Sveiko Kūdikio Žarnyno Kolonizacija Bakterijomis

Pastaruoju metu labai išaugo susidomėjimas žarnyno mikroflora ir jos įtaka žmogaus organizmo sveikatai.

Žarnyno Mikrofloros Formavimasis Kūdikystėje

Virškinamojo trakto kolonizacija bakterijomis prasideda iš karto po gimimo. Naujagimių mikroflora pirmąsias gyvenimo savaites greitai keičiasi ir iki 2 metų amžiaus skiriasi nuo suaugusio žmogaus. Kiekviena bakterijų rūšis atlieka tam tikrą vaidmenį, o jų santykis turi įtakos sveikatai.

Veiksniai, Įtakojantys Žarnyno Florą

Žarnyno floros sudėčiai ir gausumui įtakos turi:

• Gimdymo būdas (gimę kūdikiai ne natūraliu būdu, o atliekant Cezario pjūvį, daug vėliau įgyja reikiamą bifidobakterijų skaičių)
• Antibiotikų vartojimas
• Higienos lygis

Žarnyno Bakterijų Svarba

Žmonės net neįsivaizduoja, kokia begalinė ir įvairialypė gyvūnija - bakterijos yra kiekvieno iš jų viduriuose. Jos mūsų žarnyne gimsta, gyvena, dauginasi, kovoja, dalijasi ekologines nišas. Žarnyne esančių bakterijų bijoti nereikia, nes vienos iš jų skaido mūsų suvalgytą maistą, kitos sintetina kai kurias maistingąsias medžiagas, palaiko reikalingą pH, tarnauja kaip natūralūs enterosorbentai ir pan.

Kitos bakterijos padeda organizmui sintetinti vitaminus (B ir K grupės) taip, kad organizmui net nebūtina gauti tų vitaminų su maistu.

Paprastai vietinės bakterijos yra gerai prisitaikiusios prie esamų sąlygų, kad svetimos turi labai mažai galimybių čia įsikurti. „Naujokai“ dažniausiai pašalinami kartu su žarnyno turiniu.

Tačiau, kai santykinai padaugėja kai kurių bakterijų ir jos pradeda vyrauti, tuomet gali kilti rimtų sveikatos sutrikimų. Pvz., pieno rūgšties bakterijos gamina pieno rūgštį, kuri rūgština žarnyno turinį ir sudaro nepalankias sąlygas žalingoms bakterijoms veistis. Užgožus šias „gerąsias“ bakterijas, atsiranda grėsmė susirgti infekcinėmis žarnyno ligomis.

Kai mūsų viduriuose esančios bakterijos yra gerai subalansuotos, žmogus gali valgyti įvairų maistą, gerti įvairų vandenį, nes jo viduriuose esančios sveikos bakterijos lengvai susidoroja su daugelio ligų sukėlėjais.

Žarnyno Mikrofloros Disbalanso Priežastys ir Pasekmės

• Uždegiminės žarnų ligos (UŽL) - žarnyno mikroflora neabejotinai skatina UŽL vystymąsi.
• Netinkama mityba - picerijų, greito maisto ir visokių kitokių prasto konservantais perkrauto maisto gamintojų atakos radikaliai pakeitė lietuvių mitybos įpročius.
• Lėtinis vidurių užkietėjimas - kiek dažniau vargina vyresnio amžiaus žmones. Tai siejama su metams bėgant ryškėjančiais žarnyno floros pokyčiais.
• Antibiotikų sukeltas viduriavimas - antibiotikai žudo ne tik ligas sukeliančius mikrobus, bet ir gerąsias bifidobakterijas. Tuomet žūva „geroji“ žarnyno mikroflora (sumažėja bifidobakterijų) ir sutrinka virškinimas žarnose.

Probiotikai ir Jų Vartojimas

Vaistinėse yra specialių papildų su žarnynui reikalingomis bakterijomis, kurios pagerina virškinimą ir sustiprina imuninę sistemą. Specialiai vartojami papildai žarnyno florai yra kaip „naujokai“ ir negalės ilgam čia įsitvirtinti (tik keletui savaičių), todėl, esant poreikiui, juos reikia vartoti reguliariai.

Maisto papildas. Ne pieninės kilmės probiotikas žarnyno mikrofloros balansui atstatyti ir išlaikyti.

Vartojimas: Kūdikiams - tik gydytojui rekomendavus, vaikams ir suaugusiems - 1-2 kapsulės per dieną valgio metu arba pagal gydytojo rekomendaciją. Kapsulę galima ardyti, jos turinį subėrus į nedidelį kiekį vandens, vartoti pagal rekomendacijas.

Probiotikų Apibrėžimas ir Savybės

Žodis probiotikas yra graikų kilmės, reiškiantis „skirtas gyvenimui“. Pirmą kartą šį terminą pavartojo Lilly ir Stillwell (1965 m.) mikroorganizmų išskiriamoms medžiagoms, stimuliuojančioms kitų mikroorganizmų gyvybingumą, apibūdinti. Terminas „probiotikas“ yra „antibiotiko“ antonimas, priešingybė.

Vienas naujausių (Guarner ir Schaafsma, 1998 m.) apibrėžimų probiotikus apibūdina kaip „gyvus mikroorganizmus, kurie, vartojami adekvačiais kiekiais, yra naudingi šeimininko (gyvūno ar žmogaus) sveikatai“.

Sveiko žmogaus žarnyne yra daugiau nei 500 rūšių probiotinių bakterijų. Jos slopina žalingų patogeninių mikroorganizmų augimą ir dauginimąsi virškinimo trakte, prisideda prie normalaus jo funkcionavimo. Probiotikai taip pat normalizuoja įvairių ligų ir toksinų sutrikdytą virškinimo trakto gleivinės integralumą (pažeidimus), gerina lokalaus (žarnyno) ir sisteminio imuniteto funkciją.

Didžiausią žarnyno probiotinių bakterijų grupę sudaro laktobacilos, iš jų geriausia žinoma Lactobacillus acidophilus, jos gyvų kultūrų randama jogurte, rūgpienyje. Fiziologinei žarnyno veiklai taip pat būtini mieliagrybiai (Saccharomyces) ir kitos probiotinės bakterijos.

Probiotikų Poveikis

Probiotikai pasižymi mitybiniu, fiziologiniu ir antimikrobiniu poveikiais. Probiotikai:

• gerina maisto kokybę ir mitybines savybes;
• metaboliškai stimuliuoja vitaminų ir fermentų sintezę;
• stabilizuoja žarnų mikroflorą ir konkurenciniu principu padeda pašalinti patogenus;
• skatina antimikrobinių medžiagų gamybą ir stiprina įgimtus gynybinius šeimininko (žmogaus) organizmo pajėgumus, pasipriešinimą infekcijai.

Esama įrodymų, kad probiotikai:

• mažina serumo cholesterolio kiekį, veikdami asimiliacijos mechanizmais;
• detoksikuoja karcinogenus (kancerogenus), mažina storžarnių ir galbūt kitų lokalizacijų vėžio riziką;
• moduliuoja ląstelinį imunitetą ir slopina onko (tumoro) genezę.

Šiuolaikiniai Probiotikų Reikalavimai

Šiuolaikiniams probiotikams keliami aukšti saugumo ir funkcionalumo reikalavimai:

Saugumas:

• humaninė kilmė (išskirti iš sveikų žmonių virškinimo trakto);
• nepatogeniški;
• nesukelia infekcijų (infekcinio endokardito, virškinimo trakto infekcijų);
• neskaido tulžies rūgščių druskų;
• neturi perduodamų atsparumo antibiotikams genų.

Funkcionalumas:

• stabilumas tulžyje ir rūgštyse;
• kibumas prie žmogaus žarnų ląstelių;
• aktyvi žmogaus virškinimo trakto kolonizacija;
• imunostimuliacija;
• neturi prouždegiminio poveikio;
• gamina antimikrobines medžiagas;
• veikia antagonistiškai kariogenines ir patogenines bakterijas.

Technologiniai Reikalavimai:

• pakankamas jautrumas ir stabilumas;
• atsparumas fagocitozei;
• gyvybingumas.

Probiotikai privalo turėti maistinio ir klinikinio saugumo bei mokslinių naudos sveikatai įrodymų. Ne visų rinkoje esančių probiotikų efektyvumas yra vienodas ir patikimai įrodytas, kai kurių paremtas tik empirika, įspūdžiu ar prielaidomis.

Konkretūs Probiotikai ir Jų Poveikis

Daugiausia efektyvumo įrodymų turi probiotikai, kurių sudėtyje yra trys svarbiausi laktobacilų štamai (padermės): L. casei rhamnosus, L. rhamnosus T-1 ir Neoangelac 12A laktobacilas. Iš dabar rinkoje esančių probiotikų vienas perspektyviausių neabejotinai yra L. casei rhamnosus, kuris gali padėti apsisaugoti nuo daugumos infekcinių ligų, virškinimo ir kvėpavimo takų infekcijų.

Probiotikų sudėtyje esančios laktobacilos sintetina trumpos grandinės riebalų rūgštis, esencines organines rūgštis (folio, oroto), todėl sumažėja žarnų turinio pH (turinys parūgštėja), tai daro palankų fiziologinį poveikį žmogaus organizmui. Žarnų laktobacilos taip pat dalyvauja B ir K vitaminų sintezės, tulžies rūgščių ir kitų sterolių, ksenobiotikų apykaitos (metabolizmo) procesuose.

Probiotikai pasižymi imunomoduliaciniu veikimu: jie sąveikauja su žarnų limfoidiniu audiniu ir gerina imuninį atsaką. Išskirtinis imunomoduliacinis veikimas būdingas Lactobacillus probiotikamas, kurie aktyviai veikia enterinių infekcijų sukėlėjus, kaip adjuvantai vartojami esant nepakankamai mitybai, saugo nuo chemiškai indukuotų navikų.

Klinikiniai Probiotikų Tyrimai

Klinikiniai tyrimai rodo, kad probiotikų nauda sveikatai tiesiogiai priklauso nuo jų kibumo prie žarnų epitelio ir žarnyno kolonizacijos intensyvumo. Puikiomis kibumo (adherencijos) savybėmis pasižymi laktobacilos, todėl laktobacilų turintys probiotikai esti veiksmingi gydant ūminę diarėja, radiacinį gastroenteritą, uždegiminę žarnų ligą (opinį kolitą, Krono ligą). Nustatyta, kad laktobacilos gerina žarnyno mikrofloros sudėtį, didina žarnyno bakterijų fermentų aktyvumą, stabilizuoja žarnų sienelių pralaidumą.

Probiotikų Vartojimo Indikacijos

Probiotikai plačiai ir sėkmingai vartojami įvairių ligų gydymui ir profilaktikai: esant antibiotikų sukeltai diarėjai, bakteriniam ir virusiniam viduriavimui (taip pat kūdikių ir vaikų rotavirusinei infekcijai), laktozės netoleravimui, sukrozės ir maltazės stokai. Esama duomenų, kad probiotikai gali būti naudingi sergantiesiems maisto alergija, gali mažinti cholesterolio kiekį, turėti antikarcinogeninį poveikį. Probiotikų siūloma skirti moterims, sergančioms pasikartojančia vaginoze, siekiant rekolonizuoti makštį naudingais mikroorganizmais.

Dažniausiai probiotikų skiriama virškinimo trakto ligoms gydyti:

• antibiotikų sukeliamos diarėjos profilaktikai ir kompleksiniam gydymui;
• sveikstant po infekcinių viduriavimų, maisto toksinių infekcijų;
• sergantiesiems dirgliosios žarnos sindromu, funkcine dispepsija, uždegimine žarnyno liga (opiniu kolitu, Krono liga).

Pastaraisiais metais probiotikų pradėta sėkmingai vartoti gydant:

• grybelių sukeltą kolpitą;
• šlapimo takų infekcijas;
• įvairių ligų (ne tik infekcijų) sukeltą viduriavimą.

Probiotikų rekomenduojama skirti:

• įvairios etiologijos diarėjos profilaktikai;
• virškinimo trakto infekcijų profilaktikai;
• imuninio atsako normalizavimui sergant uždegimine žarnyno liga, hospitalinėmis infekcijomis (ir jų profilaktikai).

Esama duomenų, kad probiotikai gali būti naudingi sergantiesiems storžarnių vėžiu, odos infekcijomis, karvės pieno sukelta egzema (ir jos profilaktikai).

Probiotikų Antiinfekcinis Poveikis

Probiotikų antiinfekcinio poveikio mechanizmas esti kompleksinis:

• sintetina antimikrobines medžiagas;
• mažina patogenams gyvybiškai reikalingų maisto medžiagų kiekį žarnyne;
• slopina patogenų adheziją (prilipimą) prie žarnyno epitelio ir tolesnę invaziją;
• modifikuoja patogenų toksinams jautrius žarnyno receptorius;
• skatina imuninį atsaką.

Gerąsias probiotines žarnyno bakterijas naikina antibiotikai, antibakteriniai chemopreparatai, todėl vartojant šių vaistų, ypač ilgesnį laiką, gali sutrikti virškinimo trakto veikla, mikrofloros pusiausvyra, atsirasti gleivinės pažeidimų. Tai pasireiškia viduriavimu, pilvo pūtimu, gurguliavimu, spazminiais skausmais ir kitokiu diskomfortu.

Tyrimai rodo, kad šių negalavimų profilaktikai ir korekcijai gali būti naudingi probiotikai. Antibiotikai skatina atsirasti ir kitas infekcijas (kvėpavimo organų, hospitalinių, odos ir gleivinių grybelių).

Antiinfekcinis probiotikų poveikis ir nauda neapsiriboja virškinimo traktu. Įvairių tyrimų duomenimis, probiotikai padeda gydyti ar apsisaugoti nuo kvėpavimo, odos ir minkštųjų audinių, urogenitalinės sistemos infekcijų.

Antibiotikų Sukelta Diarėja

Antibiotikų sukeltos diarėjos profilaktikai ir gydymui pastaraisiais dešimtmečiais (ypač pastaraisiais metais) vis plačiau efektyviai vartojami probiotikai. Nustatyta, kad jie:

• atkuria antibiotikų sunaikintą ar prislopintą žarnyno mikroflorą;
• aktyvina imuninį atsaką;
• šalina iš paciento organizmo patogenus ir jų toksinus;
• padeda normalizuoti infekcijos pažeistą virškinimo trakto gleivinės integralumą.

Helicobacter Pylori Infekcija

Pastaraisiais metais daugėjo duomenų, kad virškinimo trakto, ypač jo viršutinės dalies, pažeidimų ir lėtinių ligų patogenezei didelės įtakos gali turėti spiralinis mikroorganizmas Helicobacter pylori. Kol kas nėra visiškai aišku, kiek ši bakterija patogeniška žmogui, kiek ji turi įtakos susirgti lėtinėmis virškinimo trakto ligomis ir jų progresavimui. Dabar plačiai tyrinėjama H. pylori reikšmė vaikų virškinimo organų patologijai.

Vaikams H. pylori dažniausiai sukelia lėtinį gastritą ar gastroduodenitą, kuriam būdinga daug metų trunkanti banguojanti eiga su paūmėjimais ir remisijomis, be gleivinės atrofijos, normo- arba hipersekrecija.

Pastaruoju metu taikant H. pylori eradikaciją, kartu su antibiotikais (klaritromicinu, amoksicilinu, metronidazolu ir PSI) rekomenduojama vartoti ir probiotikų, padedančių išvengti žarnyno mikrofloros sutrikdymo, dispepsijos ir viduriavimo. Nustatyta, jog kai kurie probiotikai (Lactobacillus acidophilus ir Lactobacillus salivarius) gali slopinti H. pylori adheziją prie skrandžio gleivinės ir šio mikroorganizmo dauginimąsi.

Kvėpavimo Takų Infekcijos

Tyrimai, kuriuose dalyvavo dienos ugdymo įstaigas lankantys vaikai, parodė, kad probiotikai sumažina riziką susirgti ne tik virškinimo trakto, bet ir kvėpavimo takų infekcijomis, taip pat palengvina šių ligų eigą.

Jun-Song Lin ir bendr. (Nacionalinis Taivanio universitetas) palygino tris rinkoje esančius komercinius probiotikus: Lactobacillus casei rhamnosus, Lactobacillus T cell-1 ir mišrų probiotiką.

LACTOACTIVE BABY KLINIKINIS PAGRINDIMAS

Naujausi tyrimai rodo, kad kasdien vartojant probiotikų atmainas, esančias „Lactoactive baby" sudėtyje, galima subalansuoti imuninį atsaką ir sumažinti padidėjusį jautrumą, alergines reakcijas, tokias kaip atopinis dermatitas.

Atsitiktinės imties dvigubai aklos placebu kontroliuojamos studijos, kurios metu buvo atliktas 90 vaikų nuo 1 iki 3 metų, sergančių vidutinio sunkumo arba sunkia atopinio dermatito forma ir 8 savaites gydytų L. acidophilus DDS-1 bei B. Lactis UABLA-12 mišiniu su fruktooligosacharidais, retrospektyvus tyrimas, pademonstravo ženklų būklės pagerėjimą.

Virškinimo Sutrikimai ir Diegliai

Kūdikių kolitas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių pirmųjų kūdikio gyvenimo mėnesių problemų, kuri pasireiškia 10-30 proc. naujagimių. Jis pasireiškia elgesio sindromu, charakterizuojamu priepuoliniu ir dažnu dujų išleidimu, pasunkėjusiu tuštinimusi, sunkiai nuraminamu verkimu be aiškios priežasties. Kūdikių dieglių priežastys yra įvairios, tačiau nesubrendusi virškinimo sistema, dujų kaupimasis ir virškinimo sutrikimai dažniausiai yra vienos svarbiausių dieglių priežasčių.

Žarnyno mikrofloros vaidmuo yra labai svarbus, o pas dieglius patiriančius vaikus žarnyno lactobacillus acidophilus bakterijų kiekis paprastai yra mažesnis, nei pas sveikus. Manoma, kad šią funkciją paaiškina tai, kad L. acidophilus stimuliuoja sekrecinio IgA gamybą ir nespecifinio imuninio atsako aktyvavimą gerinant makrofagų veiklą.

Alergija ir Atopinis Dermatitas

Alerginė atopinė egzema yra lėtinis susirgimas, vis labiau plintantis išsivysčiusiose šalyse. Naujagimių imuniniame atsake dominuoja Th2 citokinai. Dėl lėtinio įvairių antigenų poveikio pirmaisiais gyvenimo metais imuninis atsakas paprastai susibalansuoja su Th1 imuniniu atsaku. Gaila, bet kai kuriems kūdikiams šis perėjimas neįvyksta ir Th2 lieka dominuoti. Dėl to kūdikiai suserga alergija, o kai kuriais atvejais - atopiniu dermatitu.

Kai kurios probiotinės bakterijos, įskaitant ir L. acidophilus bei B. Lactis gali moduliuoti Th1 ir Th2 balansą per IFN- γ gamybą.

Virškinimo Trakto Kolonizacijos Svarba

Įvairių tipų virškinamojo trakto kolonizacija yra labai svarbi norint, kad pirmaisiais gyvenimo metais tinkamai formuotųsi imunitetas. Motinos piene yra naudingų bakterijų, todėl žindykite kūdikį jei tik įmanoma, nes motinos pienas jam yra geriausias maistas!

Žmogaus Mikrobiomas ir Alerginės Ligos

Pastaraisiais dešimtmečiais padidėjo sergamumas alerginėmis ligomis. Tai pablogina pacientų gyvenimo kokybę, be to, reikia daugiau išlaidų ne tik pacientams, bet ir sveikatos apsaugos sistemai. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad ankstyvuoju gyvenimo periodu sumažėjęs sąlytis su aplinkos bakterijomis yra susijęs su padidėjusia rizika išsivystyti alerginėms ligoms ir astmai suaugus. Ir, atvirkščiai - gyvenančiųjų aplinkoje, kurioje yra sąlytis su plataus spektro mikroorganizmais, alerginių ligų išsivystymo rizika yra mažesnė.

Žmogaus mikrobiomas - tai mikroorganizmų, gyvenančių žmogaus kūno viduje ir išorėje, visuma ir jų sąveika su aplinka. Mikrobiomas gali būti apibrėžiamas kaip nauja organų sistema, nes jis daro įtaką žmogaus sveikatai ir ligų išsivystymui.

Žarnyno Epitelis ir Mikrobiota

Žarnyno epitelis, gleivinių imuninė sistema ir bakterinė bei nebakterinė flora sudaro dinamišką morfologinę ir funkcinę sistemą, atsakingą už šeimininko vietinį žarnyno vientisumą ir barjerinę funkciją. Žarnyne yra apie 500 rūšių mikroorganizmų, kurie sudaro apie 1,5 kg vidutinio žmogaus svorio. Mikrobiotos ląstelių yra 10 kartų daugiau nei žmogaus kūno ląstelių, o mikrobiotos genomas koduoja 100-1 000 kartų daugiau genetinės informacijos nei šeimininko genomas. Šeimininko ir mikrobiotos santykiai yra abipusiai, juose dalyvauja imuninė sistema.

Mikrobiotos Vystymasis Kūdikiams

Žarnyno mikrobiotos vystymasis pirmaisiais gyvenimo metais yra dinamiškas procesas. Šis laikas taip pat yra kritinis periodas žarnyno ir imuninės sistemos vystymuisi bei brandai. Kūdikių žarnyno mikrobiotos vystymuisi įtaką daro perinatalinė ekspozicija su mikroorganizmais, gestacinis amžius, gimimo būdas, šeimininko genetika, maitinimas motinos pienu, vyresniems - gydymas antibiotikais, dieta.

Pirmosios bakterijos, kolonizuojančios naujagimio žarnyną ir laipsniškas perėjimas į stabilią galutinę ekosistemą, atlieka pagrindinį vaidmenį formuojantis šeimininko ir mikrobiotos sąveikai, būtinai optimaliai simbiozei, be to, ši kolonizacija gali stipriai paveikti sveikatą ateityje.

Gimimo Būdas ir Mikrobiota

Žarnyno mikrobiotai vystytis svarbus gimimo būdas (natūralus ar cezario pjūvis). Naujagimių ir kūdikių, gimusių atlikus cezario pjūvį, žarnyno mikrobiota pasižymi mažesne gausa ir įvairove, mažiau gerųjų bakterijų, daugiau potencialiai patogeninių, o natūraliai gimusių naujagimių ir kūdikių mikrobiota įvairesnė. Gimusieji natūraliais takais turi daugiau Actinobacteria, Bacteriodetes ir Bifidobacteria rūšių bakterijų.

Motinos Pienas ir Mikrobiota

Po gimimo pirmieji mikroorganizmai gaunami iš motinos mikrobiotos (makšties, išmatų, motinos pieno, burnos, odos) ir aplinkos. Motinos pienas yra svarbus mikrobiotos šaltinis. Tai įrodo, kad bakterijų štamai, randami motinos piene, aptinkami jų žindomų kūdikių išmatose. Šios bakterijos pereina iš motinos žarnyno į krūties pieno liaukas per mezenterinius limfmazgius ir gali būti, kad taip sukelia imunologinę toleranciją šioms bakterijoms.

Žindomų kūdikių mikrobiotoje vyrauja bifidobakterijos, mažiau Clostridium rūšių, o mišiniu maitinamų kūdikių mikrobiota yra įvairesnė, panašesnė į suaugusiųjų. Bifidobakterijų rūšių yra mažesnė įvairovė, jų lėtesnis žarnyno kolonizavimas ir neišnešiotiems, ir gimusiems atlikus cezario pjūvį naujagimiams, palyginti su išnešiotais ir natūraliais takais gimusiais kūdikiais.

Mitybos Įtaka Mikrobiotai

Pirmojo kieto maisto įtraukimas į dietą 4-6 gyvenimo mėnesį smarkiai paveikia žarnyno mikrobiotą. Kūdikių tipo mikrobiotą, kurioje vyrauja bifidobakterijos, pamažu ima keisti suaugusiojo tipo mikrobiota. Joje vyrauja Bacteroides spp., Clostridium IV ir XIV. Veiksniai, veikiantys žarnyno kolonizavimą bakterijomis, veikia ir mikrobiotos po kieto maisto įtraukimą formavimąsi.

Mikrobiotos Stabilizacija

Su amžiumi mikrobiota toliau vystosi ir stabilizuojasi maždaug ties 3-5 gyvenimo metais. Sveikų suaugusiųjų mikrobiota yra stabili, unikali, tačiau turinti bendrą pagrindą su kitais individais. Mikrobiota gali keistis ir destabilizuotis tik sulaukus vyresnio amžiaus.

Mitybos ir Aplinkos Veiksniai

Žmogaus dieta veikia žarnyno mikrobiotos įvairovę, kuri tiesiogiai ir netiesiogiai daro įtaką imuninei sistemai. Žarnyno mikrobiotos sveikatai įtaką daro ir vartojamas maistas. Šviežias maistas turi savo mikrobiomą iš nepatogeninių bakterijų, kuris slopina alergines reakcijas.

Ne tik maistas, bet ir vartoti antibotikai veikia žarnyno mikrobiotą, o jų sukeltas poveikis gali išlikti ilgai.

Higienos Hipotezė

Plačiai pripažinta higienos hipotezė teigia, kad sąlyčio su mikroorganizmais ir infekcijomis vaikystėje trūkumas slopina natūralaus imuniteto ir skatina lėtinių ligų vystymąsi. Neseniai ši teorija papildyta mikrofloros hipoteze, kuri pabrėžia mikrofloros vaidmenį kūdikystėje kaip galimą imuninės disreguliacijos ir alerginių ligų priežastį.

Galimybių Langas

Manoma, kad yra vadinamasis galimybių langas, kuris apibrėžiamas kaip kritinis naujagimystės laikotarpis, per kurį aplinkos veiksniai veikia imuninės sistemos ir audinių brendimą, taip lemdami imuninės sistemos sukeltų ir kitų ligų imlumą suaugus. Galimas paaiškinimas, kaip žarnyno mikrobiota dalyvauja vystantis alerginėms ligoms, yra tai, kad mikrobiota atlieka svarbų vaidmenį vystantis gleivinių imunologinei tolerancijai, be to, žarnyno mikrobiota gali veikti Th1 ir Th2 limfocitų santykį.

Mikrobiotos Disbiozė ir Alerginės Ligos

Žarnyno mikrobiotos pakitimai veikia ne tik vietiškai, bet lemia ir kvėpavimo takų atsaką, yra susiję su astmos išsivystymu. Mažesnis kiekis Bifidobacterium adolescentis nustatomas alergiškų suaugusių pacientų, ilgą laiką sergančių astma, išmatose.

Kvėpavimo Takų Mikrobiomas

Ilgą laiką buvo manoma, kad plaučiai yra sterilūs, tačiau sveikiems žmonėms viršutinėje plaučių skiltyje nustatyta 2 tūkst. bakterijų genomų, o nosyje ir nosiaryklėje vyravo Actibacteria, Bacteroidetes, Firmicutes ir Proteobacteria. Yra įrodymų, kad plaučių ir žarnyno gleivinės turi tarpusavio ryšį, vadinamą žarnyno ir plaučių ašimi.

Nosiaryklės Mikrobiota

Kūdikių nosiaryklės mikrobiota yra sudaryta iš 6 pagrindinių bakterijų rūšių - Haemophilus, Streptococcus, Moraxella, Staphylococcus, Alloiococcus ir Corynebacterium,kurios išlieka vėliau vaikystėje ir suaugus. Ar ankstyvieji mikrobiotos pokyčiai yra susiję su vėlesnėmis alerginėmis ligomis, reikia daugiau tyrimų.

1 lentelė. LACTOACTIVE BABY charakteristika

Prekinis ženklas	Forma	Kiekis	Savybės	Amžiaus grupė
LIVSANE	Lašai	7.5ml	Be glitimo, Tinkama vegetarams, Be laktozės	Kūdikiams

žymės: #Kudikio #Kudiki

Panašus:

• Vaikiškos Automobilinės Kėdutės: Išsamus Tipų Apžvalga ir Ekspertų Pasirinkimo Patarimai
• Geriausios Mobilios Auklės Apžvalgos – Išsirinkite Tobulą Kūdikio Stebėjimo Įrenginį
• Atraskite Dienos Socialinės Globos Įstaigų Paskirtį Lietuvoje: Kaip Jos Keičia Gyvenimus
• Arbūzai Kūdikiams: Kada Saugiai Pradėti Duoti ir Geriausi Patarimai
• Batai vaikams pavasariui: kaip išsirinkti tinkamus?