Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Tinklaraštis „Rankos lyg mamos“ skirtas būsimoms ir esamoms mamoms bei tėčiams.

Įkūrėja Skaistė: “Dalijuosi profesiniais patarimais ir įžvalgomis, rašau straipsnius bei kuriu vaizdinę medžiagą apie tai, kas, mano nuomone, yra aktualu ir privalu žinoti kiekvienai būsimai ar esamai mamai bei tėčiui.

Kūdikio raidos etapai

Kūdikio raida jums turi būti kaip gairė ar paruoštukė, padedanti suprasti, ką mažylis turi daryti tam tikru laikotarpiu.

Praktiškai būna kitaip nei rašoma vadovėliuose, visi vaikai skirtingi - vieni tam tikrus dalykus pradeda daryti anksčiau, kiti vėliau, todėl siūlyčiau nesijaudinti.

  • Naujagimio stuburas: Naujagimio stuburas yra išgaubtos C raidės formos. Dėl to labiau dominuoja asimetriniai kūno judesiai.
  • Fiziologinė fleksinė kūno padėtis: Šiuo laikotarpiu vyrauja fiziologinė fleksinė kūno padėtis - tai normalus padidėjęs lenkiamųjų raumenų tonusas.
  • 3 mėn. kūdikiui susiformuoja kūno vidurio linija.
  • Iki 4 mėn. nepradėkite skatinti kūdikio vartytis anksčiau nei 4 mėn.
  • 6 mėn. kūdikis jau turėtų sėdėti savarankiškai, nugara būna gana tiesi, nes šlaunų tiesiamieji raumenys stabilizuoja dubenį, todėl kūdikio liemuo išsitiesia. Tačiau praktiškai retas 6 mėn.
  • 7 mėn. kūdikis gali bandyti šliaužti.
  • 8 mėn. kūdikis Apsauginė atramos reakcija sėdint (atgal) jau susiformavusi, kitaip tariant, atsirado pusiausvyra sėdint. Jeigu kūdikis, būdamas 8 mėn., nešliaužioja, pirmiausia reikėtų jį pamokyti.
  • 10 mėn. kūdikiams Būdinga W sėdėjimo padėtis. Tokioje padėtyje dažniausiai sėdi žemą raumenų tonusą turintys kūdikiai.

Motorikos vystymasis

  • Galvos padėtis: Galvos padėtis ir kėlimas.
  • Galūnių aktyvumas: Aktyvėja kūdikio stambioji viršutinių galūnių motorika, smulkioji motorika dar tik pradeda lavėti. Taip pat tobulėja apatinių galūnių judesiai - šie tikslesni, aktyvesni ir koordinuotesni.
  • Pirštų ir delno funkcija: Pirštų ir delno funkcija.
  • Sėdėjimo atramos bazė: Sėdėjimo atramos bazė.

Sodinant kūdikis bando kelti galvą, tačiau priekiniai kaklo ir liemens raumenys yra netvirti, todėl judesio metu galva lošiasi atgal.

Kūdikį sodinant už rankyčių šis turi gebėti judesio metu nežymiai kilstelėti galvytę.

Sodinamas už rankyčių kūdikis kelia galvą viso judesio metu.

Kūdikį sodinant už rankyčių šis stipriai įsikimba, aktyviai lenkia ir kelia galvą bei lenkia galūnes viso judesio metu.

Dėl susiformavusio liemens stabilumo kūdikis visiškai kontroliuoja galvą.

Sėdint kūdikio kojos plačiai išskėstos, šis pasėdi, bet svyra į priekį. Esant nepakankamai stipriems liemens lenkiamiesiems raumenims, mažylis griūva į priekį arba ant šono.

Kūdikis remiasi rankomis ir sėdėdamas išlaiko pusiausvyrą.

Dėl tvirtos liemens kontrolės ir pakankamai sustiprėjusių liemens raumenų kūdikis gali nesunkiai keisti sėdėjimo padėtis.

Patarimai tėvams

Mama ir tėti, aš noriu būti myluojamas, bučiuojamas, nešiojamas, man čia viskas nauja. Man reikia jūsų artumo, tai leidžia jaustis saugiam.

Mama ir tėti, gulėti ant pilvuko man tikrai nelengva, bet po truputį, su pertraukėlėmis, paguldykit ir pagirkit mane. Pasakykit, koks (-ia) aš šaunuolis (-ė)!

  • Naujuoju „žaislu“ šiuo laikotarpiu taps jūsų rankos ar veidas.
  • Prieikite arčiau kūdikio, prikiškite savo veidą arčiau kūdikio veido, kad šis galėtų savo rankytėmis pasiekti jūsų veidą.
  • Pamatysite, su kokiu susidomėjimu ir nuostaba kūdikis tyrinėja artimųjų veidus.
  • Šiuo laikotarpiu kūdikis tampa vis aktyvesnis, jo judesiai koordinuoti.
  • Mažylio burnytė šiuo laikotarpiu tampa pagrindiniu pažinimo šaltiniu.
  • Stenkitės kuo daugiau dainuoti ir šokti, kūdikiams labai patinka instrumentinis garsas, mamos dainos ir muzika. Mažylis gali bandyti atsakyti tuo pačiu ar linguoti pagal ritmą.

Suimkite vaikučio rankytes ir plokite katutes - kūdikiai labai mėgsta ploti rankytėmis. Plojant jie šypsosi. Būtent plodami rankytėmis galite išgirsti pirmąjį kūdikio juoką.

Kūdikio miegas

Kūdikio miegas neretai sutrinka ne pirmais gyvenimo mėnesiais, kai kamuoja pilvo diegliai, bet vėliau. Tai susiję su miego įpročių pokyčiais.

Yra kūdikių, kurie verkia dažniau nei kiti. Mes visi turime tam tikrą nervinę sandarą, būdą, temperamentą ir įvairiai reaguojame į aplinką.

Jei dažnai prabundantis ir verkiantis mažylis gerai vystosi ir yra sveikas, patariama tėveliams nesijaudinti ir pasisemti kantrybės.

Kai kurie 4-7 metų vaikai kartais patiria būklių, vadinamų naktinėmis baimėmis.

Taip pat pastebėta, kad naktinės baimės dažniau lanko jautrius, judrius, smalsius, daug veiklos turinčius vaikus, kurie vis lekia, bėga, pilnomis rieškučiomis semiasi įspūdžius, jiems viskas įdomu.

Jei vaikui miegant tėveliai pastebi keistų, neįprastų judesių, trūkčiojimų, prieš einant į konsultaciją būtų gerai tai nufilmuoti vaizdo kamera ar mobiliuoju telefonu bei parodyti gydytojui.

Dažnai neramus miegas - savitas raidos tarpsnis. Kaip ir kiti, su tam tikromis bėdomis, kurios kada nors baigsis. Tik reikia kantrybės.

Yra vaikų, kurie nuo pat gimimo miega mažiau nei kiti.

Kai vaikas sulaukia 2-3 m., verksmo naktį turėtų mažėti. 5-6 m. vaikai dažniausiai jau nebeverkia, tik vieną kitą naktį.

Ką daryti, kai vaikas verkia naktį?

Ką turėtų daryti tėveliai, kai prabudęs vaikas verkia, klykia? Nežadinti ir nejudinti. Tik apkabinti ir pabūti šalia.

Pirmiausia tėveliai turėtų stengtis sudaryti mažylio miegui palankias sąlygas.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS)

Tačiau tyrimų duomenys rodo, kad nemažai vaikų gimsta jau būdami padidėjusio judrumo, aktyvumo ir impulsyvesni. Nustatyta, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimas yra įgimtas ir tai yra visą gyvenimą lydintis sutrikimas. Su šiuo sutrikimu yra gimstama ir augama.

Pabrėžiama, kad sutrikimo požymiai pastebimi dar ikimokykliniame amžiuje ir turi reikštis ne vienoje, o bent dviejose skirtingose aplinkose (pavyzdžiui, namuose ir ugdymo įstaigoje).

Kada šie ir dar daugybė požymių laikomi ADS požymiais? Tada, kai jie reiškiasi ganėtinai stipriai ir gerokai kliudo vaikui adaptuotis ir funkcionuoti socialinėje kultūrinėje aplinkoje lyginant su kitais tokio amžiaus vaikais.

Vaikas gali būti įsitempęs, neramus, gali liūdėti ne vien dėl ADS, bet ir dėl daugelio kitų priežasčių.

Todėl kiekvienu atveju reikalingas išsamus sveikatos būklės ištyrimas.

Nustatyta, jog ADS tik retais atvejais pasireiškia kaip vienas sutrikimas, dažniausiai ADS turintiems vaikams diagnozuojami ir gretutiniai (vadinamieji komorbidiniai) kartu pasireiškiantys sutrikimai: autizmo spektro, specifiniai mokymosi raidos sutrikimai (disleksija, disgrafija, diskalkulija ir kt.), tikai, emocijų, elgesio sutrikimai, nuotaikos svyravimai ir kt.

ADS atsiradimui ir sutrikimo išreikštumo laipsniui turi įtakos ne tik genetiniai, bet ir aplinkos veiksniai, ypač motinos rūkymas nėštumo metu ir visos priežastys, sumažinančios kraujo pritekėjimą į vaisiaus smegenis nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu.

Specifinių ADS požymių kūdikystėje nėra, neįprasta sakyti, kad kūdikis hiperaktyvus, tačiau ADS turintys mažyliai apibūdinami kaip gyvesnio temperamento, daugiau priežiūros ir dėmesio reikalaujantys neramūs kūdikiai.

Kadangi ADS dar apibūdinamas kaip savireguliacijos sutrikimas, tokie vaikai ne tik nervingesni, jautresni, bet jiems sunku susitvardyti, nurimti, jie dažnai pratrūksta pykčiu, impulsyviu agresyvumu, tampa priešiški, neklusnūs, provokuojantys.

Todėl labai svarbu kuo anksčiau vaikui augant atpažinti ADS požymius ir suteikti reikiamą pagalbą.

Pagalba vaikams su ADS

ADS turintys vaikai gali būti labai greiti, impulsyvūs, tad šias prigimtines duotybes verta sėkmingai taikyti sporte, šokiuose, judriuosiuose žaidimuose, vėliau - ir profesijoje.

Nustatyta, kad ADS turinčio vaiko auginimas yra rizikos veiksnys šeimos narių tarpusavio santykių kokybei, ypač mamos emocinei sveikatai (gali paskatinti depresiją).

Kai yra nustatoma, kad vaikas turi ADS, dažniausiai kiekvienam vaikui sudaromas individualus ir kompleksinis gydymo planas, apimant dienotvarkės, mitybos sureguliavimą, pakankamą ir sistemingą fizinio krūvio užtikrinimą, vaizdinius vaikui suprantamus veiklos planavimo ir atliekamų užduočių pateikimo būdus (nes ADS turintys vaikai geriau suvokia tai, ką mato, nei tai, ką girdi), savireguliacijos ir socialinio bendravimo įgūdžių ugdymą, kognityvinę elgesio terapiją, prireikus - mityba papildoma būtinais mikroelementais, nesočiosiomis riebiosiomis rūgštimis ar tam tikrais vaistais, taip pat šeimos nariams teikiamos konsultacijos.

Pažymėtina, kad kiekviename amžiaus tarpsnyje vaiko, turinčio ADS, ypatumai ir raidos poreikiai keičiasi, svarbu juos suprasti ir tinkamai juos atliepti.

Pavyzdžiui, tokio vaiko dėmesys kas 5 minutes turėtų būti grąžinamas prie pradėtos ir nebaigtos veiklos (geriau be žodžių (arba tik vienu trumpu, vengiant pastabų ir kritikos), sutartiniu gestu ar judesiu).

Turint omeny, kad vaiko, turinčio ADS, kai kuriems šeimos nariams irgi būdingi ADS požymiai, visa šeima kartu galėtų džiaugsmingai žaisti judrius žaidimus, sportuoti, šokti, važinėti riedlente, riedučiais, plaukioti, vaidinti, muzikuoti, atlikti namų ūkio darbus ir pan.

Būtina, kad ADS turintis vaikas suprastų savo ypatumus, išmoktų su jais augti, gyventi, prisiderinti socialinėje aplinkoje, suvoktų stipriąsias ir silpnąsias savo savybes, mokytųsi tinkamai bendrauti su aplinkiniais apie savo ypatumus, poreikius, pagal tai organizuotų savo veiklą ir pan.

Vaiko teisių apsauga

Vaiko paėmimas iš nesaugios aplinkos reiškia saugios aplinkos vaikui užtikrinimą. O tai nebūtinai turi būti vaiko perkėlimas į kitą aplinką.

Vaiko laikinas apgyvendinimas saugioje aplinkoje užtrunka, kol atliekamas vaiko situacijos vertinimas - iki 5 dienų. Po jo, jeigu nustatoma, kad tėvai vaiku gali rūpintis, tačiau būtina specialistų pagalba, vaikas grįžta pas tėvus, šeimai teikiamos socialinės paslaugos.

Vaiko teisių apsaugos sistemos prioritetas - vaikas ir jo prigimtinė teisė augti biologinėje šeimoje.

žymės: #Kudiki

Panašus: