarbu, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierius būtų nepriklausomas.

Pažymėtina, kad nors vaiko teisių apsaugos kontrolierius labiausiai susijęs su Seimu, tačiau Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos ir Lietuvos Respublikos Seimo santykiai neturi būti grindžiami subordinacijos principu. Seimas tik suteikia galias, reikalingas efektyviai vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklai bei rekomendacijų vykdymui.

žymės: #Vaiku

Panašus: